|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Laba diena,
mano vardas Denisas. Noriu gauti konsultaciją vienu klausimu. Situacija yra tokia: mes su žmona norime skirtis gražiuoju abiejų noru.Gyvename būte,kurį aš įsigijau imant būsto kreditą iš banko įkeičiant būtą tam pačiam bankui, įsigijau būtą dar iki santuokos. Apart būsto paskolos,yra ir garažas,kurį pirkau irgi iki santuokos.Taip pat yra ir kitų finansinių įsipareigojimų (visi mano vardu): lizingu paimta mašina (kol kas yra banko nuosavybėje),yra buitinės technikos keletas lizingo sutarčių,taip pat paimti 2 vartojami kreditai kreditai (greiti,be žmonos figuravimo).Yra stabili alga ir visus įsipareigojimus vykdau sąžiningai ir laiku,problemų nėra.Visų įsipareigojimų išmokas vykdau tik tai aš.Mano mėnesinė alga (į rankas) sudaro 7500 lt.Tad,jeigu paskaičiuojant kiek lieka laisvų pinigų mėnesiui (čia įskaitant,kad sumokėta ir už komunalines paslaugas, vaiko darželio apmokėjimas ir t.t.), ,gaunu 1000 lt. tik iš mano algos,pinigai laisvam panaudojimui.Žmona gauna 2500 lt./mėn į rankas ir nemoka ne už ką, visi pinigai lieka jai vienai.Turime 1 nepilnamečią mergaitę,kuriai 3 metukai.Klausimas yra toks: atsižvelgiant į mūsų turtinę padėtį (žmona neturi jokio registruoto turto ir su vaiku gyvens pas savo motina jos nuosavame bute)ir mano turimus įsipareigojimus kaip bus skaičiuojami alimentai (su žmona dėl jų nesusitariam niekaip) ir kokia suma apytiksliai bus priskaičiuota mėnesiui?
P.S.: visi trumpalaikiai įsipareigojimai (lizingai,vartojimo kreditai) galios dar apie metus,o ilgalaikiai: būsto - 35 metai, mašinos - 5 metai.Mano bendro nekilnojamojo (garažo ir įkeisto būto) yra apytiksliai 170000 lt.Mašina,kaip minėjau,kol kas yra banko nuosavybėj,buvo įsigyta santuokoj,bet visas įmokas darau iš savo lėšų.
Klauskite jei ką praleidau.
Dėkui. |
|
| »22.07.13 - 15:16 |
|
|
 Marsas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
|
| |
Labas vakaras,
Civilinio kodekso 3.192 straipnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Siekiant nustatyti išlaikymo dydį turi būti nustatyti vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis. Nustatytas išlaikymas turėtų patenkinti pagrindinius vaiko poreikius. Pagrindiniai vaiko poreikiai gali būti: maistas, būstas, apranga, sveikata, mokslas, laisvalaikis ir kita.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikia siekti, jog vaiko išlaikymui tėvai skirtų vieną minimalią mėnesinę algą. Tačiau būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kuo didesnės tėvų pajamos, tuo didesnė išlaikymui skirta suma.
Remiantis CK 3.194 straipsnio 2 dalimi išlaikymas gali būti priteisiamas teismo, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarkos, dydžio ir formos. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Ištraukos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato nutarimo „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“:
- Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būti-nas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tė-vų turtinę padėtį.
- Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaiky-mas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
- Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, ki-tas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir ne-kilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius po-pierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.
- Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
- Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis iš-laikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Pateikiama informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Tai asmeninė autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai yra teisinga. |
|
| »22.07.13 - 20:25 |
 |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
11507: Svečiai
Dėl alimentų apskaičiavimo
