Sandorius kuriuos privalo tvirtinti notaras numato Civilinis kodeksas 1.74 str.
Nekilnojamojo turto perleidimo (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, mainų), įkeitimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo sandoriai, įgaliojimai dėl nekilnojamojo turto disponavimo, vedybų (ikivedybinės ir vedybinės) sutartys, abiejų tėvų pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, jei vaikas gimė ne santuokoje, ir kiti įstatymų numatyti sandoriai.
Atvejai, kada privaloma kreiptis į notarą:
* Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis įskaitant ir pinigų dovanojimą, kurios suma didesnė kaip 14500 €, turi būti notarinės formos (pinigų dovanojimo sutartis privalo būti sudaryta raštu, bet neprivaloma notariškai patvirtina, jeigu dovanojama suma yra daugiau kaip 1500€ , bet mažiau, kaip 14500€ CK 6.469 str. 1 ir 2 d.)
* Hipotekos- įkeitimo(CK 4.185 str.);
* Rentos - išlaikymo iki gyvos galvos
* Santuokoje įgyto turto padalijimo, paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Privalomi veiksmai yra reikalingi dalijantis nekilnojamuosius daiktus (CK 1.74 str.) ir paveldėto turto pasidalinimo sutarčiai (CK 5.70 str. 1 d.)
* Įgaliojimo patvirtinimas sutuoktiniui, tėvams, vaikams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (priklauso nuo CK 2.138 str. numatytų aplinkybių);
* Fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų perdavimas (privaloma tvirtinti tuo atveju, kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendros nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą (CK 4.79 str. 2 d.).
* jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys (CK 6.969 str. 4 d.)
* kitais įstatymuose numatytais atvejais.
Atnaujinta 2015-09-03 Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Į notarą neprivaloma kreiptis dėl:
*nekilnojamojo daikto panaudos sutarties;
*nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą) ar finansinės nuomos sutarties;
*kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties;
*kilnojamojo daikto panaudos sutarties;
*kilnojamojo daikto nuomos ar finansinės nuomos sutarties;
*kilnojamojo daikto pasidalinimo sutarties;
*vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sutarties išskyrus uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; ;
*paskolos ar kreditavimo sutarties;
*reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo sutarties reikalavimo, skolos patvirtinimo;
*preliminarios sutarties;
*nekilnojamojo daikto priėmimo ir perdavimo dokumento patvirtinimo;
*pavedimo sutarties.
Nors šių sandorių tam tikrais atvejais nebūtina tvirtinti pas notarą, tačiau rekomenduotina pasitarti su teisininku kaip surašyti dokumentus ir susipažinti su tokio dokumento pasirašymo pasekmėmis.
Jeigu neprivalomos notarinės formos sandorį arba kitą veiksmą asmuo laiko pakankamai svarbiu, jis turi teisę gauti notaro paslaugas. Būtent notarui yra numatyta pareiga tvirtinant sandorį išaiškinti sandorio šalims jo esmę ir pasekmes bei įvertinti sandorio ir įstatymų nuostatų atitikimą.
Notariato įstatymo aktualią redakciją galite rasti www.lrs.lt -> Teisės aktai.
Atnaujinta 2015-09-03 Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Paveldėjimo teisinius santykius Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoji knyga.
Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldimą pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Įpėdiniais gali būti:
paveldint pagal įstatymą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.
Paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus, juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
Paveldima:
materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai);
nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.);
palikėjo turtinės reikalavimo teisės;
įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę);
kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Nepaveldima:
asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę);
teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti;
teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Jei yra sudarytas testamentas,
turto paveldėtojai yra testamente nurodyti asmenys. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo. Testamentą galima nuginčyti. Asmuo, norintis nuginčyti testamentą, turi kreiptis į teismą. Minėtą ieškinį teismui gali paduoti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtu pripažintos negaliojančiomis.
Jei asmuo turtą paveldi pagal įstatymą,
paveldima atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytas įpėdinių eiles. Nesant pirmos eilės įpėdinių, turtą paveldi antros eilės įpėdiniai ir atitinkamai tolesnių eilių įpėdiniai, jei nėra pirmesnių eilių įpėdinių.
Teisė į privalomą palikimo dalį
palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kurie palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomą palikimo dalį: minėti asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Palikimo priėmimas
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tais atvejais, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdinis , kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Išvardyti veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos. Tačiau įstatymas suteikia galimybę ir pratęsti šį terminą. Terminą pratęsia teismas, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Įpėdiniai paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, turi teisę prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. CK 5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės 1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. 5.12 straipsnis. Paveldėjimas atstovavimo teise Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. 5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. 5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas 1. Negalioja testamentas:
1) sudarytas neveiksnaus asmens;
2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis;
3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
2. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
3. Neišlikęs testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka.
4. Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį. 5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas 1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
2. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. 5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį 1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
2. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. 5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas
Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama. 5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas 1. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.
LAT Dėl kai kurių Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso normų taikymo Nr. A3-58 2002 m. kovo 1 d.yra pasisakęs, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalies, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos”, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59–1153) 4, 17, 25 straipsnių, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 98–2706) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas), taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką. Be to, išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims yra preziumuojamas ir tada, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie CK 5.20 straipsnio 1 dalimi apibrėžto asmenų rato priskirtini ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi, esant šioms aplinkybėms, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims teisė į privalomąją palikimo dalį yra preziumuojama, ir įstatymo nustatyta tvarka į priklausančią privalomąją palikimo dalį jiems turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo tarpu kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą, ir manantys, jog toks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, nes iš tikrųjų nebuvo paveldėjimo teisės pagal CK 5.20 straipsnį, gali kreiptis į teismą, ginčydami palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis), motyvuodami tuo, kad palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam asmeniui išlaikymas nebuvo reikalingas.
Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas, taigi teisė į privalomąją palikimo dalį, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims gali būti pripažinta ir kitais, be anksčiau paminėtųjų, atvejais. Tačiau visais kitais atvejais, be anksčiau minėtųjų, išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismine tvarka. Pavyzdžiui kaip nustatyta Civilinė byloje Nr. 3K-3-33/2008 palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai).Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).Pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien minėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną pilnametis neįgalus vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo.
Tokiu atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną fakto nustatymo kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais (CPK 271 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per anksčiau minėtą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu bendrais pagrindais gali ir prieš tai nesikreipęs į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka. Suinteresuotam asmeniui (ieškovui) pareiškus ieškinį bendrais pagrindais, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, ginčą išsprendžia iš esmės, t.y. išsprendžia klausimą dėl išlaikymo palikėjo mirties dieną ieškovui reikalingumo, taip pat klausimą dėl paveldimo turto dalių nustatymo. Tokiu atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka jau yra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais gali kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Parengė 2014-02-13 intelektinis rrėmėjas Vaidotas S. Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Išieškotojas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Jis gali gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ar atsisakyti išieškojimo.
Beje, išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, domėtis vykdymo eiga, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Išieškotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta.
Skolininkas turi teisę pats ar per atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Jis gali susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Skolininkas taip pat turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus. Jis gali reikšti prašymus, nušalinimus, sudaryti taikos sutartis.
Skolininkas privalo netrukdyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Jis turi antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus Civilinio proceso kodekso 660 straipsnio nurodytus atvejus, t. y. tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir nuo paskelbimo momento laikoma, kad įteikta tinkamai.
Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 579 € baudą arba nubausti areštu iki 30 parų.
Skolos išieškojimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos
patvirtinimo“, kiti teisės aktai.
Apribojimai, taikomi išieškant iš skolininko
CPK 663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 €.
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
CPK 736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
CPK 737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;
2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas;
3) moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų;
4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų.
CPK 738 straipsnis. Išieškojimas iš pašalpų
Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
CPK 739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa;
4) valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;
5) socialinė pašalpa;
6) laidojimo pašalpa;
7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.
Darbo kodekso 225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas
1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti 20 %, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 % darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 % išmokėtino darbo užmokesčio.
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 % išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Kokio dydžio nuskaitymai gali būti, kai išieškoma įprasta skola pagal vieną vykdomąjį
dokumentą, galima paskaičiuoti pagal formulę:
Jeigu jūsų pajamos yra daugiau nei 1 MMA, t. y. daugiau kaip 325 €, paskaičiuojama pagal
formulę:
((FGA-MMA)*(70-10%*IŠL))+(MMA*20%) = MMSD,
kai:
FGA– faktiškai gaunamas atlyginimas į rankas (tarkim, kad 600 €),
IŠL – išlaikytinių skaičius (ne daugiau kaip 2 ir tik pateikus prašymą antstoliui, tarkim turite 1 išlaikytinį ir esate pateikęs prašymą),
MMSD – mokėtina mėnesinė skolos dalis,
MMA – minimalus mėnesinis atlyginimas (tarkim, kad yra 325 €, po mokesčių apie 279,53 €.
Įkėlus duomenis į formulę gaunama ((660€-279,53)*(70%-(10%*1))+(279,53*20%)=
(380,47*60%)+55,91€=228,28€+55,91€ =284,19 €.
Jeigu jūsų pajamos yra lygios arba mažesnės kaip 1 MMA (tarkim, kad jūsų pajamos yra lygios 1 MMA),
tai taikoma formulė MMA*20% = MMSD, tokiu atveju 279,53€*20%=55,91 €.
Pastaba. Dėl nuolat daromų mokestinių bei teisės aktų pakeitimų, skaičiavimai gali keistis.
CK fizinio asmens nemokumas ir bankroto savokos nėra tapačios. Nemokumo sąvoka dar nebūtinai reiškia bankrotą, o štai bankroto atveju, nemokumas yra visada CK 4.182 str.6.68 str. 6.345 str. Įgyvendinant fizinio asmens bankrotą, turėtų būti atsižvelgiama ir į fizinio asmens minimalius poreikius CPK 663, 668 str., 736 str. 738, 739 str.
Fizinio asmens bankroto tikslas užtikrinti sąžiningą fizinio asmens bankrotą tiek skolininko, tiek kreditorių atžvilgiu. Jeigu bankrutuojantis asmuo elgtųsi nesąžiningai yra įtvirtintos sankcijos. Jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį (130Lt), ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti, tokio turto nuslėpimas gali sukelti neigiamas pasekmes skolininkui, jis negalės Lietuvoje bankrutuoti ateinančius 10 metų, o jeigu po to išvyktų į užsienį ir ten bankrutuotų, tai gali susidurti su problematiniu tokio bankroto įgyvendinimu Lietuvoje, kadangi įstatyme įtvirtintas ribojimas.
Skirtingai nuo juridinių asmenų bankroto fizinio asmens bankrotą gali inicijuoti tik pats asmuo arba teisėtas jo atstovas (pvz. neveiksnumo atveju, globėjas) jeigu bankrutuojančio asmens skolos viršija 25 MMA. Pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl savo bankroto iškėlimo gali ir nesiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Bankroto administratoriumi gali būti ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas teikiantis administratorius. Nustatytas 45 dienų terminas dėl bankroto iškėlimo.
Prieš kreipiantis į teismą reikia ne mažiau, kaip prieš mėnesį laiko informuoti kreditorius, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto.
Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
* pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neviršija 25 MMA. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio negali būti nurašyti (Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas);
* paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;
* paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);
* paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;
* nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;
* paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Jus gali dominti ir:
917: Svečiai