|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 16. Dėl bankrutuojančios įmonės akcininkų bei teismo teisės spręsti bankrutuojančios įmonės administratoriaus pakeitimo klausimą Nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, nei Draudimo įstatymas nenumato, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai šios įmonės bankroto byloje būtų proceso dalyviai. B-krutuojanti įmonė tokioje byloje yra atsakovas, o šios įmonės akcininkai pagal Civilinio kodekso 1171 straipsnį yra tik akcijų savininkai. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį. Kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymą administratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, kuriam įstatymas paveda vykdyti labai svarbias funkcijas (15 straipsnio 4 dalis), todėl tais atvejais, kai teismas nustato, kad administratorius netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, teismas gali ir savo iniciatyva, o ne tik gavęs kreditorių susirinkimo (komiteto) pasiūlymą, spręsti jo paskirto bankrutuojančios įmonės administratoriaus pakeitimo klausimą. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–1380/2000 pranešėjas A. M-is Bylų kategorija 30 NUTARTIS 2000 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. Š-no, teisėjų A. M-io ir A. N-kūno, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus – Šveicarijos įmonės SBI Spectra Management AG kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo UAB DK „Vicura” bankroto byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apygardos teismas 2000 m. sausio 17 d. nutartimi bendrai Lietuvos ir Šveicarijos įmonei UAB draudimo kompanijai „Vicura” iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „V-slo ir bankroto konsultantai”, administratoriaus įgaliotu asmeniu patvirtino A. Mogenį. B-kroto bylos nagrinėjimo eigoje UAB DK „Vicura” akcininko Šveicarijos įmonės SBI Spectra Management AG įgaliotas atstovas G. Čepas kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas pakeisti bankrutuojančios UAB DK „Vicura” administratorių UAB „V-slo ir bankroto konsultantai”, kadangi administratoriaus įgaliotas asmuo A. Mogenis netinkamai atlieka savo pareigas ir nevykdo Įmonių bankroto įstatymo 15 str. reikalavimų. Kauno apygardos teismas 2000 m. birželio 21 d. nutartimi atleido UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” įgaliotą asmenį A. Mogenį iš UAB DK „Vicura” administratoriaus pareigų nuo 2000 m. liepos 1 d. , administratoriumi paskyrė UAB „Ilas”, įgaliotu asmeniu patvirtino S. Sipavičių. Teismas konstatavo, kad UAB DK „Vicura” administratorius netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 4 d. 9 p. numatytas pareigas, neįvykdė Draudimo įstatymo 38 str. 6 d. reikalavimo, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 8 dalį, kadangi be kreditorių sutikimo ir teismui nepriėmus atitinkamos nutarties išvyko atostogauti. Be to, teismas nurodė, kad UAB DK „Vicura” kreditorių komitetas sudarytas ne iš kreditorių. Pakeisdamas administratorių teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teismui teisę skirti administratorių savo nuožiūra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 21 d. nutartį ir atmetė prašymą dėl bankrutuojančios UAB DK „Vicura” administratoriaus pakeitimo. Kolegija nurodė, kad teisę kreiptis į teismą dėl paskirtojo draudimo įmonės administratoriaus pakeitimo turi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdybos sudarytas kreditorių komitetas. Tuo tarpu įmonės akcininkams nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Draudimo įstatymas tokios teisės nesuteikia. Be to, G. Čepas pateikė prašymą dėl administratoriaus pakeitimo kaip įgaliotas akcininkų atstovas, nors prie prašymo pridėtas įgaliojimas suteikė jam teisę atstovauti tik SBI Spectra Management AG, kaip akcininko, interesams; šio įgaliojimo terminas prašymo padavimo metu buvo pasibaigęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas, svarstydamas ir patenkindamas minėtą prašymą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo ir Draudimo įstatymo normas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė kaip pagrindą pakeisti administratorių, yra nepagrįstos ir nepakankamos padaryti išvadą apie administratoriaus netinkamumą ir būtinumą jį pakeisti. Kolegijos nuomone, objektyvios priežastys (didelis kreditorių skaičius ir finansinių reikalavimų apimtis) neleido administratoriui greitai ir tiksliai išnagrinėti pagrįstus ir nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus ir pateikti juos teismui. Kolegija laikė, kad kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai teismui pateikti nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 4 d. 9 p. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat nurodė, kad 2000 m. birželio 5 d. prašymu administratorius UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” prašė teismą patvirtinti savo įgaliotu asmeniu V. Česonį vietoj A. Mogenio pastarojo kasmetinių atostogų laikotarpiui, tačiau teismas 2000 m. birželio 9 d. nutartimi šį administratoriaus prašymą atmetė, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 8 dalimi, kuri numato teikimo dėl administratoriaus, o ne administratoriaus įgalioto asmens, pavadavimo ir nutarties šiuo klausimu priėmimo tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 8 dalį, kolegijos nuomone, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir padaryta netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios draudimo įmonės kreditorių komitetą sudaro ne administratorius, o Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, todėl komiteto sudarymas negali būti motyvas svarstant administratoriaus pakeitimo klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas administratoriaus pakeitimo klausimą, iš esmės svarstė įgalioto asmens veiksmus, visiškai nepasisakydamas dėl paties administratoriaus – UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” tinkamumo atlikti administratoriaus funkcijas. Kolegijos nuomone, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, laikydamas, kad administratoriaus įgaliotas asmuo netinkamai atlieka savo pareigas, turėjo galimybę atskirąja nutartimi atkreipti į tai administratoriaus dėmesį ir siūlyti paskirti kitą įgaliotą asmenį. Be to, paskirdamas naują administratorių teismas visiškai neatsižvelgė į Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos nuomonę, nepasiūlė jai teiktinaują administratoriaus kandidatūrą ir nemotyvavo UAB „Ilas” paskyrimo administratoriumi vietoj UAB „V-slo ir bankroto konsultantai”. Kasaciniu skundu SBI Spectra Management AG įgaliotas atstovas G. Čepas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 21 d. nutartį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo kolegija neteisingai išaiškino Įmonių bankroto įstatymo 27 str. 11 punktą, laikydama, kad kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo turi teisę tik kreditorių susirinkimas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai ar nepagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 15 str. norma, suteikiančia jam teisę administratoriumi paskirti kitą asmenį. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinio teismo nutarties teiginiu, kad jis, kaip akcininkų įgaliotas atstovas, neturėjo teisės paduoti teismui prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, ir nurodo, jog prašymo Kauno apygardos teismui padavimo metu (2000 m. gegužės 24 d. ) turėjo 1999 m. gegužės 20 d. išduotą įgaliojimą, kuris, atsižvelgiant į CK 72 str. 2 d. nuostatas, buvo galiojantis; todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti G. Čepo įgaliojimo negaliojančiu ir taikyti jam CK 72 str. 1 d. reikalavimus. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad netinkamo ir bendrovei nuostolingo administratoriaus darbo pateisinimas dėl didelės darbų apimties yra nepagrįstas, apeliacinis teismas nusprendė dėl administratoriaus darbo kokybės neištyręs ir nepaneigęs pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiškose bylose laikėsi kategoriškos nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis pakeisti bankrutuojančios įmonės administratorių yra neskundžiama, nes jos apskundimo įstatymas nenumato, ir ji neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai. Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas – Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos, atsakovo – bankrutuojančios UAB DK „Vicura” administratoriaus UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” įgaliotas asmuo A. Mogenis ir trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, jog nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Draudimo įstatymas akcininkams nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad apeliacinis teismas neneigia teismo teisės pakeisti bankrutuojančios bendrovės administratorių vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. nuostatomis, o konstatuoja, jog teismas šią savo teisę turi realizuoti tinkamai – atsižvelgdamas į materialinės teisės normas bei nustatytas bylos aplinkybes; apeliacinio teismo motyvai, kodėl administratorius pakeistas netinkamai, išdėstyti nutarties 3–4 puslapiuose, todėl nėra pagrįstas kasatoriaus teiginys, jog Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė jokių motyvų. Ieškovo nuomone, nepagrįstas yra ir kasatoriaus teiginys, kad 1999 m. gegužės 20 d. jam išduotas įgaliojimas prašymo padavimo metu buvo galiojantis. CK 617 str. nustato, jog įgaliojimo formą ir galiojimo terminą nustato valstybės, kurioje jis išduotas, įstatymai. Kadangi 1999 m. gegužės 20 d. kasatoriaus įgaliojimas išduotas Šveicarijoje, šio įgaliojimo galiojimo terminui taikytini Šveicarijos įstatymai, o ne Lietuvos Respublikos CK 72 str. 2 d. nuostata. Pagal CK 605 str. ginčo šalims nepateikus įrodymų dėl užsienio valstybės teisės normų taikymo, teismas taiko analogiškus Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai vadovavosi CK 72 str. 1 dalimi. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, kad teismai, taikydami įstatymus nagrinėjamose civilinėse bylose, turėtų atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas kitose civilinėse bylose. UAB DK „Vicura” administratoriaus UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” įgaliotas asmuo A. Mogenis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus prašyme nurodytos aplinkybės dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo jokiais rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, administratoriaus padarytų pažeidimų neužfiksavo ir Kauno apygardos teismas, nes byloje nėra priimta nė vienos atskirosios nutarties dėl blogo administratoriaus darbo. A. Mogenis taip pat nurodo, kad CK 72 str. 2 dalis taikoma Lietuvoje išduotiems įgaliojimams, skirtiems veiksmams atlikti užsienyje, o ne atvirkščiai, kaip teigia kasatorius. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad G. Čepas nėra pateikęs teismui SBI Spectra Management AG steigimo dokumentų nuorašų, iš kurių būtų matyti, ar turėjo teisę įgaliojime nurodytas asmuo įgalioti G. Čepą atlikti veiksmus, nurodytus 1999 m. gegužės 20 d. ir vėlesniuose įgaliojimuose. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose padaryta išvada, jog teismo nutartis dėl administratoriaus pakeitimo yra neskundžiama, A. Mogenis nurodo, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, o pagal CPK 3543 str. 4 d. kasaciniame skunde neleidžiama motyvuoti naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Be to, teismų praktiką Lietuvoje formuoja Aukščiausiasis Teismas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodoma, kad G. Čepas į Kauno apygardos teismą kreipėsi su prašymu pakeisti administratorių neturėdamas reikiamų įgalinimų. Įgaliojimą jis pateikė tik 2000 m. birželio 12 d. , todėl Kauno apygardos teismas neturėjo teisės priimti svarstyti akcininkų įgalinimų neturinčio asmens prašymo. Juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis administratoriaus darbas Kauno apygardos teismą tenkino, kadangi byloje nėra užfiksuota administratoriaus įgalioto asmens darbo trūkumų, nėra priimta atskirųjų nutarčių dėl administratoriaus ar jo įgalioto asmens netinkamumo, teikiant administravimo paslaugas bankrutuojančiai UAB DK „Vicura”. Administratoriaus UAB „V-slo ir bankroto konsultantai” įgaliotas asmuo A. Mogenis ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepimuose taip pat nurodo, kad SBI Spectra Management AG yra didžiausias UAB DK „Vicura” akcininkas, valdantis 99,26 proc. akcijų, todėl yra materialiai suinteresuotas pakeisti administratorių, kurio veikla kliudo tenkinti akcininko SBI Spectra Management AG ekonominius interesus kitų kreditorių ir akcininkų sąskaita. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Dėl kasacinio skundo subjekto Šveicarijos įmonės SBI Spectra Management AG įgaliotas atstovas G. Čepas pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2000m. rugsėjo 28 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šis skundas paduodamas akcininko – SBI Spectra Management AG vardu. Pagal CPK 353 straipsnio nuostatas kasacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Uždarosios akcinės bendrovės DK „Vicura” bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2000 m. sausio 17 d. nutartimi, todėl bankroto procedūros šioje byloje vykdomos pagal Lietuvos Respublikos 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. VIII–270 nuostatas, atsižvelgiant į 1996 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytus ypatumus. Nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, nei minėtas Draudimo įstatymas nenumato, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai šios įmonės bankroto byloje būtų proceso dalyviai. B-krutuojanti įmonė tokioje byloje yra atsakovas, o šios įmonės akcininkai pagal Lietuvos Respublikos CK 1171 str. yra tik akcijų savininkai. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Šveicarijos įmonė SBI Spectra Management AG, kaip bankrutuojančios UAB DK „Vicura” akcininkė, subjektyvinės teisės paduoti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo neturi. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtos įmonės vardu jos įgaliotas atstovas pateikė Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB DK „Vicura” bankroto bylą, 2000 m. gegužės 17 d. pareiškimą dėl Šveicarijos įmonės SBI Spectra Management AG pripažinimo kreditoriumi. Kauno apygardos teismas 2000 m. birželio 9 d. nutartimi pripažino šią įmonę bankrutuojančios UAB DK „Vicura” kreditoriumi, įtraukė ją į kreditorių sąrašą ir patvirtino jos finansinį reikalavimą 1 201 596,93 Lt sumai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2000 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria į UAB DK „Vicura” kreditorių sąrašą įtraukta įmonė SBI Spectra Management AG ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas 1 201 596,93 Lt sumai, o SBI Spectra Management AG įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. N-s, kaip jau buvo minėta, kasacinis skundas paduotas akcininko vardu, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog SBI Spectra Management AG asmenyje sutampa bankrutuojančios UAB DK „Vicura” akcininkas ir kreditorius, todėl laikytina, kad šio kreditoriaus, bankroto byloje turinčio trečiojo asmens procesines teises, kasacinis skundas galėjo būti paduotas. Minėtas kasacinis skundas Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2000 m. spalio 23 d. nutartimi priimtas nagrinėti kasacine tvarka ir chronologine tvarka įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Pagrindų nutraukti kasacinį procesą nenustatyta. Dėl kasacinio skundo esmės Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnį, kai vykdoma teisminė bankroto procedūrų nagrinėjimo tvarka, bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimas yra bankroto bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo pasirinkimo, kurį asmenį skirti administratoriumi, nevaržo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusio asmens pareiga pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Tas pats taikytina ir vertinant Draudimo įstatymo 38 str. 3 punkto nuostatą, pagal kurią nagrinėjant draudimo įmonės bankroto bylą administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (27 str. 11 p. ) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo teisė suteikta kreditorių susirinkimui, o atskiram (pavieniui) kreditoriui tokia teisė nesuteikta (25 str. ). Kadangi draudimo įmonių bylose kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jų interesams atstovauja Priežiūros tarnybos valdybos sudarytas komitetas, tai šis komitetas galėtų kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (Draudimo įstatymo 38 str. 5 p. ), tačiau tokio pasiūlymo minėtas komitetas teismui nepateikė. SBI Spectra Management AG įgalioto atstovo pateiktas pasiūlymas pakeisti bankrutuojančios įmonės UAB DK „Vicura” administratorių laikytinas neatitinkančiu jau paminėtų įstatymų reikalavimų. Kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymą administratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, kuriam įstatymas paveda vykdyti labai svarbias funkcijas (15 str. 4 d. ), todėl tais atvejais, kai teismas nustato, kad administratorius netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, teismas gali ir savo iniciatyva, o ne tik gavęs kreditorių susirinkimo (komiteto) pasiūlymą, spręsti jo paskirto bankrutuojančios įmonės administratoriaus pakeitimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naikindama Kauno apygardos teismo nutartį, nurodė, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė kaip pagrindą pakeisti administratorių, nėra pagrįstos ir pakankamos padaryti išvadai apie jo netinkamumą ir būtinumą jį pakeisti. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisėta, tokią išvadą teismas padarė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes, būtent: pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į didelį kreditorių skaičių, jų finansinių reikalavimų apimtį, priežastis, neleidusias administratoriui greitai ir tiksliai išnagrinėti kreditorių reikalavimus; administratorius yra pateikęs į atskiras grupes suskirstytus kreditorių sąrašus – suderinti, ginčytini, nepareikšti ir kt. ; prašymas dėl administratoriaus atostogų buvo pateiktas teismui, tačiau teismas jį atmetė; už Kreditorių komiteto sudarymą yra atsakingas ne administratorius, o Priežiūros tarnyba. Taigi šios aplinkybės rodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis dėl administratoriaus pakeitimo bei naujo administratoriaus paskyrimo panaikinta pagrįstai, nes apygardos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Įmonių bankroto įstatymo normas, reglamentuojančias su bankrutuojančios įmonės administratoriaus skyrimu bei pakeitimu susijusius klausimus. Kasatoriaus argumentas, jog teismo nutartis dėl administratoriaus pakeitimo yra neskundžiama, atmestinas. Vienodą teismų praktiką pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą pavesta formuoti Aukščiausiajam Teismui. Šio Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacine tvarka bylą pagal bankrutuojančios AB „Žaliakalnio autotransportas” administratoriaus M. Krupavičiaus kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. 2–110/2000. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad administravimo paslaugų teikimas bankrutuojančiai įmonei yra verslo rūšis, kurio pasirinkimo teisę garantuoja Konstitucija (48 str. ). Tai reiškia, kad tarp teismo paskirtojo administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Su teismo paskirtu administratoriumi sudaroma pavedimo sutartis. Teismui pakeitus (atleidus) administratorių, užkertamas kelias šių teisinių santykių egzistavimui, nes buvęs administratorius netenka teisės teikti įmonės administravimo paslaugas. Darant išvadą, kad teismo nutartis neskundžiama, atimama teisė kreiptis į teismą dėl gynybos. Taip pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 str. 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. , Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. , CPK 4 str. Jo esmė, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K–3–978). Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdybos neteisėtos veiklos inicijuojant bankroto bylos iškėlimą, nes tai nėra susiję su kasatoriaus skundžiama nutartimi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra nustatyta CPK 3542 str. numatytų pagrindų Apeliacinio teismo priimtai nutarčiai peržiūrėti kasacine tvarka, todėl ji paliktina nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija n u t a r i a: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |