TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 22. Dėl ne­pa­ten­ki­na­mų
ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tų ir dar­bo
su­tar­ties nu­traukimo
Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo
29 straips­nio 1 da­lies
3 punk­to pa­grin­du

Dar­bo su­tar­ties
įsta­ty­mo 29 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du – kai pa­aiš­kė­ja,
jog dar­buo­to­jas ne­ga­li tin­ka­mai at­lik­ti jam pa­ves­to dar­bo dėl to,
kad jis ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos, – dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti
nu­trauk­ta ir ta­da, kai dar­buo­to­jo pro­fe­si­nio ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai
yra ne­pa­ten­ki­na­mi. Šios nor­mos tai­ky­mui ates­ta­vi­mo prie­žas­tis jo­kios
reikš­mės ne­tu­ri. Ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ne­ga­li bū­ti
ta­pa­ti­na­mi su dar­buo­to­jo kal­te. Dar­buo­to­jo ates­ta­vi­mas – tik­ri­ni­mas,
ar jo ži­nios (bei su­ge­bė­ji­mai) ati­tin­ka nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Ne­pa­ten­ki­na­mas ates­tuo­ja­mo­jo dar­buo­to­jo ži­nių įver­ti­ni­mas ne­pri­klau­so­mai
nuo ates­ta­vi­mo prie­žas­ties su­po­nuo­ja iš­va­dą, kad šis dar­buo­to­jas,
ne­sant jo kal­tės, ne­ati­tin­ka nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, ne­ga­li tin­ka­mai
at­lik­ti pa­ves­to dar­bo dėl rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ne­tu­rė­ji­mo.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Civilinė byla Nr.
3K–3–30/2001
pra­ne­šė­jas A. S-­niš­kis                                                Bylų
kategorija 2. 4. 3. 3; 2. 6

NUTARTIS

2001 m. sau­sio 15 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko Č. J-o, tei­sė­jų A. D-o, A. S-­niš­kio,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo G. Švai­kaus­ko
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vi­sa­gi­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2000 m. bir­že­lio
15 d. spren­di­mo ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo Gen­ri­ko Švai­kaus­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei
ben­dro­vei „Vi­sa­gi­no me­cha­ni­za­ci­ja” dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas – Gen­ri­kas
Švai­kaus­kas nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo ben­dro­vė­je dir­bo nuo 1977 m. sau­sio
31 d. , pas­ku­ti­niuo­ju me­tu – pneu­mo ir vikš­ri­nių kra­nų ma­ši­nis­tu.
1999 m. lap­kri­čio 2 d. jis bu­vo at­leis­tas iš dar­bo pa­gal Dar­bo su­tar­ties
įsta­ty­mo (to­liau – DSĮ) 29 str. 1 d. 13 p. (kai dar­buo­to­jas ne­tin­ka ei­ti
pa­rei­gų pa­gal ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tus). Ieš­ko­vo tei­gi­mu, iš dar­bo
jis bu­vo at­leis­tas ne­tei­sė­tai ir ne­pa­grįs­tai. Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad
jo ates­ta­ci­ja vy­ko du kar­tus: 1999 m. bir­že­lio 17 d. bei 1999 m. spa­lio
29 d. Tam, kad pa­si­ruoš­tų ates­ta­ci­jai, jam – ieš­ko­vui bu­vo duo­ta in­struk­ci­ja,
ku­rią jis iš­mo­ko. Ta­čiau ates­ta­ci­jos me­tu, kaip nu­ro­dė ieš­ko­vas, bu­vo
už­duo­da­mi klau­si­mai ne pa­gal jo spe­cia­ly­bę, ku­rių at­sa­ky­mų jis,
kaip pneu­mo ir vikš­ri­nių kra­nų ma­ši­nis­tas, ne­pri­va­lo ži­no­ti. Ieš­ko­vas
nu­ro­dė, kad ates­ta­ci­jos re­zul­ta­tai yra ne­ob­jek­ty­vūs, tą pa­tvir­ti­na
ir tai, jog per pas­ku­ti­niuo­sius dve­jus me­tus iki gin­či­ja­mo­jo at­ve­jo
jis iš dar­bo bu­vo at­leis­tas tris kar­tus ir vi­sais at­ve­jais teis­mo bu­vo
grą­žin­tas į dar­bą. Be to, tre­či­ą­jį kar­tą iš dar­bo jis – ieš­ko­vas bu­vo
at­leis­tas to­kiu pa­čiu pa­grin­du, kaip ir gin­či­ja­mu at­ve­ju. Ieš­ko­vas
taip pat nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo 1999 m. lap­kri­čio 2 d. įsa­ky­mas Nr.
27a/s (to­liau – Įsa­ky­mas Nr. 27a/s) dėl jo – ieš­ko­vo at­lei­di­mo iš dar­bo
pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 13 p. yra ne­tei­sė­tas dar ir to­dėl, kad pa­gal 1999
m. lie­pos 8 d. Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII–1316 79 str. mi­nė­ta
nor­ma ne­te­ko ga­lios. Ieš­ko­vas pra­šė pri­pa­žin­ti Įsa­ky­mą Nr. 27a/s ne­tei­sė­tu,
grą­žin­ti jį – ieš­ko­vą į pir­mes­nį­jį dar­bą, pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo jo
– ieš­ko­vo nau­dai vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už vi­są pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ką.
By­los nag­ri­nė­ji­mo ei­go­je
at­sa­ko­vas 1999 m. gruo­džio 30 d. pri­ėmė įsa­ky­mą Nr. 31a/s, ku­riuo Įsa­ky­mą
Nr. 27a/s nu­ro­dė lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiu. 1999 m. gruo­džio 30 d. įsa­ky­mu
Nr. 32a/s (to­liau – Įsa­ky­mas Nr. 32a/s) at­sa­ko­vas nu­ro­dė nuo 1999 m.
lap­kri­čio 2 d. ieš­ko­vą at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 3 p. , kai
dar­buo­to­jas ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos at­lik­ti sa­va­ei­gių
strė­li­nių kra­nų ma­ši­nis­to dar­bą. Mi­nė­to įsa­ky­mo pa­grin­du at­sa­ko­vas
nu­ro­dė 1999 m. spa­lio 29 d. ates­ta­ci­jos pro­to­ko­lą Nr. 185.
Pa­tiks­lin­da­mas ieš­ki­ni­nius
rei­ka­la­vi­mus ieš­ko­vas nu­ro­dė ne­pa­lai­kąs rei­ka­la­vi­mo dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 13 p. pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, ka­dan­gi
at­sa­ko­vas ge­ruo­ju pa­kei­tė at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dą. Dėl to, re­mian­tis
CPK 115 str. 1 d. , iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti­nos jo – ieš­ko­vo tu­rė­tos iš­lai­dos
at­sto­vo pa­gal­bai ap­mo­kė­ti. Ta­čiau, kaip nu­ro­dė ieš­ko­vas, nau­ja­sis
at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­das taip pat yra ne­tei­sė­tas, nes mi­nė­tu pa­grin­du
dar­bo su­tar­tis su dar­buo­to­ju ga­li bū­ti nu­trauk­ta tik tuo at­ve­ju,
jei nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų
se­na­to 1996 m. lie­pos 21 d. nu­ta­ri­mo Nr. 42 (to­liau – Tei­sė­jų se­na­to
nu­ta­ri­mas Nr. 42) 21 p. ). Tuo tar­pu jam – ieš­ko­vui ne­ei­li­nė ates­ta­ci­ja
bu­vo pa­skir­ta dėl ga­my­bi­nės ava­ri­jos, kai iš­aiš­ki­nant jos prie­žas­tis
bu­vo nu­sta­ty­ta, jog jis – ieš­ko­vas pa­žei­dė tech­ni­kos sau­gu­mo tai­syk­les
ir kra­no eks­plo­a­ta­vi­mo tai­syk­les. Tai­gi ne­ei­li­nis pa­tik­ri­ni­mas
bu­vo pa­skir­tas dėl jo – ieš­ko­vo kal­tės. Ieš­ko­vas pra­šė pri­pa­žin­ti
Įsa­ky­mą Nr. 32a/s ne­tei­sė­tu, pri­pa­žin­ti jo – ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš
dar­bo ne­tei­sė­tu ir grą­žin­ti jį pir­mes­nį­jį dar­bą, pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
jo – ieš­ko­vo nau­dai vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už vi­są pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ką.
Vi­sa­gi­no mies­to apy­lin­kės
teis­mas 2000 m. bir­že­lio 15 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė, ci­vi­li­nės
by­los da­lį dėl Įsa­ky­mo Nr. 27a/s pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nu­trau­kė.
Teis­mas nu­ro­dė, kad ci­vi­li­nės by­los da­lis dėl Įsa­ky­mo Nr. 27a/s pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu yra nu­trauk­ti­na, ieš­ko­vui at­si­sa­kius nuo šios ieš­ki­nio
da­lies. By­los nag­ri­nė­ji­mo ei­go­je ieš­ko­vas pa­kei­tė ir Įsa­ky­mo Nr.
32a/s gin­či­ji­mo pa­grin­dą, nes mo­ty­vuo­da­mas ne­nu­ro­dė ates­ta­ci­jos
sky­ri­mo ir jos re­zul­ta­tų ne­tei­sė­tu­mo, su jais su­tik­da­mas. Teis­mas
nu­ro­dė, kad by­los me­džia­ga nu­sta­ty­ta tai, jog at­sa­ko­vo ben­dro­vė­je
1999 m. ge­gu­žės 7 d. įvy­ku­sios ava­ri­jos kal­ti­nin­ku bu­vo pri­pa­žin­tas
ieš­ko­vas (ci­vi­li­nė by­la Nr. 21–837/99), Vi­sa­gi­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 1999 m. gruo­džio 10 d. spren­di­mu iš ieš­ko­vo at­sa­ko­vo
nau­dai bu­vo pri­teis­tas vie­nas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ža­los at­ly­gi­ni­mui
(ci­vi­li­nė by­la Nr. 23–1219/99). Re­mian­tis So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo
mi­nis­te­ri­jos 1996 m. gruo­džio 2 d. įsa­ky­mu Nr. 153 pa­tvir­tin­tų „Mo­ky­mo,
in­struk­ta­vi­mo ir ates­ta­vi­mo sau­gos dar­be klau­si­mais nuo­sta­tų” (to­liau
– Nuo­sta­tai) 33. 5. 2 p. , ne­ei­li­nė ates­ta­ci­ja ski­ria­ma ko­mi­si­jos nu­ro­dy­mu
dėl įvy­ku­sios ava­ri­jos. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas 1999
m. ge­gu­žės 13 d. įsa­ky­mu Nr. 32 (ci­vi­li­nė by­la Nr. 21–837/99)
iki pe­ra­tes­ta­vi­mo nu­ša­li­no ieš­ko­vą nuo kra­nų val­dy­mo. Nei 1999 m.
bir­že­lio 17 d. , nei 1999 m. spa­lio 29 d. ieš­ko­vas ne­bu­vo ates­tuo­tas
(ci­vi­li­nė by­la Nr. 21–837/99), šių re­zul­ta­tų ieš­ko­vas ne­gin­či­ja. Tuo
tar­pu, kaip nu­ro­dė teis­mas, pro­fe­si­nio ates­ta­vi­mo ne­pa­ten­ki­na­mi
re­zul­ta­tai taip pat su­da­ro pa­grin­dą at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DSĮ
29 str. 1 d. 3 p. , o jei­gu dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mai at­lie­ka dar­bą, toks
dar­buo­to­jas at­lei­džia­mas pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 6 p. (Tei­sė­jų se­na­to
nu­ta­ri­mo Nr. 42 21 p. ). Rem­da­ma­sis šiais mo­ty­vais, teis­mas spren­dė,
kad at­sa­ko­vas pa­grįs­tai pri­ėmė Įsa­ky­mą Nr. 32a/s, pa­kei­tė ieš­ko­vo
at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dą į DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , tai ati­tin­ka ir
DSĮ 39 str. nuo­sta­tas. Teis­mas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas iš dar­bo at­leis­tas
darb­da­vio (at­sa­ko­vo) ini­cia­ty­va, ne­sant jo – ieš­ko­vo kal­tės. Be to,
kaip nu­ro­dė teis­mas, pa­siū­ly­ti ieš­ko­vui ki­tą dar­bą ne­bu­vo ga­li­my­bės.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų ko­le­gi­ja 2000 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­tar­ti­mi Vi­sa­gi­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2000 m. bir­že­lio 15 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ko­le­gi­ja, iš es­mės su­tik­da­ma su apy­lin­kės teis­mo spren­di­mo mo­ty­vais,
nu­ro­dė, jog, at­leis­da­mas ieš­ko­vą iš dar­bo, at­sa­ko­vas pa­grįs­tai pri­tai­kė
DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , nes ieš­ko­vas pra­ra­do sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją. Tai
reiš­kia, kad ieš­ko­vo ži­nios ir su­ge­bė­ji­mai ne­ati­tin­ka nu­sta­ty­tų
rei­ka­la­vi­mų, jis ne­ga­li tin­ka­mai at­lik­ti pa­ves­to dar­bo, tai liu­di­ja
ir pa­da­ry­ta ava­ri­ja. Ieš­ko­vo kal­tė šiuo at­ve­ju nė­ra pre­ziu­muo­ja­ma.
