Šeimos teisė : D.U.K. : Šeimos teisė : D.U.K. :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1200: Svečiai
#2: Vartotojai
#7376: Registruoti vartotojai

# Trijonas
# Ramondas


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai
D.U.K. Šeimos teisės remėju gali būti ir tu

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Šeimos teisė

Šeimos teisė » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Kaip gintis nuo smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje?

2011-12-15 įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šis įstatymas užtikrina smurtą patyrusio asmens apsaugą. „5 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės
1. Jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per 48 valandas.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.
5. Skiriant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
<...>
12 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje
1. Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
2. Smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka."
<...> BK 72-1 straipsnis. Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens
1. Teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.
2. Paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
3. Jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, teismas įpareigoja kaltininką gyventi skyrium iki teismo nustatyto termino pabaigos arba kol įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas teisės gyventi toje gyvenamojoje patalpoje suteikimo nukentėjusiam asmeniui arba kaltininkui klausimas.
Papildoma informacija:
Psichologinės pagalbos tarnyba    Telefono numeris    Darbo laikas
Jaunimo linija  Budi savanoriai konsultantai    8 800 28888     I-VII   visą parą
Vaikų linija  Budi savanoriai konsultantai, profesionalai    116 111     I-VII  11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)  Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.    8 800 77277     I-V  16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija  Budi profesionalai, savanoriai konsultantai    8 800 66366     I-VII  10:00 - 21:00
Vilties linija  Budi profesionalai, savanoriai konsultantai    116 123     I-VII  visą parą
Specializuotas pagalbos centras „Moterų veiklso inovacijų centras“ Šiauliuose Aušros alėja 64, tel. 8 41 520239, mob. 865224232
Emocinė parama internetu:
„Vaikų linija“    Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt    Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“    Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas    Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“    Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com    Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“    Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt    Atsako per tris dienas
Patiri smurtą šeimoje? Skambink:
„Pagalbos moterims linija“ 8-800 66366 - anonimiška pagalba telefonu. Darbo dienomis 10.00-21.00. El. paštu: pagalba@moteriai.lt. Atsako per 3 dienas.
„Linija Doverija“ - pagalba teikiama rusų kalba, pagalbą teikia savanoriai konsultantai. Pagalba jaunimui ir paaugliams. 8-800 77277, I-V 16.00-20.00
„Vaikų linija“ - pagalbą teikia savanoriai konsultantai bei profesionalai 116 111. Kasdien 11.00-21.00
„Vilties linija“ - psichologinė pagalba suaugusiems - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos centro profesionalai. 116 123. Kasdien.Visą parą.
„Caritas“ pagalbą teikia įvairiuose Lietuvos miestuose. Reikiamą kontaktą rasite: www.anti-trafficking.lt
Moterų veiklos inovacijų centras tel. 841 520239 Aušros al. 64, Šiauliai antras aukštas el.p. mvic@splius.lt
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
Informaciją 2014-07-23 parengė intelektinis rėmėjas Vaidotas S.
Grįžti į pradžią

Kokių dokumentų reikia norint nutraukti santuoką (skirtis)?

Norint skirtis, reikia turėti šiuos dokumentus:
Gyvenamosios vietos deklaraciją (išduoda seniūnijos pagal gyvenamąją vietą).
Santuokos liudijimas (dublikatus išduoda savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriai),
Vaikų gimimo liudijimai (dublikatus išduoda savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriai),
Iš Registrų centro kiekvienas sutuoktinis pateikia pažyma apie nekilnojamąjį turtą, kuris užregistruotas jo vardu (jeigu nėra tokio turto, rekomenduojama pridėti dokumentą, kad tokio turto nėra, dokumentai išduodami ir sutuoktiniui, jeigu su prašymu pateikiamas ir santuokos liudijimas).
Iš Regitros kiekvienas sutuoktinis pateikia pažymą apie registruotą turtą, kuris užregistruotas jo vardu (jeigu nėra tokio turto, tai rekomenduojama pridėti dokumentą, kad tokio turto nėra, dokumentai išduodami ir sutuoktiniui, jeigu su prašymu pateikiamas ir santuokos liudijimas).
Duomenis apie valdomas akcijas, kitą valdomą turtą.
Kreditorių sąrašas (jeigu tokių yra).
Turėti su savimi asmens dokumentą (tapatybės kortelę arba pasą).
Rekomenduotina turėti, tačiau neprivaloma pažymą apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnijos pagal gyvenamąją vietą arba civilinės metrikacijos skyrius),
Dokumentai paduodami miesto(rajono) apylinkės teismui, pagal vieno iš sutuoktinių registracijos vietą (surašytą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl turto atidalinimo po santuokos nutraukimo).
Pareiškimo pavyzdį dėl santuokos nutraukimo rasite čia >>>
Atsakymą parengė VšĮ Valetudo grupė 2011-11-25
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Kiek kainuoja santuokos nutraukimas?

