TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 30. Dėl ben­dro­vės
val­dy­bos kom­pe­ten­ci­jos re­a­li­za­vi­mo;
dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 326, 332 straips­nių,
3542
straips­nio 2 da­lies tai­ky­mo

Ben­dro­vės val­dy­bos
nu­ta­ri­mas su­da­ry­ti ek­vi­va­len­ti­nę at­ly­gin­ti­nę tur­to per­lei­di­mo
su­tar­tį, nu­ro­dant, ku­ris ob­jek­tas ir už ko­kią kai­ną ga­li bū­ti per­lei­džia­mas,
šiuo at­ve­ju yra pa­kan­ka­mas val­dy­bos kom­pe­ten­ci­jai re­a­li­zuo­ti ana­li­zuo­jant
ir ap­ro­buo­jant ben­dro­vės san­do­rį, bet ne­rei­ka­lin­ga pa­tvir­tin­ti
val­dy­bo­je vi­so nu­ma­to­mo su­da­ry­ti su­tar­ties teks­to (1994 m. Ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­nio 3 da­lis).
Tai, ar spren­di­mas
blo­ges­nis, tu­ri bū­ti ly­gi­na­ma su skun­džia­muo­ju spren­di­mu, o ne su
hi­po­te­ti­niu spren­di­mu ar nu­tar­ti­mi, ku­rie ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je
ga­li bū­ti pri­im­ti pa­gal ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vus (Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 326 straips­nis).
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo pa­si­rė­mi­mas fak­tais ir įro­dy­mais, ne­mi­ni­mais ape­lia­ci­nia­me
skun­de, ta­čiau nu­ro­dy­tais ki­tos ša­lies, at­si­ker­tan­čios į ape­lia­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tus, ne­lai­ko­mas iš­ėji­mu už ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų
(Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 332 straips­nis).
Tei­sės nor­mų ne­nu­ro­dy­mas
teis­mo spren­di­me, jei­gu yra iš­dės­ty­ti tei­si­niai ir fak­ti­niai teis­mo
spren­di­mo ar­gu­men­tai ir mo­ty­vai, ne­su­da­ro pa­grin­do pa­nai­kin­ti
teis­mo spren­di­mą ka­sa­ci­ne tvar­ka (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 3542
straips­nio 2 da­lis).

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Civilinė byla Nr.
3K–3–210/2001
pra­ne­šė­jas A. N-­kū­nas                                   Bylų kategorija 22. 2; 107. 1;115

NUTARTIS

2001 m. va­sa­rio 21 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko A. S-­čiaus, tei­sė­jų D. A-ės, A. N-­kū­no,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo ak­ci­nės
ben­dro­vės „Ri­me­da” ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
1997 m. ge­gu­žės 6 d. spren­di­mo ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. rug­sė­jo 11 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo AB „Ri­me­da” ieš­ki­nį at­sa­ko­vams
Ar­vy­do Mar­tin­kė­no in­di­vi­du­a­liai įmo­nei, Ar­vy­do Sta­niu­lė­no in­di­vi­du­a­liai
įmo­nei „Vis­kin­tas”, tre­tie­siems as­me­nims UAB „Era”, VĮ RIPPB Vil­niaus
fi­lia­lui, Jum­be­rui Tset­skhla­dzei, Ja­ko­bui Mar­ten­sui, Alek­san­drui
Klo­po­vui, Ma­ri­nai Klo­po­vai, R. Gri­gui, Vil­niaus m. 2–ojo no­ta­rų biu­ro
no­ta­rei Dai­vai Fo­kie­nei dėl san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas pra­šė pri­pa­žin­ti
ne­ga­lio­jan­čiu 1994 m. rug­pjū­čio 10 d. įga­lio­ji­mą, pa­tvir­tin­tą Vil­niaus
m. 2–aja­me no­ta­rų biu­re re­gist­ra­ci­jos nu­me­riu 1–4278, ku­riuo ieš­ko­vą
at­sto­vau­jan­tis re­a­li­za­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas R. Gri­gas įga­lio­jo
A. Sta­niu­lė­no per­so­na­li­nę įmo­nę „Vis­kin­tas” par­duo­ti ieš­ko­vui pri­klau­san­čius
ob­jek­tus ar jų da­lį pa­gal 1994 m. lie­pos 18 d. pa­si­ra­šy­tos ben­dra­dar­bia­vi­mo
su­tar­ties są­ly­gas, taip pat pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia 1994 m. rug­pjū­čio
10 d. pa­sta­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, su­da­ry­tą tarp ieš­ko­vo
ir A. Mar­tin­kė­no in­di­vi­du­a­lios įmo­nės, pa­tvir­tin­tą Vil­niaus m.
2–aja­me no­ta­rų biu­re re­gist­ra­ci­jos nu­me­riu 1–4297. Jis nu­ro­dė, kad
gin­čo pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mi ieš­ko­vas, už ku­rį pa­gal 1994 m.
rug­pjū­čio 10 d. įga­lio­ji­mą vei­kė A. Sta­niu­lė­no per­so­na­li­nė įmo­nė
„Vis­kin­tas”, par­da­vė A. Mar­tin­kė­no įmo­nei ieš­ko­vui pri­klau­san­čius
du ad­mi­nist­ra­ci­nius pa­sta­tus ir ga­my­bi­nį kor­pu­są, esan­čius Vil­niu­je,
Šev­čen­kos g. 16. A. Mar­tin­kė­no in­di­vi­du­a­li įmo­nė, at­sto­vau­ja­ma
A. Sta­niu­lė­no per­so­na­li­nės įmo­nės, 1995 m. ko­vo 17 d. su­tar­ti­mi
šiuos pa­sta­tus par­da­vė tre­čia­jam as­me­niui UAB „Era”, ku­ris ga­my­bi­nį
kor­pu­są par­da­vė tre­čia­jam as­me­niui J. Mar­ten­sui, o ad­mi­nist­ra­ci­nius
pa­sta­tus par­da­vė tre­čia­jam as­me­niui J. Tset­skhla­dzei, ku­ris vie­ną
iš jų par­da­vė tre­tie­siems as­me­nims M. Klo­po­vai ir A. Klo­po­vui. Ieš­ko­vo
ma­ny­mu, 1994 m. rug­pjū­čio 10 d. įga­lio­ji­mas ir pa­sta­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ti pa­žei­džiant įsta­ty­mus, ka­dan­gi su­da­ry­ti
ieš­ko­vo var­du tam ne­įga­lin­to as­mens. Gin­či­ja­mą įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė
ne ieš­ko­vo AB „Ri­me­da” va­do­vas, o ben­dro­vės re­a­li­za­ci­jos sky­riaus
vir­ši­nin­kas, val­dy­bos na­rys R. Gri­gas, ku­riam joks ben­dro­vės val­dy­mo
or­ga­nas ne­bu­vo su­tei­kęs to­kių įga­li­ni­mų, o pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
su­da­ry­mui ne­bu­vo pri­im­tas ben­dro­vės val­dy­bos nu­ta­ri­mas. Ieš­ko­vas
tai­ky­ti­nais įsta­ty­mais nu­ro­dė CK 47, 66 straips­nius.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas
1997 m. ge­gu­žės 6 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas ne­su­ti­ko su
ieš­ko­vo mo­ty­vu, jog gin­čo san­do­riai bu­vo su­da­ry­ti ne­įga­lin­to juos
su­da­ry­ti as­mens, ir nu­ro­dė, kad AB val­dy­ba 1994 m. ko­vo 29 d. po­sė­dy­je
pro­to­ko­lo Nr. 3 tre­čiuo­ju punk­tu nu­ta­rė par­duo­ti ar­ba įkeis­ti ben­dro­vei
pri­klau­san­čius ob­jek­tus, tarp jų ir pa­sta­to da­lį, esan­tį Šev­čen­kos
g. 16, bei įga­lio­ti re­a­li­za­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ką R. Gri­gą at­sto­vau­ti
ben­dro­vei pa­si­ra­šant tur­to įkei­ti­mo, par­da­vi­mo, ben­dra­dar­bia­vi­mo
su­tar­tis. 1994 m. lie­pos 18 d. ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi, ku­rią pa­si­ra­šy­ti
ieš­ko­vo var­du bu­vo įga­lio­tas R. Gri­gas, ieš­ko­vas įga­lio­jo A. Sta­niu­lė­no
per­so­na­li­nę įmo­nę „Vis­kin­tas” par­duo­ti ieš­ko­vui pri­klau­san­čius ob­jek­tus
ar jų da­lį. Šis ra­šy­ti­nis įro­dy­mas pa­tvir­ti­na, kad A. Sta­niu­lė­no
per­so­na­li­nė įmo­nė „Vis­kin­tas” tu­rė­jo du ieš­ko­vo įga­lio­ji­mus par­duo­ti
jam pri­klau­san­čius ob­jek­tus. N-s gin­čo įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė ne ieš­ko­vo
va­do­vas, o R. Gri­gas, ta­čiau ant­ra­sis įga­lio­ji­mas – pa­gal ben­dra­dar­bia­vi­mo
su­tar­tį, pa­tvir­ti­na, jog gin­čo pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo
su­da­ry­ta ieš­ko­vo var­du ne­iš­ei­nant už su­teik­tų įga­lio­ji­mų ri­bų.
Teis­mas lai­kė ne­pa­grįs­tu ir ki­tą ieš­ko­vo tei­gi­nį, kad gin­čo pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ti­mi bu­vo par­duo­ti ne tie ob­jek­tai, ku­riuos ben­dro­vės val­dy­ba
bu­vo nu­spren­du­si per­leis­ti 1994 m. ko­vo 29 d. ben­dro­vės val­dy­bos po­sė­dy­je.
Teis­mo nuo­mo­ne, ben­dro­vės val­dy­bai bu­vo ži­no­ma, kad ob­jek­tas, esan­tis
Šev­čen­kos g. 16, su­si­de­da iš ke­lių sa­va­ran­kiš­kų pa­sta­tų, ta­čiau
val­dy­ba ne­įvar­di­jo, ku­riuos kon­kre­čiai pa­sta­tus ji nu­ta­rė par­duo­ti
ar­ba ku­riuos no­rė­jo iš­skir­ti, to­dėl at­sa­ko­my­bė at­si­ran­da pa­čiam
ieš­ko­vui, o ne at­sa­ko­vui.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2000 m. rug­sė­jo 11
d. nu­tar­ti­mi apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, apy­gar­dos teis­mas iš es­mės tei­sin­gai iš­nag­ri­nė­jo by­lą. Ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, kad ieš­ko­vo vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo, įvy­ku­sio
1995 m. sau­sio 13 d. , me­tu bu­vo pri­tar­ta R. Gri­go veiks­mams vyk­dant ben­dro­vės,
tarp jų ir 1994 m. ko­vo 29 d. , val­dy­bos nu­ta­ri­mą. To­kiu bū­du ieš­ko­vo
aukš­čiau­sia­sis val­dy­mo or­ga­nas pri­ta­rė mi­nė­to val­dy­bos nu­ta­ri­mo
da­liai dėl R. Gri­go įga­lio­ji­mo, ku­riuo pas­ta­ra­sis bu­vo įga­lin­tas pa­si­ra­šy­ti
ben­dro­vės tur­to par­da­vi­mo su­tar­tis bei ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis.
Dėl šios prie­žas­ties nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia gin­čo
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį. Ta­čiau ko­le­gi­ja iš apy­gar­dos teis­mo
spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­sios da­lies pa­ša­li­no teis­mo mo­ty­vus dėl gin­čo
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia tuo pa­grin­du,
kad šia su­tar­ti­mi bu­vo par­duo­tas ne tas tur­tas, dėl ku­rio par­da­vi­mo
bu­vo nu­spręs­ta ben­dro­vės val­dy­bos po­sė­dy­je. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad
ieš­ko­vas šio rei­ka­la­vi­mo ci­vi­li­nio
pro­ce­so ko­dek­so nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo pa­reiš­kęs.
 Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas pra­šo pa­nai­kin­ti
teis­mų spren­di­mą bei nu­tar­tį ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ki­nį
pa­ten­kin­ti. Skun­das grin­džia­mas to­kiais mo­ty­vais:
1. Teis­mai, da­ry­da­mi iš­va­dą,
jog gin­čo įga­lio­ji­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja įsta­ty­mams, ne­tei­sin­gai iš­aiš­ki­no
ir tai­kė CK 70 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas. Pa­gal mi­nė­tą straips­nį
ju­ri­di­nio as­mens duo­da­mą įga­lio­ji­mą tu­ri pa­si­ra­šy­ti jo va­do­vas.
R. Gri­gui nei įga­lio­ji­mo iš­da­vi­mo me­tu, nei ki­tu me­tu ne­bu­vo pa­ves­ta
vyk­dy­ti AB „Ri­me­da” va­do­vo pa­rei­gų, joks ben­dro­vės val­dy­mo or­ga­nas
ne­bu­vo su­tei­kęs tei­sės R. Gri­gui pa­si­ra­šy­ti įga­lio­ji­mą ieš­ko­vo
var­du A. Sta­niu­lė­no PĮ „Vis­kin­tas”.
2. Teis­mai ne­tin­ka­mai
iš­aiš­ki­no ir tai­kė Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mą. Pa­gal Ak­ci­nių ben­dro­vių
įsta­ty­mo 26 straips­nį ieš­ko­vo 1994 m. ko­vo 17 d. įre­gist­ruo­tų įsta­tų
3 sky­riaus 7. 5, 7. 6 punk­tus ieš­ko­vui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių
pa­sta­tų par­da­vi­mo su­tar­tys ga­lė­jo bū­ti su­da­ro­mos tik val­dy­bos nu­ta­ri­mu.
AB „Ri­me­da” val­dy­ba nu­ta­ri­mo dėl gin­čo pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
su­da­ry­mo ne­bu­vo pri­ėmu­si, to­dėl ši su­tar­tis yra nie­ki­nė ir teis­mų
tu­rė­jo bū­ti pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia nuo jos su­da­ry­mo mo­men­to.
3. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas sa­vo iš­va­dą dėl gin­či­ja­mo įga­lio­ji­mo tei­sė­tu­mo grin­dė
tuo, kad ieš­ko­vo vi­suo­ti­nis ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mas pri­ta­rė R. Gri­go
veiks­mams vyk­dant ben­dro­vės val­dy­bos nu­ta­ri­mą. Ta­čiau ieš­ko­vas ape­lia­ci­nio
skun­do ne­grin­dė šia ap­lin­ky­be, to­dėl, ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, teis­mas
pa­žei­dė CPK 326, 332 straips­nius.
4. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas sa­vo spren­di­me ne­nu­ro­dė įsta­ty­mų, ku­riais va­do­va­vo­si,
taip pa­žei­dė CPK 222 straips­nio 4 da­lies 4 punk­tą.
5. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, pašalinęs iš apy­gar­dos teis­mo spren­di­mo mo­ty­vus dėl su­tar­ties
pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia ir dėl to, kad su­tar­ti­mi bu­vo par­duo­tas
ne tas tur­tas, dėl ku­rio par­da­vi­mo bu­vo nu­spręs­ta, pa­žei­dė CPK 15,
332, 326 straips­nius, nes ne­pa­dė­jo ieš­ko­vui įgy­ven­din­ti jo tei­sių, iš­ėjo
už ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų bei pri­ėmė blo­ges­nį spren­di­mą ape­lian­tui.
6. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­žei­dė CPK 335 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­tas, nes ape­lia­ci­nį
skun­dą nag­ri­nė­jo 2000 m. rug­pjū­čio 29 d. , o nu­tar­tį pa­skel­bė tik 2000
m. rug­sė­jo 11 d. , t. y. pra­lei­do nu­sta­ty­tą sep­ty­nių ka­len­do­ri­nių
die­nų ter­mi­ną ati­dė­ti nu­tar­ties pri­ėmi­mą ir pa­skel­bi­mą.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį
skun­dą ne­pa­teik­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Dėl Ci­vi­li­nio ko­dek­so
70 straips­nio 1 da­lies tai­ky­mo

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 70
straips­nio 1 da­lis nu­ro­do ben­druo­sius rei­ka­la­vi­mus, kai įga­lio­ji­mas
yra iš­duo­da­mas ju­ri­di­nio as­mens var­du. Įga­lio­ji­mą tu­ri pa­si­ra­šy­ti
jo va­do­vas, do­ku­men­tas tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­tas ant­spau­du. Šios tai­syk­lės
yra tai­ko­mos iš­duo­dant įga­lio­ji­mą – ra­šy­ti­nį įga­li­ni­mą as­me­niui
at­sto­vau­ti įga­lio­to­jui san­ty­kiuo­se su tre­čiai­siais as­me­ni­mis, bet
ne ki­tą at­sto­va­vi­mo tei­sę su­tei­kian­tį do­ku­men­tą. Tei­sę at­sto­vau­ti
taip pat su­tei­kia įga­lio­ji­mas, duo­da­mas pe­rį­ga­lio­ji­mo bū­du, t. y.
kai įga­lio­ta­sis as­muo ki­tam as­me­niui pa­ve­da at­lik­ti veiks­mus, ku­riuos
jis yra įga­lin­tas at­lik­ti. Įga­lio­ji­mo, duo­da­mo pe­rį­ga­lio­ji­mo bū­du,
for­mą nu­sta­to Ci­vi­li­nio ko­dek­so 73 straips­nio 2 da­lis.
Nag­ri­nė­ja­mu at­ve­ju
įga­lio­ji­mas bu­vo duo­da­mas as­mens, ku­ris bu­vo įmo­nės var­du įga­lio­tas
at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus. Tai reiš­kia, kad įga­lio­ji­mas bu­vo duo­da­mas
pe­rį­ga­lio­ji­mo bū­du, to­dėl jo iš­da­vi­mo tvar­kai tai­ko­ma Ci­vi­li­nio
ko­dek­so 73 straips­nio 2 da­lis. Tai­gi Ci­vi­li­nio ko­dek­so 70
straips­nio 1 da­lis ne­tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma, ir ko­le­gi­ja at­me­ta kaip
ne­pa­grįs­tą ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vą, kad ši ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­ma pa­žeis­ta. Ar ga­lė­jo to­kį įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šy­ti ne įmo­nės va­do­vas,
pa­si­sa­ky­ti­na iš­ana­li­za­vus ati­tin­ka­mas tuo me­tu ga­lio­ju­sių ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mų nuo­sta­tas.

Dėl ak­ci­nių ben­dro­vių
įsta­ty­mo nuo­sta­tų tai­ky­mo

Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai
apie tai, kad įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė ne įmo­nės va­do­vas, kad įmo­nės val­dy­ba
įgy­ven­di­no sa­vo iš­im­ti­nę kom­pe­ten­ci­ją, su­si­ję su ati­tin­ka­mų ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo ir įmo­nės įsta­tų nuo­sta­tų aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu.
Kaip tei­sin­gai nu­ro­do­ma
ka­sa­ci­nia­me skun­de, ju­ri­di­nis as­muo sa­vo tei­ses įgy­ven­di­na per sa­vo
or­ga­nus, ku­rie vei­kia jiems pa­gal įsta­ty­mų bei įsta­tus su­teik­tų tei­sių
ri­bas. Pa­si­ra­šant 1994 m. rug­pjū­čio 10 d. įga­lio­ji­mą, ga­lio­jo 1994
m. ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas,
o ne­pa­keis­ti pa­gal šį įsta­ty­mą įmo­nės įsta­tai ga­lio­jo tiek, kiek įsta­ty­mui
ne­pri­eš­ta­ra­vo. Pa­žy­mė­ti­na, kad da­lis ak­ci­nės ben­dro­vės val­dy­bos
nu­ta­ri­mų dėl san­do­rių su ben­dro­vės tur­tu ir ben­dro­vės at­sto­va­vi­mo
bu­vo pri­im­ta dar ga­lio­jant 1990 m. ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mui, to­dėl ana­li­zuo­ti­nos ir jo nuo­sta­tos.
Įga­lio­ji­mo pa­si­ra­šy­mo
me­tu san­do­rius tu­rė­jo tei­sę su­da­ry­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas, o
ben­dro­vės įsta­tuo­se ir dar­bo reg­la­men­te ga­lė­jo bū­ti nu­sta­ty­tos
veik­los sri­tys, ku­rio­se sa­va­ran­kiš­kai veik­ti ir su­da­ry­ti ben­dro­vės
san­do­rius tu­ri tei­sę ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo pa­va­duo­to­jai ar­ba
ki­ti įga­lio­ti as­me­nys (1994 m. ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo 29 straips­nio 10 da­lis). Tai reiš­kia, kad, be ad­mi­nist­ra­ci­jos
va­do­vo, ir ki­tiems as­me­nims ga­li bū­ti lei­džia­ma su­da­ri­nė­ti san­do­rius
įmo­nės var­du, rei­kia­mai juos įga­lio­jus. Ak­ci­nės ben­dro­vės „Ri­me­da”
val­dy­bos 1994 m. ko­vo 29 d. po­sė­dy­je pro­to­ko­lu Nr. 3 svars­ty­ta dėl
įmo­nės tur­to par­da­vi­mo, įkei­ti­mo, o R. Gri­gas įga­lio­tas at­sto­vau­ti
ben­dro­vei, pa­si­ra­šant su­tar­tis bei at­lie­kant ki­tus su tuo su­si­ju­sius
veiks­mus. Nu­ro­do­mo val­dy­bos po­sė­džio me­tu ga­lio­jo 1990 m. ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas. Pa­gal
jo 12 straips­nio 6 punk­tą ben­dro­vė tu­rė­jo tei­sę su­da­ry­ti su­tar­tis,
pri­si­im­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, ta­čiau ne­bu­vo tiks­liai api­brėž­ta ad­mi­nist­ra­ci­jos
va­do­vo kom­pe­ten­ci­ja. Iš 1990 m. ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo 26 straips­nio 1 da­lies iš­ėjo, kad ak­ci­nės ben­dro­vės
val­dy­ba va­do­va­vo ben­dro­vės ko­mer­ci­nei–­ū­ki­nei veik­lai, tvar­kė jos
rei­ka­lus, to­dėl ji tu­ri tei­sę su­da­ri­nė­ti san­do­rius, o 2 da­ly­je bu­vo
nu­ma­ty­ta, kad ben­dro­vės val­dy­ba ga­li da­lį sa­vo funk­ci­jų, nu­ma­ty­tų
įsta­tuo­se, pa­ves­ti ben­dro­vės ad­mi­nist­ra­ci­jai. To paties įsta­ty­mo
29 straips­nio 3 da­lis nu­ma­tė, kad ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų pa­rei­gas
ir įga­lio­ji­mus nu­sta­to ben­dro­vės val­dy­ba, jei­gu įsta­tuo­se ne­nu­ma­ty­ta
ki­ta tai­syk­lė. Ak­ci­nės ben­dro­vės įsta­tų 3 punk­tas nu­ma­tė ben­dro­vės
tei­ses, ku­rias re­a­li­zuo­ti pa­ve­dė val­dy­bai pa­gal įsta­tų 7. 6. 1 punk­to
2 pa­punk­tį, tai tei­sin­gai nu­ro­dy­ta ka­sa­ci­nia­me skun­de. Ta­čiau da­lis
val­dy­bos įga­lio­ji­mų ga­lė­jo bū­ti de­le­guo­ti ben­dro­vės ad­mi­nist­ra­ci­jai,
tai nu­ma­tė įsta­tų 7. 6. 1 punk­to 6 pa­punk­tis, o įsta­tų 7. 9. 4 punk­tas nu­ro­dė,
kad ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų pa­rei­gas ir įga­lio­ji­mus nu­sta­to
val­dy­ba.
Tai­gi pri­imant val­dy­bos
nu­ta­ri­mą dėl įga­li­ni­mų R. Gri­gui su­tei­ki­mo įsta­ty­mas ir įmo­nės
įsta­tai nu­ma­tė to­kią ga­li­my­bę. Įga­lio­ji­mo iš­da­vi­mo me­tu ga­lio­jęs
1994 m. Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas taip pat lei­do ben­dro­vės san­do­rius
su­da­ry­ti ir ki­tiems tin­ka­mai įga­lio­tiems as­me­nims, ne tik ad­mi­nist­ra­ci­jos
va­do­vui. Dėl to at­mes­ti­nas kaip ne­pa­grįs­tas įsta­ty­mu ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tas, kad įga­lio­ji­mą ga­lė­jo pa­si­ra­šy­ti tik ad­mi­nist­ra­ci­jos
va­do­vas, ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės ar­gu­men­tas, kad R. Gri­gas ne­bu­vęs
pa­skir­tas vyk­dy­ti įmo­nės va­do­vo pa­rei­gų, o ar­gu­men­tą, kad joks įmo­nės
kom­pe­ten­tin­gas or­ga­nas ne­su­tei­kė jam tei­sės pa­si­ra­šy­ti įga­lio­ji­mo
ben­dro­vės var­du, pa­nei­gia ben­dro­vės val­dy­bos 1994 m. ko­vo 29 d. pro­to­ko­las
Nr. 3. Taip pat ne­pa­grįs­tas tei­gi­nys, kad val­dy­bos nu­ta­ri­mas įga­lio­ti
R. Gri­gą ne­ati­tin­ka įmo­nės įsta­tų, nes val­dy­ba ne­ga­lė­jo nie­kam per­duo­ti
jos iš­im­ti­nei kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­tų klau­si­mų. Nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo
me­tu įsta­ty­mas ir įmo­nės įsta­tai lei­do val­dy­bai da­lį sa­vo kom­pe­ten­ci­jos
per­leis­ti ki­tiems as­me­nims, ne­nu­ro­dant, ko­kios iš­im­tys iš to da­ro­mos.
Tai reiš­kia, kad tuo me­tu įsta­ty­me ne­bu­vo api­brėž­ta iš­im­ti­nė val­dy­bos
kom­pe­ten­ci­ja. Su­da­rant pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį val­dy­bos įga­lio­ji­mų
klau­si­mą re­gu­lia­vo 1994 m. ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­nis. Jo 3 da­ly­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kad ben­dro­vės
val­dy­ba ana­li­zuo­ja ir ap­ro­buo­ja pa­teik­tą me­džia­gą apie ben­dro­vės
san­do­rius, ta­čiau tuo ne­bu­vo pa­ves­ta val­dy­bai su­da­ri­nė­ti tuos san­do­rius,
dėl ku­rių ji pa­si­sa­kė. Ap­skri­tai šis įsta­ty­mas tiks­liau su­re­gu­lia­vo
ad­mi­nist­ra­ci­jos įga­lio­ji­mus ir san­do­rių su­da­ry­mas ta­po ne­be val­dy­bos,
o ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo kom­pe­ten­ci­ja. Iš­im­tys bu­vo nu­ma­ty­tos
1994 m. ak­ci­nių ben­dro­vių
įsta­ty­mo 29 straips­nio 10 da­ly­je, ta­čiau jo­je val­dy­bai ir­gi ne­bu­vo
su­teik­ta iš­im­ti­nė kom­pe­ten­ci­ja su­da­ry­ti tam tik­rus ben­dro­vės san­do­rius.
Dėl to ne­tu­ri pa­grin­do ar­gu­men­tas, kad val­dy­ba, įga­lio­da­ma
R. Gri­gą, ne­pa­grįs­tai per­da­vė da­lį sa­vo iš­im­ti­nės kom­pe­ten­ci­jos.
Val­dy­bos nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo me­tu su­da­ry­ti san­do­rius bu­vo val­dy­bos
kom­pe­ten­ci­ja, ta­čiau įsta­ty­mas ir įmo­nės įsta­tai lei­do tam įga­lio­ti
ki­tus as­me­nis, to­dėl ši kom­pe­ten­ci­ja ne­bu­vo iš­im­ti­nė. Re­a­li­zuo­jant
įga­lio­ji­mą ir su­da­rant pe­rį­ga­lio­ji­mą, bu­vo iš­li­ku­si įsta­ty­mo
nuo­sta­ta, kad san­do­rius ga­li su­da­ry­ti ir ki­ti tin­ka­mai įga­lio­ti as­me­nys,
o san­do­rių su­da­ry­mas ne­bu­vo pri­skir­tas val­dy­bai ap­skri­tai. Pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties su­da­ry­mo me­tu val­dy­bos iš­im­ti­nei kom­pe­ten­ci­jai pri­klau­sė
ana­li­zuo­ti ir ap­ro­buo­ti pa­teik­tą me­džia­gą apie ben­dro­vės san­do­rius.
Ben­dro­vės val­dy­bos 1994 m. ko­vo 29 d. , 1994 m. bir­že­lio 28 d. ir 1994 m.
rug­pjū­čio 4 d. nu­ta­ri­mai dėl kon­kre­taus par­duo­ti­no ar įkeis­ti­no ben­dro­vės
tur­to są­ra­šo nu­sta­ty­mo, šio tur­to ver­tės pa­tvir­ti­ni­mo ir san­do­riams
su­da­ry­ti įga­li­ni­mų R. Gri­gui su­tei­ki­mo pa­nei­gia ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tą, kad ben­dro­vės val­dy­ba per­da­vė iš­im­ti­nei kom­pe­ten­ci­jai
pri­skir­tą klau­si­mą ki­tiems as­me­nims. Ka­sa­to­rius ne­tei­sin­gai aiš­ki­na,
kad ši iš­im­ti­nė val­dy­bos kom­pe­ten­ci­ja ga­lė­jo bū­ti re­a­li­zuo­ta
tik val­dy­bai pri­ėmus nu­ta­ri­mą dėl kon­kre­čios pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
su­da­ry­mo, t. y. po su­tar­ties teks­to ap­ro­ba­vi­mo ir pri­ta­ri­mo jam.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą, kad ben­dro­vės val­dy­bos nu­ta­ri­mas
su­da­ry­ti ek­vi­va­len­ti­nę at­ly­gin­ti­nę tur­to per­lei­di­mo su­tar­tį,
nu­ro­dant, ku­ris ob­jek­tas ir už ko­kią kai­ną ga­li bū­ti per­lei­džia­mas,
šiuo at­ve­ju yra pa­kan­ka­mas val­dy­bos kom­pe­ten­ci­jai re­a­li­zuo­ti ana­li­zuo­jant
ir ap­ro­buo­jant ben­dro­vės san­do­rį, bet ne­rei­ka­lin­ga pa­tvir­tin­ti
val­dy­bo­je vi­so nu­ma­to­mo su­da­ry­ti su­tar­ties teks­to (1994 m. ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27
straips­nio 3 da­lis). Dėl pa­sa­ky­tų mo­ty­vų at­mes­ti­ni ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tai, kad bu­vo pa­žeis­ta ben­dro­vės val­dy­bos kom­pe­ten­ci­ja,
kad val­dy­ba ne­pri­ėmu­si nu­ta­ri­mo dėl su­da­ro­mos su­tar­ties.

Dėl Civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio taikymo

Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­dy­ta,
kad bu­vo pa­žeis­tas Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 326 straips­nis, nes ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas pri­ėmė blo­ges­nį ape­lian­tui spren­di­mą. Šis teis­mas
va­do­va­vo­si įro­dy­mais, ku­rių pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­ty­rė,
ne­įver­ti­no ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų, kad pa­sta­tai bu­vo par­duo­ti
per­žen­giant įga­lio­ji­me nu­ro­dy­tą par­duo­da­mo tur­to ap­im­tį, ir ne­pa­grįs­tai
iš pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo pašalino mo­ty­vus apie par­duo­da­mo
tur­to ap­im­ties ne­ati­ti­ki­mą su­teik­tam įga­lio­ji­mui at­lik­ti san­do­rius
su tur­tu. Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 326
straips­ny­je nu­ma­ty­tas drau­di­mas pri­im­ti blo­ges­nį, nei skun­džia­mas,
spren­di­mą ar nu­tar­tį. Jis tai­ko­mas ta­da, kai ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­kei­čia ar pa­nai­ki­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą
ir ki­taip iš­spren­džia klau­si­mą iš es­mės. Šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, to­dėl
nė­ra pa­grin­do kal­bė­ti apie blo­ges­nio spren­di­mo ar nu­tar­ties pri­ėmi­mą
ape­lian­tui. Tai, ar spren­di­mas blo­ges­nis, tu­ri bū­ti ly­gi­na­ma su skun­džia­muo­ju
spren­di­mu, o ne su hi­po­te­ti­niu spren­di­mu ar nu­tar­ti­mi, ku­rie ape­lia­ci­nė­je
ins­tan­ci­jo­je ga­li bū­ti pri­im­ti pa­gal ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vus
(Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 326 straips­nis).
Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad
ieš­ki­nio pa­grin­dą šio­je by­lo­je su­da­rė ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su
įga­lio­ji­mų ga­vi­mu, ta­čiau tai bu­vo sie­ja­ma iš­im­ti­nai su įga­lio­ji­mo
iš­da­vi­mo for­ma, tvar­ka ir pro­ce­dū­ra. Ar­gu­men­tus ir mo­ty­vus apie
tai teis­mai įver­ti­no, įsta­ty­mus tai­kė tin­ka­mai. By­los nag­ri­nė­ji­mo
ei­go­je bu­vo nu­ro­dy­tos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės, kad įga­lio­ji­mas bu­vo
vir­šy­tas ir tuo, jog par­duo­ti ob­jek­tai, ku­rie ne­bu­vo nu­ma­ty­ti įga­lio­ji­me.
Ieš­ki­ni­niai rei­ka­la­vi­mai pro­ce­so ei­go­je ati­tin­ka­mai pa­pil­dy­ti
ne­bu­vo (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 146 straips­nis), to­dėl pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­ga­lė­jo tir­ti ir teis­mo spren­di­me pa­si­sa­ky­ti
dėl šių ap­lin­ky­bių. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tai pa­grįs­tai
pa­tai­sė, nu­ro­dy­da­mas, kad šie mo­ty­vai šalintini iš spren­di­mo.
To­kia ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties nuo­sta­ta nė­ra blo­ges­nė
ape­lian­tui,
at­virkš­čiai, tuo iš­ryš­kin­ta, kad gin­čas dėl įga­lio­ji­mo fak­tiš­kų re­a­li­za­vi­mo
ap­im­čių teis­mo tvar­ka ne­iš­spręs­tas ir ga­li bū­ti iš­nag­ri­nė­tas to­kį
rei­ka­la­vi­mą pa­reiš­kus nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­me­ta
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus, kad ape­lian­tui bu­vo pri­im­tas blo­ges­nis
spren­di­mas ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je, kad taip bu­vo pa­žeis­tos jo
pro­ce­si­nės tei­sės (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 15 straips­nis).

Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 332 straips­nio tai­ky­mo

Ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vai
apie tai, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas iš­ėjo už ape­lia­ci­nio
skun­do ri­bų, re­mia­mi tuo, kad šis teis­mas iš­ty­rė ir rė­mė­si įro­dy­mais,
ku­rie ne­bu­vo tir­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me ir jais ne­bu­vo re­mia­ma­si
ape­lia­ci­nia­me skun­de. Iš­ėji­mas iš ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų yra ta­da,
kai teis­mas pa­kei­čia ar pa­nai­ki­na že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą
dėl ap­lin­ky­bių ir įsta­ty­mo tai­ky­mo pa­žei­di­mų, ku­riais ape­lia­ci­nia­me
skun­de ne­si­re­mia­ma ir įsta­ty­mas ne­su­tei­kia ga­li­my­bės iš­ei­ti už
ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų tuo klau­si­mu. Šiuo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, rem­da­ma­sis ben­dro­vės vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mu, ty­rė svar­bias fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, ku­rias nu­ro­dė
at­sa­ko­vas, at­si­kirs­da­mas į ape­lia­ci­nį skun­dą. Jos ne­bu­vo nu­ro­dy­tos
ape­lia­ci­nia­me skun­de, ta­čiau pa­si­rė­mi­mo to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis
ne­ga­li­ma ver­tin­ti kaip iš­ėji­mą už ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų. Ar­gu­men­tus,
kad ben­dro­vė yra pri­pa­ži­nu­si san­do­rį vė­les­niu val­dy­mo or­ga­no pri­ta­ri­mu,
nu­ro­dė at­sa­ko­vas, to­dėl šie at­si­kir­ti­mai tu­rė­jo bū­ti iš­ana­li­zuo­ti.
Tai­gi ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo pa­si­rė­mi­mas fak­tais ir įro­dy­mais,
ne­mi­ni­mais ape­lia­ci­nia­me skun­de, ta­čiau nu­ro­dy­tais ki­tos ša­lies,
at­si­ker­tan­čios į ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus, ne­lai­ko­mas iš­ėji­mu
už ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 332 straips­nis).
 
Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 222 straips­nio tai­ky­mo

Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­nu­ro­dė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos, ku­ri bu­vo tai­ko­ma, ne­su­da­ro
ka­sa­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ko. Pa­grin­das pa­nai­kin­ti teis­mo spren­di­mą
ar nu­tar­tį ka­sa­ci­ne tvar­ka yra toks pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas,
ku­ris ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos pri­im­ti ne­tei­sė­tą spren­di­mą ar nu­tar­tį.
Teis­mo spren­di­me bu­vo nu­ro­dy­ti tei­si­niai ar­gu­men­tai, ko­dėl pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­ten­ki­no ieš­ki­ni­nių rei­ka­la­vi­mų. Tei­sės
nor­mų ne­nu­ro­dy­mas yra pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas, ta­čiau
šis fak­tas ne­lė­mė ieš­ki­ni­nių rei­ka­la­vi­mų vie­no­kio ar ki­to­kio iš­spren­di­mo.
To­dėl svar­bu, ar tei­si­niai ar­gu­men­tai bu­vo iš es­mės pa­grįs­ti, o ne
tai, ar bu­vo nu­ro­dy­ta tei­sės nor­ma, ku­ri tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma by­lo­je.
Tei­si­nių ar­gu­men­tų nu­ro­dy­mas su­da­rė ga­li­my­bes ša­liai tin­ka­mai
pa­si­nau­do­ti ape­lia­ci­jos tei­se, to­dėl kad jai bu­vo ži­no­mi ar­gu­men­tai,
dėl ku­rių rei­ka­la­vi­mas ne­pa­ten­kin­tas, ir juos bu­vo ga­li­ma gin­čy­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­pa­žįs­ta, kad tei­sės nor­mų ne­nu­ro­dy­mas teis­mo
spren­di­me, jei­gu yra iš­dės­ty­ti tei­si­niai ir fak­ti­niai teis­mo spren­di­mo
ar­gu­men­tai ir mo­ty­vai, ne­su­da­ro pa­grin­do pa­nai­kin­ti teis­mo spren­di­mą
ka­sa­ci­ne tvar­ka (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 3542
straips­nio 2 da­lis).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­kons­ta­tuo­ja pa­grin­do pa­nai­kin­ti skun­džia­mus
teis­mo spren­di­mą ir nu­tar­tį (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 3542
straips­nio 5 da­lis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos CPK 368 str. 1 d. 1
p. , 370 str. ,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 1997 m. ge­gu­žės 6 d. spren­di­mą ir Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000
m. rug­sė­jo 11 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt