Šeimos teisė » D.U.K. (FAQ)

• Kokių dokumentų reikia norint nutraukti santuoką (skirtis)?
• Kiek kainuoja santuokos nutraukimas?
• Kaip dalinamas turtas skyrybų atveju, jeigu sutuoktiniai neranda bendro sutarimo?
• Šeimos narių tarpusavio išlaikymas, tėvystės nustatymas ir pripažinimas
• Vaikų pareiga išlaikyti tėvus
• Kokia suma ir kas gali būti priteista vaiko išlaikymui?
• Kaip išieškoti priteistą išlaikymą vaiko naudai?
• Kada gali būti sumažintas išlaikymo dydis vaikui?
• Kas tai yra Vaikų išlaikymo fondas, ką reikia žinoti kreipiantis į jį?
• Kaip galima nuginčyti tėvystę?
• Esu susituokusi (-ęs) su užsieniečiu (-e), pagal kokią teisę vyktų skyrybos?
• Kaip apibrėžiama šeimos sąvoka įstatymuose?

Norint skirtis, reikia turėti šiuos dokumentus:
Gyvenamosios vietos deklaraciją.
Santuokos liudijimas,
Vaikų gimimo liudijimai,
Pažyma apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnijos pagal gyvenamąją vietą arba civilinės metrikacijos skyrius),
Iš Registrų centro kiekvienas sutuoktinis pateikia pažyma apie nekilnojamąjį turtą, kuris užregistruotas jo vardu (jeigu nėra tokio turto, rekomenduojama pridėti dokumentą, kad tokio turto nėra).
Iš Regitros kiekvienas sutuoktinis pateikia pažymą apie registruotą turtą, kuris užregistruotas jo vardu (jeigu nėra tokio turto, tai rekomenduojama pridėti dokumentą, kad tokio turto nėra).
Duomenis apie valdomas akcijas, kitą valdomą turtą.
Kreditorių sąrašas(jeigu tokių yra).
Turėti su savimi asmens dokumentą (tapatybės kortelę arba pasą).
Dokumentai paduodami miesto(rajono) apylinkės teismui, pagal vieno iš sutuoktinių registracijos vietą (surašytas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl turto atidalinimo po santuokos nutraukimo).

Pareiškimo pavyzdį dėl santuokos nutraukimo rasite čia >>>

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17

Vaikų išlaikymo teisinis pagrindas
Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga  iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Įstatymų nustatytais atvejais tėvai privalo išlaikyti vaikus jiems sulaukus pilnametystės.
LAT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nekonstatavo tėvų pareigos teikti paramą dieniniuose skyriuose besimokantiems pilnamečiams vaikams iki 24 m. neatitikties Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas akcentavo, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymo atvejai nėra tapatūs. Apie paramos pilnamečiui būtinumą teismas turi nuspręsti, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti ir pan.). Taip pat turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Įstatymuose taip pat numatyta pilnamečių artimųjų vaikų giminaičių bei valstybės pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Tėvų pareiga išlaikyti vaikus
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši pareiga išlieka  ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Jeigu vienas iš tėvų piktybiškai vengia išlaikyti vaiką, jam gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal LR Baudžiamojo kodekso  164 straipsnį. Vengimas išlaikyti vaiką.
Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti  lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną   materialią paramą vaikui, baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Būtina kreiptis su prašymu į prokurorą dėl tokios baudžiamosios bylos iškėlimo.
Daugiau apie įstatymus, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje skaitykite paspaudę čia.
Daugiau apie Baudžiamosios teismų praktikos apžvalga dėl vengimo išlaikyti vaikus skaitykite paspaudę čia.
Tėvai, nutraukdami santuoką arba pradėdami gyventi skyriumi, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokią sutartį tvirtina teismas. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Išlaikymą teismas priteisia:
Kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;
arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Pilnamečių artimųjų giminaičių pareiga išlaikyti vaikus:
Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo.
Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikus, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo.
Teismas gali priteisi išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais:
kas mėnesį mokamomis  periodinėmis išmokomis;
konkrečia pinigų suma;
priteisti vaikui tam tikrą turtą.
Kokia teismų praktika susijusi su vaikų išlaikymu galite sužinoi parsisiuntę medžiagą iš svetainės bylų archyvo. Spausti čia
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.
Valstybės išlaikomi vaikai
Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti.
Kai nepilnamečiai vaikai, taip pat vyresni nei 18 metų nedarbingi asmenys, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtina vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, gali būti kreipiamasi dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.
Vaikų išlaikymo fondą administruoja garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Daugiau apie Vaikų išlaikymo fondą skaitykite D.U.K. kas tai yra Vaikų išlaikymo fondas?
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-07-07