Santuokos nutraukimas NEMOKAMAS
Nutraukti santuoką nesumokant nei advokatams, nei konsultantams nei teismui žyminio mokesčio yra įmanoma, jeigu patys sutuoktiniai sutaria bendru sutarimu skirtis, turi dokumentus, kurių reikia nutraukti santuokai(apie tai kalbėta viena tema aukščiau). Tereikia parengti du dokumentus, t.y. Bendrą sutuoktinių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu(kurį pasirašo abu sutuoktiniai) ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių(kurią taip pat pasirašo abu sutuoktiniai). Jų pavyzdžius galite nemokamai parsisiųsti paspaudę čia.
Santuokos nutraukimo bendru sutarimu dokumentų kainos
Jeigu atitinkate vyriausybės nustatytus lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, gali nieko nekainuoti, jeigu pateksite į šimtu procentų finansuojamų statusą, o jeigu pateksite į penkiasdešimt procentų finansuojamą statusą, tai viena valanda sugaišta advokato jums gali kainuoti nuo dvidešimties litų, jeigu reikės jus dar ir teisme atstovauti, tai kainuoti gali dar du šimtus.
Jeigu viršijate vyriausybės nustatytus lygius, arba tiesiog nenorite kreiptis į valstybės finansuojamus advokatus dėl kylančių nepatogumų renkant tam skirtus dokumentus, galima kreiptis privačiai dėl tokių dokumentų parengimo. Kainos svyruoja pavyzdžiui  parengimo internetu nuo 60 litų iki 200 ir daugiau. Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių pareiškimu, tai vienintelis ir greitas būdas nutraukti santuoką. Manytume, kad privačiai pigiausiai pareiškimus dėl santuokos nutraukimu bendru sutarimu pagal 2014-05-21 dienos paieškos duomenis(už 90 litų) Lietuvoje rengia VšĮ Valetudo grupė. Jų puslapyje galite apsilankyti paspaudę čia. Jeigu rasite kur kokybiškai pigiau ir greičiau praneškite admin@teisesgidas.lt
Santuokos nutraukimas ginčo teisenoje (karo stovyje)
Šiuo atveju nepriklausomai norite jūs valstybės finansuojamo advokato ar ne, verta jį turėti dėl šių priežasčių: būsite atleisti šimtu procentų (arba bent penkiasdešimt procentų) nuo žyminio mokesčio, nuo įrodymų rinkimo mokesčių (pvz. DNR ekspertizės mokesčio), nuo kitų mokesčių susijusių su bylinėjimosi procesu ir net po  jo  vykdomajame procese, kai reikalingas antstolis norint išieškoti skolas. Jeigu gaunate valstybės finansuojamą advokatą, tai valstybė pasilieka teisę prisiteisti iš jūsų priešininko tas sumas, kurias jus finansuoja (nebent byla užbaigiama taikos sutartimi).
Privačiai pareiškimų kainos jau pakyla ir gan smarkiai, pigiausiai pavyko rasti nuo 120 litų vien tik projekto parengimas, be atstovavimo teisme. Tačiau jeigu Jūsų teisinės žinios menkos vis tik jums paskiras valstybės finansuojamas advokatas, jeigu yra finansuojamas tik penkiasdešimt procentų gali kainuoti apie 300 litų, o svarbiausia, kad jiems atlyginimą sumoka antrinė teisinė pagalba, tad už suteiktas paslaugas galite atsiskaityti tik po bylos proceso pabaigos. Tad jeigu laimėsite bylą net tai, ką reikės sumokėti antrinei teisinei pagalbai, galite prisiteisti iš "karą" pralaimėjusios šalies. Privatus advokatų atstovavimas teisme, pagal apklausos duomenis telefonu prasideda nuo 500 iki 2000 litų vien tik pirmos instancijos teisme. Be to Jūs nebūtumėte atleista nuo žyminio mokesčio, įrodinėjimo mokesčių, o kur dar vykdymo išlaidos norint išieškoti skolą iš pralaimėjusiosios šalies.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2014-05-21
Grįžti į pradžią

Kaip dalinamas turtas skyrybų atveju, jeigu sutuoktiniai neranda bendro sutarimo?

