ADMINISTRACINĖ, BAUDŽIAMOJI TEISĖ, klausimai/atsakymai .. : Užduok klausimą : prasau pagalbos 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3323: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai
www.teisesgidas.lt Remėjai

/  Forumų sarašas » Klausimai, atsakymai » ADMINISTRACINĖ, BAUDŽIAMOJI TEISĖ, klausimai/atsakymai ..

     ≡  prasau pagalbos


  
  Atspausdinti temą 

Svetys # 1








Sveiki noreciau paklausti jeigu jus nuteise auksciausias teismas ir jusu byla yra daugiau neskundziama.Bet jus nepaklusot teismo nuosprendziui ir slapstotes kaip, galima atnaujinti byla jeigu zmogus tikrai nekaltas ir visos aplinkybes tai irodo tik teisejams atrodo kitaip .Mano sunus slapstosi 4metus uz tai ko nepadare ir tikrai nepasiduos .Prasau pagalbos ir padeti kaip galima atnaujinti byla kiti advokatai net nesiima tokios bylos ir plius visi plesikai :-(
»10.01.10 - 15:35

§Aurelija_ # 2
Intelektinis Rėmėjas
Intelektinis Rėmėjas

Aurelija_





Kadangi neesate pateikęs tikslių duomenų apie savo sūnaus situaciją, sunku vertinti, kuo galima būtų remti konkrečiai Jūsų atveju. Tai įmanoma padaryti tik nuosekliai bei išsamiai išanalizavus bylos duomenis, tinkamai juos kvalifikavus, teisingai parinkus bei pritaikius teisės normas, kurių pagrindu įmanoma apginti pažeistas teise.

Tačiau pirmiausiai, pagrindas bylos atnaujinimui priklauso nuo teisės šakos, kurios normomis remiantis buvo pripažintas Jūsų sūnaus teisės pažeidimas, t.y. baudžiamosios, administracinės ar civilinės, reglamentavimo.

Proceso atnaujinimo pagrindai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Baudžiamojoj byloje

Pagal BPK 443 straipsnį:
1. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą (444 str.):
1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (BPK 445 str.)

Pagal BPK 451 straipsnį:
Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:
1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;
2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką;
3) ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę;
4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas;
5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

Pagal BPK 456 straipsnį:
Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ar besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje

Remiantis CPK 366 straipsniu:
1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:
1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;
2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
3. Prašymas procesą atnaujinti yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę.

Lietuvos Vyriausiajam teismui administracinėje byloje

Pagal ABTĮ 153 straipsnį:
1. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.


Aurelija Liutkevičiūtė
Advokato padėjėja
»10.01.10 - 17:15 Anketa

§Aurelija_ # 3
Intelektinis Rėmėjas
Intelektinis Rėmėjas

Aurelija_





Mano nuomone, vienas iš efektyviausių veikimo būdų ,siekiant proceso atnaujinimo, kai “nacionaliniu mastu sunku ką ir bepadaryti”, yra kreipimasis į Europos žmogaus teisių teismą. Jo sprendimas yra ne tik pagrindas atnaujinti procesą, bet ir tai padarius, naują sprendimą (nacionalinio teismo) priimti tokį, kuris atitiktų EŽTT‘o išaiškinimus bei vertinimą.

Vis gi, sprendimas, kurį skųsite, privalo būti priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, t.y. peticija bus priimta tik pažeidus vieną ar kelias šios konvencijos garantuojamas asmens teises. Tai yra labai svarbu, nes, kaip rodo praktika, žmonės netinkamai suvokdami ir taikydami peticijos priimtinumo sąlygas, daro esmines klaidas, kurių pagrindu užkerta kelią į pažeistų teisių gynybą.

Išskiriamos tokios individualių peticijų priimtinumo sąlygos:
1. Priimamos kiekvieno fizinio asmens, nevyriausybinės organizacijos ar grupės fizinių asmenų, teigiančių, kad yra pažeistos numatytos jų teisės, peticijos.
2. Priimamos tik tokios peticijos, kurios paduodamos prieš konvenciją (ir/ar atitinkamą protokolą) pasirašiusią ir ratifikavusią valstybę, ir tik dėl faktų, kurie įvyko ratifikavus Konvenciją (Protokolą). Taigi peticijas galima pateikti tik dėl vėliau padarytų žmogaus teisių pažeidimų (ratione temporis principas).
3. Nagrinėjamos tik peticijos dėl teisių ir laisvių, kurias garantuoja Konvencija ir jos Protokolai, pažeidimo (ratione materiae principas); reikia pabrėžti, kad daugelis socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių Konvencijoje nėra numatyta.
4. Peticija gali laikytina tinkamai paduota, jeigu prieš paduodant ją buvo panaudotos visos valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytos vidaus teisinės gynybos priemonės.
5. Peticija gali būti paduota tik per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis nacionalinės institucijos sprendimas, netenkinantis asmens, kurio teisės, jo paties teigimu yra pažeistos.
6. Peticija pripažįstama nepriimtina, jeigu ji yra anonimiška arba pagal savo esmę yra tapati Teismo jau anksčiau nagrinėtai peticijai, arba ji jau buvo pateikta nagrinėti kitai tarptautinei ginčų sprendimo institucijai, jei peticijoje nėra jokių naujų svarbių bylos duomenų.
7. Nepriimtina pripažįstama ir aiškiai nepagrįsta peticija arba pateikta piktnaudžiaujant peticijos teise.

Patarčiau, esant galimybei, kreiptis į kvalifikuotą teisininką, kuris, susipažinęs su bylos medžiaga, galėtų Jums tiksliai atsakyti, ar turite galimybę remtis šia galimybe ir jei taip, tai tinkamai padėtų suformuoti prašymą, dar geriau – jį parašytų.


Aurelija Liutkevičiūtė
Advokato padėjėja
»10.01.10 - 18:43 Anketa
  Atspausdinti temą 

   

Paieška

Raktiniai žodžiai    

[ Išplėstinė paieška ]

Teisės

Jūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
- Puslapio generavimas: 0.21616 sekundės -