|
Teisė skolintis ir skolinti pinigines lėšas
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 29-3-2009
AB ir UAB teisė skolintis ir skolinti pinigines lėšas, žurnalas „Vadovo pasaulis“, 2004 m. Nr.6;
Straipsnio autorius - Advokatas Rolandas Misius. El.paštas: rolandas@advokatopaslaugos.lt, Mob.: +370 614 00009, www.advokatopaslaugos.lt
Pastaruoju metu kyla daug klausimų dėl AB ir UAB teisių skolintis pinigus iš kitų asmenų ir skolinti pinigines lėšas. Šiame straipsnyje autorius nagrinės aukščiau nurodytas problemas.
Piniginių lėšų skolinimas
Garsiųjų praėjusio dešimtmečio finansinių aferų pasekoje ne tik tūkstančiai šalies gyventojų prarado savo santaupas, bet ir buvo įvesti apribojimai ūkio subjektams, įskaitant ir akcines ir uždarąsias bendroves, skolintis pinigines lėšas. Valdžios logika šiuo atveju buvo išties geniali: visoms legalaus verslo įmonėms uždrausime ar maksimaliai apribosime teisę skolintis, ir finansinių aferų nebeliks. Vėliau apribojimų skolintis atsiradimą skatino ir lobistiniai kredito įstaigų interesai. Šių apribojimų mastas nuo 1994 metų buvo pastoviai keičiamas: nuo praktiškai visiško draudimo iki kiek liberalesnių formuluočių. Pvz., iki 2004 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai bendrovėms nustatė šiuos apribojimus:
1.Uždraudė verstis kredito įstaigų veikla (Įmonių įstatymo 12 str.). Šis draudimas buvo žinomas jau nuo 1994 m., tačiau tik 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Finansų įstaigų įstatymas įtvirtino kredito įstaigos sąvoką. Remiantis šia sąvoka, draudimas verstis kredito įstaigų veikla reiškė draudimą užsiimti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu bei jų skolinimu.
2.Draudimą skolintis pinigų iš fizinių asmenų, išskyrus bendrovės akcininkus (Įmonių įstatymo 12 str., galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 16 str.).
3.Skolinantis iš akcininkų, buvo draudžiama jiems įkeisti bendrovės turtą, ribotas palūkanų dydis (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str).
4.Papildomus apribojimus nustatė Finansų įstaigų įstatymas. Šie apribojimai galioja iki šiol ir bus apžvelgti vėliau.
Nuo šių metų pradžios neteko galios Įmonių įstatymas, priimta nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija. Dėl šių priežasčių pakeista ir iš dalies liberalizuota bendrovių piniginių lėšų skolinimosi tvarka. Autorius šiuo metu galiojančius apribojimus šiame straipsnyje klasifikuoja priklausomai nuo to, kokiame įstatyme jie įtvirtinti:
1.Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. nurodyti apribojimai, susiję su paskolomis iš akcininkų:
1.1. akcininkams negalima įkeisti bendrovės turto;
1.2. akcininkams mokamos palūkanos negali viršyti akcininko gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Šią palūkanų normą galite surasti internete Lietuvos banko puslapyje adresu www.lb.lt statistika paskolų palūkanų normos. Pvz., paskolų litais vidutinė palūkanų norma 2004 m. kovo mėn. buvo 5,22 %.
2.Apribojimai pagal Finansų įstaigų įstatymą. Šio įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta:
Tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę:
1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį...
Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 29 d. nustatyta:
Neprofesionalūs rinkos dalyviai - visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką.
Galimos labai įvairios šių teisės normų interpretacijos, kadangi išskiriamos dvi tapačos sąvokos, t.y. 3 str. 4 d. 1 p. sąvoka „priimti kitas grąžintinas lėšas“ ir 2 p. sąvoka „skolintis“ ir pagal tai nustatytas skirtingas teisinis reglamentavimas (visiškas draudimas ir draudimas viršyti nuosavo kapitalo dydį). Autorius mano, kad turėtų būti taikoma speciali 3 str. 4 d. 2 p. nuostata, leidžianti bendrovei imti paskolas tik nuosavo kapitalo ribose.
Dar painesnė yra „neprofesionalaus rinkos dalyvio“ samprata. Įstatyme vartojamas „kvalifikuotos skolinimosi rizikos įvertinimo“ požymis yra pernelyg neapibrėžtas, kad jį būtų galima būtų taikyti praktikoje. Todėl neprofesionaliais rinkos dalyviais iš esmės laikytini visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas ir draudimo įmones.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, galima padaryti išvadą, kad bendrovės turi teisę neribotai skolintis iš Lietuvos banko, finansų įstaigų (komerciniai bankai, kredito unijos, finansų maklerio įmonės ir pan.) ir draudimo įstaigų. Iš kitų subjektų galima imti paskolas tik nuosavo kapitalo ribose.
Pinigų skolinimas kitiems asmenims
Teisės aktai riboja ne tik piniginių lėšų skolinimąsi, bet ir skolinimą kitiems asmenims. Paprastai tokiems ribojimams išsakomi tokie argumentai:
1.Jei bendrovės suteikta paskola bus negrąžinta, gali nukentėti kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų interesai.
2.Jei perskolinamos skolintos lėšos, bendrovė iš esmės verčiasi bankų ir kitų kredito įstaigų veikla, kuriai taikomas specifinis režimas (licencijavimas, įvairūs pakankamumo reikalavimai, indėlių draudimas ir pan.).
Šiuo metu lėtų skolinimą reglamentuoja specialus dar 1993 m. priimtas įstatymas „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“. Šio įstatymo 1 str. nustato, kad ūkiniai subjektai, taigi ir akcinės bei uždarosios bendrovės, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Taigi šis įstatymas iš esmės riboja skolintų lėtų perskolinimą. Nuosavo kapitalo kriterijus pasirinktas todėl, kad šis rodiklis parodo, kiek bendrovė priklauso akcininkams, o kiek kreditoriams. Autoriaus nuomone, įstatymas turėtų leisti tam tikrais atvejais peržengti nuosavo kapitalo ribą, pvz., kai lėšos skolinamos grupės įmonių, susijusių bendrais kapitalo ryšiais.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie būtinybę peržiūrėti taisykles, nustatančias apribojimus piniginių lėšų skolinimui (kaip, beja, ir skolinimuisi). Norėtųsi tikėti, kad peržiūrėtos nuostatos labiau atitiks verslo poreikius.
Nuostatų dėl piniginių lėšų skolinimo arba skolinimosi pažeidimo pasekmės
Jau mano minėtų nuostatų dėl lėšų skolinimo ir skolinimosi pažeidimas gali sąlygoti įvairių teisinės atsakomybės rūšių ir kitų neigiamų pasekmių taikymą, pvz., sandorio pripažinimą negaliojančiu, civilinę ar administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, papildomų mokesčių sumokėjimą.
Civilinio kodekso 1.80 str. nustato, kad imperatyvioms (t. y. toms, kurių negalima pakeisti šalių susitarimu) įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja. Todėl sutartis, pažeidžianti nuostatas dėl pinigų skolinimo ar skolinimosi, gali būti visiškai arba iš dalies pripažinta negaliojančia. Teoriškai tokiam negaliojimui net nereikalingas teismo sprendimas.
Jei bus įrodyta, kad dėl bendrovės vadovo veiksmų, pažeidžiančių pinigų skolinimo taisykles, bendrovei buvo padaryta žala, šią žalą gali būti įpareigotas pilnai atlyginti vadovas. Pvz., jei iš akcininko bendrovė skolinasi pinigų už didesnes palūkanas nei nustato Akcinių bendrovių įstatymo 15 str., palūkanų sumą, viršijančią įstatymo nustatytą riba, gali būti įpareigotas atlyginti bendrovės vadovas.
Administracijos vadovas gali būti traukiamas ir administracinėn atsakomybėn. Pvz., už skolintų lėšų įmonėje kaupimą pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką įmonių vadovai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1737 str. gali būti baudžiami bauda nuo 1.000 Lt iki 10.000 Lt.
Dėl netinkamo skolinimąsi reglamentuojančių teisės aktų taikymo gali padidėti bendrovės mokestinės prievolės. Pvz., jei paskolos sutartyje nurodyta palūkanų norma viršys Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. maksimaliai leidžiamą normą, palūkanos virš šios normos nemažins bendrovės apmokestinamojo pelno.
|
|
1956: Svečiai
