|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 29. Dėl teisės normų, taikytinų sprendžiant užsienio arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą Nagrinėjant užsienio arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar prašomas pripažinti ir vykdyti arbitražinio teismo sprendimas yra priimtas valstybės specializuoto teismo, vadinamo arbitražu, ar trečiųjų teismo. Valstybės specializuotas teismas, kuris gali būti vadinamas arbitražu, nėra laikomas arbitražu 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo prasme, o jo sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti ne pagal minėtos konvencijos nuostatas. Taikant 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, reikia nustatyti, kad sprendimą priėmė arbitražas kaip trečiųjų teismas. Tarptautinio arbitražinio teismo prie B-tarusijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas Lietuvos Respublikoje sprendžiamas pagal 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Civilinio proceso kodekso 481 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 39–40 straipsnius, bet netaikoma Lietuvos Respublikos ir B-tarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nes ši sutartis reguliuoja valstybės teismų, o ne trečiųjų teismų, priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–150/2001 pranešėjas A. N-kūnas Bylų kategorija 124; 126 NUTARTIS 2001 m. vasario 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os, teisėjų D. A-ės, A. N-kūno, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „E-a” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B-tarusijos VĮ „B-lesEksport” prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražinio teismo prie B-tarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. vasario 29 d. sprendimą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Pareiškėjas prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražinio teismo prie B-tarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. vasario 29 d. sprendimą, kuriuo iš UAB „E-a” priteista VĮ „B-lesEksport” naudai 13 089,15 JAV dolerių skolos, delspinigių ir arbitražo išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražinio teismo prie B-tarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. vasario 29 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnį pripažinti ir vykdyti arbitražinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje numatytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytos aplinkybės. Tačiau atsakovas UAB „E-a”, prieš kurį yra nukreiptas teismo sprendimas, tokių įrodymų nepateikė. Kolegija taip pat nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas arba to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Kasaciniu skundu UAB „E-a” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Kasatoriaus manymu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsisakyti pripažinti arbitražinio teismo sprendimą, nes atsakovui nebuvo reikiamai pranešta apie bylos iškėlimą arbitražiniame teisme, jos nagrinėjimo laiką ir vietą, apie arbitro paskyrimą. Byloje pateikti pašto dokumentai apie pranešimų įteikimą atsakovui neatitinka Lietuvos Respublikos ir B-tarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. tarpvalstybinės sutarties dėl teisinės pagalbos 7 ir 10 straipsnių reikalavimų, be to, šie pranešimai buvo įteikti ne atsakovo įmonės darbuotojams, o kitiems asmenims. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Jis nurodo, kad bylos šalių rašytinių pranešimų įteikimo tvarką nustato ne tarpvalstybinė sutartis dėl teisinės pagalbos, o B-tarusijos Respublikos tarptautinio arbitražinio teismo įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 5 straipsnis. Visi esantys byloje pranešimai buvo įteikti atsakovui nepažeidžiant nurodytų įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Dėl Lietuvos Respublikos ir B-tarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. tarpvalstybinės sutarties dėl teisinės pagalbos 7 ir 10 straipsnių taikymo Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą Lietuvos Respublikoje reguliuoja tarptautinė ir nacionalinė teisė. Lietuva yra ratifikavusi 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1995 m. birželio 12 d. Ją taip pat yra ratifikavusi B-tarusija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 481 straipsnis ir Komercinio arbitražo įstatymo 39–40 straipsniai yra nacionaliniai teisės aktai, numatantys užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą Lietuvoje. Nagrinėjant užsienio arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar prašomas pripažinti ir vykdyti arbitražinio teismo sprendimas yra priimtas valstybės specializuoto teismo, vadinamo arbitražu, ar trečiųjų teismo. Valstybės specializuotas teismas, kuris gali būti vadinamas arbitražu, nėra laikomas arbitražu 1958 m. konvencijos prasme, o jo sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti ne pagal minėtos konvencijos nuostatas. Taikant 1958 m. konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, reikia nustatyti, kad sprendimą priėmė arbitražas kaip trečiųjų teismas. Tai yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis). Byloje nustatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas priimtas ne B-tarusijos valstybės teismo. Tarptautinio arbitražinio teismo prie B-tarusijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas Lietuvos Respublikoje sprendžiamas pagal 1958 m. Niujorko konvenciją, Civilinio proceso kodekso 481 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 39–40 straipsnius, bet netaikoma Lietuvos Respublikos ir B-tarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nes ši sutartis reguliuoja valstybės teismų, o ne trečiųjų teismų, priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad nebuvo taikyti minėtos sutarties 7 ir 10 straipsniai. Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio taikymo Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakartoja konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir numato, kad gali būti atsisakyta pripažinti ar vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kai ginčo šalis, prieš kurią jis nukreiptas, pateikia įrodymus, kad jai nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Pirma, kas tuo pasakyta, kad šio pagrindo įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą sprendęs teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis teisės klausimus, negali iš naujo vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių faktinių aplinkybių (Civilinio proceso kodekso 358 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas savo pareigos neįvykdė ir nurodomu pagrindu remtis negali. Antra, šis pagrindas reiškia, kad įrodinėjamas pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimas – nesuteikimas galimybės atsakovui dalyvauti byloje. Šiuo atveju yra svarbu, ar atsakovas buvo informuotas apie vykstantį prieš jį procesą. Teisingo proceso principai iš esmės nėra pažeisti ir negali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražinio teismo sprendimo, kai šalis tinkamai kviesta į arbitražą, tačiau neatvyko į ginčo nagrinėjimą ar apskritai nedalyvavo arbitraže. Šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, numato, kad esant ginčui spręs jį ne valstybės, bet trečiųjų teisme. Sąžiningumo principas teisėje reikalauja, kad asmenys vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, o esant arbitražiniam susitarimui tai reiškia, kad šalys įsipareigoja bendradarbiauti nevalstybiniame teisme tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant iškilusį nesutarimą. Teisėjų kolegija remiasi teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas tinkamai buvo informuotas apie prieš jį vykstantį procesą, todėl pasisako, ar nepažeistos teisės normos, kai atsakovui specialiai nebuvo pranešta apie arbitrų skyrimą ar jau paskirtus arbitrus. Trečia, nurodyto punkto prasmė yra ta, kad neinformavimu apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį nagrinėjimą asmeniui suvaržoma teisė teikti pasiaiškinimus, todėl teismo procesas negali būti teisingas, neišklausęs ir antrosios ginčo pusės. Tačiau šis pagrindas nesusijęs su tinkamos teismo sudėties klausimu. Šalys arbitražine išlyga nenustatė arbitrų skaičiaus, jų parinkimo ir kitų klausimų. Jos nurodė nuolatinę arbitražo instituciją, kuri šalių susitarimu turėjo organizuoti ginčo sprendimą, jį aptarnauti bei vykdyti kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus. Nuolat veikiančios arbitražo institucijos pasirinkimas rodo, kad šalys numatė ginčą spręsti instituciniame arbitraže, o ne ad hoc arbitraže. Tokiu atveju, jeigu arbitražiniame susitarime neaptarta arbitrų skaičius ir jų skyrimo taisyklės, yra taikomos nagrinėjančio bylą arbitražo taisyklės dėl arbitrų skaičiaus ir arbitrų parinkimo. Atsisakyti pripažinti ir įvykdyti užsienio valstybės sprendimą pagal Niujorko konvenciją galima, jeigu arbitražo sudarymo tvarka nebuvo nustatyta šalių susitarimu, ir neatitiko valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies d punktas, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau atsakovas šiuo pagrindu argumentų nepateikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Esant duomenims, kad atsakovas buvo informuotas apie vykstantį prieš jį procesą, tačiau jame nedalyvavo, t. y. nebendradarbiavo su ginčo šalimi dėl konflikto išsprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos atsakovo teisės į teisingą procesą pagal 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b punktą, o Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas nepagrįstai netaikytas. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų teismo nutarčiai panaikinti kasacine tvarka (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. , 370 str. , n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |