|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 18. Dėl Civilinio kodekso 57 straipsnio 1 dalies (pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto dėl susidėjusių sunkių aplinkybių) taikymo verslo santykiams Civilinio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė nuginčyti sandorį dėl to, kad jo sudarymą nulėmė sunkios susiklosčiusios aplinkybės, verslo santykiuose gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, nes verslininkas prisiima su jo verslu susijusią riziką ir privalo a priori suvokti, kad verslui nepasisekus jis patirs neigiamų turtinių pasekmių, t. y. praras investuotas lėšas, turės parduoti jam priklausantį turtą ir panašiai. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–16/2001 pranešėjas E. L-a- Bylų kategorija 15. 2. 2. 7 NUTARTIS 2001 m. sausio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. S-čiaus, teisėjų A. M-io ir E. L-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Felikso Šlėvės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Felikso Šlėvės ieškinį atsakovui Rolandui R-kui, trečiajam asmeniui Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas F. Šlėvė 1999 m. spalio 7 d. kreipėsi su ieškininiu pareiškimu į R-viliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 1999 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jis pardavė atsakovui R. R-kui pastatus, esančius Šeduvoje, Kėdainių 103A. Pastatai atsakovui parduoti už 71 000 Lt, nors jų inventorizacinė vertė yra apie 712 826 Lt. Ieškovas teigia, kad pastatus jis buvo priverstas parduoti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, nes buvo skolingas bankui apie 80 000 Lt. Be to, pats atsakovas ruošiasi šiuos pastatus parduoti. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes jis nupirko pastatus esant geranoriškam šalių susitarimui, sutartis patvirtinta notariškai, teisiškai įregistruota. R-viliškio rajono apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas ginčo sandorį iš tiesų sudarė labai nenaudingomis sau sąlygomis dėl sunkių susidėjusių aplinkybių, todėl 2000 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažindamas tarp šalių sudarytą sutartį negaliojančia ir pritaikydamas visišką restituciją. Teismas taip pat pripažino negaliojančiu R-viliškio rajono notarų biuro registro įrašą Nr. 1350. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2000 m. birželio 27 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atsakovo skundą visiškai patenkino, o ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas išėjo už ieškinio ribų, nes nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – R-viliškio rajono notarų biuro – teisių ir pareigų. Be to, ginčydamas sandorį dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagal CK 57 str. 1 d. , ieškovas privalėjo įrodyti, kad: a) susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, jog nesant kitos išeities, ji buvo priversta sudaryti sau nenaudingą sandorį; b) šias aplinkybes žinojo antroji šalis ir jomis pasinaudojo, sudarydama sandorį; c) sandorio sąlygos šaliai buvo pernelyg sunkios ir nenaudingos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui nepavyko įrodyti šių sąlygų buvimo. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti šį Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Apygardos teismas neteisingai išaiškino CK 57 str. turinį. Ieškovas įrodė, jog sandorį sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, apie kurias atsakovas žinojo ir tuo pasinaudojo. Be to, šis sandoris ieškovui buvo aiškiai nenaudingas, todėl buvo pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 57 pagrindu. 2. Teismas pažeidė CPK 15 str. , nes neišaiškino ieškovui jo teisių ir pareigų bei nepadėjo jo teisių ir pareigų įgyvendinti. Ieškovui nebuvo pasiūlyta pareikšti papildomų reikalavimų dėl 1999 m. kovo 3 d. R-viliškio notarų biuro įrašo Nr. 1350 pripažinimo negaliojančiu bei nepasiūlyta įtraukti šį notarų biurą į bylą. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos CPK 358 straipsnio 1 dalis, apibrėždama kasacinio skundo ribas, nustato, kad teismas, remdamasis sprendime ar nutartyje nustatytomis aplinkybėms, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami tiek teisės, tiek fakto klausimai, sprendžiant bylą kasacine tvarka, teisminio nagrinėjimo dalykas keičiasi, nes kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus. Kasacinio skundo argumentai, kurie gali būti pripažįstami teisės klausimu, yra susiję su CK 57 straipsnio 1 dalies taikymu ir aiškinimu. Likusieji kasacinio skundo argumentai susiję su faktinių bylos aplinkybių aiškinimu, todėl kolegija dėl šių argumentų pasisako tik tiek, kiek jie susiję su CK 57 straipsnio 1 dalies taikymu ir aiškinimu. Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 57 straipsnio 1 dalį ir ginčija pirkimo–pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Aiškinant šį sandorio nuginčijimo pagrindą pažymėtina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu vienos iš šalių valia formuojasi nenormaliomis sąlygomis, dėl blogos materialinės padėties. Tai, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) sandorio šalis (šiuo atveju pardavėjas) neturi būtinų gyvenimui sąlygų (neturi būsto, pragyvenimo šaltinio, sunkiai serga jis ar šeimos nariai ir panašiai); 2) kita sandorio šalis (pirkėjas) turi žinoti šias sunkias aplinkybes; 3) kita sandorio šalis (pirkėjas) pasinaudojo šiomis sunkiomis aplinkybėmis; 4) sandoris buvo sudarytas labai aiškiai nenaudingomis kitai šaliai (pardavėjui) sąlygomis (pvz. , ypač maža kaina). Jei nėra bent vieno iš nurodytų požymių, tai nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes kiekvienas iš minėtų požymių yra conditio sine qua non CK 57 str. 1 d. numatytai galimybei nuginčyti sandorį tuo pagrindu, kad jis sudarytas dėl sunkių susiklosčiusių aplinkybių. Nustatyta, kad ieškovas buvo UAB ,,M-rada” akcininkas ir direktorius, vykdė ūkinę komercinę veiklą. UAB ,,M-rada” reikmėms iš AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” buvo paimta 80 000 Lt paskola. Šios paskolos užtikrinimui ieškovas įkeitė jam priklausančius pastatus (b. l. 6). 1997 m. rugsėjo 11 d. sudarytoje sutartyje nurodoma, jog įkeičiamo turto vertė pagal korporacijos ,,Matininkai” įvertinimą yra 173 000 Lt. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, buvo paėmęs 450 000 Lt paskolą ir jai užtikrinti įkeitęs jam priklausančias transporto priemones (b. l. 10). Be to, ieškovas buvo įkeitęs jam priklausantį gyvenamąjį namą, taip užtikrindamas J. Giniočio 45 000 Lt paskolos grąžinimą bankui (b. l. 9, 12). Byloje nustatyti faktai parodo, kad ieškovas, kaip ,,M-rada” akcininkas ir direktorius bei kaip fizinis asmuo, vykdė ūkinę komercinę veiklą ir jai vystyti ėmė paskolas, įkeitinėjo savo turtą. Tai, kad ieškovo įmonei bei J. Giniočiui reikėjo grąžinti paskolas, ipso facto nereiškia sunkios ieškovui susiklosčiusios padėties CK 57 str. 1 d. prasme. Šioje teisės normoje įtvirtinta galimybė nuginčyti sandorį dėl to, kad jo sudarymą nulėmė sunkios susiklosčiusios aplinkybės, verslo santykiuose gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, nes verslininkas prisiima su jo verslu susijusią riziką ir privalo a priori suvokti, kad verslui nepasisekus jis patirs neigiamų turtinių pasekmių, t. y. praras investuotas lėšas, turės parduoti jam priklausantį turtą ir panašiai. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo versle susiklosčiusia sunkia padėtimi. Atsakovas nuomojo ieškovui priklausančias patalpas ir įrengimus, kuriuos ir įsigijo savo verslui vystyti. V-tindamas, ar sandoris iš tiesų buvo sudarytas labai nenaudingomis sąlygomis, teismas turi vadovautis pirkimo–pardavimo sutarties ir rinkos kainų palyginimu. Rinkos kaina gali būti nustatoma įvairiais metodais. Patikimas ir valstybės pripažįstamas jos nustatymas – turto vertintojų ataskaita. Korporacijos ,,Matininkai” turto vertintojai nurodė, kad ieškovui priklausančių gamybinių pastatų ir įrengimų rinkos vertė yra 292 500 Lt (b. l. 75–76). Ieškovas atsakovui ginčo pastatus bei juose esančius įrenginius pardavė už bendrą 215 000 Lt (71 000 + 144 000) sumą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo motyvu, jog vertinant sudaryto sandorio tariamą nenaudingumą turėjo būti įvertinti abu sandoriai: pastatų pirkimo–pardavimo sutartis ir įrenginių pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo atveju analizuodamas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nenaudingumą pardavėjui teismas pagrįstai įvertino nekilnojamąjį turtą kartu su jame esančiais įrenginiais ir padarė išvadą, jog sudaryta pastatų pirkimo–pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip sudaryta pardavėjui aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Visai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ieškovui nepriklauso įrenginiai, nes yra įkeisti. Tačiau, kaip yra matyti iš byloje esančio kilnojamojo turto įkeitimo lakšto (b. l. 53–55), įkeičiamųjų įrenginių savininku nurodomas atsakovas. Kasatorius nurodė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes ieškovui neišaiškino jo teisių ir pareigų ir nepadėjo jų įgyvendinti. Tačiau su šiuo motyvu negalima sutikti, nes CPK 15 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims tik jų procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 31, 35 ir kituose straipsniuose, tačiau neįpareigoja teismo nurodyti, kokius konkrečius reikalavimus, prašymus ar gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus turi reikšti ar naudoti byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis, priimta O. Pažėraitės ir V. A. Jokubauskienės byloje, bylos Nr. 3K–3–323/1999). Todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė CPK normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas nevisiškai tiksliai išaiškino CK 57 straipsnio 1 dalį, tačiau padarė teisingas išvadas, todėl Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, CPK 3542 str. 2 d. numatytų pagrindų nenustatė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |