|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 4. Dėl bendrųjų ieškininę senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo kreditoriui, skolininkui, kiekvieno iš jų teisių prievolėje perėmėjui Prasidėjus kreditoriaus atžvilgiu ieškininės senaties termino eigai, ji ir toliau tęsiasi prievolėje vietoj skolininko (ar kreditoriaus) įstojus jo teisių perėmėjui. Bendrosios ieškininę senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek kreditoriui ir skolininkui, tiek ir kiekvieno iš jų teisių prievolėje perėmėjui. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–1072/2000 pranešėjas A. D-a- Bylų kategorija 43 NUTARTIS 2000 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. P-o, teisėjų A. D-o, J. S-ienės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Eugenijos S-kevičienės kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Eugenijos S-kevičienės ieškinį atsakovei Jadvygai S-kevičienei dėl paskolos grąžinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė Eugenija S-kevičienė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad ji paskolino buvusiam sutuoktiniui A-ui S-kevičiui 5000 rublių. 1987 m. gegužės 20 d. Kėdainių valstybinėje notarinėje kontoroje buvo patvirtintas A. S-kevičiaus įsipareigojimas skolą grąžinti po metų. 1991 m. vasario 21 d. raštu A. S-kevičius patvirtino, kad skola nėra sumokėta, užtikrino, kad skola bus grąžinta. A. S-kevičius mirė 1999 m. kovo 26 d. Ieškovės teigimu, A. S-kevičius sunkiai sirgo, todėl ji nereikalavo grąžinti skolos. Mirus skolininkui, ieškovė radusi tik 1991 m. vasario 21 d. įsipareigojimą grąžinti skolą. 1987 m. gegužės 20 d. A. S-kevičiaus įsipareigojimą ieškovė rado tik praėjus CK 595 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui. Ieškovė prašė teismo priteisti iš palikėjo A. S-kevičiaus turto 28 875 Lt ir atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2000 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš E. S-kevičienės J. S-kevičienės naudai 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad pagal 1987 m. gegužės 20 d. įsipareigojimą A. S-kevičius įsipareigojo grąžinti ieškovei paskolą iki 1988 m. kovo 1 d. Paskola iki nurodyto termino grąžinta nebuvo, todėl 1991 m. vasario 21 d. A. S-kevičius, patvirtindamas savo skolą, parašė ieškovei pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo paskolą grąžinti iki 1991 m. balandžio 25 d. Iki nurodytos datos paskola grąžinta nebuvo, todėl ieškovei nuo 1991 m. balandžio 25 d. atsirado teisė į ieškinį ir prasidėjo trejų metų ieškininės senaties termino eiga, kuri nebuvo sustabdyta ar nutraukta, todėl ieškininės senaties terminas pasibaigė 1994 m. balandžio 25 d. Teismo teigimu, atsakovės prašymu taikytina ieškininė senatis. Apygardos teismas 2000 m. gegužės 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendimą, o E. S-kevičienės apeliacinį skundą atmetė. Teismas priteisė iš E. S-kevičienės 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. S-kevičienės naudai. Teismas sutiko su apylinkės teismo išvadomis ir papildomai nustatė, kad ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ieškininės senaties terminui atstatyti. Apie sunkią A. S-kevičiaus ligą ieškovė sužinojo tik prieš jo mirtį, t. y. 1998–1999 m. Į teismą ieškovė kreipėsi po skolininko mirties ir praėjus aštuoneriems metams po skolos grąžinimo termino pasibaigimo. 1991–1998 m. A. S-kevičius įsigijo brangią techniką, ieškovės ir A. S-kevičiaus sūnus kurį laiką dirbo A. S-kevičiaus ūkyje, ieškovė pati bendravo su A. S-kevičiumi, todėl ieškovei buvo žinoma apie skolininko materialinę padėtį ir jo galimybę grąžinti skolą. A. S-kevičiaus įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovė pradėjo ieškoti tik po A. S-kevičiaus mirties, be to, apie 1987 m. gegužės 20 d. paskolintus pinigus galėjo patvirtinti notarų biuras, tvirtinęs A. S-kevičiaus parašą. Teismo teigimu, ieškovė pirmosios instancijos teisme neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir iškviesti liudytojus bei suteikti galimybę pateikti naujus įrodymus. Teismas išaiškino ieškovei jos teises ir pareigas, numatytas CPK 31 ir 35 straipsniuose (CPK 15 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovė pasitikėjo skolininku, nėra svarbi priežastis atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą. Kasaciniu skundu ieškovė E. S-kevičienė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimą ir nutartį bei priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės J. S-kevičienės 28 875 Lt ir 780,94 Lt žyminį mokestį, taip pat išspręsti teismų sprendimo ir nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą. Ji nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė CK 84 ir 85 straipsnius, nes byloje yra tik skolininko teisių perėmėjo reikalavimas taikyti ieškininės senaties terminą; skolininkas A. S-kevičius neneigė savo skolos. Kasatorės nuomone, teismas turėjo taikyti CK 90 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama. Teismas neužtikrino šalių procesinių teisių lygybės (CPK 35 straipsnis), jai nebuvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių nes pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad tam tikras aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Apylinkės teismas nepagrįstai neišreikalavo ieškovės prašomų rašytinių įrodymų, be to, teismas, nepriėmęs nutarties, posėdžio metu atsisakė priimti kasatorės pateiktus rašytinius įrodymus; teismo posėdžio protokolas 2000 m. birželio 15 d. buvo be teisėjo parašo, todėl ieškovei nebuvo leista pasidaryti teismo posėdžio protokolo kopijos. 2000 m. sausio 25 d. teismo posėdžio protokolas perrašytas, įrašyti neatitinkantys tikrovės teiginiai. Teismas neįvertino, kad pati atsakovė patvirtino, jog žinojusi apie A. S-kevičiaus skolą. 1999 m. gruodžio 10 d. teismo nutartis dėl ieškinio užtikrinimo priimta praėjus beveik dviem mėnesiams nuo ieškovės prašymo užtikrinti ieškinį pateikimo. Kasatorės teigimu, apygardos teismas netyrė jos pateiktų rašytinių įrodymų, kurių nepriėmė tirti pirmosios instancijos teismas, neiškvietė į teismo posėdį jos nurodytų liudytojų (CPK 325 straipsnis). Kasatorės nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė dėl prastos A. S-kevičiaus sveikatos būklės, dėl to ji įsitikino jau 1963 metais, be to, ji žinojo apie A. S-kevičiaus materialinę padėtį ir jo negalėjimą grąžinti skolą. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. S-kevičienė prašo bylą nagrinėjusių teismų sprendimą ir nutartį palikti galioti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendimas ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 16 d. nutartis naikinami dėl procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos priimti neteisėtus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 3542 straipsnio 2 dalis). CPK 58 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu; įrodymus pateikia pačios šalys. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Taigi teismas negali nė vienai iš šalių padėti įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes, ką pagrįstai nurodė nutartyje apeliacinės instancijos teismas. Ginčo teisenoje teismo vaidmuo, renkant naujus įrodymus, įstatymu yra ribojamas, kadangi tiesos byloje nustatymo procesas grindžiamas šalių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principais. Tačiau pagal CPK 15 straipsnį ir 58 straipsnio 2 dalį taip pat ir ieškininėje teisenoje teismai privalo išaiškinti šalims jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmių bei padėti šalims jų teises įgyvendinti, tarp jų pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų, jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka. Be to, laikydamasis rungimosi principo, teismas turi aiškintis ne tik tas aplinkybes, kuriomis pagrindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, t. y. kurios sudaro tiesioginį įrodinėjimo dalyką, bet ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 65 straipsnio 1 dalis). Išvadas apie nustatytus byloje faktus teismas gali padaryti tik išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktus byloje įrodymus. Šias esmines įrodinėjimo civiliniame procese taisykles bylą išnagrinėjusieji teismai pažeidė, dėl to negalima pripažinti, kad civilinė byla išnagrinėta teisingai ir kad teismų priimti sprendimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Teismai taip pat pažeidė vieną iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalių lygiateisiškumo procese principą (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Šalių rungtyniškumo principas reikalauja, kad šalis iki teismo posėdžio pradžios žinotų aplinkybes, kuriomis priešinga proceso šalis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į ieškinį. Būtent tuo tikslu įstatymas reikalauja, kad ieškinyje ieškovas išdėstytų savo reikalavimą (ieškinio dalyką) bei nurodytų aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškininis reikalavimas (ieškinio pagrindą), taip pat įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 146 straipsnis). Ieškovas, be to, turi pateikti teismui tiek ieškininio pareiškimo nuorašų, kiek yra atsakovų (CPK 148 straipsnio 2 dalis), kuriuos (kurį) civilinės bylos paruošimo nagrinėjimui stadijoje teisėjas išsiunčia atsakovams (atsakovui), kad jie (jis) galėtų paruošti atsikirtimus į ieškinį ir pasirengti teisinei gynybai nuo ieškinio. Atitinkamai pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijoje teisėjas turi nustatyti atsakovui terminą, per kurį atsakovas privalo raštu pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 164 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į proceso šalių lygiateisiškumo principą, atsiliepimas į ieškinį turi atitikti ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, t. y. atsakovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, bei įrodymus, kurie patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Atsakovo atsikirtimai turi būti teismui įteikti teismo nustatytu terminu iki bylos teisminio nagrinėjimo, nes su atsikirtimais turi teisę susipažinti ieškovas, kad galėtų parengti savo poziciją ginčo nagrinėjimui teismo posėdyje. Priešingu atveju, jeigu atsakovas motyvuotų atsikirtimų nepateikia arba jei juos pateikia pavėluotai ar teismo posėdžio metu, yra įteisinama nelygiateisė proceso šalių padėtis, nes atsakovas ieškovo reikalavimą, ieškinio pagrindą ir įrodymus žino, o ieškovas atsakovo atsikirtimų nežino, taigi ieškovas nežino, ar atsakovas ginsis nuo ieškinio ar nesigins. Ieškininiame pareiškime ieškovė neprašė atstatyti ieškininės senaties termino (b. l. 7–8, 12–13), tačiau remdamasi CK 595 straipsnio 3 dalimi prašė prailginti visai kitos rūšies terminą – 6 mėnesių terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat neprašė atstatyti ieškininės senaties termino, tačiau nurodė reikšmingą bylai aplinkybę, kad jos buvęs vyras A. S-kevičius visą laiką skolą ieškovei pripažino (b. l. 58). Su ieškiniu dėl teisės gynimo į teismą galima kreiptis, nors ieškininės senaties terminas ir pasibaigęs, nes šiam terminui pasibaigus, pati teisė neišnyksta. Bylos eigoje išaiškinus ginčo esmę ir šalių teisinius santykius, gali paaiškėti, jog senaties terminas iš viso nepraleistas (CK 86 straipsnis) arba kad termino eiga buvo sustabdyta ar nutraukta (CK 88–89). Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atstatytas (CK 90 straipsnio 2 dalis), be to, ieškininės senaties terminas gali būti taikomas tik skolininko reikalavimu (CK 85 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių ieškovas neprivalo jau ieškininiame pareiškime prašyti atstatyti ieškininės senaties terminą, nes visų pirma atsakovas iš viso gali neprašyti ieškininę senatį taikyti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį tik nurodė, jog ji su ieškiniu nesutinka, tačiau jokių kitų atsikirtimų į ieškinį nepateikė ir nesutikimo su ieškiniu argumentų nenurodė, taip pat nepareiškė reikalavimo taikyti ieškinio atžvilgiu ieškininės senaties terminą. Todėl ir teismo posėdžio metu ieškovei nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva prašyti senaties terminą atstatyti. Reikalavimą taikyti senatį atsakovė pareiškė tik jos paaiškinimų teismo posėdyje metu (b. l. 59). Paaiškėjus šiai naujai ir esminei aplinkybei, teismas privalėjo išaiškinti ieškovei jos teisę prašyti senaties terminą atstatyti ir pateikti įrodymus apie svarbias termino praleidimo priežastis, t. y. teismas turėjo imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su ieškininės senaties taikymu byloje (CPK 58 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalis). Tačiau apylinkės teismas bylos nagrinėjimą iš esmės užbaigė ir ieškinį atmetė remdamasis tik pačiu ieškininės senaties termino praleidimo faktu bei atsakovės prašymu senatį taikyti. Kadangi teismas termino praleidimo priežasčių netyrė, todėl ir teismo sprendime nenurodyti motyvai, kuriais remiantis termino praleidimo priežastis būtų galima pripažinti nesvarbiomis. teismas taip pat nesiaiškino ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad A. S-kevičius visą laiką skolą pripažino. Nurodytoji ieškovės aplinkybė reikšminga bylai, nes pagal CK 89 straipsnio 2 ir 3 dalis skolininkui atlikus skolos pripažinimą liudijančius veiksmus, ieškininės senaties termino eiga nutraukiama, o po nutraukimo šio termino eiga prasideda iš naujo. Taigi atsakovei pareikalavus taikyti senaties terminą, teismas turėjo imtis ir priemonių ištirti ieškovės nurodytą aplinkybę, kuriai esant senaties termino eiga nutraukiama. Nurodytų pažeidimų nepašalino taip pat ir apeliacinės instancijos teismas. N-s ieškovė apeliaciniame skunde tvirtino, kad jos nurodytas aplinkybes dėl senaties termino praleidimo priežasčių bei aplinkybę, kad skolininkas pripažino skolą, gali patvirtinti teisme liudytojai ir prašė liudytojus iškviesti bei apklausti, teisėjų kolegija šio prašymo be pagrindo nepatenkino (b. l. 80–86). Todėl negalima pripažinti, kad išvadą apie senaties termino pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo teismai padarė remdamiesi visapusišku, išsamiu ir objektyviu reikšmingų bylai aplinkybių ištyrimu. Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovė turi teisę prašyti atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą bei turi pateikti įrodymus apie termino praleidimo priežastis arba turi teisę įrodinėti aplinkybę, kad savo veiksmais skolininkas pripažino skolą ir senaties termino eigą nutraukė, dėl to terminas nebuvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo teisme. Tik ištyręs šias aplinkybes ir įvertinęs su jomis susijusius įrodymus, teismas gali daryti išvadą, ar termino eiga buvo nutraukta, ar ieškininės senaties terminas praleistas ir ar yra pagrindas jį atstatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal CK 87 straipsnį asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino eigos skaičiavimo. Vienas iš būdų pasikeisti prievolėje asmenims yra ir paveldėjimas. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl to, jog atsakovė, būdama skolininko teisių perėmėja, negali reikalauti taikyti senaties ir kad tai gali prašyti tik pats skolininkas. Prasidėjus kreditoriaus atžvilgiu ieškininės senaties termino eigai, ji ir toliau tęsiasi prievolėje vietoj skolininko (ar kreditoriaus) įstojus jo teisių perėmėjui. Bendrosios ieškininę senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek kreditoriui ir skolininkui, tiek ir kiekvieno iš jų teisių prievolėje perėmėjui. Be to, sprendžiant bylą iš naujo, teismai turi aiškintis ir aplinkybę, ar ieškovė yra praleidusi CK 595 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir ar yra pagrindas jį prailginti, kaip ieškinyje to prašė ieškovė. Pagal CK 595 straipsnio 1 dalį kreditorius savo valią apie pretenzijas į palikėjo turtą gali išreikšti vienu iš keturių būdų, tarp jų ir pareikšdamas savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams. Tai kreditorius turi padaryti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba turi nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Įstatymas nereikalauja, kad skolininko pripažinimas skolos (CK 89 straipsnio 2 dalis) ar kreditoriaus pretenzijų pareiškimas palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 595 straipsnio 1 dalis) būtų išreikštas rašytine forma. Todėl šias aplinkybes leidžiama įrodinėti visomis CPK 57 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 370 straipsniu, n u t a r i a : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Pasvalio rajono apylinkės teismui. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |