Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo pranešėjas                                                                                                           Civilinė byla Nr. TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2440: Svečiai
#2: Vartotojai
#7429: Registruoti vartotojai

# Aurimas
# brodvejus


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
                                                                                                           Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2009                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 44. 2. 3;
78. 2. 1 (S)
                                   


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS



N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009
m. liepos 10 d.
Vilnius


            Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš  teisėjų: S--it-o G--i-aus, J--in-os
S--i--ės (kolegijos pirmininkė) ir P-- Ž-io (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K. ) kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K.
ieškinį atsakovei I. B. -K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G--o esmė

1999 m. sausio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė
santuoką, kurioje 1999 m. gegužės 6 d. gimė duktė A. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir
patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas
įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį
nuo 2004 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovas sumokėjo vaiko
išlaikymui 28 000 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21
d. sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovas nėra A. tėvas, ir nuo 2006 m.
lapkričio 28 d. nutrauktas išlaikymo išieškojimas. Ieškovo teigimu, atsakovė,
nesąžiningai nutylėdama faktą, jog jis nėra jos vaiko tėvas, jį apgavo, todėl
jis teikė vaikui išlaikymą, kurį, vykdydami vaiko išlaikymo prievolę, privalėjo
teikti atsakovė ir jos vaiko biologinis tėvas. Laikydamas, kad vaiko išlaikymui
sumokėti pinigai yra jo patirti nuostoliai, ieškovas prašė priteisti iš
atsakovės 28 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

            Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį
patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 28 000 Lt nuostolių
atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme (2007 m. lapkričio 7 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
            Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutiniu sprendimu teismo 2007
m. lapkričio 8 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
            Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 19 d. sprendimu
patenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą,
kuriuo ieškinį atmetė.
            Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad 1999 m. sausio 9 d. buvo sudaryta ieškovo ir
atsakovės santuoka, kurioje 1999 m. gegužės 6 d. gimė duktė A. Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta,
patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas
įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. spalio
1 d. iki vaiko pilnametystės.
2006 m. lapkričio 28 d.
ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas nustatyti, kad
jis nėra A. K. , gim. 1999 m. gegužės 6 d. , tėvas.
Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkintas ieškovo ieškinys, pripažinta,
kad jis nėra atsakovės dukters tėvas, ir nuo 2006 m. lapkričio 28 d. nutrauktas
iš ieškovo atsakovės dukteriai priteisto išlaikymo išieškojimas.
A. K. (buv. A. K. ) tėvai
yra atsakovė I. B. -K. (buv. I. K. ) ir A. K.
Vykdydamas teismo 2004 m.
spalio 7 d. sprendimą, ieškovas nepilnametės A. išlaikymui ginčo laikotarpiu,
t. y. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. , sumokėjo
28 000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas,
be pirmiau išvardytų aplinkybių, nustatė, kad 1998 metais šalims artimai
bendraujant, ruošiantis bendram santuokiniam gyvenimui, atsakovė turėjo artimų santykių
su kitu vyru, dėl šios priežasties pastojo ir 1999 m. gegužės 6 d. jai gimė
duktė A. , kurios tėvu vėliau ir buvo nustatytas kitas asmuo; atsakovė
neinformavo ieškovo, su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus
santykius su kitu vyru, pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį
faktą; 1999 m. sausio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant
apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas.
Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovės nėštumo jis buvo
priverstas sudaryti su ja santuoką. Teismas laikė, kad atsakovė, nepranešdama
ieškovui iki jų santuokos sudarymo ir dukters A. gimimo apie jų artimo
bendravimo metu turėtus artimus santykius su kitu vyru, taigi ir apie galimybę
ginčo laikotarpiu pastoti nuo kito vyro, o, atsakovei pastojus, nepasakydama
ieškovui apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne jis, o kitas asmuo,
taip pat nesiimdama priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, sudarė sąlygas
šalių sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas
įsipareigojo teikti nepilnametės A. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį,
sudaryti ir ją patvirtinti teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu. Teismas
sprendė, kad taip atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK
6. 246, 6. 263 straipsniai), nurodydamas, jog atidus, apdairus ir rūpestingas
asmuo tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. būtų pranešęs
būsimam sutuoktiniui (ieškovui) apie artimus santykius su kitu vyru, ėmęsis
priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, nesudaręs sąlygų, esant abejonių dėl
tėvystės, šalims susitarti dėl ieškovo įsipareigojimo mokėti vaikui išlaikymą bei
šiam susitarimui patvirtinti teismo sprendimu, ir taip nepadaręs žalos. Nustatęs,
kad atsakovės kaltus veiksmus ir ieškovui kilusias pasekmes sieja priežastinis
ryšys, nes atsakovės veiksmai atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o šie
yra atsakovės elgesio rezultatas, toks elgesys yra nuostolių atsiradimo
priežastis (CK 6. 247 straipsnis), teismas darė išvadą, kad ieškovo ginčo
laikotarpiu nepilnametės A. išlaikymui sumokėta 28 000 Lt suma yra
nuostoliai, jo patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl nurodyta suma
priteistina ieškovui iš atsakovės. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nėra
nepilnametės A. biologinis tėvas, todėl jis neturi pareigos teikti jai išlaikymą,
ši pareiga įstatyme nustatyta biologiniam vaiko tėvui ir ji atsiranda nuo vaiko
gimimo (CK 3. 137, 3. 192 straipsniai); nuginčijus ieškovo tėvystę, buvo paneigta
jo pareiga išlaikyti nepilnametę A. nuo jos gimimo.
            Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija laikė, kad byloje nepakanka atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustatyta, jog ji sąmoningai
slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra
pagrindo pinigus, kuriuos ieškovas
sumokėjo atsakovės dukteriai išlaikyti, vertinti kaip atsakovės ieškovui
padarytus nuostolius, nes vai­ko tur­tas ir tur­ti­nės tei­sės yra at­skir­tos
nuo tė­vų ir ki­tų as­me­nų tur­to ir tur­ti­nių tei­sių, vai­kui pri­teis­tas
iš­lai­ky­mas yra nepilnamečio vai­ko nuo­sa­vy­bė, ku­rią tvar­ko vai­ko tė­vas
(mo­ti­na) uzuf­ruk­to tei­sė­mis iš­im­ti­nai vai­ko in­te­re­sais (CK
3. 185 straips­nis, 3. 186 straips­nio 1 da­lis,
3. 203 straips­nio 1 da­lis). Dėl to ieškovo reikalavimą dėl 28 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo teisėjų
kolegija pripažino nepagrįstu, nes išlaikymą ieškovas mokėjo vaikui, o ne
atsakovei, ir tai nėra jos turtas; be to, ieškovas negrindė reikalavimų tuo,
kad išlaikymas buvo panaudotas ne vaiko interesams ir dėl to jis pagal CK 3. 203 straipsnio
2 dalį turėtų būti priteistas vaikui iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne
vaiko interesams. Pažymėjusi, kad pagal CK 6. 241 straipsnio 1 dalies 4 punktą išlaikymas
negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jeigu gavėjas veikė
sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida, teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į tai, kad išlaikymo gavėjas šiuo atveju yra nepilnametis vaikas, laikė, jog
toks išlaikymas negali būti išreikalautas. Teisėjų kolegija taip pat darė
išvadą, kad, nenustačius civilinės
atsakomybės sąlygų, kurioms esant žalą turėtų atlyginti atsakovė, manytina, jog
prievolė ieškovui kyla ne iš delikto. Pažymėjusi, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar
dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai
grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6. 237 straipsnio 1 dalis),
teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ginčo 2004 m. spalio 1 d. –2006 m.
lapkričio 28 d. laikotarpiu, t. y. tuo
laikotarpiu, kai ieškovas teikė vaikui išlaikymą ir sumokėjo 28 000 Lt, atsakovė
taip pat teikė išlaikymą savo dukteriai, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra
pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo iš ieškovo teikiamo
išlaikymo vaikui. Kadangi pareiga mokėti išlaikymą savo vaikams įstatyme
įtvirtinta biologiniams tėvams, tai I. B. -K. teisėjų kolegija laikė netinkama atsakove šioje byloje,
nurodydama, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tais
atvejais, kai asmens veiksmai yra teisėti ir nėra asmens (šiuo atveju asmens,
privalančio teikti išlaikymą) kaltės.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas,
atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

            Kasaciniu skundu ieškovas
A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą. Kasacinį
skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
            1. Apeliacinės instancijos
teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė
sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę, ir taip laikydamas, kad
atsakovės civilinė atsakomybė galėtų kilti tik dėl žalos padarymo tyčia,
netinkamai aiškino ir taikė CK 6. 248 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog
kaltė gali būti tyčia arba neatsargumas, taip pat CK 6. 263 straipsnio 1
dalies nuostatas, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio
taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui
žalos. Bendro pobūdžio pareiga elgtis taip, kad nepadarytum kitam asmeniui žalos,
glaudžiai susijusi su pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl vien žalos
padarymo faktas gali būti pripažįstamas neteisėtu (kaltu) veiksmu. Kasatoriaus
manymu, nagrinėjamoje byloje kaltės forma atsakovės civilinei atsakomybei kilti
neturi reikšmės, nes šiuo atveju svarbus žalą padariusio asmens (atsakovės)
faktinio elgesio ir tam tikro, t. y. apdairaus, rūpestingo, atidaus ir
sąžiningo žmogaus, elgesio analogiškoje situacijoje standarto santykis.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar atsakovės elgesys atitiko
rūpestingo, protingo ir atidaus teisinių santykių dalyvio elgesį analogiškoje
situacijoje.
            2. Apeliacinės instancijos
teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo
patirtos materialinės išlaidos dėl to, jog atsakovė, nutylėdama galimą kito
vyro tėvystę, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai,
laikytinos ieškovo patirta materialine žala, netinkamai aiškino ir taikė CK
6. 249 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, pagal šias CK nuostatas žala yra
bet kokios (visos) neigiamos neteisėtų veiksmų materialios pasekmės. Tai
reiškia, kad visos asmens patirtos materialinės išlaidos, atsiradusios kaip
neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, laikytinos patirta žala. S--bu
nustatyti, ar tokios išlaidos būtų patirtos, jeigu nebūtų atlikti neteisėti
veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad
jeigu atsakovė prieš tėvystės įforminimo faktą būtų informavusi ieškovą apie
tai, kad, artimai bendraudama su juo, ji artimai bendravo su kitu vyru,
t. y. būtų elgusis apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai,
neigiamų pasekmių būtų išvengta, t. y. nebūtų susiklostę ieškovo tėvystės
santykiai, pinigus vaiko išlaikymui būtų mokėjęs tikrasis vaiko tėvas.       
            3. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai pagrindu ieškiniui atmesti pripažino aplinkybę, kad ieškovo
prašomą atlyginti materialinę žalą sudaro pinigų suma, ieškovo sumokėta vaikui
išlaikyti. Kasatoriaus manymu, jo sumokėtų pinigų paskirtis šiuo atveju neturi
reikšmės, svarbu nustatyti, ar šių pinigų mokėjimo priežastis buvo atsakovės
neteisėtas veikimas (neveikimas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
asmuo, nuginčijus jo tėvystę, negali reikalauti žalos atlyginimo, yra
neteisinga, pažeidžianti asmens konstitucinę teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).      
            Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovė I. B. -K. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutikimą su kasaciniu skundu atsakovė grindžia šiais argumentais:
            1. Neteisėti veiksmai,
kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę
pareigą ir ar šią pareigą įvykdė. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas
ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar
susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Dėl to
kasatoriaus argumentas, kad tuo pačiu laikotarpiu su skirtingais vyrais turinti
artimų santykių moteris privalo apie tai pasakyti tam vyrui, kuriam praneša
apie nėštumą ir kuris nėštumo fakto pagrindu sutinka vesti tą moterį, negali
būti pagrindu pripažinti atsakovės veiksmų neteisėtumą.
2. Sprendžiant veiksmų neteisėtumo klausimą,
įvertintini ir ieškovo veiksmai: ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir
galėjo numatyti pasekmes. Šalių santuoka buvo sudaryta šeštąjį atsakovės
nėštumo mėnesį, iki santuokos jie gyveno atskirai, be to, kaip nurodo
kasatorius, atsakovė iki santuokos sudarymo draugavo ir su kitais vyrais.
Tokiomis aplinkybėmis kasatorius visada turėjo galimybę išsiaiškinti tėvystę.
Tėvystės nuginčijimo faktas buvo netikėtas tiek ieškovui, tiek atsakovei, taigi
ji sąmoningai neslėpė nuo ieškovo galimos kito vyro tėvystės.    

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo
teisinių santykių kvalifikavimo

Atsakovė, su kuria pagal Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta nepilnametės dukters A. gyvenamoji
vieta, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos tapo dukteriai nuosavybės teise
priklausančio turto, be kita ko, gauto ir kaip išlaikymas, tvarkytoja uzufrukto
teisėmis (CK 3. 185 straipsnio 1 dalis, 3. 190 straipsnio 1 dalis). Pagal CK
3. 186 straipsnio 1 dalį atsakovė, būdama įstatyminė savo nepilnametės dukters
atstovė (uzufruktorė), turi pareigą tvarkyti dukteriai priklausantį turtą
išimtinai jos interesais, t. y. taip, kad jis teiktų vaikui maksimalią
materialią ir dvasinę naudą bei būtų viena iš sąlygų, užtikrinančių jo sveiką,
darną fizinę bei psichinę raidą.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė,
kad vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir atsakovės uzufrukto
teisėmis tvarkytos lėšos pagal byloje pareikštą ieškinį negali būti civilinės
atsakomybės objektas. CK 3. 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų
turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės
teisinių santykių subjektas, turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. S. v.
R. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. K. v.
A. S. , bylos Nr. 3K-3-531/2008; kt. ). Dėl to negalima išieškoti
iš vaikui priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų tvarko uzufrukto
teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų
nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK
3. 185 straipsnio 1 dalis, 3. 189 straipsnio 2 dalis).
Tačiau apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, būdama jos nepilnametei
dukteriai išlaikyti ieškovo sumokėtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, negali
būti deliktinės civilinės atsakomybės pagal byloje pareikštą ieškinį subjektas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kurio tėvystė
nuginčyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašo priteisti iš atsakovės, motinos
vaiko, kuriam 2004 m. spalio 1 d. –2006 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu ieškovas suteikė
28 000 Lt išlaikymo, materialinės žalos atlyginimą, laikydamas
nurodytą pinigų sumą šią žalą sudarančiais jo nuostoliais, atsiradusiais dėl
neteisėtų atsakovės veiksmų. Neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu)
ieškovas laiko tai, kad atsakovė, šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo
santuokos sudarymui metu turėjusi artimų santykių su kitu vyru, nei iki
santuokos sudarymo dėl atsakovės nėštumo, nei nutraukiant santuoką ir teismui
tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė apie šį faktą
ieškovui, tokį atsakovės elgesį (neveikimą) vertindamas kaip neatitikusį
atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų. Taigi nagrinėjamoje
byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės už žalą, ieškovo kildinamą iš
atsakovės padaryto delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir
rūpestingai (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio
elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam
asmeniui žalos (CK 6. 263 straipsnio 1 dalis), pažeidimo.
Kadangi reikalavimo dėl vaiko išlaikymui skirtų
lėšų, kaip panaudotų ne vaiko interesais, išieškojimo (CK 3. 203 straipsnio 2
dalis) ar  dėl nepagrįstai įgyto turto
grąžinimo (CK 6. 237, 6. 241 straipsniai) nagrinėjamoje byloje nebuvo
pareikšta, tai apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai,
susiję su nurodytų materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, kuriais iš
esmės tik ir buvo grindžiamos šio teismo išvados dėl ieškovo pareikšto
reikalavimo nepagrįstumo, negali būti pripažinti sudarančiais pagrindą šioje
byloje pareikštam ieškiniui atmesti. Kartu teisiškai reikšmingais nepripažintini
ir nesvarstytini šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus
kvestionuojantys kasacinio skundo argumentai.  
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei sprendė
apeliacinės instancijos teismas, ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip
civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6. 245 straipsnio
4 dalis), tačiau tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti
žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos
visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo
faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė
(CK 6. 246–6. 249 straipsniai).  

Dėl
teisinės atsakomybės sąlygų

Išlaikymo teikimas yra pagrindinis nepilnamečio
vaiko turto (nuosavybės) šaltinis. Išlaikymo paskirtis – būtinų sąlygų vaikui
sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti
užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas
vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl
labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. L.
v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-303/2008). Vaiko teisės į išlaikymą
nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir pirmiau nurodyti
išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin
atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme (CK 3. 185 straipsnio 1 dalis, 3. 190
straipsnio 1 dalis) jiems nustatytas su vaikui nuosavybės teise
priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu
susijusias teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo
pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos
grindžiamos vaiko kilme (CK 3. 137 straipsnio 2 dalis), t. y. vaiko
gimimu iš konkrečių tėvų. Tačiau, įvykus biologiniam vaiko gimimui, vaiko ir
tėvų tarpusavio teisiniai santykiai dar neatsiranda. Vaiko iš tėvų kilmė su ja
susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik
patvirtinta įstatyme (CK 3. 138 – 3. 140 straipsniai) nustatyta tvarka. Sąlyga
vaiko kilmei iš motinos nustatyti yra įstatyme (CK 3. 139 straipsnis) nustatyta
tvarka patvirtintas faktas, jog moteris yra biologinė vaiko motina. Vaiko kilmę
iš motinos paprastai patvirtina medicinos įstaigos, kurioje vaikas gimė,
išduotas vaiko gimimo pažymėjimas. Tuo tarpu vaiko kilmei iš tėvo nustatyti
fiziologinis aspektas, t. y. ar registruojamas kaip vaiko tėvas vyras yra
biologinis vaiko tėvas, nesiaiškinamas. Bendrasis principas vaiko kilmei iš
tėvo nustatyti yra CK 3. 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės
prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors
vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos
sutuoktinis. Šiuo atveju pagrindas įrašyti vyrą kaip tėvą yra santuokos
liudijimas.
Taigi teisiniai išlaikymo santykiai tarp tėvų ir
jų nepilnamečių vaikų atsiranda iš tam tikros teisinių faktų (įvykio – vaiko
gimimo iš tų tėvų – ir teisinių veiksmų – šio fakto įregistravimo) sudėties, iš
kurių svarbiausias faktas yra vaiko gimimas iš tų tėvų, lemiantis, kad
egzistuoja prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.
Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų
biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę,
pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3. 137,
3. 192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė
prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik
tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka,
t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas
(motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti
įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi
turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai
reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko
kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo
nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti
perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas,
įskaitytas už skolas ir pan. , taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo.  
Tačiau dėl pirmiau nurodytų vaiko kilmės iš tėvo
nustatymo taisyklių galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo
konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y.
vaiko motinos sutuoktinis, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra
biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali
atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką. Teisėjų
kolegija pažymi, kad šios atitikties buvimas yra susijęs su labai svarbiomis
vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis,
taip pat apima įstatyme nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius,
socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl atitinkamas vaiko tėvų elgesys,
užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko,
ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto
teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo)
vykdymo sąlyga.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija,
remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad vaiko motinos veiksmai
(veikimas ar neveikimas), lėmę jos sutuoktinio, nesančio biologiniu jos vaiko
tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam
vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant
sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui
– biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę,
pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK
3. 185 straipsnio 1 dalis, 3. 186 straipsnio 2 dalis) vaiko
motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise
priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių
pareigų vykdymu. Minėta, kad tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo
pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei,
t. y. neteisėtais.
Byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių
aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad šalims artimai bendraujant ir
ruošiantis santuokos sudarymui, atsakovė turėjo artimų santykių su kitu vyru,
dėl šios priežasties pastojo ir 1999 m. gegužės 6 d. jai gimė duktė A. , kurios
tėvu vėliau buvo pripažintas tas kitas vyras; atsakovė neinformavo ieškovo, su
kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru,
pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį faktą; ieškovas ir
atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui
manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas; santuokos nutraukimo šalių bendru
sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio
tvirtinimo metu atsakovė taip pat neatskleidė ieškovui nurodytų aplinkybių.
Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija
laiko šiuos byloje nustatytus faktus teikiančiais pagrindą pripažinti
atsakovės, kaip įstatyminės jos nepilnametės dukters atstovės (uzufruktorės),
elgesį, prigimtinę ir kartu asmeninę jai žinimo biologinio jos vaiko tėvo
pareigą teikti vaikui išlaikymą perkeliant kitam asmeniui (ieškovui),
nesąžiningu ir pažeidusiu įstatyme (CK 3. 185 straipsnio 1 dalis, 3. 186
straipsnio 1 dalis) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės
teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks atsakovės
elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas,
t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio
taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui
žalos (CK 6. 263 straipsnio 1 dalis).  
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas, nustatęs pirmiau išvardytas faktines aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti
atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6. 248 straipsnio 3
dalis), lėmusį 28 000 Lt nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti,
tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei
dukteriai nurodyto dydžio išlaikymą, padarymą (CK 6. 247, 6. 249 straipsniai),
neteisėtu (CK 6. 246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę
atsakomybę (CK 6. 263 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad
pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas atsakovės civilinei
atsakomybei atsirasti, todėl pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl
byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo – atlyginti padarytus
nuostolius – pasisakė, tik pažymėdamas, kad civilinei atsakomybei atsirasti
būtina nustatyti esmines jos sąlygas, bei formaliai konstatuodamas, jog byloje
nepakanka atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustatyta, kad ji
sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę. Toks atsakovės civilinės
atsakomybės klausimo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu,
nes ieškinio netenkinimo pagrindu laikydamas faktą, kad byloje nenustatyta
atsakovės sąmoningo (t. y. tyčinio) slėpimo nuo ieškovo galimos kito
vyro tėvystės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltė,
kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir
neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai
apdairiai ir rūpestingai. Tai lėmė netinkamą CK 6. 248 straipsnio 3 dalies
nuostatų, reglamentuojančių kaltę, apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime
aiškinimą ir taikymą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis
pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą
ir palikti galioti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą
(CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu teismo
sprendimu nepaneigiami atsakovės nepilnametės dukters teisės ir teisėti
interesai, susiję su materialinių deramos vaiko raidos sąlygų sudarymu. Atsakovė,
būdama įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė (uzufruktorė), yra ir
toliau atsakinga už šių dukters teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą, visų
pirma apimantį tinkamą dukters išlaikymo pareigos vykdymą, kurio našta vienodai
tenka tiek atsakovei, tiek pagal įstatymą šią prievolę turinčiam tėvu atsakovės
dukters gimimo įraše įrašytam jos biologiniam tėvui.

            Dėl
bylinėjimosi išlaidų  

            P--enkinus ieškovo
kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo
ieškinys atmestas, bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą,
kuriuo ieškinys patenkintas, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę
pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nėra duomenų apie bylinėjimosi išlaidas,
ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovės apeliacinės instancijos teisme
turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Paduodamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 420 Lt žyminio mokesčio,
todėl, patenkinus kasacinį skundą, jam priteistina iš atsakovės nurodyto dydžio
šio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 340 straipsnio 5
dalis). Be to, kasaciniame teisme patirta 35,15 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu. P--enkinus ieškovo kasacinį skundą, šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK
79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai,
96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).  

            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 n u t a r i a :
           
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą.
Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės I. B. -K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 420 Lt (keturi
šimtai dvidešimt litų) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. -K.
(a. k. (duomenys neskelbtini))
35,15 Lt (trisdešimt penki litai 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.



Teisėjai                                                                                                 S--it-a-
G--i-us

                                                                                                                        J--in-a
S--i--ė

                                                                                                                        P--
Ž-ys





Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.28971 sekundės -