Tuo tar­pu, kaip nu­ro­dė ko­le­gi­ja, tai, kad ieš­ko­vas bu­vo at­leis­tas
dėl ne­ei­li­nės ates­ta­ci­jos re­zul­ta­tų, ne­kei­čia įsta­ty­mo pras­mės
bei rei­ka­la­vi­mų. Rem­da­ma­si šiais ar­gu­men­tais, ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą,
kad apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas yra pa­grįs­tas ir tei­sė­tas. Ko­le­gi­ja
taip pat nu­ro­dė, kad apy­lin­kės teis­mas ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės iš at­sa­ko­vo
ieš­ko­vo nau­dai pri­teis­ti dėl at­si­sa­ky­to rei­ka­la­vi­mo da­lies ieš­ko­vo
tu­rė­tas iš­lai­das at­sto­vo pa­gal­bai ap­mo­kė­ti. Ieš­ko­vo tu­rė­tos iš­lai­dos
at­sto­vo pa­gal­bai ap­mo­kė­ti yra iš vi­so 300 Lt už vi­sus rei­ka­la­vi­mus.
K o­kia teis­mo iš­lai­dų su­ma tu­rė­tų bū­ti pri­teis­ta, ieš­ko­vas ne­nu­ro­dė
nei apy­lin­kės, nei apy­gar­dos te­imui. Tai­gi nė­ra pa­grin­do pa­da­ry­ti
iš­va­dą, kad apy­lin­kės teis­mas pa­žei­dė CPK 115 str.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieško­vas
prašo pa­nai­kin­ti Vi­sa­gi­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2000 m. bir­že­lio
15 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2000 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­tar­tį
ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ku­riuo vi­siš­kai pa­ten­kin­ti ieš­ki­ni­nius
rei­ka­la­vi­mus. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad skun­džia­mie­ji spren­di­mas ir
nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti bei prieš­ta­rau­jan­tys įsta­ty­mams. Ka­sa­ci­nis
skun­das grin­džia­mas šiais ar­gu­men­tais:
1. Ka­sa­to­rius nu­ro­do,
kad at­sa­ko­vas, pa­nai­kin­da­mas Įsa­ky­mą Nr. 27a/s, pri­pa­ži­no šią ieš­ki­nio
da­lį, dėl to jis – ka­sa­to­rius šios ieš­ki­nio da­lies ne­pa­lai­kė. Pa­gal
CPK 115 str. 1 d. jo – ka­sa­to­riaus tu­rė­tos iš­lai­dos at­sto­vo pa­gal­bai
ap­mo­kė­ti tu­rė­jo bū­ti pri­teis­tos iš at­sa­ko­vo, ta­čiau teis­mas ne­tei­sė­tai
ir ne­pa­grįs­tai šį rei­ka­la­vi­mą at­si­sa­kė ten­kin­ti.
2. Tei­sė­jų se­na­to nu­ta­ri­mo
Nr. 42 21 p. iš­aiš­kin­ta, kad DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. ga­li bū­ti tai­ko­mas
tik ta­da, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės. O šiuo at­ve­ju ne­ei­li­nis sau­gu­mo
tech­ni­kos tai­syk­lių ir tech­ni­nės eks­plo­a­ta­ci­jos tai­syk­lių ži­no­ji­mo
pa­tik­ri­ni­mas jam – ka­sa­to­riui bu­vo pa­skir­tas dėl jo kal­tų veiks­mų
(esant ga­my­bi­niam bū­ti­nu­mui bu­vo pa­žeis­ta ga­my­bi­nė in­struk­ci­ja,
dėl to įvy­ko ava­ri­ja). To­kiu at­ve­ju at­sa­ko­vas pri­va­lė­jo jį – ka­sa­to­rių
nu­baus­ti draus­mi­ne tvar­ka.
3. Iš teis­mui pa­teik­to
pa­žy­mė­ji­mo nuo­ra­šo ma­ty­ti, kad kra­no ma­ši­nis­to kva­li­fi­ka­ci­ja
jam – ka­sa­to­riui bu­vo su­teik­ta at­sa­ko­vo ben­dro­vės mo­ky­mo kom­bi­na­te.
Tai reiš­kia, kad pats at­sa­ko­vas jam – ka­sa­to­riui su­tei­kė ati­tin­ka­mą
kva­li­fi­ka­ci­ją. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad sa­vo pa­rei­gas su ati­tin­ka­ma
at­sa­ko­vo su­teik­ta kva­li­fi­ka­ci­ja jis ėjo dau­giau kaip 10 me­tų, per
tą lai­ko­tar­pį, at­lie­kant ei­li­nį ži­nių pa­tik­ri­ni­mą, ne kar­tą bu­vo
tei­gia­mai įver­tin­tas. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad teis­mas ne­pa­grįs­tai
kon­sta­tuo­ja, ne­va jis – ka­sa­to­rius ne­gin­či­jo ne­ei­li­nio ži­nių pa­tik­ri­ni­mo
re­zul­ta­tų. Kaip ma­ty­ti ir iš ieš­ki­ni­nio pa­reiš­ki­mo, jis – ka­sa­to­rius
šiuos re­zul­ta­tus gin­či­jo. Ka­sa­to­rius tei­gia, kad iš dar­bo pas at­sa­ko­vą
jis bu­vo at­leis­tas ne dėl ob­jek­ty­vių, o dėl sub­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių,
tą pa­tvir­ti­na ir tai, jog iš dar­bo jis jau bu­vo at­leis­tas tris kar­tus
ir vi­sais at­ve­jais teis­mas jį į dar­bą grą­ži­no.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas pra­šo Vi­sa­gi­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2000 m. bir­že­lio
15 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2000 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­tar­tį
pa­lik­ti ga­lio­ti, o ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­mes­ti. At­sa­ko­vas, ne­su­tik­da­mas
su ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vais, nu­ro­do šiuos ar­gu­men­tus:
1) ka­sa­to­riaus ates­ta­ci­ja
bu­vo vyk­do­ma re­mian­tis Nuo­sta­tų 33. 5. 2 p. dėl jo pa­da­ry­tos ava­ri­jos,
ne­tei­sin­gai eks­plo­a­tuo­jant kra­ną ir pa­žei­džiant dar­bo sau­gos tai­syk­les;
2) ka­sa­to­riaus ates­ta­ci­ja
nė­ra draus­mi­nė nuo­bau­da. Tai yra bū­das nu­sta­ty­ti, ar ka­sa­to­rius ga­li
at­lik­ti kra­no ma­ši­nis­to pa­rei­gas, nu­sta­ty­tas sau­gaus dar­bo ir eks­plo­a­ta­vi­mo
in­struk­ci­jo­se. At­sa­ko­vas nu­ro­do, kad dėl pa­da­ry­tos ava­ri­jos ka­sa­to­riui
bu­vo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas (1999 m. spa­lio 29 d.
įsa­ky­mas Nr. 32);
3) dėl ates­ta­ci­jos ka­sa­to­rius
bu­vo įspė­tas iš anks­to, ates­ta­ci­ja 1999 m. spa­lio 29 d. vy­ko pa­gal sa­va­ei­gių
strė­li­nių kra­nų ma­ši­nis­tų pro­gra­mą (1999 m. spa­lio 29 d. pro­to­ko­las
Nr. 185) ir ka­sa­to­riaus jau tre­čią kar­tą ne­bu­vo ates­tuo­tas;
4) pa­gal per­so­na­lo, ap­tar­nau­jan­čio
kė­li­mo ma­ši­nas, rei­ka­la­vi­mus, ka­sa­to­riui esant ne­ates­tuo­tam, ne­tu­rin­čiam
kra­no val­dy­mo lei­di­mo, ne­ga­lė­jo bū­ti su­teik­tas sa­va­ei­gių strė­li­nių
kra­nų ma­ši­nis­to dar­bas. Re­mian­tis ates­ta­ci­jos re­zul­ta­tais, Įsa­ky­mu
Nr. 27a/s ka­sa­to­rius bu­vo at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 13
p. ;
5) Įsa­ky­mu Nr. 32a/s ka­sa­to­riaus
at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­das bu­vo pa­keis­tas iš DSĮ 29 str. 13 p. į DSĮ
29 str. 3 p. Taip jis – at­sa­ko­vas pri­pa­ži­no klai­din­gai pri­tai­kęs DSĮ
29 str. 13 p. Tuo tar­pu at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis li­ko ta pa­ti –
ka­sa­to­rius ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos tin­ka­mai at­lik­ti sa­va­ei­gių
strė­li­nių kra­nų ma­ši­nis­to pa­rei­gas;
6) ne­pa­ten­ki­na­mi ka­sa­to­riaus
pro­fe­si­nės ates­ta­ci­jos re­zul­ta­tai su­da­rė pa­grin­dą at­leis­ti jį iš
dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 3 p. (Tei­sė­jų se­na­to nu­ta­ri­mas Nr. 42 21 p. );
7) ki­tas dar­bas ka­sa­to­riui
ne­ga­lė­jo bū­ti su­teik­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

pa­gal CPK 358 str. 1 d. ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas,
ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je
teis­mo nu­sta­ty­to­mis by­los ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus
spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. Pa­gal CPK 358 str. 2
d. ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas yra ne­sais­to­mas ka­sa­ci­nio skun­do
ri­bo­mis tais at­ve­jais, kai yra nu­sta­to­mi CPK 3542
str. 3 d. iš­var­dy­ti ab­so­liu­tūs spren­di­mo ar nu­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo
pa­grin­dai ar­ba ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas.
ieš­ko­vas G. Švai­kaus­kas iš dar­bo at­sa­ko­vo įmo­nė­je
at­leis­tas DSĮ 29 str. 1 d.
3 p. nu­ma­ty­tu pa­grin­du – kai pa­aiš­kė­ja, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li tin­ka­mai
at­lik­ti jam pa­ves­to dar­bo dėl to, kad jis ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos
(b. l. 18).
By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
nu­sta­tė, kad dėl 1999 m. ge­gu­žės 7 d. įvy­ku­sios ava­ri­jos, dėl ku­rios
kal­tu bu­vo pri­pa­žin­tas G. Švai­kaus­kas, jam bu­vo pa­skir­ta ne­ei­li­nė
ates­ta­ci­ja. 1999 m. bir­že­lio 17 d. ir 1999 m. spa­lio 29 d. vy­ku­sių ates­ta­ci­jų
me­tu ieš­ko­vas bu­vo ne­ates­tuo­tas, t. y. jo ži­nios bu­vo įver­tin­tos ne­pa­ten­ki­na­mai.
Rem­da­ma­sis 1999 m. spa­lio 29 d. ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tais, darb­da­vys
nuo 1999 m. lap­kri­čio 2 d. sa­vo ini­cia­ty­va nu­trau­kė dar­bo su­tar­tį su
ieš­ko­vu mi­nė­tu DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. nu­ma­ty­tu pa­grin­du.
Ka­sa­to­rius ne­su­tin­ka
su by­lą nag­ri­nė­ju­sių teis­mų iš­va­da, jog darb­da­vys tin­ka­mai pri­tai­kė
DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, ka­dan­gi ne­ei­li­nė ates­ta­ci­ja
jam bu­vo pa­skir­ta dėl bū­tent jo at­lik­tų kal­tų veiks­mų, tai darb­da­vys,
net ir esant ne­pa­ten­ki­na­miems ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tams, ne­ga­lė­jo
tai­ky­ti DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , nes šios nor­mos tai­ky­mas są­ly­go­ja­mas
dar­buo­to­jo kal­tės ne­bu­vi­mu. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad
DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. nu­ma­ty­tu pa­grin­du – kai pa­aiš­kė­ja, jog dar­buo­to­jas
ne­ga­li tin­ka­mai at­lik­ti jam pa­ves­to dar­bo dėl to, kad jis ne­tu­ri rei­kia­mos
kva­li­fi­ka­ci­jos – dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta ir ta­da, kai
dar­buo­to­jo pro­fe­si­nio ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai yra ne­pa­ten­ki­na­mi.
Šios nor­mos tai­ky­mui ates­ta­vi­mo prie­žas­tis jo­kios reikš­mės ne­tu­ri.
Ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ne­ga­li bū­ti ta­pa­ti­na­mi su
dar­buo­to­jo kal­te. Dar­buo­to­jo ates­ta­vi­mas – tik­ri­ni­mas, ar jo ži­nios
(bei su­ge­bė­ji­mai) ati­tin­ka nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus. Ne­pa­ten­ki­na­mas
ates­tuo­ja­mo­jo dar­buo­to­jo ži­nių įver­ti­ni­mas ne­pri­klau­so­mai nuo
ates­ta­vi­mo prie­žas­ties su­po­nuo­ja iš­va­dą, kad šis dar­buo­to­jas, ne­sant
jo kal­tės, ne­ati­tin­ka nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, ne­ga­li tin­ka­mai at­lik­ti
pa­ves­to dar­bo dėl rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ne­tu­rė­ji­mo. To­kiu at­ve­ju
fak­ti­nį dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dą su­da­ro bū­tent ne­pa­ten­ki­na­mi
ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai. Rem­da­ma­si šio­je by­lo­je teis­mų nu­sta­ty­to­mis
fak­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis, tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­džia, kad ates­tuo­ja­mo­jo
ieš­ko­vo G. Švai­kaus­ko ži­nių pa­kar­to­ti­nis ne­pa­ten­ki­na­mas įver­ti­ni­mas
su­da­rė darb­da­viui fak­ti­nį pa­grin­dą nu­trauk­ti ša­lių su­da­ry­tą dar­bo
su­tar­tį pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Ta­čiau vien šio fak­to kon­sta­ta­vi­mas
ne­su­da­ro pa­grin­do pa­da­ry­ti iš­va­dą, jog ieš­ko­vo at­lei­di­mas iš dar­bo
yra tei­sė­tas.
Darb­da­vys, at­leis­da­mas
dar­buo­to­ją iš dar­bo, pri­va­lo lai­ky­tis įsta­ty­mų nu­sta­ty­tos tvar­kos.
At­lei­di­mas iš dar­bo pri­pa­žįs­ta­mas ne­tei­sė­tu, jei­gu dar­buo­to­jas
at­leis­tas iš dar­bo be tei­sė­to pa­grin­do ar pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą
tvar­ką (DSĮ 42 str. 1 d. ). Dar­buo­to­jo at­lei­di­mas iš dar­bo pa­gal DSĮ 29
str. 1 d. 3 p. yra at­lei­di­mas darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo
kal­tės. Rei­ka­la­vi­mus nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį (at­lei­džiant iš dar­bo),
kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, reg­la­men­tuo­ja DSĮ 34 str. Šio straips­nio
pir­mo­ji da­lis nu­sta­to, kad darb­da­vys sa­vo ini­cia­ty­va, jei nė­ra dar­buo­to­jo
kal­tės, ga­li nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka tik
prieš du mė­ne­sius įspė­jęs dar­buo­to­ją raš­tu. Ši įsta­ty­mi­nė nuo­sta­ta
tai­ky­ti­na ir nag­ri­nė­ja­mos by­los at­ve­ju. At­sa­ko­vas nu­trauk­ti įsta­ty­mų
nu­sta­ty­ta tvar­ka dar­bo su­tar­tį su ieš­ko­vu ga­lė­jo tik pas­ta­rą­jį
įspė­jęs DSĮ 34 str. 1 d. nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais. Ta­čiau by­lo­je
nė­ra jo­kių duo­me­nų apie tai, kad ieš­ko­vas bu­vo įspė­tas apie bū­si­mą at­lei­di­mą.
Fak­ti­niai duo­me­nys apie tai, kad ieš­ko­vo ates­ta­ci­ja įvy­ko 1999 m. spa­lio
29 d. , o iš dar­bo jis bu­vo at­leis­tas nuo 1999 m. lap­kri­čio 2 d. (b. l. 3,
8, 18), su­po­nuo­ja iš­va­dą, kad darb­da­vys dar­bo su­tar­tį su ieš­ko­vu nu­trau­kė
pa­žeis­da­mas DSĮ 34 str. 1 d. rei­ka­la­vi­mus. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad šis nu­sta­ty­tas ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas su­da­ro
pa­grin­dą iš­ei­ti už ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų (CPK 358 str. 2 d. ). By­lą
nag­ri­nė­ję pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai ne­tin­ka­mai
pa­tik­ri­no, ar darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį su ieš­ko­vu,
lai­kė­si įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos tvar­kos. At­sa­ko­vo pa­da­ry­tas ieš­ko­vo
at­lei­di­mo iš dar­bo pro­ce­dū­ros, nu­ma­ty­tos DSĮ 34 str. 1 d. , pa­žei­di­mas
su­da­ro pa­grin­dą ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu
(DSĮ 42 str. 1 d. ). By­lą nag­ri­nė­ję pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mai ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė DSĮ 34 str. 1 d. ir taip šią tei­sės nor­mą
pa­žei­dė, o, at­mes­da­mi ieš­ki­nį, ne­tin­ka­mai pri­tai­kė DSĮ 42 str. 1 d.
Nu­sta­ty­ti ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mai su­da­ro pa­grin­dą
pa­nai­kin­ti ap­skųs­tus spren­di­mą ir nu­tar­tį (CPK 3542
str. 2 d. , 358 str. 2 d. ), taip pat yra pa­grin­das ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš
dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir jį grą­žin­ti į pir­mes­nį dar­bą at­sa­ko­vo
įmo­nė­je (DSĮ 42 str. 1 d. ).
Ieški­ni­nio rei­ka­la­vi­mo
pri­teis­ti at­ly­gi­ni­mą už vi­są pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką iš­spren­di­mui
(at­ly­gi­ni­mo už vi­są pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pa­skai­čia­vi­mui)
bū­ti­na nu­sta­ty­ti ieš­ko­vo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Vi­du­ti­nis
dar­bo už­mo­kes­tis ap­skai­čiuo­ja­mas va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 1996 m. sau­sio 17 d. nu­ta­ri­mu Nr. 100 „Dėl vi­du­ti­nio už­mo­kes­čio
už­mo­kė­ji­mo ap­skai­čia­vi­mo tvar­kos”. Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je yra pa­teik­tos
dvi skir­tin­go tu­ri­nio pa­žy­mos apie ieš­ko­vo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį
(b. l. 5, 110). At­sa­ko­vo 2000 m. bir­že­lio 15 d. pa­žy­ma Nr. 80 apie ieš­ko­vo
dar­bo už­mo­kes­tį (b. l. 110) sa­vo tu­ri­niu, be to, prieš­ta­rau­ja at­sa­ko­vo
at­sto­vo pa­aiš­ki­ni­mams pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je, kad
po grą­ži­ni­mo į dar­bą ieš­ko­vui bu­vo mo­ka­mas mi­ni­mu­mas (b. l. 119). By­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai šių prieš­ta­ra­vi­mų ne­pa­ša­li­no, ne­pa­tik­ri­no ir
ne­nu­sta­tė, koks gi bu­vo ieš­ko­vo vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, ap­skai­čiuo­tas
mi­nė­to Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. By­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai taip pat ne­iš­aiš­ki­no at­sa­ko­vo 1999 m. ge­gu­žės 13 d. įsa­ky­mo
Nr. 32 (ci­vi­li­nė by­la Nr. 21–837/99) dėl ieš­ko­vo nu­ša­li­ni­mo nuo sa­va­ei­gių
strė­li­nių kra­nų val­dy­mo tei­si­nių pa­sek­mių, ku­rios tu­ri reikš­mės šio
gin­čo iš­spren­di­mui. Be to, iš pa­gal DSĮ 42 str. 2 d. pri­teis­ti­no at­ly­gi­ni­mo
už vi­są pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką tu­ri bū­ti at­ima­ma at­leis­tam
dar­buo­to­jui darb­da­vio jau iš­mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­ja, iš­ei­ti­nė pa­šal­pa,
taip pat su­mos, šio dar­buo­to­jo gau­tos pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­piu
ir bū­tent dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo (be­dar­bio pa­šal­pa, dar­bo
už­mo­kes­tis ki­to­je dar­bo­vie­tė­je). Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je šių DSĮ
42 str. 2 d. tai­ky­mui tu­rin­čių reikš­mės fak­tų pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jų teis­mai ne­iš­aiš­ki­no ir ne­nu­sta­tė. Esant šiems fak­tams ne­nu­sta­ty­tiems,
ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tu­ri pa­grin­do pa­skai­čiuo­ti ieš­ko­vui
at­ly­gi­ni­mą pa­gal DSĮ 42 str. 2 d. To­dėl by­los da­lis dėl at­ly­gi­ni­mo
už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo per­duo­ti­na pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mui nag­ri­nė­ti iš nau­jo.
Ka­dan­gi by­los da­lis grą­ži­na­ma
nag­ri­nė­ti iš nau­jo, ieš­ko­vo tu­rė­tų at­sto­va­vi­mo iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mo
klau­si­mas pa­lie­ka­mas iš­spręs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui. To­dėl
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai, su­si­ję su at­sto­va­vi­mo iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mu,
ne­nag­ri­nė­ti­ni.
Dėl šių mo­ty­vų ap­skųs­ti
spren­di­mas ir nu­tar­tis pa­nai­kin­ti­ni, dėl rei­ka­la­vi­mo da­lies at­lei­di­mą
iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu pri­im­ti­nas nau­jas spren­di­mas, ku­riuo
ši ieš­ki­nio da­lis yra ten­kin­ti­na, o by­los da­lis dėl rei­ka­la­vi­mo pri­teis­ti
at­ly­gi­ni­mą už vi­są pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką grą­žin­ti­na pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mui nag­ri­nė­ti iš nau­jo.
Spren­di­mas dėl ieš­ko­vo
G. Švai­kaus­ko grą­ži­ni­mo į pir­mes­nį dar­bą vyk­dy­ti­nas sku­biai (CPK
235 str. 3 p. ).
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368 str. 1
d. 4, 5 p. , 370 str. ,

n u t a r i a :

Vi­sa­gi­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2000 m. bir­že­lio 15 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­tar­tį
pa­nai­kin­ti.
Ieš­ki­nio da­lį dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­ten­kin­ti. Ieš­ko­vo Gen­ri­ko Švai­kaus­ko
at­lei­di­mą iš dar­bo 1999 m. gruo­džio 30 d. įsa­ky­mu Nr. 32a/s pa­gal DSĮ
29 str. 1 d. 3 p. ak­ci­nė­je ben­dro­vė­je „Vi­sa­gi­no me­cha­ni­za­ci­ja”
pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir grą­žin­ti ieš­ko­vą Gen­ri­ką Švai­kaus­ką į pir­mes­nį
dar­bą. Spren­di­mą dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą vyk­dy­ti sku­biai.
By­los da­lį dėl at­ly­gi­ni­mo
už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo per­duo­ti Vi­sa­gi­no
mies­to apy­lin­kės teis­mui nag­ri­nė­ti iš nau­jo.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt