TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 18. Dėl Ci­vi­li­nio
ko­dek­so 57 straips­nio 1 da­lies (pri­pažini­mas
ne­ga­lio­jan­čiu san­do­rio, su­da­ry­to dėl su­si­dėju­sių sun­kių
ap­lin­ky­bių) tai­ky­mo
ver­slo san­ty­kiams

Ci­vi­li­nio ko­dek­so
57 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta ga­li­my­bė nu­gin­čy­ti san­do­rį dėl
to, kad jo su­da­ry­mą nu­lė­mė sun­kios su­si­klos­čiu­sios ap­lin­ky­bės, ver­slo
san­ty­kiuo­se ga­li bū­ti tai­ko­ma tik iš­im­ti­niais at­ve­jais, nes ver­sli­nin­kas
pri­si­i­ma su jo ver­slu su­si­ju­sią ri­zi­ką ir pri­va­lo a pri­ori su­vok­ti,
kad ver­slui ne­pa­si­se­kus jis pa­tirs nei­gia­mų tur­ti­nių pa­sek­mių, t. y.
pra­ras in­ves­tuo­tas lė­šas, tu­rės par­duo­ti jam pri­klau­san­tį tur­tą ir
pa­na­šiai.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Civilinė byla Nr.
3K–3–16/2001
pra­ne­šė­jas E. L-a-                                      Bylų kategorija 15. 2. 2. 7

NUTARTIS

2001 m. sau­sio 8 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko A. S-­čiaus, tei­sė­jų
A. M-io ir E. L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę
by­lą pa­gal
Fe­lik­so Šlė­vės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo 2000 m.
bir­že­lio 27 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal
ieš­ko­vo Fe­lik­so Šlė­vės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui Ro­lan­dui R-­kui, tre­čia­jam
as­me­niui Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro
vals­ty­bės įmo­nės Šiau­lių fi­lia­lui dėl san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas F. Šlė­vė 1999 m. spa­lio 7 d. krei­pė­si su ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu
į R-­vi­liš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą, pra­šy­da­mas pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu
1999 m. ko­vo 3 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, ku­ria jis par­da­vė at­sa­ko­vui
R. R-­kui pa­sta­tus, esan­čius Še­du­vo­je, Kė­dai­nių 103A. Pa­sta­tai at­sa­ko­vui
par­duo­ti už 71 000 Lt, nors jų in­ven­to­ri­za­ci­nė ver­tė yra apie 712 826
Lt. Ieš­ko­vas tei­gia, kad pa­sta­tus jis bu­vo pri­vers­tas par­duo­ti dėl su­si­dė­ju­sių
sun­kių ap­lin­ky­bių, nes bu­vo sko­lin­gas ban­kui apie 80 000 Lt. Be to, pats
at­sa­ko­vas ruo­šia­si šiuos pa­sta­tus par­duo­ti.
At­sa­ko­vas pra­šė ieš­ki­nį at­mes­ti, nes jis nu­pir­ko pa­sta­tus esant
ge­ra­no­riš­kam ša­lių su­si­ta­ri­mui, su­tar­tis pa­tvir­tin­ta no­ta­riš­kai,
tei­siš­kai įre­gist­ruo­ta.
R-­vi­liš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas gin­čo
san­do­rį iš tie­sų su­da­rė la­bai ne­nau­din­go­mis sau są­ly­go­mis dėl sun­kių
su­si­dė­ju­sių ap­lin­ky­bių, to­dėl 2000 m. ba­lan­džio 5 d. spren­di­mu ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no, pri­pa­žin­da­mas tarp ša­lių su­da­ry­tą su­tar­tį ne­ga­lio­jan­čia
ir pri­tai­ky­da­mas vi­siš­ką res­ti­tu­ci­ją. Teis­mas taip pat pri­pa­ži­no
ne­ga­lio­jan­čiu R-­vi­liš­kio ra­jo­no no­ta­rų biu­ro re­gist­ro įra­šą Nr.
1350.
Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka,
2000 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mu pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą
pa­nai­ki­no ir pri­ėmė nau­ją spren­di­mą, ku­riuo at­sa­ko­vo skun­dą vi­siš­kai
pa­ten­ki­no, o ieš­ki­nį at­me­tė. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­ro­dė,
kad apy­lin­kės teis­mas iš­ėjo už ieš­ki­nio ri­bų, nes nu­spren­dė dėl ne­įtrauk­to
į by­lą as­mens – R-­vi­liš­kio ra­jo­no no­ta­rų biu­ro – tei­sių ir pa­rei­gų.
Be to, gin­čy­da­mas san­do­rį dėl su­si­dė­ju­sių sun­kių ap­lin­ky­bių pa­gal
CK 57 str. 1 d. , ieš­ko­vas pri­va­lė­jo įro­dy­ti, kad: a) su­si­dė­ju­sios ša­liai
sun­kios ap­lin­ky­bės bu­vo to­kio po­bū­džio, jog ne­sant ki­tos iš­ei­ties,
ji bu­vo pri­vers­ta su­da­ry­ti sau ne­nau­din­gą san­do­rį; b) šias ap­lin­ky­bes
ži­no­jo ant­ro­ji ša­lis ir jo­mis pa­si­nau­do­jo, su­da­ry­da­ma san­do­rį;
c) san­do­rio są­ly­gos ša­liai bu­vo per­ne­lyg sun­kios ir ne­nau­din­gos.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vui ne­pa­vy­ko
įro­dy­ti šių są­ly­gų bu­vi­mo.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas pra­šo pa­nai­kin­ti šį Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo spren­di­mą ir by­lą per­duo­ti nau­jam nag­ri­nė­ji­mui. Skun­das grin­džia­mas
šiais ar­gu­men­tais:
1. Apy­gar­dos teis­mas ne­tei­sin­gai iš­aiš­ki­no CK 57 str. tu­ri­nį.
Ieš­ko­vas įro­dė, jog san­do­rį su­da­rė dėl su­si­dė­ju­sių sun­kių ap­lin­ky­bių,
apie ku­rias at­sa­ko­vas ži­no­jo ir tuo pa­si­nau­do­jo. Be to, šis san­do­ris
ieš­ko­vui bu­vo aiš­kiai ne­nau­din­gas, to­dėl bu­vo pa­grin­das pri­pa­žin­ti
gin­či­ja­mą san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu CK 57 pa­grin­du.
2. Teis­mas pa­žei­dė CPK 15 str. , nes ne­iš­aiš­ki­no ieš­ko­vui jo tei­sių
ir pa­rei­gų bei ne­pa­dė­jo jo tei­sių ir pa­rei­gų įgy­ven­din­ti. Ieš­ko­vui
ne­bu­vo pa­siū­ly­ta pa­reikš­ti pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų dėl 1999 m. ko­vo
3 d. R-­vi­liš­kio no­ta­rų biu­ro įra­šo Nr. 1350 pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu
bei ne­pa­siū­ly­ta įtrauk­ti šį no­ta­rų biu­rą į by­lą.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas pra­šo Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą, o ieš­ko­vo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti.
At­sa­ko­vas nu­ro­do, jog Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas tei­sin­gai įver­ti­no
by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus, tei­sin­gai tai­kė ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­mas, to­dėl spren­di­mas yra tei­sė­tas ir pa­grįs­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 358 straips­nio 1 da­lis, api­brėž­da­ma ka­sa­ci­nio skun­do ri­bas, nu­sta­to,
kad teis­mas, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bėms,
pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu.
Skir­tin­gai nei pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, kur
nag­ri­nė­ja­mi tiek tei­sės, tiek fak­to klau­si­mai, spren­džiant by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas kei­čia­si, nes ka­sa­ci­nis
teis­mas spren­džia tik tei­sės klau­si­mus. Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai,
ku­rie ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi tei­sės klau­si­mu, yra su­si­ję su CK 57
straips­nio 1 da­lies tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu. Li­ku­sie­ji ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tai su­si­ję su fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių aiš­ki­ni­mu, to­dėl
ko­le­gi­ja dėl šių ar­gu­men­tų pa­si­sa­ko tik tiek, kiek jie su­si­ję su CK
57 straips­nio 1 da­lies tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu.
Ieško­vas ieški­nio tei­si­niu
pa­grin­du nu­ro­do CK 57 straips­nio 1 da­lį ir gin­či­ja pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį kaip su­da­ry­tą dėl su­si­dė­ju­sių sun­kių ap­lin­ky­bių.
Aiš­ki­nant šį san­do­rio
nu­gin­či­ji­mo pa­grin­dą pa­žy­mė­ti­na, jog gin­či­ja­mo san­do­rio su­da­ry­mo
me­tu vie­nos iš ša­lių va­lia for­muo­ja­si ne­nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis,
dėl blo­gos ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties. Tai, kad san­do­ris bū­tų pri­pa­žin­tas
ne­ga­lio­jan­čiu, bū­ti­na nu­sta­ty­ti šiuos po­žy­mius:
1) san­do­rio ša­lis (šiuo
at­ve­ju par­da­vė­jas) ne­tu­ri bū­ti­nų gy­ve­ni­mui są­ly­gų (ne­tu­ri būs­to,
pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio, sun­kiai ser­ga jis ar šei­mos na­riai ir pa­našiai);
2) ki­ta san­do­rio ša­lis
(pir­kė­jas) tu­ri ži­no­ti šias sun­kias ap­lin­ky­bes;
3) ki­ta san­do­rio ša­lis
(pir­kė­jas) pa­si­nau­do­jo šio­mis sun­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis;
4) san­do­ris bu­vo su­da­ry­tas
la­bai aiškiai ne­nau­din­go­mis ki­tai ša­liai (par­da­vė­jui) są­ly­go­mis
(pvz. , ypač ma­ža kai­na).
Jei nė­ra bent vie­no iš nu­ro­dy­tų
po­žy­mių, tai nė­ra pa­grin­do san­do­rį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu, nes
kiek­vie­nas iš mi­nė­tų po­žy­mių yra con­di­tio si­ne qua non CK 57
str. 1 d. nu­ma­ty­tai ga­li­my­bei nu­gin­čy­ti san­do­rį tuo pa­grin­du, kad
jis su­da­ry­tas dėl sun­kių su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių.
Nu­sta­ty­ta, kad ieš­ko­vas
bu­vo UAB ,,M-­ra­da” ak­ci­nin­kas ir di­rek­to­rius, vyk­dė ūki­nę ko­mer­ci­nę
veik­lą. UAB ,,M-­ra­da” reik­mėms iš AB ,,Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas”
bu­vo pa­im­ta 80 000 Lt pa­sko­la. Šios pa­sko­los už­tik­ri­ni­mui ieš­ko­vas
įkei­tė jam pri­klau­san­čius pa­sta­tus (b. l. 6). 1997 m. rug­sė­jo 11 d. su­da­ry­to­je
su­tar­ty­je nu­ro­do­ma, jog įkei­čia­mo tur­to ver­tė pa­gal kor­po­ra­ci­jos
,,Ma­ti­nin­kai” įver­ti­ni­mą yra
173 000 Lt. Ieš­ko­vas, kaip fi­zi­nis as­muo, bu­vo pa­ė­męs 450 000 Lt pa­sko­lą
ir jai už­tik­rin­ti įkei­tęs jam pri­klau­san­čias trans­por­to prie­mo­nes
(b. l. 10). Be to, ieš­ko­vas bu­vo įkei­tęs jam pri­klau­san­tį gy­ve­na­mą­jį
na­mą, taip už­tik­rin­da­mas J. Gi­nio­čio 45 000 Lt pa­sko­los grą­ži­ni­mą
ban­kui (b. l. 9, 12). By­lo­je nu­sta­ty­ti fak­tai pa­ro­do, kad ieš­ko­vas,
kaip ,,M-­ra­da” ak­ci­nin­kas ir di­rek­to­rius bei kaip fi­zi­nis as­muo,
vyk­dė ūki­nę ko­mer­ci­nę veik­lą ir jai vys­ty­ti ėmė pa­sko­las, įkei­ti­nė­jo
sa­vo tur­tą. Tai, kad ieš­ko­vo įmo­nei bei J. Gi­nio­čiui rei­kė­jo grą­žin­ti
pa­sko­las, ip­so fac­to ne­reiš­kia sun­kios ieš­ko­vui su­si­klos­čiu­sios
pa­dė­ties CK 57 str. 1 d. pras­me. Šio­je tei­sės nor­mo­je įtvir­tin­ta ga­li­my­bė
nu­gin­čy­ti san­do­rį dėl to, kad jo su­da­ry­mą nu­lė­mė sun­kios su­si­klos­čiu­sios
ap­lin­ky­bės, ver­slo san­ty­kiuo­se ga­li bū­ti tai­ko­ma tik iš­im­ti­niais
at­ve­jais, nes ver­sli­nin­kas pri­si­i­ma su jo ver­slu su­si­ju­sią ri­zi­ką
ir pri­va­lo a pri­ori su­vok­ti, kad ver­slui ne­pa­si­se­kus jis pa­tirs
nei­gia­mų tur­ti­nių pa­sek­mių, t. y. pra­ras in­ves­tuo­tas lė­šas, tu­rės
par­duo­ti jam pri­klau­san­tį tur­tą ir pa­našiai.
Ieš­ko­vas ne­įro­dė, jog
at­sa­ko­vas pa­si­nau­do­jo ieš­ko­vo ver­sle su­si­klos­čiu­sia sun­kia pa­dė­ti­mi.
At­sa­ko­vas nuo­mo­jo ieš­ko­vui pri­klau­san­čias pa­tal­pas ir įren­gi­mus,
ku­riuos ir įsi­gi­jo sa­vo ver­slui vys­ty­ti.
V-­tin­da­mas, ar san­do­ris
iš tie­sų bu­vo su­da­ry­tas la­bai ne­nau­din­go­mis są­ly­go­mis, teis­mas tu­ri
va­do­vau­tis pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties ir rin­kos kai­nų pa­ly­gi­ni­mu.
Rin­kos kai­na ga­li bū­ti nu­sta­to­ma įvai­riais me­to­dais. Pa­ti­ki­mas ir
vals­ty­bės pri­pa­žįs­ta­mas jos nu­sta­ty­mas – tur­to ver­tin­to­jų ata­skai­ta.
Kor­po­ra­ci­jos ,,Ma­ti­nin­kai” tur­to ver­tin­to­jai nu­ro­dė, kad ieš­ko­vui
pri­klau­san­čių ga­my­bi­nių pa­sta­tų ir įren­gi­mų rin­kos ver­tė yra 292
500 Lt (b. l. 75–76). Ieš­ko­vas at­sa­ko­vui gin­čo pa­sta­tus bei juo­se esan­čius
įren­gi­nius par­da­vė už ben­drą 215 000 Lt (71 000 + 144 000) su­mą. Tei­sė­jų
ko­le­gi­ja su­tin­ka su apy­gar­dos teis­mo mo­ty­vu, jog ver­ti­nant su­da­ry­to
san­do­rio ta­ria­mą ne­nau­din­gu­mą tu­rė­jo bū­ti įver­tin­ti abu san­do­riai:
pa­sta­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis ir įren­gi­nių pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tis. Šiuo at­ve­ju ana­li­zuo­da­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties ne­nau­din­gu­mą par­da­vė­jui teis­mas pa­grįs­tai įver­ti­no ne­kil­no­ja­mą­jį
tur­tą kar­tu su ja­me esan­čiais įren­gi­niais ir pa­da­rė iš­va­dą, jog su­da­ry­ta
pa­sta­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip
su­da­ry­ta par­da­vė­jui aiš­kiai ne­nau­din­go­mis są­ly­go­mis.
Vi­sai ne­pa­grįs­ti ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tai, kad ieš­ko­vui ne­pri­klau­so įren­gi­niai, nes yra įkeis­ti.
Ta­čiau, kaip yra ma­ty­ti iš by­lo­je esan­čio kil­no­ja­mo­jo tur­to įkei­ti­mo
lakš­to (b. l. 53–55), įkei­čia­mų­jų įren­gi­nių sa­vi­nin­ku nu­ro­do­mas at­sa­ko­vas.
Ka­sa­to­rius nu­ro­dė, kad
teis­mas pa­žei­dė pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas, nes ieš­ko­vui ne­iš­aiš­ki­no
jo tei­sių ir pa­rei­gų ir ne­pa­dė­jo jų įgy­ven­din­ti. Ta­čiau su šiuo mo­ty­vu
ne­ga­li­ma su­tik­ti, nes CPK 15 straips­nis įpa­rei­go­ja teis­mą iš­aiš­kin­ti
da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims tik jų pro­ce­si­nes tei­ses ir pa­rei­gas,
nu­ma­ty­tas CPK 31, 35 ir ki­tuo­se straips­niuo­se, ta­čiau ne­įpa­rei­go­ja
teis­mo nu­ro­dy­ti, ko­kius kon­kre­čius rei­ka­la­vi­mus, pra­šy­mus ar gy­ni­mo­si
nuo pa­reikš­to ieš­ki­nio bū­dus tu­ri reikš­ti ar nau­do­ti by­lo­je da­ly­vau­jan­tys
as­me­nys (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 1999 m. bir­že­lio 23 d. nu­tar­tis,
pri­im­ta O. Pa­žė­rai­tės ir V. A. Jo­ku­baus­kie­nės by­lo­je, by­los Nr.
3K–3–323/1999). To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tin­ka­mai iš­aiš­ki­no
ir pri­tai­kė CPK nor­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
jog apy­gar­dos teis­mas ne­vi­siš­kai tiks­liai iš­aiš­ki­no CK 57 straips­nio
1 da­lį, ta­čiau pa­da­rė tei­sin­gas iš­va­das, to­dėl Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo spren­di­mas yra tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, CPK 3542 str. 2 d. nu­ma­ty­tų
pa­grin­dų ne­nu­sta­tė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1
d. ,

n u t a r i a :

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo
2000 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir
ne­skundžia­ma.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt