|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 24. Dėl darbuotojo valios dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo išreiškimo Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime, pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine – forma, kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio imperatyvi nuostata dėl rašytinės pareiškimo formos atima iš darbdavio teisę, kilus ginčui, įrodinėti darbuotojo valios dėl darbo sutarties nutraukimo termino pasikeitimo aplinkybę liudytojų parodymais. Leistinais įrodymais apie darbuotojo valios pasikeitimą gali būti pripažinti tik rašytiniai įrodymai (Civilinio proceso kodekso 64 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–48/2001 pranešėjas A. D-a- Bylų kategorija 2. 4. 2; 94. 1 NUTARTIS 2001 m. sausio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų A. D-o ir A. S-niškio, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Pas J-apą” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-o Aleškevičiaus ieškinį atsakovui UAB „Pas J-apą” dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas A. Aleškevičius ieškininiu pareiškimu 1999 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo 1999 m. birželio 8 d. atleidimą iš darbo UAB „Pas J-apą” pagal DSĮ 28 straipsnį neteisėtu ir, atsižvelgiant į tai, kad grąžinus jį į ankstesnį darbą bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, vadovaujantis DSĮ 42 straipsnio 3 dalimi, negrąžinti į darbą, o priteisti kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Ieškovas nurodė, kad 1999 m. birželio 8 d. buvo prieš savo valią priverstas pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. N-s ieškovas prašyme nurodė 1999 m. birželio 22 d. kaip prašomo atleidimo iš darbo datą, atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, prašymą tenkino tą pačią dieną ir atleido ieškovą nuo 1999 m. birželio 8 d. Ieškovas akcentavo, kad pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo valios, teigė, kad atsakovas neturėjo teisės atleisti jo iš darbo anksčiau pareiškime nurodytos konkrečios datos, nes darbo sutarties šalių lygybės principas (DSĮ 2 straipsnio 1 punktas) riboja darbo sutarties šalių dispozityviškumą, o įspėjimo termino pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybę darbuotojui susirasti darbą. Jis taip pat nurodė, kad atsakovas, vengdamas mokėti išeitines pašalpas, kurios priklausytų atleidžiant darbuotojus pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba 30 straipsnį, priverčia darbuotojus rašyti prašymus išeiti iš darbo pačių prašymu. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčija, jog būtent jis pasirašė prašymą atleisti iš darbo paties prašymu nuo 1999 m. birželio 22 d. ir darbo sutartį ties atleidimo iš darbo grafa. Darbo sutartyje virš ieškovo parašo yra įrašai apie sutarties nutraukimo datą – 1999 m. birželio 8 d. – ir pagrindą – DSĮ 28 straipsnis. Teismas konstatavo, kad darbuotojo parašas prašyme pagrindė ieškovo valią būti atleistam pagal DSĮ 28 straipsnį nuo 1999 m. birželio 22 d. , o ieškovo parašas darbo sutartyje dar kartą patvirtino jo valią būti atleistam darbo sutartyje nurodytu DSĮ 28 straipsnio pagrindu ir nuo darbo sutartyje nurodytos datos – nuo 1999 m. birželio 8 d. Ieškovo tvirtinimus, kad minėti įrašai darbo sutartyje buvo padaryti vėliau ir kad jis parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo veikiamas fizinės ar psichinės prievartos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovo iniciatyva teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių su ieškovo atleidimu susijusių konkrečių aplinkybių. Atmestas ir ieškovo argumentas, kad atsakovas pasiūlęs rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru pagal DSĮ 28 straipsnį, nes priešingu atveju darbuotojas būtų atleistas pagal kitą DSĮ straipsnį. Net jeigu pastaroji aplinkybė atitiktų tikrovę, teismo nuomone, iš to išeitų, kad ieškovas pats pasirinko vieną iš galimų elgesio variantų. Teismas konstatavo, kad ieškovui pareiškus norą būti atleistam iš darbo prašymo padavimo dieną ir taip atsisakius nuo darbuotojo teisės atšaukti pareiškimą, DSĮ 28 straipsnio 3 dalis, atleidžiant ieškovą iš darbo, nebuvo pažeista. Atsakovas nepažeidė ir DSĮ 28 straipsnio 1 dalies, numatančios darbuotojo pareigą ne vėliau kaip prieš 14 dienų įspėti darbdavį apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, nes joje numatyta garantija darbdaviui ir jis turi teisę spręsti, pasinaudoti ja ar ne. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 2 d. sprendimu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo A. Aleškevičiaus ieškinį patenkino, pripažino jo atleidimą iš darbo UAB „Pas J-apą” 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 63 pagal DSĮ 28 straipsnį nuo 1999 m. birželio 8 d. neteisėtu, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 9368,04 litų kompensaciją, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 468,40 litų žyminio mokesčio. Kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino dėl netinkamo DSĮ 28 straipsnio pritaikymo. Kolegija nurodė, jog yra klaidingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas, parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 1999 m. birželio 22 d. , pareiškė norą būti atleistas nuo 1999 m. birželio 8 d. , tai patvirtina ieškovo parašas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą nuo 1999 m. birželio 8 d. , ir kad ieškovas, pareiškęs norą būti atleistas iš darbo prašymo padavimo dieną, atsisakė DSĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatytos darbuotojo teisės atšaukti pareiškimą. Ieškovo pasirašymą darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą kolegija vertino kaip neatitinkantį reikalavimų, nustatytų darbuotojo rašytiniam pareiškimui apie darbo sutarties nutraukimą nuo konkrečios datos ir atsisakymui nuo DSĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės atšaukti pareiškimą. Atsižvelgęs į DSĮ 28 straipsnyje išdėstytus reikalavimus darbuotojo pareiškimui dėl darbo sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas negavo ieškovo rašytinio pareiškimo nutraukti darbo sutartį nuo 1999 m. birželio 8 d. Teismas, pasirėmęs DSĮ 42 straipsnio 3 dalimi, CPK 12 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 37 punktu, nurodė, kad ieškovui priteistina dvylikos vidutinių mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Aleškevičiaus ieškinį atmesti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai išaiškino ir pritaikė, susiaurindamas darbo sutarties šalių valios autonomijos ribas, DSĮ 28 straipsnio normas. Dėl to nepagrįstai buvo konstatuota, kad atsakovas negavo ieškovo rašytinio pareiškimo nutraukti darbo sutartį nuo 1999 m. birželio 8 d. Kasatorius mano, kad aplinkybes, turėjusias sukelti darbo santykių tarp atsakovo ir ieškovo pasibaigimo teisines pasekmes DSĮ 28 straipsnio pagrindu nuo 1999 m. birželio 8 d. , atitinka ši byloje nustatytų juridinių faktų sudėtis: 1) ieškovas 1999 m. birželio 8 d. pateikė darbdaviui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DSĮ 28 straipsnį nuo 1999 m. birželio 22 d. ; 2) ieškovas, pasirašydamas darbo sutarties įrašą dėl darbo sutarties nutraukimo DSĮ 28 straipsnio pagrindu nuo 1999 m. birželio 8 d. , pakeitė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos ir atsisakė nuo savo teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo; 3) darbdavys, pasirašydamas darbo sutarties įrašą dėl darbo sutarties nutraukimo ir įformindamas ieškovo atleidimą iš darbo, atsisakė nuo jo naudai nustatyto 14 dienų įspėjimo termino. Kasaciniame skunde nurodoma, kad darbuotojas, keisdamas savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos, neprivalo pateikti naujo rašytinio pareiškimo, atitinkančio pradinio pareiškimo formą. Darbo sutarties šalių parašai po darbo sutarties įrašu dėl jos nutraukimo nuo konkrečios datos DSĮ 28 straipsnio pagrindu turėtų būti vertinami kaip pakankamas šalių suderintos valios nutraukti darbo teisinius santykius DSĮ 28 straipsnio pagrindu įrodymas. Kasatoriaus tvirtinimu, teismas, apsiribodamas vien materialinės teisės normos aiškinimu, detaliai neaptaręs visų byloje surinktų įrodymų, neįvertinęs jų reikšmės, turinio, įrodomosios galios, leistinumo ir sąsajumo, įrodymų visumos pakankamumo galutinėms išvadoms pagrįsti, nenurodęs argumentų, kodėl atmeta vienus ar kitus įrodymus, ypač tuos, kuriuos pateikė atsakovas ir kurie atspindi kitokią nei ieškovo ir teismo poziciją, pažeidė 222 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Kasatorius konkrečiai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas teisės į tinkamą teismo procesą ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nepagrįstai atmetė liudytojo Z. Zakarausko parodymus ir jo padarytą užrašą ant ieškovo prašymo – „sutinku atleisti nuo šių metų birželio 8 d. ”. Jis teigia, jog šie procesiniai pažeidimai nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl bylos esmės. Kasatorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas pažeidė CPK 222 straipsnio 5 dalį, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodęs jo apskundimo termino bei tvarkos. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė šiuos teisės pažeidimus: 1) netinkamai išaiškino ir pritaikė DSĮ 28 straipsnį; 2) pažeidė proceso metu įrodinėjimą ir surinktų įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas; 3) pažeidė CPK 222 straipsnio 5 dalį. Visi šie klausimai yra teisės klausimai, todėl dėl kiekvieno iš jų teisėjų kolegija pasisako byloje (CPK 358 straipsnio 1 dalis). 1. Dėl DSĮ 28 straipsnio aiškinimo ir taikymo DSĮ 26 straipsnio 3 punktas numato, kad darbo sutartis pasibaigia darbuotojo pareiškimu. DSĮ 28 straipsnis detalizuoja darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įgyvendinimo tvarką. DSĮ 28 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą. DSĮ 28 straipsnio 3 dalis suteikia darbuotojui teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to darbuotojas teisę atšaukti pareiškimą gali realizuoti tik darbdaviui sutikus. Iš to išeina, kad lemiamą vaidmenį darbo sutarties nutraukimo DSĮ 28 straipsnio pagrindu atlieka ne darbdavio, o darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas. Pagal DSĮ 28 straipsnio 1 dalį darbo sutarties pasibaigimo teisines pasekmes darbuotojo valia gali sukelti tik tuomet, kai ji išreikšta rašytine pareiškimo forma. Rašytinė darbuotojo valios išreiškimo forma nustatoma tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesais, siekiant užtikrinti šio juridinio fakto patikimumą, įrodymų išliekamumą bei garantuoti jo pagrindu kylančių teisinių pasekmių stabilumą. Darbdavio valia atleisti darbuotoją iš darbo pagal DSĮ 28 straipsnį sukelia darbo sutarties pasibaigimo teisines pasekmes tik tuomet, kai ši valia atitinka darbuotojo valią, atspindėtą esminėse darbuotojo pareiškimo sąlygose. Sąlyga dėl darbo sutarties nutraukimo konkrečią dieną laikytina esmine. DSĮ 28 straipsnio 3 dalis nustato darbuotojo teisės į darbą garantijas. Įvardijęs konkretų darbo sutarties nutraukimo terminą, darbuotojas gali būti tikras, kad jo siekiamos teisinės pasekmės kils ne anksčiau nurodyto termino. Iki sueis tas terminas darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą ir taip užkirsti kelią DSĮ 26 straipsnyje nurodytoms teisinėms pasekmėms atsirasti. Todėl atleidimas iš darbo pagal DSĮ 28 straipsnį remiantis darbuotojo pareiškimu, tačiau anksčiau tame pareiškime nurodytos datos neatitinka aplinkybių, su kuriomis DSĮ 28 straipsnis sieja darbo sutarties pasibaigimo teisinių pasekmių atsiradimą. Ginčo atveju toks atleidimas iš darbo gali būti teismo pripažįstamas teisėtu tik tada, kai nustatoma, kad darbuotojas savo noru DSĮ 28 straipsnio nustatyta forma išreiškė pageidavimą būti atleistas anksčiau pirminiame pareiškime nurodytos datos. Tuo remdamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime, pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine – forma, kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. Kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog darbuotojas gali keisti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos ne tik pateikdamas naują pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DSĮ 28 straipsnį nuo ankstesnės datos nei nurodyta pirmajame pareiškime. Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį anksčiau pradiniame pareiškime nurodytos datos taip pat gali būti išreikšta, pateikiant pareiškimą dėl prieš tai darbuotojo nurodyto darbo sutarties nutraukimo termino sutrumpinimo, ištaisant pradiniame pareiškime nurodytą datą, šį taisymą aprašant bei pasirašant po juo arba kitais analogiškais būdais. DSĮ 28 straipsnio prasme tokius darbuotojo pasirašytus dokumentus ar jų visumą galima pripažinti „darbuotojo pareiškimu”. Tuo tarpu kasatoriaus teiginys, kad darbuotojo parašas po darbo sutarties įrašu apie atleidimą iš darbo anksčiau darbuotojo pareiškime nurodytos datos yra pakankamas darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį pagal DSĮ 28 straipsnį nuo šiame įraše nurodytos datos įrodymas, nėra pagrįstas. Minėto įrašo tvirtinimas parašais paprastai atliekamas nutraukiant darbo teisinius santykius, kuomet darbdavys vykdo pareigą įforminti atleidimą iš darbo ir informuoti darbuotoją apie darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes bei datą. Darbuotojas savo parašu patvirtina, kad jam darbo sutarties įrašo formuluotės apimtimi praneštas atleidimo iš darbo pagrindas ir data, bet nebūtinai patvirtina tai, kad sutinka nutraukti darbo sutartį įraše apie darbo sutarties pasibaigimą nurodytu pagrindu ir nuo jame nurodytos datos. Ieškovas A. Aleškevičius pasirašė po darbo sutarties įrašu, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta DSĮ 28 straipsnio pagrindu 1999 m. birželio 8 d. (b. l. 18). Pripažinti, kad toks įrašas įrodo, jog darbuotojas pakeitė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos, negalima, nes įrašas nėra toks informatyvus. Kita vertus, UAB „Pas J-apą” technikos direktoriaus Z. Zakarausko užrašas ant darbuotojo prašymo – „sutinku atleisti nuo š. m. birželio 8 d. ” (b. l 21) – bei UAB „Pas J-apą” prezidento 1999 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 63 dėl darbo sutarties su A. Aleškevičiumi nutraukimo darbuotojo prašymo pagrindu nuo 1999 m. birželio 8 d. (b. l. 121) įrodo, kad atsakovas nepaisė darbuotojo valios būti atleistam nuo 1999 m. birželio 22 d. ir pasirėmė ne darbuotojo, bet darbdavio įgaliotinio sutikimu atleisti ieškovą nuo 1999 m. birželio 8 d. Kiti byloje esantys su atleidimu iš darbo susiję rašytiniai įrodymai (atsiskaitymo lapelio nuorašas (b. l. 39), 1999 m. birželio 16 d. kasos išlaidų orderio nuorašas (b. l. 40), darbo laiko apskaitos žiniaraščio nuorašas (b. l. 49) ir kiti) taip pat neįrodo A. Aleškevičiaus valios būti atleistam nuo 1999 m. birželio 8 d. , nes juose tokia valia nėra išreikšta. Dėl šių motyvų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino DSĮ 28 straipsnio prasmę ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. Aleškevičiaus atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas negavo ieškovo rašytinio pareiškimo nutraukti darbo sutartį nuo 1999 m. birželio 8 d. 2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo Dokumentų dėl darbo sutarties pasibaigimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus (DSĮ 39 straipsnis). Pareiga įforminti atleidimą iš darbo pagal DSĮ 28 straipsnį tenka darbdaviui. Todėl darbdavys yra atsakingas už įrašų darbo sutartyje ir kituose dokumentuose formuluočių atitikimą darbo sutarties pasibaigimo aplinkybėms ir įstatymui. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo pagal DSĮ 28 straipsnį anksčiau jo pareiškime nurodytos datos teisėtumą, pareiga įrodyti, kad darbuotojas pakeitė valią dėl darbo sutarties nutraukimo termino, tenka darbdaviui (CPK 58 straipsnis). DSĮ 28 straipsnio imperatyvi nuostata dėl rašytinės pareiškimo formos atima iš darbdavio teisę, kilus ginčui, įrodinėti darbuotojo valios dėl darbo sutarties nutraukimo termino pasikeitimo aplinkybę liudytojų parodymais. Leistinais įrodymais apie darbuotojo valios pasikeitimą gali būti pripažinti tik rašytiniai įrodymai (CPK 64 straipsnis). Jeigu šiuose dokumentuose aplinkybė, kad darbuotojas savo noru išreiškė valią dėl atleidimo iš darbo anksčiau jo pradiniame pareiškime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytos datos, neatsispindi, atsakomybė už DSĮ 28 straipsnio nustatytos formos darbuotojo pareiškimui nesilaikymą tenka darbdaviui. Kasatoriaus teiginys, kad teismas pažeidė CPK 222 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad savo išvadas grindžia A. Aleškevičiaus 1999 m. birželio 8 d. prašymu ir UAB „Pas J-apą” 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 63. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta kokius nors įrodymus, yra iš dalies pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad atmeta darbo sutarties įrašą apie darbo sutarties pasibaigimą kaip neįrodantį įstatymo reikalaujama forma išreikštos darbuotojo valios dėl atleidimo datos pakeitimo. Tačiau teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl atmetė Z. Zakarausko parodymus ir minėtą jo užrašą darbuotojo pareiškime. N-s taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 222 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tačiau dėl anksčiau nurodytų priežasčių DSĮ 28 straipsnis eliminuoja galimybę liudytojų parodymais įrodyti tas aplinkybes, kurias atsakovas siekė įrodyti Z. Zakarausko parodymais. Z. Zakarausko užrašas ant ieškovo prašymo atleisti iš darbo įrodo ne ką kitą, o tik asmens, už kurio veiksmus atsakomybė tenka darbdaviui, sutikimą nepaisyti darbuotojo valios. Todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad teismas, be teisinės argumentacijos atmesdamas šiuos įrodymus, pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Kolegija taip pat konstatuoja, kad minėtas CPK 222 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas negalėjo turėti įtakos galutinėms apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (3542 straipsnio 2 dalis), kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos išvados pakankamai argumentuotos tiek faktiniais, tiek ir teisiniais motyvais. 3. Dėl CPK 222 straipsnio 5 dalies pažeidimo Pagal CPK 314 straipsnio 1 dalį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus CPK 34 skirsnyje nurodytas išimtis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (CPK 233 straipsnio 1 dalis). N-jas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos (CPK 233 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnis). Iš nurodytųjų procesinės teisės normų išeina, kad CPK 222 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas reikalavimas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti jo apskundimo terminą ir tvarką, taikytinas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui, siekiant užtikrinti tinkamą dalyvaujančiųjų byloje asmenų teisės apskųsti teismo sprendimą realizavimą. Šio sprendimo turinio elemento nereikia nurodyti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje, kadangi apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo ir apeliacine tvarka neskundžiamas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, negalima pripažinti, jog apygardos teismo teisėjų kolegija pažeidė CPK 222 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus. Kadangi byloje nėra ir aplinkybių, numatytų CPK 358 straipsnio 2 dalyje, kasacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |