|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 14. Dėl hipotekos kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo teismingumo Kol hipoteka nebaigta ir neišregistruota iš centrinio hipotekos registro, tol hipotekos kreditoriaus prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo teismingi hipotekos teisėjui. Šios taisyklės taikomos ir hipotekos kreditoriams, kurie jais tapo įkeitimo sutarčių duomenis perdavus į hipotekos skyrių Hipotekos registro steigimo įstatymo numatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–1354/2000 pranešėja J. S-ienė Bylų kategorija 14 NUTARTIS 2000 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų A. S-niškio, J. S-ienės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos taupomasis bankas” kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos taupomasis bankas” prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB ,,Kupos viešbutis” parduodant įkeistą turtą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Skolininkui UAB ,,Kupos viešbutis” negrąžinant 341 962,19 lito skolos, kreditorius AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” 2000 m. sausio 17 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolos grąžinimui užtikrinti 1994 m. balandžio 28 d. įkeitimo sutartimi įkeistas viešbutis, esantis Kupiškio m. , L. S-os–G-iaus g. 6, šiuo metu priklausantis A-ai Vaštakienei. Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2000 m. sausio 17 d. nutartimi areštavo minėtą viešbutį (b. l. 12). Kreditorius 2000 m. kovo 16 d. pateikė pakartotinį prašymą išieškoti skolą ne ginčo tvarka. 2000 m. kovo 20 d. gavus įkeisto turto savininkės pareiškimą, kuriuo prieštaraujama dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2000 m. kovo 20 d. nutartimi atstatęs dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, sustabdė priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka ir kreditoriui pasiūlė ginčą spręsti ieškininės teisenos tvarka Panevėžio apygardos teisme. Kadangi nuo šios nutarties įsiteisėjimo praėjus daugiau kaip mėnesiui, kreditorius ieškinine tvarka nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas 2000 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino areštą įkeistam viešbučiui. Kreditorius 2000 m. birželio 5 d. vėl kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį skolos – 349 441,64 lito išieškojimą. Hipotekos teisėjas 2000 m. birželio 6 d. nutartimi šio prašymo nepriėmė ir grąžino jį skolininkui bei, vadovaudamasis Hipotekos registro steigimo įstatymo 5, 51 straipsniais, nurodė, kad skolininkui ar įkeisto turto savininkui pareiškus prieštaravimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, išieškojimas šia tvarka sustabdomas ir nuo to momento skolos išieškojimas pagal turto įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandžio 1 d. , tampa nežinybingas hipotekos skyriui. Įstatymas nenumato jokios galimybės vėl kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Jei kreditorius praleidžia nustatytą vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti, jis praranda teisę į reikalavimų patenkinimą Hipotekos registro steigimo įstatymo nustatyta tvarka. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2000 m. birželio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos nuomone, hipotekos teisėjo veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus. Kreditorius vieną kartą jau kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ir šis procesas yra pasibaigęs Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2000 m. kovo 20 d. ir 2000 m. gegužės 31 d. nutartimis. Kreditorius, neįvykdęs hipotekos teisėjo 2000 m. kovo 20 d. nutarties reikalavimo per vieną mėnesį ieškinine tvarka kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, prarado teisę į reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka pagal Hipotekos registro steigimo įstatymo nuostatas. Kadangi Hipotekos įstatymas ir Hipotekos registro steigimo įstatymas nesuteikia kreditoriui teisės pakartotinai pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą po to, kai jo analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas teismo hipotekos skyriuje ir procesas yra užbaigtas įsiteisėjusiomis hipotekos teisėjo nutartimis, taikant įstatymo analogiją, vadovaujantis CPK 11 str. 6 d. ir 150 str. 2 d. 3 p. , teisėjas tokį prašymą turi atsisakyti priimti ir jį grąžinti kreditoriui. Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Savo prašymą kasatorius grindžia šiais argumentais: 1. Nei Hipotekos įstatymas, nei Hipotekos registro steigimo įstatymas nenumato apribojimų pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių, tuo labiau šiuo atveju, kai yra padidėjusi kreditorinio reikalavimo suma. 2. Hipotekos registro steigimo įstatyme nėra įsakmios nuorodos, kad ieškininės teisenos tvarka būtinai turi kreiptis kreditorius. Kasatorius nesutinka su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarties motyvu, kuriuo akcentuojama, kad pažeistą ar ginčijamą savo teisę kreditorius gali apginti tik ieškininės teisenos tvarka. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasaciniame skunde keliamos Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 ir 51 str. 2 d. normų aiškinimo ir taikymo problemos yra teisės klausimai, todėl kolegija dėl jų pasisako (CPK 358 str. 1 d. ). Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnis numato kreditorinių reikalavimų, atsiradusių iš turto įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d. , tenkinimo tvarką. To paties įstatymo 2 straipsnis numatė duomenų apie įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d. , perdavimo hipotekos skyriui tvarką ir visoms turto registravimo įstaigoms nuo 1998 m. balandžio 1 d. uždraudė atlikti turto įkeitimų teisinę registraciją. Šios teisės normos leidžia konstatuoti, kad įstatymų leidėjas sudarė galimybę hipotekos kreditoriaus statusą suteikti ir kreditoriui – įkaito turėtojui, pagal paskolos ir įkeitimo sutartis, kurios buvo sudarytos iki Hipotekos registro įsteigimo. Keičiantis materialinėms normoms, reguliuojančioms įkeitimą, kreditoriaus teisių apsauga toliau pratęsiama ir užtikrinama. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto hipoteka tampa skolinio reikalavimo užtikrinimu įregistravus įkeitimo sutartį arba vienašalį įkeičiamo turto savininko pareiškimą hipotekos skyriuje. Neregistruota hipoteka neturi galios (Hipotekos įstatymo 3 straipsnis). Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas pripažino registraciją kaip esminį hipotekos skirtumą nuo įkeitimo sutarčių, numatytų CK 198 straipsnyje. Perdavus įkeitimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis CK 198 str. , duomenis į hipotekos skyrius, kreditorių pagal šias sutartis teisių apsauga prilyginama hipotekos kreditorių, kurie hipoteką įregistruoja Hipotekos įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatyta tvarka, teisių apsaugai. Hipotekos kreditorių teisės ginamos patikimiau, nes visi duomenys apie hipoteką registruojami, jų skolinio reikalavimo patenkinimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditorius turi teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Kasatoriaus paskolos įkeitimo sutarčių duomenys buvo įregistruoti hipotekos skyriuje 1998 m. gegužės 25 d. , todėl pareiškėjas yra hipotekos kreditorius. Tačiau tokiems kreditoriams hipotekos skyriuje nebuvo pildomi hipotekos lakštai (Hipotekos registro steigimo įstatymo 2 str. 2 d. ), nes įkeitimo sutartys buvo įregistruotos neatliekant teisinio tyrimo, kuris atliekamas registruojant hipotekos lakštus. Neatliekant teisinio tyrimo, o tik pervedant įkeitimo sutarčių duomenis hipotekos skyriui, gali iškilti tokio hipotekos kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo problema. Siekiant apsaugoti suinteresuotų asmenų teises, patenkinant kreditoriaus reikalavimą, užtikrintą įkeitimo sutartimi, sudaryta iki 1998 m. balandžio 1 d. , Hipotekos registro steigimo įstatymu buvo numatyta speciali tokio kreditoriaus skolinio reikalavimo patenkinimo tvarka. Tokie kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teismui arba paduoti pareiškimą hipotekos skyriui dėl priverstinio skolos išieškojimo, o suinteresuoti asmenys turi teisę reikšti prieštaravimus, jeigu paduotas pareiškimas hipotekos skyriui (Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 1 d. , 5 str. 3 d. 1 p. ). Kasatorius pasinaudojo jam suteikta įstatymo teise rinktis ir pasirinko skolos išieškojimo būdą ne ginčo tvarka, nes 2000 m. sausio 13 d. su prašymu dėl skolos išieškojimo kreipėsi į hipotekos skyrių. Hipotekos teisėjas pagal šį kreditoriaus prašymą priverstinio skolos išieškojimo procedūros nebaigė, nes, gavęs įkaito turėtojo prieštaravimą, pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą, o pastarajam to neįvykdžius, 2000 m. gegužės 31 d. nutartimi kreditoriui pritaikė Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. numatytą sankciją – panaikino įkeistam turtui areštą. Hipotekos teisėjas ir apeliacinės instancijos teismas, be Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. numatytos sankcijos kreditoriui, neįvykdžiusiam hipotekos teisėjo nutarties kreiptis į teismą ieškinine tvarka, pritaikė to paties įstatymo 51 straipsnį ir konstatavo, kad kasatorius nebeturi teisės gauti skolinio reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Kolegija konstatuoja, kad teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į įstatymo leidėjo ketinimus ir tikslus. Hipotekos registro steigimo įstatymo 51 straipsnio paskirtis buvo atidėti hipotekos kreditorių pareiškimų dėl skolos išieškojimo tenkinimo terminą iki bus sudaryta Hipotekos registro duomenų bazė. Duomenys apie įkeistą iki 1998 m. balandžio 1 d. turtą buvo perduoti hipotekos įstaigoms registruoti iki 1998 m. liepos 31 dienos. Teisę į ieškinį ir skolinio reikalavimo tenkinimą Hipotekos registro steigimo įstatymo nustatyta tvarka praranda ne hipotekos kreditoriai, o kreditoriai, nepasinaudoję teise tapti hipotekos kreditoriais (Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Įstatymų leidėjas numatė Hipotekos registro steigimo įstatymo 51 straipsnio taikymo terminą – iki bus sudaryta Hipotekos registro duomenų bazė. Ši bazė buvo sudaryta 1998 m. liepos 31 d. , todėl nuo šios datos minėta norma hipotekos kreditoriams netaikoma. Kasatoriui, kaip hipotekos kreditoriui, teisė reikalauti skolos priverstinio išieškojimo, suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsirado 1999 m. spalio 1 d. , t. y. po Hipotekos registro duomenų bazės suformavimo, todėl jo atžvilgiu taikyti Hipotekos registro steigimo įstatymo 51 straipsnį teismas neturėjo teisinio pagrindo. Be to, kolegija pažymi, kad kreditoriui buvo suteikta teisė reikalauti skolos priverstinio išieškojimo ne ginčo tvarka ir ši procedūra Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. numatyta tvarka buvo pradėta. Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnis nenumato draudimo hipotekos kreditoriui pakartotinai prašyti priverstinio skolos išieškojimo šio straipsnio 3 dalies numatyta tvarka. Draudimai numatomi imperatyviose teisės normose, kurios negali būti plečiamai aiškinamos, jeigu to nenumato įstatymų leidėjas. Hipotekos kreditoriui, kuris nesikreipė į teismą ieškininės teisenos tvarka, tiek Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. numatytais atvejais, tiek Hipotekos įstatymo 43 str. 2 d. numatytais atvejais, t. y. kai kreditorius neprašo parduoti areštuoto turto iš varžytynių, įstatymų leidėjas numatė tik vieną sankciją – arešto turtui panaikinimą. N-mos, nustatančios priemones, taikomas kreditoriui ir skolininkui už jų pareigų nevykdymą, negali būti plečiamai aiškinamos ir taikomos. Teismai kreditoriui pritaikė įstatyme nenumatytą sankciją – atsisakė priimti pakartotinį prašymą išieškoti skolą. Tuo tarpu hipotekos kreditorius turi hipotekines teises 10 metų (Hipotekos įstatymo 61 str. ), todėl reikalauti įvykdyti prisiimtą skolinį įsipareigojimą iš skolininko, įkaito davėjo, kreditorius turi teisę Hipotekos įstatymo 61 str. numatytais terminais. Hipotekos kreditoriaus teisė pakartotinai prašyti priverstinio skolos išieškojimo tiesiogiai Hipotekos registro steigimo įstatyme ir Hipotekos įstatyme nenumatyta, bet garantuota hipotekos baigimą ir hipotekos išregistravimo tvarką reglamentuojančiomis normomis, t. y. hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti skolos priverstinio išieškojimo ne ginčo tvarka, kol skolinis reikalavimas tinkamai ir realiai nėra patenkintas skolininkui sumokėjus visą skolą (Hipotekos įstatymo 55, 56 straipsniai, Hipotekos registro steigimo įstatymo 4 str. 3 d. ); kol įkeistas turtas nėra priverstinai parduotas (Hipotekos įstatymo 37, 50 straipsniai, Hipotekos registro steigimo įstatymo 4 str. 3 d. ); kol hipotekos kreditorius nėra atsisakęs hipotekos (Hipotekos įstatymo 59 str. ); kol teismai nepripažino hipotekos sutarties negaliojančia (Hipotekos įstatymo 60 straipsnis); kol nepraėjo 10 metų nuo skolos grąžinimo termino pabaigos, kai nežinoma kreditoriaus buvimo vieta (Hipotekos įstatymo 62 straipsnis). Kol hipoteka nebaigta ir neišregistruota iš centrinio hipotekos registro, tol hipotekos kreditoriaus prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo teismingi hipotekos teisėjui. Šios taisyklės taikomos ir hipotekos kreditoriams, kurie jais tapo įkeitimo sutarčių duomenis perdavus į hipotekos skyrių Hipotekos registro steigimo įstatymo numatyta tvarka. Apskųstosios teismų priimtos nutartys neteisėtos dėl netinkamo Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 ir 51 straipsnių taikymo, todėl turi būti panaikintos, o kreditoriaus prašymas išieškoti skolą grąžinamas nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir 370 str. , n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2000 m. birželio 6 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti, kreditoriaus AB „Lietuvos taupomasis bankas” 2000 m. birželio 1 d. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjui iš naujo. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |