TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 18. Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 271 straips­nio 3 da­lies tai­ky­mo;
dėl as­me­nų, gi­mu­sių Lie­tu­vo­je iki 1940 me­tų, kil­mės

Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 271 straips­nio 3 da­lis tai­ko­ma ir by­los nag­ri­nė­ja­mos ieš­ki­ni­nės
tei­se­nos tvar­ka, kai ky­la gin­čas tarp su­in­te­re­suo­tų as­me­nų ne tik
dėl pa­ties pra­šo­mo nu­sta­ty­ti ju­ri­di­nio fak­to, bet ir dėl šiuo fak­tu
sie­kia­mų su­kur­ti tei­si­nių pa­da­ri­nių.
As­me­nų, ku­rie yra gi­mę
Lie­tu­vo­je iki 1940 me­tų, kil­mės klau­si­mai spren­džia­mi va­do­vau­jan­tis
tei­si­nių san­ty­kių su­si­klos­ty­mo vie­to­je tuo me­tu ga­lio­ju­siais tei­sės
ak­tais. Šie tei­sės ak­tai tai­ko­mi va­do­vau­jan­tis tai­ky­mo me­tu ga­lio­jan­čio­mis
ci­vi­li­nio pro­ce­so nor­mo­mis.

                                                                 Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1374/2001
                                                                 By­lų ka­te­go­ri­ja 70. 4

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
gruodžio 19 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: R-o Č-os (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), Al­gio N-­kū­no,
J-os S-ie­nės (pra­ne­šė­ja),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal tre­čio­jo as­mens
V-os Če­po­nie­nės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mo ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lie­pos 3 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Liu­do­vi­kos Biels­kie­nės ieš­ki­nį
at­sa­ko­vui Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai, tre­tie­ji
as­me­nys V-a Če­po­nie­nė, Ra­sa Sa­muo­lai­tie­nė, Vi­da Šve­die­nė,
Lo­re­ta Jo­ni­kie­nė, Le­o­nas Biels­kis, dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė L. Biels­kie­nė
(anks­tes­nė pa­var­dė – Ra­da­vi­čiū­tė) krei­pė­si į teis­mą ir pa­aiš­ki­no,
kad Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 1992 m. va­sa­rio 27 d. spren­di­mu
nu­sta­tė ju­ri­di­nę reikš­mę tu­rin­tį fak­tą, jog ji yra J. Re­mei­kos duk­ra.
Šio spren­di­mo pa­grin­du jai at­kur­tos nuo­sa­vy­bės tei­sės į J. Re­mei­kos
tu­rė­tus 77 ha že­mės. Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2000 m. lap­kri­čio
21 d. nu­tar­ti­mi at­nau­ji­nęs pro­ce­są by­lo­je dėl gi­mi­nys­tės san­ty­kių
nu­sta­ty­mo, Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 1992 m. va­sa­rio 27 d.
spren­di­mą pa­nai­ki­no ir L. Biels­kie­nės pa­reiš­ki­mą dėl gi­mi­nys­tės
san­ty­kių nu­sta­ty­mo pa­li­ko ne­nag­ri­nė­tą. Pa­reikš­da­ma ieš­ki­nį ben­drai­siais
pa­grin­dais, ieš­ko­vė nu­ro­do, kad ji yra ne­san­tuo­ki­nė Te­re­sės Ra­da­vi­čiū­tės
ir J-o Re­mei­kos duk­ra, gi­mu­si 1923 m. rug­pjū­čio 18 d. Dvar­vy­čių kai­me.
Jai gi­mus, jos mo­ti­na ati­da­vė ją au­gin­ti sa­vo te­tai B-is­la­vai Šim­kie­nei,
gy­ve­nu­siai ta­me pa­čia­me kai­me. J. Re­mei­ka pri­pa­ži­no ją sa­vo duk­ra,
ben­dra­vo su ja, tei­kė ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą, jo gi­mi­nės pa­ži­no­jo ją
kaip J. Re­mei­kos duk­te­rį, ji J. Re­mei­ką va­di­no tė­vu. Ieš­ko­vė pra­šo
nu­sta­ty­ti, kad J. Re­mei­ka, gi­męs 1892 me­tais, gy­ve­nęs Kel­mės ra­jo­ne,
Ga­nyp­ra­vos kai­me, mi­ręs 1973 m. gruo­džio 26 d. , pri­pa­ži­no tė­vys­tę
Liu­do­vi­kos Ra­da­vi­čiū­tės (šiuo me­tu – Biels­kie­nės), gi­mu­sios 1923 m.
rug­pjū­čio 18 d. Kel­mės ra­jo­ne, Dvar­vie­čių kai­me, at­žvil­giu ir iš­lai­kė
ją iki pil­na­me­tys­tės. Toks ju­ri­di­nis fak­tas jai bū­tų pa­grin­das at­kur­ti
nuo­sa­vy­bės tei­ses į J. Re­mei­kos val­dy­tą že­mę.
Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas 2001 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mu ieš­ki­nį ten­ki­no – nu­sta­tė,
kad J. Re­mei­ka, gi­męs 1892 me­tais, gy­ve­nęs Kel­mės ra­jo­ne, Ga­nyp­ra­vos
kai­me, mi­ręs 1973 m. gruo­džio 26 d. , pri­pa­ži­no tė­vys­tę Liu­do­vi­kos Ra­da­vi­čiū­tės
(šiuo me­tu – Biels­kie­nės), gi­mu­sios 1923 m. rug­pjū­čio 18 d. Kel­mės ra­jo­no
Dvar­vie­čių kai­me, at­žvil­giu ir iš­lai­kė ją iki pil­na­me­tys­tės. Teis­mas,
mo­ty­vuo­da­mas pri­im­tą spren­di­mą, nu­ro­dė, kad nu­sta­tant tė­vys­tės
pri­pa­ži­ni­mo fak­tą, mi­rus spė­ja­mam vai­ko tė­vui, kai vai­kas yra gi­męs
iki 1968 m. spa­lio 1 d. , rei­kia va­do­vau­tis 1969 m. gruo­džio 2 d. įsa­ko
„Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos san­tuo­kos ir šei­mos ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo
tvar­kos” 10 straips­niu, t. y. tu­ri bū­ti įro­dy­ta, kad as­muo pri­pa­ži­no
esąs vai­ko tė­vu ir iš­lai­kė vai­ką. Liu­dy­to­jai B. Mi­ku­ta­vi­čie­nė,
M. N. Gu­de­liaus­kie­nė, D. J. E-­ber­gai­tė, L. Špu­kie­nė, E. Š-e­gaus­kie­nė
pa­tvir­ti­no, kad J. Re­mei­ka va­di­no L. Ra­da­vi­čiū­tę sa­vo duk­ra, pa­dė­jo
ją iš­lai­ky­ti, teik­da­mas ją au­gi­nan­tiems as­me­nims ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą.
Ki­ti liu­dy­to­jai, nu­ro­dę apie J. Re­mei­kos ne­san­tuo­ki­nę duk­rą L. Ra­da­vi­čiū­tę
nie­ko ne­ži­nan­tys, aiš­ki­no apie ki­tą J. Re­mei­kos gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pį
ir ne­pa­nei­gė pa­ro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių L. Ra­da­vi­čiū­tės iš­lai­ky­mą
ir tė­vys­tės pri­pa­ži­ni­mą.
Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
tre­čio­jo as­mens V. Če­po­nie­nės ape­lia­ci­nį skun­dą, 2001 m. lie­pos 3 d.
nu­tar­ti­mi Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mą
iš es­mės pa­li­ko ne­pa­keis­tą ir re­zo­liu­ci­nė­je spren­di­mo da­ly­je nu­ro­dė,
kad J-a- Re­mei­ka yra gi­męs 1885 me­tais, o jo mir­ties da­ta yra 1973 m.
gruo­džio 24 d. Ko­le­gi­ja ieš­ki­nį lai­kė įro­dy­tu, o pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo pri­im­tą spren­di­mą – pa­grįs­tu ir su­ti­ko su šio teis­mo įro­dy­mų
ver­ti­ni­mu. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad J. Re­mei­ka, gy­ve­nęs Kel­mės ra­jo­ne,
Ga­nyp­ra­vos kai­me, mi­ręs 1973 me­tais, san­tuo­ko­je vai­kų ne­tu­rė­jo, jo
žmo­na yra mi­ru­si, to­dėl į že­mę pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių
nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mą,
iš­sky­rus tė­vys­tę įro­di­nė­jan­čią ieš­ko­vę, dau­giau pre­ten­den­tų nė­ra.
Tre­tie­ji as­me­nys nė­ra pre­ten­den­tai į J. Re­mei­kos že­mę, o tik įro­di­nė­ja,
kad da­lį že­mės J. Re­mei­ka bu­vo par­da­vęs Švei­kaus­kams. N-s jie by­lo­je
da­ly­va­vo kaip tre­tie­ji as­me­nys, jų pro­ce­si­nės tei­sės ne­bu­vo su­var­žy­tos,
to­dėl ape­lian­tės mo­ty­vas, kad jie šio­je by­lo­je tu­rė­jo bū­ti at­sa­ko­vai,
nė­ra pa­grin­das pa­nai­kin­ti spren­di­mą. Ko­le­gi­ja, at­si­žvelg­da­ma į
by­lo­je esan­čius do­ku­men­tus, pa­tiks­li­no spren­di­me nu­ro­dy­tą J. Re­mei­kos
gi­mi­mo ir mir­ties da­tas.
Ka­sa­ci­niu skun­du tre­čia­sis
as­muo V. Če­po­nie­nė pra­šo Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės
3 d. spren­di­mą ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lie­pos 3 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti bei pri­im­ti
nau­ją spren­di­mą – ieš­ki­nį at­mes­ti. Ka­sa­to­rė sa­vo pra­šy­mą mo­ty­vuo­ja
šiais tei­gi­niais:
1. Ieš­ko­vė pa­reiš­kė
ieš­ki­nį ne jos tei­sę gin­či­ju­siems as­me­nims, bet Šiau­lių ap­skri­ties
vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai, ku­ri ne­tu­ri tei­sės pre­ten­duo­ti at­kur­ti
nuo­sa­vy­bės tei­ses į že­mę. Teis­mai, iš­spren­dę by­lą tarp ieš­ko­vės nu­ro­dy­tų
ša­lių ne­sant gin­čo, pa­žei­dė CPK 146 str. 2 d. 3 punk­tą ir 222 str. 2 d. 4
punk­tą.
2. Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo tei­gi­nys, kad tre­tie­ji as­me­nys nė­ra pre­ten­den­tai į at­ku­ria­mą
že­mės nuo­sa­vy­bę, prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės
tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo 2
straips­niui. Tarp ieš­ko­vės ir tre­čių­jų as­me­nų yra gin­čas dėl 54 ha že­mės
skly­po, ku­rį Švei­kaus­kai nu­pir­ko iš J. Re­mei­kos.
3. Teis­mai ne­si­lai­kė
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo 1993 m. lap­kri­čio 26 d. nu­ta­ri­mo
Nr. 2 nuo­sta­tų, įpa­rei­go­jan­čių by­lo­se dėl tė­vys­tės fak­to ar tė­vys­tės
pri­pa­ži­ni­mo fak­to nu­sta­ty­mo į by­lą įtrauk­ti spė­ja­mo­jo vai­ko tė­vo
gi­mi­nai­čius tiek pa­gal tie­si­ą­ją aukš­tu­ti­nę bei že­mu­ti­nę, tiek pa­gal
ša­lu­ti­nę gi­mi­nys­tę, taip pat nu­sta­ty­ti, ar as­muo, ku­ris pri­pa­ži­no
esąs vai­ko tė­vas, vie­nas ar kar­tu su vai­ko mo­ti­na iš­lai­kė vai­ką.
4. Teis­mas neiš­si­aiš­ki­no
liu­dy­to­jų skir­tin­gų pa­ro­dy­mų prie­žas­čių, ne­įver­ti­no by­lo­je esan­čių
įro­dy­mų vi­sa­pu­siš­kai, iš­sa­miai ir ob­jek­ty­viai bei ne­pa­siū­lė ieš­ko­vei
pa­teik­ti pa­pil­do­mų ra­šy­ti­nių įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių jos bu­vu­sią
gy­ve­na­mą­ją vie­tą, taip pa­žei­dė CPK 58 ir 65 straips­nių rei­ka­la­vi­mus.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą ieš­ko­vė pra­šo Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės
3 d. spren­di­mą ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lie­pos 3 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus.
Ieš­ko­vė sa­vo pra­šy­mą grin­džia šiais ar­gu­men­tais:
1. At­sa­ko­vu šio­je by­lo­je
ga­lė­tų bū­ti tik J. Re­mei­kos tur­to pa­vel­dė­to­jai, ta­čiau to­kių, iš­sky­rus
ieš­ko­vę, nė­ra. Tre­tie­ji as­me­nys nė­ra J. Re­mei­kos gi­mi­nės ir ne­ga­li
pre­ten­duo­ti į jo tur­tą kaip įpė­di­niai, jie ne­tu­ri tei­sės gin­čy­ti ieš­ko­vės
ir J. Re­mei­kos gi­mi­nys­tės, to­dėl pa­grįs­tai ne­nu­ro­dy­ti at­sa­ko­vais.
Gin­čas tarp ieš­ko­vės ir as­me­nų, šio­je by­lo­je esan­čių tre­čiai­siais as­me­ni­mis,
yra ki­lęs dėl že­mės ki­to­je by­lo­je.
2. Ka­sa­ci­nia­me skun­de
ne­pa­grįs­tai nu­ro­do­ma, kad teis­mai ne­si­lai­kė Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo ple­nu­mo 1993 m. lap­kri­čio 26 d. nu­ta­ri­mo Nr. 2 nuo­sta­tų, įpa­rei­go­jan­čių
by­lo­se dėl tė­vys­tės fak­to ar tė­vys­tės pri­pa­ži­ni­mo fak­to nu­sta­ty­mo
į by­lą įtrauk­ti spė­ja­mo­jo vai­ko tė­vo gi­mi­nai­čius, nes to­kių gi­mi­nai­čių,
ga­lin­čių pre­ten­duo­ti at­kur­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses į J. Re­mei­kos tur­tą,
be ieš­ko­vės, dau­giau nė­ra.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ka­sa­to­rės ar­gu­men­tai,
lie­čian­tys gi­mi­nys­tės san­ty­kių fak­to nu­sta­ty­mą, yra tei­sės aiš­ki­ni­mo
ir tai­ky­mo klau­si­mai (CPK 358 str. 1 d. ). Gi­mi­nys­tės san­ty­kių fak­tą
ga­li­ma nu­sta­ty­ti vi­sais at­ve­jais, kai toks fak­tas su­ke­lia tei­si­nius
pa­da­ri­nius. Šio­je by­lo­je ieš­ko­vė, įsi­tei­si­nu­si tė­vys­tę, sie­kia
at­sta­ty­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses į tė­vui pri­klau­siu­sias že­mes. Šie tei­si­niai
pa­da­ri­niai pa­lie­čia ki­tų as­me­nų, by­lo­je pa­trauk­tų tre­čiai­siais as­me­ni­mis,
in­te­re­sus, nes jie gin­či­ja ieš­ko­vės sie­kia­mų at­kur­ti nuo­sa­vy­bės
tei­sių ap­im­tis, įro­di­nė­da­mi, jog 1940 me­tais iš J-o Re­mei­kos bu­vo
pirk­tas 54 ha že­mės skly­pas. Gin­čas ki­lo ne dėl gi­mi­nys­tės san­ty­kių
bu­vi­mo ar ne­bu­vi­mo, o dėl to­kių fak­tų su­ke­lia­mų tei­si­nių pa­sek­mių,
t. y. dėl kon­kre­čių sub­jek­ti­nių tei­sių, at­si­ra­sian­čių ieš­ko­vei nu­sta­čius
gi­mi­nys­tės san­ty­kių fak­tą. Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad CPK 271 str. 3
d. tai­ko­ma ir by­los nag­ri­nė­ja­mos ieš­ki­ni­nės tei­se­nos tvar­ka, kai
ky­la gin­čas tarp su­in­te­re­suo­tų as­me­nų ne tik dėl pa­ties pra­šo­mo nu­sta­ty­ti
ju­ri­di­nio fak­to, bet ir dėl šiuo fak­tu sie­kia­mų su­kur­ti tei­si­nių pa­da­ri­nių.
Ka­sa­to­rė ir ki­ti as­me­nys,
pre­ten­duo­jan­tys at­kur­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses į jos ir V-­lo­vo bei B-iaus
Švei­kaus­kų ga­li­mai nu­pirk­tą že­mę (teis­mi­niai gin­čai dėl šių tei­sių
ne­baig­ti), by­lo­je dėl tė­vys­tės nu­sta­ty­mo tu­rė­jo bū­ti pa­trauk­ti at­sa­ko­vais.
CPK 39 straips­nis nu­ma­to tre­čių­jų as­me­nų, ne­pa­reiš­ku­sių sa­va­ran­kiš­kų
rei­ka­la­vi­mų, pro­ce­si­nę pa­dė­tį. Ši pro­ce­si­nė pa­dė­tis yra pri­ly­gi­na­ma
ša­lies pro­ce­si­nei pa­dė­čiai, o tre­čių­jų as­me­nų pro­ce­si­nės pa­dė­ties
ypa­tu­mai, nu­ma­ty­ti CPK 39 straipsnio 2 da­ly­je, ka­sa­to­rės pro­ce­si­nių
tei­sių įgy­ven­di­ni­mui šio­je by­lo­je ne­bu­vo reikš­min­gi. Teisėjų ko­le­gi­ja
šiuo at­ve­ju ne­kons­ta­ta­vo to­kio po­bū­džio pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų
pa­žei­di­mo, ku­ris bū­tų tu­rė­jęs įta­kos ne­tei­sė­tiems spren­di­mui ir nu­tar­čiai
pri­im­ti (CPK 3542 str. 2 d. ).
Ieš­ko­vė gi­mė 1923 me­tais
Kra­žių pa­ra­pi­jo­je. Tė­vų ir vai­kų tei­sių bei pa­rei­gų at­si­ra­di­mo pa­grin­dus
tuo me­tu, to­je vie­to­vė­je re­gu­lia­vo Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do X
to­mo pir­mo­sios kny­gos ant­ra­sis sky­rius. Šio sky­riaus pir­mo­jo per­sky­ri­mo
tre­čio­ji skir­tis nu­ma­tė pa­vai­ni­kių ins­ti­tu­tą. Pa­vai­ni­kiais bu­vo
lai­ko­mi vai­kai, pa­gim­dy­ti ne­te­kė­ju­sios, at­si­ra­dę iš sve­ti­ma­vi­mo
ar­ba pa­gim­dy­ti mi­rus mo­ti­nos vy­rui, pa­nai­ki­nus san­tuo­ką ar­ba pri­pa­ži­nus
ją ne­tik­ra, ka­da nuo šių įvy­kių die­nos iki kū­di­kio gi­mi­mo die­nos pra­ėjo
dau­giau kaip trys šim­tai še­šios die­nos (Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do X
to­mo 132 straips­nis). To­kie vai­kai Lie­tu­vo­je bu­vo lai­ko­mi ne­tei­sė­tais.
Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do X to­mo pir­mo­sios kny­gos ant­ro­jo sky­riaus
pir­mo­jo per­sky­ri­mo ket­vir­to­ji skir­tis reg­la­men­ta­vo vai­kų įtei­si­ni­mo
pa­grin­dus ir tvar­ką. Vai­kai bu­vo įtei­si­na­mi tė­vams su­si­tuo­kus ir
teis­mi­ne tvar­ka. Pra­šy­ti įtei­sin­ti ga­lė­jo ir pa­tys vai­kai, ku­rių
gim­dy­to­jai jau mi­rę. Įtei­si­ni­mas su­tei­kė įtei­sin­tiems vai­kams vi­sas
gi­mi­nės bei pa­vel­dė­ji­mo tei­ses, pri­de­ran­čias tei­sė­tiems vai­kams.
Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad as­me­nų, ku­rie yra gi­mę Lie­tu­vo­je iki
1940 me­tų, kil­mės klau­si­mai spren­džia­mi va­do­vau­jan­tis tei­si­nių san­ty­kių
su­si­klos­ty­mo vie­to­je tuo me­tu ga­lio­ju­siais tei­sės ak­tais. Šie tei­sės
ak­tai tai­ko­mi va­do­vau­jan­tis tai­ky­mo me­tu ga­lio­jan­čio­mis ci­vi­li­nio
pro­ce­so nor­mo­mis. Teis­mai, nu­sta­ty­da­mi ieš­ko­vės kil­mę iš J-o Re­mei­kos,
be pa­kan­ka­mo tei­si­nio pa­grin­do va­do­va­vo­si 1969 m. gruo­džio 2 d. įsa­ko
,,Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos san­tuo­kos ir šei­mos ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo
tvar­kos” 10 straips­niu, nes ieš­ko­vė gi­mė Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do
ga­lio­ji­mo me­tu. Ka­dan­gi by­los fak­ti­nės ap­lin­ky­bės nu­sta­ty­tos, ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas pri­tai­ko tin­ka­mą tei­sės nor­mą. At­si­žvel­giant į
Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do X to­mo nor­mas, reg­la­men­ta­vu­sias pa­vai­ni­kių
ir jų tė­vų san­ty­kius, ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad pa­vai­ni­kiui įtei­sin­ti
bū­ti­ni ju­ri­diš­kai reikš­min­gi fak­tai: pa­vai­ni­kio tė­vas tu­ri deng­ti
jo iš­lai­ky­mo iš­lai­das (Ci­vi­li­nių įsta­ty­mų są­va­do X to­mo 1324 straips­nis), jį pri­pa­žin­ti, gi­mi­nė tu­ri ne­gin­čy­ti
jo įtei­si­ni­mo, jo gi­mi­mo pa­tvir­ti­ni­mo do­ku­men­tuo­se nė­ra nu­ro­dy­tas
tė­vas. Teis­mai nu­sta­tė, kad J-a- Re­mei­ka pri­pa­ži­no ieš­ko­vę esant
jo duk­ra, teik­da­vo ieš­ko­vę au­gi­nan­tiems as­me­nims ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą.
J-o Re­mei­kos se­sers Ane­lės duk­ros lai­ko ją pus­se­se­re. Ki­tų as­me­nų
pa­ro­dy­mai, kad J. Re­mei­ka tu­rė­jo ki­tą pa­vai­ni­kę, ne­pa­nei­gė ieš­ko­vės
pra­šo­mo nu­sta­ty­ti fak­to, nes jų pa­ro­dy­mai lie­čia ki­tą J-o Re­mei­kos
gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pį, t. y. po san­tuo­kos su­da­ry­mo. San­tuo­ko­je šis
as­muo vai­kų ne­tu­rė­jo, o liu­dy­to­jų mi­ni­mas as­muo Zo­sė Sta­ne­vi­čiū­tė
(Be­lag­lo­vie­nė) yra mi­ru­si. Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad teis­mų nu­sta­ty­ti
fak­tai su­da­ro tei­si­nį pa­grin­dą tai­ky­ti vai­ko, gi­mu­sio pa­vai­ni­kiu,
įtei­si­ni­mo ins­ti­tu­tą ir pri­pa­žin­ti, kad Liu­do­vi­kos Biels­kie­nės,
gi­mu­sios 1923 me­tais, tė­vas yra J-a- Re­mei­ka.
Teis­mai ap­skųs­tais
spren­di­mu ir nu­tar­ti­mi ten­ki­no ieš­ko­vės pra­šy­mą, ku­ris ati­tin­ka
aiš­ki­na­mų tei­sės nor­mų es­mę, to­dėl ko­le­gi­ja pa­lie­ka ga­lio­ti šiuos
teis­mų pro­ce­si­nius do­ku­men­tus (CPK 3542 str. 2 d. ).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu ir CPK 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mą ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lie­pos 3 d. nu­tar­tį pa­lik­ti
ne­pa­keis­tus.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt