Intelektinių rėmėjų straipsniai, Sprendimų darbo bylose nevykdymo pasekmės ir atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodekso 300 straipsnį : Straipsniai, TP : Sprendimų darbo bylose nevykdymo pasekmės ir atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodekso 300 straipsnį : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3009: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Johny


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sprendimų darbo bylose nevykdymo pasekmės ir atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodekso 300 straipsnį

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 23-4-2012

Teisininkas Irmantas Jadzevičius
Advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“
info@ilawfirm.lt; www.ilawfirm.lt http://www.ilawfirm.lt

Publikuota APB „Bagdanskis iLAW“ naujienlaiškyje „Darbo teisės naujienos“ 2012 m. sausis. 
Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 300 straipsnį tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Šiame kodekso straipsnyje numatomos  papildomos darbuotojų teisių ir apsaugos garantijos, jeigu darbdavys vengia vykdyti ar apskritai nevykdo teismo ar darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Darbo bylose gali kilti ginčų dėl galimybių išieškoti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 300 straipsnį per bylinėjimosi kasaciniame teisme laiką, kai teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas, o vykdomasis raštas neišduotas.
Darbdaviams svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kasacinio proceso pradžia nereiškia, kad jų skundžiami teismų sprendimai gali būti nevykdomi. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 363 straipsnį teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Jei kasaciniame procese teismo sprendimo  vykdymas nesustabdytas arba sustabdyta tik dalis sprendimo, tai šis sprendimas ar nesustabdytoji jo dalis privalo būti vykdoma.


Pagal CPK 281 ir 588 straipsnius įsiteisėjęs ar skubiai nukreiptas vykdyti teismo sprendimas darbdavio turi būti  vykdomas, o jeigu darbdavys sprendimo nevykdo, nors tokią galimybę turi, tuomet atsiranda padarinių pagal DK 300 straipsnį. Taigi sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės pirmiausia reikia aiškintis ar darbdavys turi realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojui kreipiantis į teismą su prašymu dėl DK 300 straipsnyje numatytos nutarties priėmimo, kreipimosi metu teismo sprendimas turi būti neįvykdytas.
Teismas taikydamas DK 300 straipsnį įvertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas (pavyzdžiui, darbdaviui iškėlus bankroto bylą, jis objektyviai negali vykdyti sprendimo, arba jeigu yra areštuotas visas jo turtas ar lėšos, dėl finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo ar kt.).  Be to, taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis).     
Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis  būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pasisakant dėl darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros darbuotojo teises šiuo atveju būtų teisinga ginti atsižvelgiant ir į darbuotojo aktyvumą, kad teismo sprendimo darbo byloje vykdymas ilgai neužsitęstų, o darbdavio interesai nebūtų finansiškai pernelyg pažeisti.
Sąlygos, į kurias teismai turi atsižvelgti spręsdami dėl darbdavio atsakomybės pagal DK 300 straipsnį:
* ar darbuotojo kreipimosi į teismą metu sprendimas dar nėra įvykdytas;
* ar darbdavys turi objektyvią galimybę įvykdyti teismo sprendimą;
* ar nėra nuo darbdavio nepriklausančių svarbių aplinkybių, kurios trukdo nedelsiant įvykdyti sprendimą;
* ar darbuotojas nepiktnaudžiauja savo teise;
* ar darbuotojo teisių gynimas neprieštarauja jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams;
* ar darbuotojas gindamas savo teises yra pakankamai aktyvus;
* kokios objektyvios kliūtys ar kitos svarbios priežastys trukdo ar varžo darbdavį nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį, kurios vykdymas nebuvo sustabdytas.
Informacija parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-424/2010.

 

[ Gryžti į skyrių Intelektinių rėmėjų straipsniai | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.25364 sekundės -