|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 22. Dėl nepatenkinamų atestavimo rezultatų ir darbo sutarties nutraukimo Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos, – darbo sutartis gali būti nutraukta ir tada, kai darbuotojo profesinio atestavimo rezultatai yra nepatenkinami. Šios normos taikymui atestavimo priežastis jokios reikšmės neturi. Nepatenkinami atestavimo rezultatai negali būti tapatinami su darbuotojo kalte. Darbuotojo atestavimas – tikrinimas, ar jo žinios (bei sugebėjimai) atitinka nustatytus reikalavimus. Nepatenkinamas atestuojamojo darbuotojo žinių įvertinimas nepriklausomai nuo atestavimo priežasties suponuoja išvadą, kad šis darbuotojas, nesant jo kaltės, neatitinka nustatytų reikalavimų, negali tinkamai atlikti pavesto darbo dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–30/2001 pranešėjas A. S-niškis Bylų kategorija 2. 4. 3. 3; 2. 6 NUTARTIS 2001 m. sausio 15 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų A. D-o, A. S-niškio, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Švaikausko kasacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Genriko Švaikausko ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Visagino mechanizacija” dėl grąžinimo į darbą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas – Genrikas Švaikauskas nurodė, kad atsakovo bendrovėje dirbo nuo 1977 m. sausio 31 d. , paskutiniuoju metu – pneumo ir vikšrinių kranų mašinistu. 1999 m. lapkričio 2 d. jis buvo atleistas iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 str. 1 d. 13 p. (kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus). Ieškovo teigimu, iš darbo jis buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovas nurodė, kad jo atestacija vyko du kartus: 1999 m. birželio 17 d. bei 1999 m. spalio 29 d. Tam, kad pasiruoštų atestacijai, jam – ieškovui buvo duota instrukcija, kurią jis išmoko. Tačiau atestacijos metu, kaip nurodė ieškovas, buvo užduodami klausimai ne pagal jo specialybę, kurių atsakymų jis, kaip pneumo ir vikšrinių kranų mašinistas, neprivalo žinoti. Ieškovas nurodė, kad atestacijos rezultatai yra neobjektyvūs, tą patvirtina ir tai, jog per paskutiniuosius dvejus metus iki ginčijamojo atvejo jis iš darbo buvo atleistas tris kartus ir visais atvejais teismo buvo grąžintas į darbą. Be to, trečiąjį kartą iš darbo jis – ieškovas buvo atleistas tokiu pačiu pagrindu, kaip ir ginčijamu atveju. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo 1999 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 27a/s (toliau – Įsakymas Nr. 27a/s) dėl jo – ieškovo atleidimo iš darbo pagal DSĮ 29 str. 1 d. 13 p. yra neteisėtas dar ir todėl, kad pagal 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII–1316 79 str. minėta norma neteko galios. Ieškovas prašė pripažinti Įsakymą Nr. 27a/s neteisėtu, grąžinti jį – ieškovą į pirmesnįjį darbą, priteisti iš atsakovo jo – ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas 1999 m. gruodžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 31a/s, kuriuo Įsakymą Nr. 27a/s nurodė laikyti negaliojančiu. 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 32a/s (toliau – Įsakymas Nr. 32a/s) atsakovas nurodė nuo 1999 m. lapkričio 2 d. ieškovą atleisti iš darbo pagal DSĮ 29 str. 3 p. , kai darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti savaeigių strėlinių kranų mašinisto darbą. Minėto įsakymo pagrindu atsakovas nurodė 1999 m. spalio 29 d. atestacijos protokolą Nr. 185. Patikslindamas ieškininius reikalavimus ieškovas nurodė nepalaikąs reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagal DSĮ 29 str. 1 d. 13 p. pripažinimo neteisėtu, kadangi atsakovas geruoju pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą. Dėl to, remiantis CPK 115 str. 1 d. , iš atsakovo priteistinos jo – ieškovo turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti. Tačiau, kaip nurodė ieškovas, naujasis atleidimo iš darbo pagrindas taip pat yra neteisėtas, nes minėtu pagrindu darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 42 (toliau – Teisėjų senato nutarimas Nr. 42) 21 p. ). Tuo tarpu jam – ieškovui neeilinė atestacija buvo paskirta dėl gamybinės avarijos, kai išaiškinant jos priežastis buvo nustatyta, jog jis – ieškovas pažeidė technikos saugumo taisykles ir krano eksploatavimo taisykles. Taigi neeilinis patikrinimas buvo paskirtas dėl jo – ieškovo kaltės. Ieškovas prašė pripažinti Įsakymą Nr. 32a/s neteisėtu, pripažinti jo – ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį pirmesnįjį darbą, priteisti iš atsakovo jo – ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Visagino miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, civilinės bylos dalį dėl Įsakymo Nr. 27a/s pripažinimo neteisėtu nutraukė. Teismas nurodė, kad civilinės bylos dalis dėl Įsakymo Nr. 27a/s pripažinimo neteisėtu yra nutrauktina, ieškovui atsisakius nuo šios ieškinio dalies. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pakeitė ir Įsakymo Nr. 32a/s ginčijimo pagrindą, nes motyvuodamas nenurodė atestacijos skyrimo ir jos rezultatų neteisėtumo, su jais sutikdamas. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta tai, jog atsakovo bendrovėje 1999 m. gegužės 7 d. įvykusios avarijos kaltininku buvo pripažintas ieškovas (civilinė byla Nr. 21–837/99), Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš ieškovo atsakovo naudai buvo priteistas vienas vidutinis darbo užmokestis žalos atlyginimui (civilinė byla Nr. 23–1219/99). Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 153 patvirtintų „Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų” (toliau – Nuostatai) 33. 5. 2 p. , neeilinė atestacija skiriama komisijos nurodymu dėl įvykusios avarijos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas 1999 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 32 (civilinė byla Nr. 21–837/99) iki peratestavimo nušalino ieškovą nuo kranų valdymo. Nei 1999 m. birželio 17 d. , nei 1999 m. spalio 29 d. ieškovas nebuvo atestuotas (civilinė byla Nr. 21–837/99), šių rezultatų ieškovas neginčija. Tuo tarpu, kaip nurodė teismas, profesinio atestavimo nepatenkinami rezultatai taip pat sudaro pagrindą atleisti darbuotoją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , o jeigu darbuotojas netinkamai atlieka darbą, toks darbuotojas atleidžiamas pagal DSĮ 29 str. 1 d. 6 p. (Teisėjų senato nutarimo Nr. 42 21 p. ). Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė Įsakymą Nr. 32a/s, pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą į DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , tai atitinka ir DSĮ 39 str. nuostatas. Teismas nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas darbdavio (atsakovo) iniciatyva, nesant jo – ieškovo kaltės. Be to, kaip nurodė teismas, pasiūlyti ieškovui kitą darbą nebuvo galimybės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 2000 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikdama su apylinkės teismo sprendimo motyvais, nurodė, jog, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas pagrįstai pritaikė DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , nes ieškovas prarado savo kvalifikaciją. Tai reiškia, kad ieškovo žinios ir sugebėjimai neatitinka nustatytų reikalavimų, jis negali tinkamai atlikti pavesto darbo, tai liudija ir padaryta avarija. Ieškovo kaltė šiuo atveju nėra preziumuojama. Tuo tarpu, kaip nurodė kolegija, tai, kad ieškovas buvo atleistas dėl neeilinės atestacijos rezultatų, nekeičia įstatymo prasmės bei reikalavimų. Remdamasi šiais argumentais, kolegija padarė išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kolegija taip pat nurodė, kad apylinkės teismas neturėjo galimybės iš atsakovo ieškovo naudai priteisti dėl atsisakyto reikalavimo dalies ieškovo turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Ieškovo turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra iš viso 300 Lt už visus reikalavimus. K okia teismo išlaidų suma turėtų būti priteista, ieškovas nenurodė nei apylinkės, nei apygardos teimui. Taigi nėra pagrindo padaryti išvadą, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 115 str. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškininius reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad skundžiamieji sprendimas ir nutartis yra nepagrįsti bei prieštaraujantys įstatymams. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Kasatorius nurodo, kad atsakovas, panaikindamas Įsakymą Nr. 27a/s, pripažino šią ieškinio dalį, dėl to jis – kasatorius šios ieškinio dalies nepalaikė. Pagal CPK 115 str. 1 d. jo – kasatoriaus turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti turėjo būti priteistos iš atsakovo, tačiau teismas neteisėtai ir nepagrįstai šį reikalavimą atsisakė tenkinti. 2. Teisėjų senato nutarimo Nr. 42 21 p. išaiškinta, kad DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. gali būti taikomas tik tada, kai nėra darbuotojo kaltės. O šiuo atveju neeilinis saugumo technikos taisyklių ir techninės eksploatacijos taisyklių žinojimo patikrinimas jam – kasatoriui buvo paskirtas dėl jo kaltų veiksmų (esant gamybiniam būtinumui buvo pažeista gamybinė instrukcija, dėl to įvyko avarija). Tokiu atveju atsakovas privalėjo jį – kasatorių nubausti drausmine tvarka. 3. Iš teismui pateikto pažymėjimo nuorašo matyti, kad krano mašinisto kvalifikacija jam – kasatoriui buvo suteikta atsakovo bendrovės mokymo kombinate. Tai reiškia, kad pats atsakovas jam – kasatoriui suteikė atitinkamą kvalifikaciją. Kasatorius nurodo, kad savo pareigas su atitinkama atsakovo suteikta kvalifikacija jis ėjo daugiau kaip 10 metų, per tą laikotarpį, atliekant eilinį žinių patikrinimą, ne kartą buvo teigiamai įvertintas. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, neva jis – kasatorius neginčijo neeilinio žinių patikrinimo rezultatų. Kaip matyti ir iš ieškininio pareiškimo, jis – kasatorius šiuos rezultatus ginčijo. Kasatorius teigia, kad iš darbo pas atsakovą jis buvo atleistas ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių aplinkybių, tą patvirtina ir tai, jog iš darbo jis jau buvo atleistas tris kartus ir visais atvejais teismas jį į darbą grąžino. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti galioti, o ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo motyvais, nurodo šiuos argumentus: 1) kasatoriaus atestacija buvo vykdoma remiantis Nuostatų 33. 5. 2 p. dėl jo padarytos avarijos, neteisingai eksploatuojant kraną ir pažeidžiant darbo saugos taisykles; 2) kasatoriaus atestacija nėra drausminė nuobauda. Tai yra būdas nustatyti, ar kasatorius gali atlikti krano mašinisto pareigas, nustatytas saugaus darbo ir eksploatavimo instrukcijose. Atsakovas nurodo, kad dėl padarytos avarijos kasatoriui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1999 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 32); 3) dėl atestacijos kasatorius buvo įspėtas iš anksto, atestacija 1999 m. spalio 29 d. vyko pagal savaeigių strėlinių kranų mašinistų programą (1999 m. spalio 29 d. protokolas Nr. 185) ir kasatoriaus jau trečią kartą nebuvo atestuotas; 4) pagal personalo, aptarnaujančio kėlimo mašinas, reikalavimus, kasatoriui esant neatestuotam, neturinčiam krano valdymo leidimo, negalėjo būti suteiktas savaeigių strėlinių kranų mašinisto darbas. Remiantis atestacijos rezultatais, Įsakymu Nr. 27a/s kasatorius buvo atleistas iš darbo pagal DSĮ 29 str. 1 d. 13 p. ; 5) Įsakymu Nr. 32a/s kasatoriaus atleidimo iš darbo pagrindas buvo pakeistas iš DSĮ 29 str. 13 p. į DSĮ 29 str. 3 p. Taip jis – atsakovas pripažino klaidingai pritaikęs DSĮ 29 str. 13 p. Tuo tarpu atleidimo iš darbo priežastis liko ta pati – kasatorius neturi reikiamos kvalifikacijos tinkamai atlikti savaeigių strėlinių kranų mašinisto pareigas; 6) nepatenkinami kasatoriaus profesinės atestacijos rezultatai sudarė pagrindą atleisti jį iš darbo pagal DSĮ 29 str. 3 p. (Teisėjų senato nutarimas Nr. 42 21 p. ); 7) kitas darbas kasatoriui negalėjo būti suteiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : pagal CPK 358 str. 1 d. kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Pagal CPK 358 str. 2 d. kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomi CPK 3542 str. 3 d. išvardyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba materialinės teisės normos pažeidimas. ieškovas G. Švaikauskas iš darbo atsakovo įmonėje atleistas DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu – kai paaiškėja, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos (b. l. 18). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad dėl 1999 m. gegužės 7 d. įvykusios avarijos, dėl kurios kaltu buvo pripažintas G. Švaikauskas, jam buvo paskirta neeilinė atestacija. 1999 m. birželio 17 d. ir 1999 m. spalio 29 d. vykusių atestacijų metu ieškovas buvo neatestuotas, t. y. jo žinios buvo įvertintos nepatenkinamai. Remdamasis 1999 m. spalio 29 d. atestavimo rezultatais, darbdavys nuo 1999 m. lapkričio 2 d. savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį su ieškovu minėtu DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog darbdavys tinkamai pritaikė DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Kasatoriaus nuomone, kadangi neeilinė atestacija jam buvo paskirta dėl būtent jo atliktų kaltų veiksmų, tai darbdavys, net ir esant nepatenkinamiems atestavimo rezultatams, negalėjo taikyti DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. , nes šios normos taikymas sąlygojamas darbuotojo kaltės nebuvimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu – kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos – darbo sutartis gali būti nutraukta ir tada, kai darbuotojo profesinio atestavimo rezultatai yra nepatenkinami. Šios normos taikymui atestavimo priežastis jokios reikšmės neturi. Nepatenkinami atestavimo rezultatai negali būti tapatinami su darbuotojo kalte. Darbuotojo atestavimas – tikrinimas, ar jo žinios (bei sugebėjimai) atitinka nustatytus reikalavimus. Nepatenkinamas atestuojamojo darbuotojo žinių įvertinimas nepriklausomai nuo atestavimo priežasties suponuoja išvadą, kad šis darbuotojas, nesant jo kaltės, neatitinka nustatytų reikalavimų, negali tinkamai atlikti pavesto darbo dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo. Tokiu atveju faktinį darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudaro būtent nepatenkinami atestavimo rezultatai. Remdamasi šioje byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atestuojamojo ieškovo G. Švaikausko žinių pakartotinis nepatenkinamas įvertinimas sudarė darbdaviui faktinį pagrindą nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Tačiau vien šio fakto konstatavimas nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas. Darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, privalo laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DSĮ 42 str. 1 d. ). Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. yra atleidimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Reikalavimus nutraukiant darbo sutartį (atleidžiant iš darbo), kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuoja DSĮ 34 str. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Ši įstatyminė nuostata taikytina ir nagrinėjamos bylos atveju. Atsakovas nutraukti įstatymų nustatyta tvarka darbo sutartį su ieškovu galėjo tik pastarąjį įspėjęs DSĮ 34 str. 1 d. nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas buvo įspėtas apie būsimą atleidimą. Faktiniai duomenys apie tai, kad ieškovo atestacija įvyko 1999 m. spalio 29 d. , o iš darbo jis buvo atleistas nuo 1999 m. lapkričio 2 d. (b. l. 3, 8, 18), suponuoja išvadą, kad darbdavys darbo sutartį su ieškovu nutraukė pažeisdamas DSĮ 34 str. 1 d. reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 358 str. 2 d. ). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai patikrino, ar darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos. Atsakovo padarytas ieškovo atleidimo iš darbo procedūros, numatytos DSĮ 34 str. 1 d. , pažeidimas sudaro pagrindą ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (DSĮ 42 str. 1 d. ). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė DSĮ 34 str. 1 d. ir taip šią teisės normą pažeidė, o, atmesdami ieškinį, netinkamai pritaikė DSĮ 42 str. 1 d. Nustatyti materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apskųstus sprendimą ir nutartį (CPK 3542 str. 2 d. , 358 str. 2 d. ), taip pat yra pagrindas ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir jį grąžinti į pirmesnį darbą atsakovo įmonėje (DSĮ 42 str. 1 d. ). Ieškininio reikalavimo priteisti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką išsprendimui (atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką paskaičiavimui) būtina nustatyti ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 „Dėl vidutinio užmokesčio užmokėjimo apskaičiavimo tvarkos”. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos dvi skirtingo turinio pažymos apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį (b. l. 5, 110). Atsakovo 2000 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 80 apie ieškovo darbo užmokestį (b. l. 110) savo turiniu, be to, prieštarauja atsakovo atstovo paaiškinimams pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad po grąžinimo į darbą ieškovui buvo mokamas minimumas (b. l. 119). Bylą nagrinėję teismai šių prieštaravimų nepašalino, nepatikrino ir nenustatė, koks gi buvo ieškovo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka. Bylą nagrinėję teismai taip pat neišaiškino atsakovo 1999 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 32 (civilinė byla Nr. 21–837/99) dėl ieškovo nušalinimo nuo savaeigių strėlinių kranų valdymo teisinių pasekmių, kurios turi reikšmės šio ginčo išsprendimui. Be to, iš pagal DSĮ 42 str. 2 d. priteistino atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką turi būti atimama atleistam darbuotojui darbdavio jau išmokėta kompensacija, išeitinė pašalpa, taip pat sumos, šio darbuotojo gautos priverstinės pravaikštos laikotarpiu ir būtent dėl neteisėto atleidimo iš darbo (bedarbio pašalpa, darbo užmokestis kitoje darbovietėje). Nagrinėjamoje byloje šių DSĮ 42 str. 2 d. taikymui turinčių reikšmės faktų pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai neišaiškino ir nenustatė. Esant šiems faktams nenustatytiems, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo paskaičiuoti ieškovui atlyginimą pagal DSĮ 42 str. 2 d. Todėl bylos dalis dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo, ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui. Todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su atstovavimo išlaidų atlyginimu, nenagrinėtini. Dėl šių motyvų apskųsti sprendimas ir nutartis panaikintini, dėl reikalavimo dalies atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ši ieškinio dalis yra tenkintina, o bylos dalis dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimas dėl ieškovo G. Švaikausko grąžinimo į pirmesnį darbą vykdytinas skubiai (CPK 235 str. 3 p. ). teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 4, 5 p. , 370 str. , n u t a r i a : Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti. Ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patenkinti. Ieškovo Genriko Švaikausko atleidimą iš darbo 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 32a/s pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. akcinėje bendrovėje „Visagino mechanizacija” pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovą Genriką Švaikauską į pirmesnį darbą. Sprendimą dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai. Bylos dalį dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo perduoti Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis galutinė, neskundžiama. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |