|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Kokias teises ir prievoles turi liudytojas?
Kokios salys turi dalyvauti teismo procese? |
|
| »16.03.10 - 19:16 |
|
|
 Vaidotas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Laba diena.
Liudytojo teises ir prievoles apibrėžia civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksai.
CPK 89 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams
1. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.
2. Ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą, vertėjams – už vertimą.
3. Bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo ir juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų darbas apmokamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
4. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.
90 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros bei vertimo išlaidų paėmimas iš šalių
1. Šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Jeigu šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto.
2. Jeigu nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis
3. Užstatas sumokamas į teismo specialiąją sąskaitą. Nustatant užstato dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydžius.
4. Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.
91 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų išmokėjimas
1. Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, kai jie atlieka savo pareigas.
2. Sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą atlikus ekspertizę.
3. Šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą.
4. Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus vertėjams išmokėtas sumas už šalių pateiktų procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą.
5. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai užstatas nebuvo paimtas, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
BPK
78 straipsnis. Liudytojas
Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.
79 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti liudytojais
Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.
80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai
Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:
1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;
2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;
3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;
4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;
5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas.
80(1) straipsnis. Sprendimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priėmimas
Šio Kodekso 80 straipsnio 5 punkte numatytu atveju dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro gautą prašymą priimdamas nutartį nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o perdavus bylą į teismą – bylą nagrinėjantis teismas.
81 straipsnis. Liudytojo teisės Liudytojas turi teisę:
1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba;
2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;
3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;
4) pats surašyti parodymus;
5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;
6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą.
82 straipsnis. Liudijimo ypatumai
1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.
2. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.
3. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė
1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.
2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą.
4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.
Pagarbiai Vaidotas.
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »16.03.10 - 22:18 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
2810: Svečiai
Teises