Skyrybų atveju privalo būti padalintas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, teismas turi atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį bei kitas byloje svarbias aplinkybes, nepažeidžiant kreditorių teisių.Pasak teismo, sutuoktinių turto registracija viešajame nekilnojamojo turto registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl turto balansą sudarantys teismai privalo vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą. Kitaip tariant, jeigu turtą oficialiai užregistravo tik vienas sutuoktinis, tai nereiškia, kad tik jis vienas yra jo savininkas.LAT išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis yra nepreziumuojamas, todėl kai kreditorius pareiškia reikalavimą, teismas privalo identifikuoti, ar kreditoriaus ginčas yra su vienu ar su abiem sutuoktiniais. Jeigu reikalavimas pareikštas abiems sutuoktiniams, priimdamas sprendimą teismas privalo nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė.Jeigu sandorį sudaro vienas sutuoktinių, skyrybų atveju jis privalo įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Pasak Plenarinės sesijos pranešėjo Egidijaus Baranausko, iki šiol su paskolos sudarymu nesusiję sutuoktiniai privalėdavo įrodyti, kad yra nesusiję su gauta paskola, tačiau LAT išaiškino, jog turi būti atvirkščiai – įrodyti, kad paskola buvo naudojama bendram šeimos ūkiui, privalo sutartį teismui teikiantis sutuoktinis.Teismų praktiką formuojantis LAT taip pat išaiškino, kad skyrybų bylose svarstant turto padalijimo klausimą į procesą turi būti įtraukti ir kreditoriai, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, jie gali būti įtraukti į bylą. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja jau įsiteisėjus sprendimui, kreditorius gali pareikšti prašymą atnaujinti procesą. Jeigu teismas tokią nutartį priimtų, nagrinėjant bylą būtų svarstomi tik su kreditoriaus reikalavimu susiję klausimai – kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti reikalai nebus svarstomi.Pasak LAT, išieškant turtą iš sutuoktinių tik teismas gali nustatyti prievolės pobūdį, todėl jeigu teismas bus išdavęs vykdomąjį raštą dėl turto išieškojimo tik iš vieno sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. Priešingai, anot teismo, tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą.Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu vienas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę jam pareikšti savarankišką ieškinį.Skyrybų bylose teismai privalo atsižvelgti ir į nepilnamečių vaikų teises bei interesus, todėl teisėjai privalo būti aktyvūs gindami jų interesus, nes jų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.Teismo teigimu, skyrybų atveju teismas sutuoktiniams gali nustatyti nelygias turto dalis, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Tarkime, jeigu yra padalijamas keturių kambarių butas, o du vaikai yra skirtingų lyčių, teismas privalo atsižvelgti į jų interesus ir sudaryti galimybę kiekvienam jų turėti atskirą gyvenamąją erdvę – kambarį.
 CK 3 knyga reglamentuoja, kaip turtas gali būti dalinamas
3.47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės
1. Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
2. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo.
3. Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba pasibaigus trejų metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.

3.70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
1. Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.
2. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
4. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
 3.72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
2. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
3. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.
4. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
5. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
6. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;
2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
7. Teismas gali pareikalauti iš buvusio sutuoktinio, privalančio teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
8. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.
9. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.
10. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.
11. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
12. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
13. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri invalidą vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau nei tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.
3.88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:
1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
3. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
4. Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.
3.89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
1. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:
1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
3. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
3.90 straipsnis.     Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
1. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
2. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
3.98 straipsnis. Teisė į kompensaciją
1. Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto.
2. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
3. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
4. Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
3.129 straipsnis. Ieškinio senatis
Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Taip pat jus gali dominti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika:
LAT civilinės nutartys nuo 2005 iki 2009 m. nuo 125 kategorijos
125.2. Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

LAT civilinės nutartys nuo 2005 iki 2009 nuo 30 kategorijos iki 93,
75. Santuoka: Susitarimas tuoktis, Santuokos sudarymo sąlygos ir teisiniai padariniai,Santuokos negaliojimas, Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai: Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), Sutuoktinių turto teisinis režimas:Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles,Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas,    75.9. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
Redaguota: 2013-11-13
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Šeimos narių tarpusavio išlaikymas, tėvystės nustatymas ir pripažinimas

Vaikų išlaikymo teisinis pagrindas
Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga  iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Įstatymų nustatytais atvejais tėvai privalo išlaikyti vaikus jiems sulaukus pilnametystės.
LAT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nekonstatavo tėvų pareigos teikti paramą dieniniuose skyriuose besimokantiems pilnamečiams vaikams iki 24 m. neatitikties Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas akcentavo, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymo atvejai nėra tapatūs. Apie paramos pilnamečiui būtinumą teismas turi nuspręsti, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti ir pan.). Taip pat turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Įstatymuose taip pat numatyta pilnamečių artimųjų vaikų giminaičių bei valstybės pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Tėvų pareiga išlaikyti vaikus
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši pareiga išlieka  ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Jeigu vienas iš tėvų piktybiškai vengia išlaikyti vaiką, jam gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal LR Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Vengimas išlaikyti vaiką.
Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti  lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną   materialią paramą vaikui, baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Būtina kreiptis su prašymu į prokurorą dėl tokios baudžiamosios bylos iškėlimo.
Daugiau apie įstatymus, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje skaitykite paspaudę čia.
Daugiau apie Baudžiamosios teismų praktikos apžvalga dėl vengimo išlaikyti vaikus skaitykite paspaudę čia.
Tėvai, nutraukdami santuoką arba pradėdami gyventi skyriumi, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokią sutartį tvirtina teismas. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Išlaikymą teismas priteisia:
Kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;
arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Pilnamečių artimųjų giminaičių pareiga išlaikyti vaikus:
Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo.
Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikus, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo.
Teismas gali priteisi išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais:
kas mėnesį mokamomis  periodinėmis išmokomis;
konkrečia pinigų suma;
priteisti vaikui tam tikrą turtą.
Kokia teismų praktika susijusi su vaikų išlaikymu galite sužinoti parsisiuntę medžiagą iš svetainės bylų archyvo. Spausti čia
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.
Valstybės išlaikomi vaikai
Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti.
Kai nepilnamečiai vaikai, taip pat vyresni nei 18 metų nedarbingi asmenys, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtina vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, gali būti kreipiamasi dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.
Vaikų išlaikymo fondą administruoja garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Daugiau apie Vaikų išlaikymo fondą skaitykite D.U.K. kas tai yra Vaikų išlaikymo fondas?
Gali būti išlaikomi ir buvę sutuoktiniai, kurie santuokos metu įgijo neįgalumą.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2012-12-08

Grįžti į pradžią

Vaikų pareiga išlaikyti tėvus

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti išlaikymo reikalaujančius tėvus LR Konstitucijos 38 str. Kadangi asmenui pragyventi reikia ne mažiau 1 MMA, tai kiekvienas iš vaiko tėvų atsižvelgdamas į vaiko ir savo pajamas gali kelti reikalavimą, kad vaikai jį išlaikytų. Jeigu nepavyksta susitarti geruoju su vaiku, dėl išlaikymo teikimo natūra, rupybos, tai tėvas ar mama turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo.
Kaip teoriškai gali atrodyti reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tėvo naudai galite rasti čia.
Redaguota 2010-03-23

Grįžti į pradžią

Ar galima prisiteisti išlaikymą vaiko naudai nenutraukus santuokos?

Galima. Daugiau apie tai skaitykite, kokia suma ir kas gali būti priteista vaiko išlaikymui.
Grįžti į pradžią

Kokia suma ir kas gali būti priteista vaiko išlaikymui?

Teismų praktika linksta į tai, kad kiekvienas iš tėvų privalo vienodai išlaikyti savo vaikus. Manoma, kad normali suma yra viena antroji Minimalaus Mėnesinio Uždarbio (MMA). Šiuo metu MMA yra 350 € (CK 6.461 straipsnio 2 dailis vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą), kadangi išlaikymo pareiga atitenka kiekvienam iš sutuoktinių suma dalinama pusiau. Jeigu sutuoktinis yra sveikas, neteikia išlaikymo natūra ir nėra kitų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų ar neprivalėtų mokėti tokios sumos. Taip pat teismo galima reikalauti paskirti didesnį išlaikymą vaiko naudai jeigu vaikas yra neįgalus arba dėl kitų svarbių aplinkybių.
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Teismas gali atsižvelgti ir į natūra teikiama išlaikymą, pvz. dienpinigius,  gyvenamosios vietos suteikimą ir pan
Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų; 2) pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; 3) kilnojamąjį(automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; 4) vertybinius popierius (akcijas, pajus); 5) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą; 6) finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai ar sutuoktinis  neįgalus, ar turi dar daugiau kitų išlaikytinių.
Priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę santuokoje ar ne, iš vienos ar iš skirtingų santuokų, tų pačių ar skirtingų tėvų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistos visiškai vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir nuo kito vaiko tėvo turtinės padėties (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
Jeigu pageidaujate, galite susipažinti su teismų praktika susijusi su vaikų teisėmis, tėvų ir vaikų teisėmis bei pareigomis juos galite parsisiųsti iš mūsų bylų archyvo paspaudę čia.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso  3.208 straipsnis. numato išlaikymo indeksavimą Jeigu  išlaikymas  buvo priteistas periodinėmis   išmokomis, išlaikymo  suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta  tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksuojamos vadovaujantis  LRV 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisės aktą galite rasti svetainėje www.lrs.lt -> Teisės aktai -> Lietuvos Respublikos teisės aktai
Su vartotojų kainų indeksu galite susipažinti https://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles38
Teisiantis dėl išlaikymo priteisimo galima kelti reikalavimą skolininkui mokėti  delspinigius ir palūkanas už vėlavimus vykdyti periodinius mokėjimu (CPK 433 str. ir Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 362).
Viena iš teisių yra prisiteisti ir uzurfruktą iki vaikui sueis 18 metų.
  CK 3.71 straipsnis. „Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas. 1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas  savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 2.  Uzufruktas  nustatomas,  kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. 3.  Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama,  teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.“
CK 3.200 str.  Išlaikymas  priteisiamas nuo teisės į išlaikymą   atsiradimo dienos,  tačiau  išlaikymo įsiskolinimas negali būti   išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Vyriausybės nustatyta tvarka prisiteisti išlaikymą galima ir užpildžius supaprastintą formą (tam net nebūtina nutraukti santuokos), tačiau sutuoktinis  neturėtų ginčyti šio išlaikymo, priešingu atveju supaprastintas ieškinys peraugtų į ginčo teiseną.
Kreipiantis į teismą galima reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigoti atsakovą mokėti išlaikymą nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos.
Vyriausybės nutarimą ir supaprastintą formą dėl išlaikymo prisiteisimo galima parsisiųsti paspaudus čia.
Ginčo teisenos pareiškimą prašymą dėl išlaikymo padidinimo galite rasti čia.
CK 3.192 straipsnio „Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“ 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2000 m. liepos 18 d. redakcija) išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo A. Norkūno komentaras dėl teismų praktikos tenkinant vaiko interesus.
Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo A. Norkūno interviu apie santuokos nutraukimo bylas ir vaiko interesus.
Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo A. Norkūno komentaras dėl išlaikymo priteisimo neįgaliam vaikui
Daugiau informacijos bylose: 3K-3-203/2009, 3K-3-101/2010, LAT SENATO NUTARIMAS Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Atsakymą parengė VšĮ Valetudo grupė redaguota: 2016-03-21
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kaip išieškoti priteistą išlaikymą vaiko naudai?

Pavyzdžiui teismas priteisė išlaikymą vaiko naudai 400 litų iš tėvo, tačiau tėvas nemokus, arba nemoka tyčia. Jūsų galimi veiksmai:
1. kreiptis į teismą su raštišku prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą, (formą rasite čia.)
2. su vykdomuoju dokumentu kreiptis į antstolį pagal teismo veiklos teritoriją (arba) pagal atsakovo buveinės adresą( Antstolių sąrašus rasite čia).
3. iš antstolio gavus išieškojimo negalimumo dokumentą, galima kreiptis į vaikų išlaikymo fondą. Daugiau apie išlaikymo fondą rasite čia.
Vaikų išlaikymo fondas skolų "superkamoji" galia ribota, pagal teisės aktus, jis gali pirkti tik dalį skolos ir tik nuo kreipimosi į jį momentą. Tarkim Jums priteista yra 400 litų, o vaikų išlaikymo fondas išmoka(perka) 195 litus, lieka neišmokėta skolos dalis 205 Lt, dėl šios skolos dalies galima atlikti tokius veiksmus:
1. Jeigu žinote, kad vistik tėvas(mama) turi pajamų tik jas slepia galima kreiptis į prokuratūrą dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaikus pagal BK164 str. pirmą kartą asmuo nuteisiamas liktinai, tačiau jeigu po teismo sprendimo įsiteisėjimo asmuo toliau vengia mokėti išlaikymą ir nevykdo teismo sprendimo, galima kreiptis pakartotinai (po kokio pusmečio) į prokurorus su prašymu patraukti asmenį dar kartą į teismą, dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaikus. Antrą kartą asmuo gauna realią laisvės atėmimo bausmę ir praranda nelegalių pajamų darbo šaltinį (bent jau laikinai). Net jeigu asmuo dirga užsienyje gali būti išduotas Europos arešto orderis, asmuo suimtas ir atvesdintas į teismą Lietuvoje (prokuratūros adresus rasite apsilankę prokuratūros svetainėje spausti čia.
2. Vadovaujantis CK 3.237 str. jeigu tėvai nepajėgūs išlaikyti vaikų, juos privalo, jeigu yra pajėgūs, išlaikyti Seneliai ir (ar) išlaikyti (CK 3.236 str.) pajėgūs broliai ir (ar) seserys. Jeigu esate tikri, kad seneliai ir (ar) broliai ir seserys(iš tėvo ar mamos pusės) yra pajėgūs skirti atitinkamą dalį išlaikymo, galima nukreipti išieškojimą į juos (bet pirma reiktų prisiteisti tokį išlaikymą).
3. jeigu žinote, kad asmuo dirba užsienyje ir nurodo kur dirba, tokiu atveju galite nukreipti išieškojimą į užsienyje esančią darbovietę, tam gali būti reikalingas Europos vykdomasis dokumentas (kurį išduoda Lietuvos teismai pateikus prašymą) ir kurį reikia perduoti pagal užsienio valstybės lokalius teisės aktus jos antstoliams. Kiekvienoje ES valstybėje ši tvarka skirtinga. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (jeigu atitinkate LR vyriausybės nustatytą tvarką), gali būti teikiama ir vykdomajame procese. Kaip gauti tokią pagalbą rasite čia.
3.1. Jeigu negyvenate Lietuvoje ir esate išvykę gyventi kitoje ES valstybėje, jums teisinę pagalbą vykdomojoje byloje gali suteikti ir kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.  Pavyzdžiui Didžiojoje britanijoje veikia Child Support Agency, kuri padeda prisiteisusiai šaliai išieškoti išlaikymą iš tėvų. Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą ES rasi čia.
4. Jeigu atsakovas gyvena užsienyje ne ES valstybėje, gali tekti išieškoti pagal daugiašalius arba dvišalius tarptautinius dokumentus pasirašytus tarp Lietuvos ir  tos valstybės kurioje gyvena atsakovas. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (jeigu atitinkate LR vyriausybės nustatytą tvarką), gali būti teikiama ir vykdomajame procese. Kaip gauti tokią pagalbą rasite čia.
5. jeigu jūsų žiniomis išlaikymą teikiantis asmuo dirba užsienyje (ES valstybėje) galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl tarpininkavimo išieškant išlaikymą užsienyje. Su vaikų išlaikymo fondo galima susisiekti telefonu ir el. paštu.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Atsakymą atnaujino VšĮ Valetudo grupė 2014-12-11

Grįžti į pradžią

Kada gali būti sumažintas išlaikymo dydis vaikui?

Išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo.
Civilinėje byloje 3K-3-71/2010 LAT Ieškovas prašė sumažinti teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 500 Lt iki 200 Lt per mėnesį, nes pasikeitė jo turtinė padėtis, ieškovas neteko darbo, antroje santuokoje jam gimė sūnus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino. Atsakovė (dukters motina) pateikė kasacinį skundą.
LAT konstatavo, kad „teismai, įvertinę šalių turtinę padėtį, tą aplinkybę, jog ieškovas yra bedarbis, dėl pablogėjusios šalies ekonominės situacijos yra sumažėjusios jo galimybės susirasti darbą, taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko kitą nepilnametį vaiką, pagrįstai sumažino išlaikymą nepilnametei dukteriai iki 200 Lt per mėnesį. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė surasti darbą, tačiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių“.
Išlaikymas gali būti sumažintas  ir dėl kitų priežasčių, pvz. jeigu nustatoma, kad vaiko poreikia yra mažesni. Įrodymu gali būti ir ataskaitos apie išlaikymo panaudojimą. Vaikams skirtas išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, jis privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.190 straipsnio nuostatas vaiko tėvas (motina) gali reikalauti, kad turto, kuris nėra sunaudojamas vaikui išlaikyti, apskaita būtų tvarkoma atskirai.
Parengė VšĮ Valetudo grupė
Redaguota 2011-12-15

Grįžti į pradžią

Kas tai yra Vaikų išlaikymo fondas, ką reikia žinoti kreipiantis į jį?

Kas yra Vaikų išlaikymo fondas?
Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.
VIF administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija (GVIFA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ką reikia žinoti kreipiantis į GVIFA dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo

Kas turi teisę kreiptis?
Teisę kreiptis į GVIFA išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Kas turi teisę į išmoką?
Vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Kokie yra kreipimosi į GVIFA būdai?
Paštu, siunčiant registruotu laišku prašymo ir antstolio išduotos pažymos originalus ir kitų dokumentų originalų kopijas, patvirtintas notaro arba seniūno. Tiesiogiai, pateikiant reikalingų dokumentų originalus GVIFA administracijai nustatytu darbo laiku.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

  • Nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti. Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti internetiniu adresu www.socmin.lt. Prašymas gali būti pildomas vietoje, pateikiant dokumentus;
  • Pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo);
  • Vaiko gimimo liudijimą;
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), jeigu kreipiamasi dėl vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas);
  • Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas (rūpintojas).

Pastaba. Pakartotinai kreipdamasis į VIF dėl išmokos, pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo).

Prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti forma
Prašymo VIF dėl išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo pavyzdys ir pildymo instrukcija
Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą forma
Prašymas „Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo"

(Pastaba. Prašymą Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo galite užsisakyti ir paskambinę telefonu (8 5) 265 3986. Šiuo telefonu taip pat galite kreiptis dėl pasiteiravimo apie pažymą bei jos atsiėmimą)

Kokie yra išmokos mokėjimo terminai?
Sprendimas dėl išmokos iš VIF mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Jeigu dokumentai buvo pateikti papildomai, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią gautas paskutinis reikiamas dokumentas.
Išmoka mokama periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip nuo kito kalendorinio mėnesio po sprendimo mokėti išmoką priėmimo dienos. Jeigu periodinė išmoka mokama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.
Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį pervedama iki kito mėnesio 25 dienos į nurodytą pareiškėjo arba vaiko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

Kokio dydžio išmoką galima gauti?
Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka.
Išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu:

  • pareiškėjas raštu pateikia prašymą sustabdyti išmokos mokėjimą;
  • pareiškėjas atsisakė priimti išmokas;
  • pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo;
  • pareiškėjas mirė.

Apie aplinkybių, dėl kurių stabdomas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti VIF.
Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  • vaikas pradeda gauti iš skolininko visą arba dalį nemokėto išlaikymo, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi mokama periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį;
  • skolininkas mirė;
  • atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (nepilnametis emancipuojamas; vaikas sulaukia pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas mirė).

Apie aplinkybių, dėl kurių nutraukiamas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Ką privalo žinoti pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF vaikui išlaikyti?
Prieš kreipdamasis į GVIFA dėl išmokų iš VIF gavimo, pareiškėjas privalo gauti nustatytos formos antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Ši pažyma kartu su kitais reikiamais dokumentais turi būti pateikta GVIFA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.
Pareiškėjas neteisėtai gautą VIF išmoką privalo grąžinti GVIFA administracijai į sąskaitą LT28 7300 0101 0539 8685.
Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta VIF išmokų suma išskaičiuojama GVIFA direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iš pareiškėjui priklausančių VIF išmokų, išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama.
Jei VIF išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas iš pareiškėjo išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl GVIFA kaltės neišmokėta VIF išmokos suma išmokama už tą laikotarpį, kada ji turėjo būti mokama GVIFA sprendimu.
Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į GVIFA dienos iš Vaikų išlaikymo fondo nebus kompensuojama.
Už teismo sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdymą yra atsakingas antstolis, kuriam yra perduotas vykdyti šis teismo sprendimas arba teismo patvirtinta sutartis.
Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie GVIFA priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo paskelbiama „Valstybės žiniose“.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos adresas ir darbo laikas
Rinktinės g. 48 (I-as aukštas), LT-09318  Vilnius
Kontaktinis tel. (8 5) 272 8081
Tel./fax. (8 5) 275 4086
El. paštas: info@vif.lt
GVIFA kontaktai
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos darbo laikas
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00–17.00 val.
Penktadieniais: 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00-12.45 val.

Teisės aktai
2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-987 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. A1-356 "Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo" su vėlesniais pakeitimais
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. A1-219 „Dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1R-371 „Dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“
2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Trečioji knyga „Šeimos teisė“

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2010-02-17

Grįžti į pradžią

Kaip galima nustatyti (nuginčyti) tėvystę?

Jeigu nėra įrašyto, kas yra tėvas vaiko gimimo liudijime, tai tėvystę galmia pasitvirtinti nuėjus pas notarą. Jeigu tėvas gimimo liudijime yra nurodytas, tai įrašą apie vaiko tėvą (motiną) leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka ne daugiau kaip po metų nuo sužinojimo momento. Esant ginčui tėvystė gali būti nustatinėjama dviem būdais. Klasikiniu ir šiolaikiniu metodu. Klasikinis, tai įrodymai ir liudininkų parodymai, kad asmenys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, draugavo ir pan. Šiolaikinis,  tai DNR ekspertizė. Ji būna tiesioginė (kai nustatomas tėvas tiesiogiai) ir netiesioginė, kai nustatinėjama giminystės linija per likusius gyvus kitus giminaičius (netiesiogiai nustatinėjant giminystės ryšį gali būti tiriami broliai seserys ar seneliai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.149 str. 1d. , 3.150 str d., 3.151 str. 1d. , 3,152 str. 1d., 3d., 3.153 str. Civilinį kodeksą galite rasti adresu www.lrs.lt ->Teisės aktai .

Nuginčijus tėvystę, jeigu buvo mokamas išlaikymas vaiko naudai, asmuo mokėjęs išlaikymą gali kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo ir prisiteisti jį solidariai iš motinos ir nustatytos tėvystės tėvo.

Motina paneigus tėvystę, turi pareigą kreiptis į tikrąjį vaiko tėvą dėl išlaikymo vaikui teikimo. Vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę ieškovo, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę. Motina yra  įstatyminės jos vaiko atstovė (uzufruktorės), jos elgesys įgyvendinat, prigimtinę ir kartu asmeninę jai žinomo biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą, perkeliant kitam asmeniui gali būti pripažintas, nesąžiningu ir pažeidusiu įstatymo (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks motinos elgesys gali būti vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Motinos kaltę (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį nuostolių susidarymą atsakovui, neprivalėjusiam teikti išlaikymo, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio, suteikusiam jos sūnui išlaikymą, pripažindamas tokį elgesį (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu ieškovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis)(bylos Nr. 2A-745-345/2010).

Dėl tėvystės nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, todėl tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.

„DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų“.Teismas konstatavo, kad jeigu tėvas atsisako ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą galima įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Galite parsisiųsti tėvystės nuginčijimo pareiškimą ir teismų praktiką paspaudę čia.

Taip pat jus gali dominti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika:
Civilinė byla 3K-3-239/2009
LAT civilinės nutartys
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Atsakymą parengė 2012-11-20 VšĮ Valetudo grupė

Grįžti į pradžią

Tėvų valdžios apribojimas

Apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). (civ. b. Nr. 2A-433-357/2014)
 Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
Manytina, kad pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.) tėvas ar motina negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas ar motina įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei vaiką globojančiam asmeniui, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės ginčyti procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą viešo paskelbimo būdu.(civ. b. Nr.2S-738-464/2013)
CK 3.180 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
1. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
2. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
3. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
4. Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.
Parengė 2014-07-23 intelektinis rėmėjas Vaidotas S.
Grįžti į pradžią

Esu susituokusi (-ęs) su užsieniečiu (-e), pagal kokią teisę vyktų skyrybos?

Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. santuokos nutraukimas galimas vieno sutuoktinio pareiškimu, kuris yra paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Dažniausiai yra taip, kuris pirmiau kreipiasi į savo gyvenamosios vietos teismą, tas teismas santuokos nutraukimą ir nagrinėja.
Jeigu santuoką sudarė skirtini ES piliečiai, tai santuokos nutraukimo jurisdikciją reglamentuoja  TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1347/2000 2000 m. gegužės 29 d. ,,Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo". Šis reglamentas taikomas ES šalims išskyrus Daniją. Minėto reglamento 2 straipsnis nustato ,,Santuokos nutraukimas, gyvenimas skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimas negaliojančia
1. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:
a) kurios teritorijoje:
— yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba
— buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba
— yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta,
— yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba
— yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba
— yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo „domicilija“;
b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių „domicilija“.
2. Šiame reglamente „domicilija“ turi tokią pat reikšmę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose."

Su minėto dokumento turiniu galite susipažinti paspaudę čia .
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Atsakymą rengė VšĮ Valetudo grupė 2012-04-14
Grįžti į pradžią

Ar galima nutraukti vien tik bažnyčioje sudarytą santuoką?

Bažnyčios (konfesijų)nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.

Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai).

Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvoišduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

1.22. Dėl bažnytinės santuokos, sudarytos iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, teisinių pasekmių

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pateiktu Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies (valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją) aiškinimu, darytina išvada, kad ši nuostata taikoma tik santuokoms, sudarytoms bažnytine tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. ir įtrauktoms į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą. Bažnytinė santuoka, sudaryta iki 1992 m. lapkričio 2 d., t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, netapo juridiniu faktu ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti, o Konstitucija, kaip tiesioginio veikimo įstatymas, atgaline tvarka negalioja.

Civilinė byla Nr. 3K-7-430/2001 m.

Daugiau informacijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007

Parengė 2012-11-30 VšĮ Valetudo grupė
Grįžti į pradžią

Kaip apibrėžiama šeimos sąvoka įstatymuose ir kituose teisės aktuose?

Šeimos sudėtį apibrėžiantys įstatymai ir poįstatyminaii teisės aktai traktuoja skirtingai. Priklausomai kokiu tikslu reikia nustatyi šeimos sudėtį. „Šeimos“ sąvoka tiesiogiai Civiliniame kodekse (toliau - CK) neįtvirtinta, tačiau yra įtvirtinta nuomininko šeimos sąvoka.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnis Šeimą apibrėžia taip: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.  Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
CK 6.588 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai yra: 1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. 2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. 3. Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. 4. Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. 5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. 6. Už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. 7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais.
BPK 38 str. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas)
2 str. 5 d.Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
2 str. 9 d. Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
LR susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas  Nr. 3-495
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba vienas iš tėvų arba vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys. Globėjų (rūpintojų) šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.
Daugiau informacijos apie Šeimos smpratą galtie rasti straipsnyje „Šeimos samprata“
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota: 2014-01-09
Grįžti į pradžią

Sugyventinių skyrybos, turto paveldėjimas

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai nesusituokę asmenys gyvena drauge, jų gyvenimas yra ne epizodinis, trunka ilgą laiką, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria turtą, pripažįstama esant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; ir kt.).

Minėtos aplinkybės gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais: liudytojų (kaimynų, giminaičių, draugų ir kt.) parodymais, įvairiais rašytiniais įrodymais (pvz.: laiškais, siuntų pristatymo kvitais, sąskaitomis už prekes ar paslaugas, adresuotomis sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu, nuotraukomis) ir kt.

Bendrai gyvenančių nesusituokus asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo nėra būtina rašytinis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Iš to seka, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtą, neprivalo sudaryti tarpusavyje rašytinio susitarimo, numatančio, jog tas turtas įgyjamas bendrojon nuosavybėn.

Todėl turtas, nors ir įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.

Sprendžiant klausimą dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių (sugyventinių) įnašai į bendrą turtą yra lygūs (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad iš tikrųjų vieno sugyventinio įnašas į bendrą turtą buvo didesnis nei kito. Kita vertus, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, paneigtų šalių laisvą valią susitarti dėl savo teisių ir pareigų(3K-3-134/2011).

Atsakymą parengė VšĮ Valetudo grupė redaguota: 2013-02-05
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai
Dėl pavardės ...
Šmeižtas ir ...
Šmeižtas ir ...
Ar gali zmogus ...
anstoliu veiksm...

Nauji straipsniai
 · Teisinės įdomybės, fak..
 · Bankrutuoti Lietuvoje ar ..
 · Nuosavybės teisės sampr..
 · Valdymas kaip savarankiš..
 · Daiktinės teisės sampra..

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Ar VGTP tarnyba dar..
 · Kas yra korupcija?
 · Kaip paremti Teisė..
 · Dėl kokių prieža..
 · Ką turėčiau žin..

- Puslapio generavimas: 0.22507 sekundės -