|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Sveiki, norejau suzinoti, kiap dalijamas turtas/palikimas pagal 1996m CK, jei originalus testamentas buvo uzgincytas?
1995m parengtu testamentu visas turtas ir namas buvo paliktas vaikui A (pilnametis) ir vaikui B (nepilnametis) - tik teise nemokamai naudotis 1 kambariu iki gyv. galo. Taciau 1996m tevui mirus, atsirado vaikas C, visiskai nepaminetas testamente, ir budamas irgi nepilnametis uzgincijo testamenta. Taip pat ir vaiko B mama parase toki pareiskima apsidraudimui.
KLAUSIMAS: Kokiu budu yra perdalijamas turtas? (nes suprantu, kad testamentas nera anuliuojamas, ir turtas nera dalinamas i 3 lygias dalis)
Dabar namas yra parduodamas, tad kam priklauso koks procentas ? |
|
| »21.02.11 - 18:51 |
|
|
 Vaidotas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
dalinama pagal įstatymą
čia konkrečiai reikia žiūrėtit eismo sprendimo, sunku pasakyti, jeigu testamentas nuginčytas tai paveldima pagal įstatymą
jeigu tik dalis testamento buvo nuginčyta, tokiu atveju galėjo būti pavledėta privalomoji dalis pagal įstatymą
jei trumpi tai kitų dviejų paveldėtojų dalys sumažėja proporcingai atsiradusiai trečiojo paveldėtojo daliai. trečiasis paveldėtojas turi teisę į dvi trečiasas to, ką būtų paveldėjęs pagla įsttymą, jeigu nebūtų buvę testamento.
<...> 1996 metų CK redakcija
576 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
Nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).
Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama ir į paveldimo turto, susidedančio iš įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, vertę.
<...>
567 straipsnis. Paveldėjimo pagrindai
Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu.
Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
568 straipsnis. Palikimo atsiradimas
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu.
569 straipsnis. Palikimo atsiradimo laikas
KEISTA:
1994 05 17 įstatymu Nr. I-459 (nuo 1994 06 10)
(Žin., 1994, Nr. 44-805)
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai palikėjas paskelbiamas mirusiu, – diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.
Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu, ir teisių perėmimas tarp jų neatsiranda.
570 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis), o jeigu ji nežinoma, – turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta.
571 straipsnis. Fiziniai asmenys, galintys būti įpėdiniais
KEISTA:
1994 05 17 įstatymu Nr. I-459 (nuo 1994 06 10)
(Žin., 1994, Nr. 44-805)
Įpėdiniais gali būti:
paveldint pagal įstatymą, – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
paveldint pagal testamentą, – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti, jam esant gyvam, ir gimė po jo mirties.
572 straipsnis. Fiziniai asmenys, neturintys teisės paveldėti
KEISTA:
1994 05 17 įstatymu Nr. I-459 (nuo 1994 06 10)
(Žin., 1994, Nr. 44-805)
Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą fiziniai asmenys, kurie priešingais teisei savo veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą, prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti, jeigu šios aplinkybės patvirtintos teismine tvarka.
Negali paveldėti pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu šių vaikų atžvilgiu palikimo atsiradimo momentu iš jų atimtos tėvystės teisės, taip pat tėvai ir pilnamečiai vaikai, kurie piktybiškai vengė vykdyti pagal įstatymą jiems tenkančią pareigą išlaikyti palikėją, jeigu ta aplinkybė patvirtinta teismine tvarka.
Taisyklės, nustatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, taikomos taip pat ir teisei į testamentinę išskirtinę (579 straipsnis).
573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai
KEISTA:
1994 05 17 įstatymu Nr. I-459 (nuo 1994 06 10)
(Žin., 1994, Nr. 44-805)
Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties;
2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;
3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;
4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės;
5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės.
Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).
Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminaičių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.
Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »22.02.11 - 12:21 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
4164: Svečiai
Palikimo dalinimas pagal 1996m CK