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti išlaikymo reikalaujančius tėvus LR Konstitucijos 38 str. Kadangi asmenui pragyventi reikia ne mažiau 1 MMA, tai kiekvienas iš vaiko tėvų atsižvelgdamas į vaiko ir savo pajamas gali kelti reikalavimą, kad vaikai jį išlaikytų. Jeigu nepavyksta susitarti geruoju su vaiku, dėl išlaikymo teikimo natūra, rupybos, tai tėvas ar mama turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo.
Kaip teoriškai gali atrodyti reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tėvo naudai galite rasti čia.
Redaguota 2010-03-23

Teismų praktika linksta į tai, kad kiekvienas iš tėvų privalo vienodai išlaikyti savo vaikus. Manoma, kad normali suma yra viena antroji Minimalaus Mėnesinio Uždarbio (MMA). Šiuo metu MMA yra 800 Lt CK (CK 6.461 straipsnio 2 daisį vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą), kadangi išlaikymo pareiga atitenka kiekvienam iš sutuoktinių suma dalinama pusiau, viena antroji yra 400 Lt. Jeigu sutuoktinis yra sveikas, neteikai išlaikymo natūra ir nėra kitų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų ar neprivalėtų mokėti tokios sumos. Taip pat teismo galima reikalauti paskirti didesnį išlaikymą vaiko naudai jeigu vaikas yra neįgalus arba dėl kitų svarbių aplinkybių.
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Teismas gali atsižvelgti ir į natūra teikiama išlaikymą, pvz. dienpinigius,  gyvenamosios vietos suteikimą ir pan.
Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų; 2) pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; 3) kilnojamąjį(automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; 4) vertybinius popierius (akcijas, pajus); 5) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą; 6) finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai ar sutuoktinis  neįgalus, ar turi dar daugiau kitų išlaikytinių.
Priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę santuokoje ar ne, iš vienos ar iš skirtingų santuokų, tų pačių ar skirtingų tėvų, turi vienodą teisęį išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistos visiškai vienodas išlaikymas išto paties išlaikyti privalančio tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir nuo kito vaiko tėvo turtinės padėties (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
Jeigu pageidaujate, galite susipažinti su teismų praktika susijusi su vaikų teisėmis, tėvų ir vaikų teisėmis bei pareigomis juos galite parsisiųsti iš mūsų bylų archyvo paspaudę čia.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso   3.208 straipsnis. numato išlaikymo indeksavimą Jeigu  išlaikymas  buvo priteistas periodinėmis   išmokomis, išlaikymo  suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta  tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksuojamos vadovaujantis  LRV 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisės aktą galite rasti svetainėje www.lrs.lt -> Teisės aktai -> Lietuvos Respublikos teisės aktai
Su vartotojų kainų indeksu galite susipažinti http://www.stat.gov.lt/lt/vki
Viena iš teisių yra prisiteisti ir uzurfruktą iki vaikui sueis 18 metų.  CK 3.71 straipsnis. „Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas. 1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas  savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 2.  Uzufruktas  nustatomas,  kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. 3.  Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama,  teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.“
CK 3.200 str.  Išlaikymas  priteisiamas nuo teisės į išlaikymą   atsiradimo dienos,  tačiau  išlaikymo įsiskolinimas negali būti   išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Vyriausybės nustatyta tvarka prisiteisti išlaikymą galima ir užpildžius supaprastintą formą (tam net nebūtina nutraukti santuokos), tačiau sutuoktinis  neturėtų ginčyti šio išlaikymo, priešingu atveju supaprastintas ieškinys peraugtų į ginčo teiseną.
Vyriausybės nutarimą ir supaprastintą formą dėl išlaikymo prisiteisimo galima parsisiųsti paspaudus čia.
Ginčo teisenos pareiškimą prašymą dėl išlaikymo padidinimo galite rasti čia.
Jeigu jus domina teismų praktika galite su ja susipažinti paspaudę žemiau esančias nuorodas:
Nr. 267 Konstitucinio teismo nutarimai 2005 metai 2005 m. gegužės 16 d. Bylos Nr.: 12/05
Nr. 352 Konstitucinio teismo nutarimai 2006 metai 2006 m. lapkričio 22 d. Bylos Nr.: 63/06
LAT civilinės nutartys nuo 2005 iki 2009 nuo 30 kategorijos iki 93 78.2.1. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
LAT civilinės nutartys nuo 2001 iki 2005 nuo 39 kategorijos   71. Tėvų teisės ir pareigos vaikams, 71.1. Tėvų valdžia ,  71.2. Vaikų teisės ir pareigos , 71.3. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos ,  71.4. Ginčai dėl vaikų, 71.5. Tėvų valdžios apribojimas, 72. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos , 72.1. Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu , 72.2. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas  .

