|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 19. Dėl paskolos sutarties pobūdžio bei kreditavimo užsienio valiuta Teismas, taikydamas paskolos teisinius santykius reglamentuojančias normas, kildindamas prievoles iš šios sutarties, privalėjo nustatyti ne tik susitarimą dėl paskolos suteikimo, bet ir tai, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Kreditavimas užsienio valiuta, nesilaikant teisės aktais nustatytos operacijų atlikimo užsienio valiuta tvarkos, nepaneigia paskolinių santykių esmės – pinigų perdavimo kitam asmeniui nuosavybėn fakto su įsipareigojimu juos grąžinti, todėl negali būti laikomas prievolės grąžinti paskolą pasibaigimo pagrindu. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–19/2001 pranešėjas A. N-kūnas Bylų kategorija 57. 1 NUTARTIS 2001 m. sausio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko P. Ž-io, teisėjų S. G-iaus, A. N-kūno, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Bunikio įmonės „Odos gaminiai” kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant ieškovo AB „Šiaulių bankas” interesus, atsakovui V. Bunikio įmonei „Odos gaminiai” dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 334 360 Lt negrąžintos paskolos dalies, 4160 Lt palūkanų bei 6080 Lt delspinigių pagal 1995 m. sausio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1/10 ir 197 492,35 Lt skolos už nupirktus pastatus, 2729,27 Lt palūkanų bei 4363,12 Lt delspinigių pagal 1998 m. sausio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš viso 549 184,74 Lt, išieškojimą nukreipiant į atsakovo įkeistą ir kitą jam priklausantį turtą. Jis nurodė, kad pagal 1995 m. sausio 10 d. sudarytą tarp šalių paskolos sutartį Nr. 1/10 ieškovas suteikė atsakovui 200 000 JAV dolerių paskolą. Sutarties sąlygų įvykdymas ir paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 1995 m. lapkričio 28 d. įkeitimo sutartimi, registro Nr. 4191. Atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytų paskolos grąžinimo terminų, negrąžino paskolos dalių, nemokėjo palūkanų, todėl ieškovas 1999 m. vasario 3 d. paskolos sutartį nutraukė. Be to, tarp tų pačių šalių 1998 m. sausio 8 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui pardavė išsimokėtinai už 266 500 Lt pastato dalį, stoginę ir kiemo statinius, esančius Šiauliuose, Žemaitės g. 145. Šios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 1998 m. vasario 19 d. perkamo nekilnojamojo turto įkeitimo sutartimi, registro Nr. 661. Atsakovas dalį perkamo turto sumos – 53 300 Lt pervedė ieškovui iki sutarties pasirašymo, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis iki 2001 m. birželio 30 d. Atsakovas savo prievolės pagal šią sutartį taip pat nevykdė, laiku už nupirktą turtą neatsiskaitinėjo, nemokėjo delspinigių bei palūkanų. Šiaulių apygardos teismas 2000 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, jog ginčo paskolos sutartį pasirašė pats atsakovas V. Bunikis bei įmonės finansininkė, jie savo parašų neginčija. Atsakovas nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iki 1998 m. spalio mėn. 11 kartų prašė pratęsti sutartį, 7 kartus pasirašė paskolos keitimo sutartis, įkeitimo sutartimi įkeitė savo turtą, dengė paskolą, mokėjo palūkanas. N-s byloje ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas išmokėjo atsakovui pinigus pagal ginčo paskolos sutartį, tačiau nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovas gavo paskolą ir vykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teisė į nupirktą pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį pastato dalį atsirado nuo 1998 m. sausio 9 d. – atlikus šio pastato teisinę registraciją atsakovo vardu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė ieškovui nusipirktus pastatus, įkeitimo sutartis įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesilaikė, už nupirktą turtą neatsiskaitė, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl ginčo sumos priteistinos iš atsakovo ieškovui. Teismas pažymėjo, kad dėl pastato trūkumų atsakovas gali pareikšti pretenzijas, remdamasis CK 263 straipsniu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. gegužės 9 d. nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra grindžiami tarp šalių sudarytomis paskolos, pirkimo–pardavimo bei įkeitimų sutartimis, bet nė viena iš sutarčių nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Šalys sutartis pripažino ir iš dalies vykdė, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė tinkamai, todėl pagrįstai iš jo priteista negrąžintos paskolos dalis, įsiskolinimas už nupirktą turtą, palūkanos bei delspinigiai. Kolegija laikė neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių ir todėl nepagrįstu atsakovo teiginį, jog teismas neinformavo atsakovo apie atsisakymą priimti jo pareikštą priešieškinį. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Skundas grindžiamas tokiais motyvais: Ginčo paskolos sutartyje nurodyta 200 000 JAV dolerių suma nebuvo realiai perduota atsakovui. Šį faktą patvirtina tai, jog atsakovo įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo atspindėta tokia operacija, taip pat tokios sumos nebuvo ir ieškovo kasoje, išrašant kasos išlaidų orderį. Paskolos sutartis sudarymo momentu (iki 1995 m. liepos 5 d. CK 291 straipsnio redakcijos įsigaliojimo) buvo realinis sandoris, t. y. sutarties įsigaliojimo momentu buvo laikomas pinigų perdavimo momentas. Kadangi pinigai įmonei realiai perduoti nebuvo, tai paskolos sutartis neįsigaliojo ir dėl to negalėjo būti nuginčyta ieškininės teisenos tvarka. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, jog neva atsakovui išduota paskola prieštaravo galiojusiems norminiams aktams. Pagal Lietuvos banko valdybos 1993 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 22 patvirtintos „Operacijų užsienio valiuta vykdymo Lietuvos bankuose” tvarkos 4. 6 ir 4. 7 punktus, kreditus valiuta bankai gali teikti tik tarptautiniams atsiskaitymams ir mokėjimams finansuoti, taip pat kreditai užsienio valiuta privalo būti tiksliniai. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Jis nurodo, jog teismui buvo pateikta banko kasos knyga bei kasos pajamų ir išlaidų orderių originalai ir taip įrodyta, kad bankas turėjo pinigų ir atsakovui paskolos sumą išmokėjo. Be to, atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla pagal BK 322 straipsnį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, ir V. Bunikis, duodamas parodymus, neneigė, jog jo įmonė gavo minėtą paskolą. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinės instancijos teismo paskirtis yra vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimas. Apskųsti teismo sprendimai ir nutartys kasacinėje instancijoje yra peržiūrimi teisės taikymo aspektu. Kasacinio nagrinėjimo dalyku negali būti klausimai ir argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu ir vertinimu, jeigu tuo neliečiamos faktinių aplinkybių nustatinėjimo tvarką reglamentuojančios proceso normos ar taisyklės. Kasacinio skundo argumentas apie tai, kad atsakovo įmonė paskolos negavo, kad tai patvirtina tam tikri duomenys, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Kasaciniame skunde nenurodyta išsamių motyvuotų pagrindų dėl proceso normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimo taisykles, taikymo, nurodant, kad tos normos būtų netinkamai aiškintos ir taikytos. Tai reiškia, kad nuoroda į kitokias faktines aplinkybes ar jų skirtinga interpretacija nuo tos, kuri yra skundžiamuose teismų procesiniuose dokumentuose, kasaciniame skunde yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasaciniame skunde yra iškelti teisės klausimai dėl paskolos sutarties pobūdžio ir paskolos sutarties vykdymo tvarką nustatančių teisės normų taikymo. Dėl paskolos sutarties pobūdžio Kasatorius nurodo, kad paskolos sutarties sudarymo metu 1995 m. sausio 10 d. galiojo teisės normos, pagal kurias paskolos sutartis buvo realinis sandoris, t. y. jis buvo laikomas sudarytu nuo tada, kai paskolos sutarties dalykas iš tikrųjų buvo perduotas paskolos gavėjui. Šis argumentas yra pagrįstas. B-kų paskolų operacijas reguliuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, bet Komercinių bankų įstatymas nenustatė kitų taisyklių banko paskolos sutarčiai. Sutarties sudarymo metu galiojo Civilinio kodekso 291 straipsnis, 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija, pagal kurią paskolos sutartis laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu. Teisinio paskolos santykio tarp šalių atsiradimui neužteko vien šalių išreikštos valios, o buvo būtinas sutarties dalyko – pinigų ar kitų rūšiniais požymiais apibrėžto daikto – perdavimas paskolos gavėjui. P-s susitarimas dėl paskolos suteikimo nebuvo laikomas paskolos sutartimi. Pažymėtina, kad tokia nuostata yra išdėstyta šalių paskolos sutarties Nr. 1/10 4 punkte, kur pasakyta, jog paskolos sutartis įsigalioja nuo paskolos ar jos dalies suteikimo momento. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas paskolos teisinius santykius reglamentuojančias normas, kildindamas prievoles iš šios sutarties, privalėjo nustatyti ne tik susitarimą dėl paskolos suteikimo, bet ir tai, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Bylą nagrinėję teismai šių reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo konstatuotos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: 1) susitarimas dėl paskolos suteikimo sudarytas įstatymo reikalaujama forma ir tvarka, t. y. rašytine paskolos sutartimi; 2) susitarime numatyto paskolinti dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas užfiksuotas banko kasos išlaidų orderiu. Tai, kad paskolos gavėjas pinigų faktiškai negavo, turi būti nustatyta nuginčijant paskolos sutartį (CK 293 straipsnis). Teismai tokiomis nuostatomis vadovavosi. Kasatoriaus nurodymas, kad pinigų jis nėra gavęs, yra jo išvada, tačiau tai nėra nustatyta bylą nagrinėjusių teismų. Teismo sprendime ir nutartyje išvada apie tai, kad atsakovui paskola buvo suteikta, yra motyvuota, o kasaciniame skunde nenurodyti proceso normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimo taisykles, pažeidimai, kurie lemtų neteisingas teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasacinio skundo argumentai dėl paskolos sutarties realinio pobūdžio yra pagrįsti. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurioms esant ši nuostata turi būti taikoma, dėl to nekonstatuojamas materialinės teisės normos pažeidimas ir pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir nutartį (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 2, 5 dalys). Dėl teisės normų, nustatančių piniginių prievolių valiutą ir paskolos sutarties užsienio valiuta vykdymo tvarką, taikymo Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog suteikiant paskolą buvo pažeisti įstatymai dėl kreditavimo užsienio valiuta taisyklių, dėl kredito teikimo tvarkos. Paskolos sutartis turėjo būti sudaryta ir vykdoma pagal tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, sandorio šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti imperatyvių įstatymo nuostatų. Tokių reikalavimų neatitinkantis sandoris negalioja (Civilinio kodekso 47 straipsnis). Tarp šalių sudarant susitarimą skolinti pinigus ir jį vykdant atsiranda piniginė prievolė. Piniginių prievolių valiutą nustato Civilinio kodekso 184 straipsnis. Jame įtvirtinta pagrindinė taisyklė, kad piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta. Išimtis iš jos gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 184 straipsnio 2 dalis). Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnis (sutarties sudarymo metu galiojo jo redakcija pagal 1994 m. balandžio 28 d. įstatymą) leido bankams teikti paskolas užsienio valiuta, o operacijų užsienio valiuta atlikimo tvarką nustatinėjo Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdybos 1993 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 22 patvirtinta operacijų užsienio valiuta vykdymo Lietuvos bankuose tvarka. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad šie norminiai aktai leido naudoti užsienio valiutą banko paskolų teikimui ir nustatė specialią operacijų atlikimo tvarką. Paskolos šalys susitarė, kad paskola yra teikiama tikslinei paskirčiai – žaliavų įsigijimui, tačiau sutartyje nenumatė tvarkos, kaip tai bus atliekama. Jos savo susitarimu negalėjo pakeisti teisės aktais nustatytų taisyklių, o jas detalizuoti, numatydami, kokio asmens pateikiamos sąskaitos turi būti apmokamos, kokiais terminais ir pan. Kadangi kreditavimo tvarka sutartyje nebuvo detalizuota, tai šios nuostatos nebuvo sutarties sąlygomis. Sutartis laikoma sudaryta tada, kai sutarties šalys susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminėmis sutarties sąlygomis yra tos, kurios tokiomis laikomos pagal įstatymą, kurios yra būtinos tos rūšies sutartims, arba dėl kurių susitarimo pageidauja viena iš sutarties šalių. Sąlygos dėl paskolos suteikimo tvarkos neturi būti privalomai aptartos pagal Civilinio kodekso 28 skirsnį, jos nėra būtinosios banko paskolos sutarties sąlygos, to taip pat nepageidavo nė viena iš sutarties šalių. Nėra pagrindo kalbėti apie teisės aktų, reglamentuojančių paskolos suteikimo tvarką užsienio valiuta, taikymą sutarties nuostatų galiojimui. Kitas klausimas, ar buvo pažeista įstatymais nustatyta teisinė tvarka, už kurios nesilaikymą atsiranda atsakomybė. Paskolos suteikimas užsienio valiuta net ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus reikštų sutarties dalies (dėl prievolės išreiškimo užsienio valiuta) negaliojimą, bet ne paskolos negaliojimą apskritai. Numatymas sutartyje kreditavimą vykdyti užsienio valiuta kitokia tvarka ar taisyklėmis, negu numato įstatymas, leistų daryti išvadą apie dalies sutarties negaliojimą dėl kreditavimo tvarkos, o ne paskolinių santykių negaliojimą apskritai. Šiuo atveju minėti argumentai netaikytini, nes bankas turėjo teisę suteikti paskolą užsienio valiuta, o kreditavimo ar operacijų atlikimo tvarkos sutartyje šalys nenustatė kitokių nei galioję teisės aktai. Kreditavimas užsienio valiuta, nesilaikant teisės aktais nustatytos operacijų atlikimo užsienio valiuta tvarkos, nepaneigia paskolinių santykių esmės – pinigų perdavimo kitam asmeniui nuosavybėn fakto su įsipareigojimu juos grąžinti, todėl negali būti laikomas prievolės grąžinti paskolą pasibaigimo pagrindu. Kolegija daro išvadą, kad teismai nepažeidė materialinės teisės normų dėl Civilinio kodekso 184 straipsnio, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio, Lietuvos banko valdybos 1993 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 22 patvirtintos operacijų užsienio valiuta vykdymo Lietuvos bankuose tvarkos 4. 6 ir 4. 7 punktų taikymo. Dėl to kolegija nenustato pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir nutartį (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 2, 5 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo 2000 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |