|
Dėl įmonės akcininko ir vadovo subsidiariosios atsakomybės kreditoriams
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 23-4-2012
Teisininkas Irmantas Jadzevičius
Advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“
info@ilawfirm.lt; www.ilawfirm.lt
Publikuota APB „Bagdanskis iLAW“ naujienlaiškyje „Darbo teisės naujienos“ 2012 m. kovas. 
Įmonės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi, taip pat akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.
Jei įmonės dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Be to, kai kurie asmenys gali būti linkę tiesiogiai piktnaudžiauti juridinio asmens savarankiška atsakomybe. Dėl to siekiant sutrukdyti nesąžiningoms schemoms įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę.
Jei tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.
Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma:
1. nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai;
2. juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės;
3. priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.
Vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas arba fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Vadovo atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, o tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Teismų praktikoje pažymima, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.
Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. Tai reiškia, jog nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.
Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas.
Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y.:
1. tyčią siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelį neatsargumą, pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas;
2. neteisėtus veiksmus;
3. žalą;
4. priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.
Informacija parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-19/2012.
|
|
680: Svečiai