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17

Pavyzdžiui teismas priteisė išlaikymą vaiko naudai 400 litų iš tėvo, tačiau tėvas nemokus, arba nemoka tyčia. Jūsų galimi veiksmai:
1. reikia kreitpis į teismą su raštišku prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą,
2. su vykdomuoju dokumentu kreiptis į antstolį pagal teismo veiklos teritoriją (arba) pagal atsakovo buveinės adresą.
3. iš antstolio gavus išieškojimo negalimumo dokumentą, galima kreiptis į vaikų išlaikymo faondą. Daugiau apie išlaikymo fondą rasite čia.
Vaikų išlaikymo fondas skolų superkamoji galia ribota pagal teisės aktus, jis gali pirkti tik dalį skolos ir tik nuo kreipimosi į jį momentą. Tarkim Jums priteista yra 400 litų, o vaikų išlaikymo fondas išmoka(perka) 195 litus, lieka neišmokėta skolos dalis 205 Lt. Dėl šios skolos dalies galima atlikti tokius veiksmus:
1. Jeigu žinote, kad vistik tėvas(mama) turi pajamų tik jas slepia galima kreiptis į prokuratūrą dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaikus pagal BK164 str. pirmą kartą asmuo nuteisiamas liktinai, tačiau jeigu po teismo sprendimo įsiteisėjimo asmuo toliau vengia mokėti išlaikymą ir nevykdo teismo sprendimo, galima kreiptis pakartotinai (po kokio pusmečio) į prokurorus su prašymu patraukti asmenį dar kartą į teismą, dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaikus. Antrą kartą asmuo gauna realią laisvės atėmimo bausmę ir praranda nelegalių pajamų darbo šaltinį(bent jau laikinai). Net jeigu asmuo dinga užsienyje gali būti išduotas Europos arešto orderis, asmuo suimtas ir atvesdintas į teismą Lietuvoje.
2. Vadovaujantis CK jeigu tėvai nepajėgus išlaikyti vaikų, juos privalo išlaikyti Seneliai ir (ar) išlaikyti pajėgūs broliai ir(ar) seserys. Jeigu esate tikri, kad seneliai ir (ar) broliai ir seserys(iš tėvo ar mamos pusės) yra pajėgūs skirti atitinkamą dalį išlaikymo, galima nukreipti išieškojimą į juos (bet pirma reiktų prisiteisti tokį išlaikymą).
3. jeigu žinote, kad asmuo dirba užsienyje ir nurodo kur dirba, tokiu atveju galite nukreipti išieškojimą į užsienyje esančią darbovietę, tam gali būti reikalingas Europos vykdomasis dokumentas (kurį išduoda Lietuvos teismai pateikus prašymą) ir kurį reikia perduoti pagal užsienio valstybės lokalius teisės aktus jos antstoliams. Kiekvienoje ES valstybėje ši tvarka skirtinga. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (jeigu atitinkate LR vyriausybės nustatytą tvarką), gali būti teikiama ir vykdomajame procese. Kaip gauti tokią pagalbą rasite čia.
3.1. Jeigu negyvenate Lietuvoje ir esate išvykę gyventi kitoje ES valstybėje, jums teisinę pagalbą vykdomojoje byloje gali suteikti ir kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Daugiau informacijos čia.
4. Jeigu atsakovas gyvena užsienyje ne ES valstybėje, gali tekti išieškoti pagal daugiašalius arba dvišalius tarptautinius dokumentus pasirašytus tarp Lietuvos ir  tos valstybės kurioje gyvena atsakovas. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (jeigu atitinkate LR vyriausybės nustatytą tvarką), gali būti teikiama ir vykdomajame procese. Kaip gauti tokią pagalbą rasite čia.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota 2010-07-07

Kas yra Vaikų išlaikymo fondas?
Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.
VIF administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija (GVIFA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ką reikia žinoti kreipiantis į GVIFA dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo

Kas turi teisę kreiptis?
Teisę kreiptis į GVIFA išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Kas turi teisę į išmoką?
Vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Kokie yra kreipimosi į GVIFA būdai?
Paštu, siunčiant registruotu laišku prašymo ir antstolio išduotos pažymos originalus ir kitų dokumentų originalų kopijas, patvirtintas notaro arba seniūno. Tiesiogiai, pateikiant reikalingų dokumentų originalus GVIFA administracijai nustatytu darbo laiku.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

• Nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti. Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti internetiniu adresu www.socmin.lt. Prašymas gali būti pildomas vietoje, pateikiant dokumentus;
• Pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
• Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
• Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo);
• Vaiko gimimo liudijimą;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), jeigu kreipiamasi dėl vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas);
• Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas (rūpintojas).

Pastaba. Pakartotinai kreipdamasis į GVIFA dėl išmokos, pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo).

Prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti forma
Prašymo GVIFA dėl išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo pavyzdys ir pildymo instrukcija
Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą forma
Prašymas „Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo"

(Pastaba. Prašymą Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo galite užsisakyti ir paskambinę telefonu (8 5) 265 3986. Šiuo telefonu taip pat galite kreiptis dėl pasiteiravimo apie pažymą bei jos atsiėmimą)

Kokie yra išmokos mokėjimo terminai?
Sprendimas dėl išmokos iš VIF mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Jeigu dokumentai buvo pateikti papildomai, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią gautas paskutinis reikiamas dokumentas.
Išmoka mokama periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip nuo kito kalendorinio mėnesio po sprendimo mokėti išmoką priėmimo dienos. Jeigu periodinė išmoka mokama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.
Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį pervedama iki kito mėnesio 25 dienos į nurodytą pareiškėjo arba vaiko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

Kokio dydžio išmoką galima gauti?
Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka.
Išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu:

• pareiškėjas raštu pateikia prašymą sustabdyti išmokos mokėjimą;
• pareiškėjas atsisakė priimti išmokas;
• pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo;
• pareiškėjas mirė.

Apie aplinkybių, dėl kurių stabdomas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.
Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

• vaikas pradeda gauti iš skolininko visą arba dalį nemokėto išlaikymo, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi mokama periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį;
• skolininkas mirė;
• atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (nepilnametis emancipuojamas; vaikas sulaukia pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas mirė).

Apie aplinkybių, dėl kurių nutraukiamas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Ką privalo žinoti pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF vaikui išlaikyti?
Prieš kreipdamasis į GVIFA dėl išmokų iš VIF gavimo, pareiškėjas privalo gauti nustatytos formos antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Ši pažyma kartu su kitais reikiamais dokumentais turi būti pateikta GVIFA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.
Pareiškėjas neteisėtai gautą VIF išmoką privalo grąžinti GVIFA administracijai į sąskaitą LT28 7300 0101 0539 8685.
Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta VIF išmokų suma išskaičiuojama GVIFA direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iš pareiškėjui priklausančių VIF išmokų, išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama.
Jei VIF išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas iš pareiškėjo išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl GVIFA kaltės neišmokėta VIF išmokos suma išmokama už tą laikotarpį, kada ji turėjo būti mokama GVIFA sprendimu.
Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į GVIFA dienos iš Vaikų išlaikymo fondo nebus kompensuojama.
Už teismo sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdymą yra atsakingas antstolis, kuriam yra perduotas vykdyti šis teismo sprendimas arba teismo patvirtinta sutartis.
Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie GVIFA priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo paskelbiama „Valstybės žiniose“.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos adresas ir darbo laikas
Rinktinės g. 48 (I-as aukštas), LT-09318  Vilnius
Kontaktinis tel. (8 5) 272 8081
Tel./fax. (8 5) 275 4086
El. paštas: info@gvifa.lt
GVIFA kontaktai
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos darbo laikas
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00–17.00 val.
Penktadieniais: 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00-12.45 val.

Teisės aktai
2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-987 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. A1-356 "Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo" su vėlesniais pakeitimais
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. A1-219 „Dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1R-371 „Dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“
2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Trečioji knyga „Šeimos teisė“

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17

Duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą (motiną) leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka ne daugiau kaip po metų nuo sužinojimo momento.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.149 str. 1d. , 3.150 str d., 3.151 str. 1d. , 3,152 str. 1d., 3d., 3.153 str. Civilinį kodeksą galite rasti adresu www.lrs.lt-> Teisės aktai .
Nuginčijus tėvystę, jeigu buvo mokamas išlaikymas vaiko naudai, asmuo mokėjęs išlaikymą gali kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo ir prisiteisti jį solidariai iš motinos ir nustatytos tėvystės tėvo.

Galite parsisiųsti tėvystės nuginčijimo pareiškimą ir teismų praktiką paspaudę čia.
Taip pat jus gali dominti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika:
LAT civilinės nutartys nuo 2005 iki 2009 nuo 30 kategorijos iki 93
76.5. Tėvystės (motinystės) nuginčijimas, LAT civilinės nutartys nuo 2001 iki 2005 nuo 39 kategorijos , 70.2. Vaiko kilmės nustatymas  , 70.3. Tėvystės pripažinimas, 70.4. Tėvystės nustatymas, 70.5. Tėvystės (motinystės) nuginčijimas 

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-06-21

Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. santuokos nutraukimas galimas vieno sutuoktinio pareiškimu, kuris yra paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Faktiškai yra taip, kuris pirmiau kreipiasi į savo gyvenamosios vietos teismą, tas teismas santuokos nutraukimą ir nagrinėja.

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17

Šeimos sudėtį apibrėžiantys įstatymai ir poįstatyminaii teisės aktai traktuoja skirtingai. Priklausomai kokiu tikslu reikia nustatyi šeimos sudėtį. „Šeimos“ sąvoka tiesiogiai Civiliniame kodekse (toliau - CK) tačiau yra įtvirtinta nuomininko šeimos sąvoka.
Tačiau yra skirtingos šeimos sudėties sąvokos, jos priklauso nuo to kokiu tikslu reikalinga pažyma gyventojo šeimos sudėčiai nustatyti.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnis Šeimą apibrėžia taip: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.  Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
CK 6.588 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai yra: 1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. 2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. 3. Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. 4. Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. 5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. 6. Už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. 7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas apibrėžia taip:
Šeima - sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas apibrėžia taip:
Šeima - sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau - vaikai (įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių).
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymas apibrėžia taip:
Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17