TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 35. Dėl in­dė­lio
su­tar­ties

Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių)
ban­kų įsta­ty­mo 5 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas bei Ci­vi­li­nio ko­dek­so
471 straips­nio aiš­ki­ni­mas tu­ri bū­ti sie­ja­mas su nu­ro­dy­tais Lie­tu­vos
ban­ko val­dy­bos pri­im­tais tei­sės ak­tais. Nu­ro­dy­ti tei­sės ak­tai in­dė­lių
su­tar­ties su­da­ry­mą sie­ja su re­a­liu pi­ni­gų (gry­nų­jų ar ne­gry­nų­jų
lė­šų) per­da­vi­mu kre­di­to įstai­gai, tai yra in­dė­lio su­tar­tis yra re­a­li­nė
su­tar­tis. Tai pa­tvir­ti­na nu­ro­dy­tų tei­sės nor­mų ling­vis­ti­nis aiš­ki­ni­mas,
at­si­žvel­giant į tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tas są­vo­kas ,,pri­im­ti in­dė­lius”,
„lai­ky­ti lė­šas”, ,,iš­duo­ti pi­ni­gus” ir pa­na­šiai. Tai lei­džia pa­da­ry­ti
iš­va­dą, kad to­kia in­dė­lio su­tar­tis, ku­ria in­dė­li­nin­kas ne­per­duo­da
ban­ko nuo­sa­vy­bėn į sa­vo var­du ati­da­ry­tą są­skai­tą pi­ni­gų, yra ne­tei­sė­ta.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Civilinė byla Nr.
3K–3–220/2001
pra­ne­šė­jas E. L-a-                                      Bylų kategorija 58

NUTARTIS

2001 m. ko­vo 5 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko Č. J-o, tei­sė­jų A. S-­čiaus ir E. L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal Jad­vy­gos Mu­lo­kos
ir Ja­mes E. McGraw at­sto­vo ad­vo­ka­to S. Pu­ko ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo 2000 m. ko­vo 3 d. spren­di­mo bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. rug­sė­jo 2
d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal Jad­vy­gos Mu­lo­kos
ir Ja­mes E. McGraw ieš­ki­nį at­sa­ko­vui UAB ,,Me­di­ci­nos ban­kas” dėl in­dė­lių
bei pa­lū­ka­nų pri­tei­si­mo ir UAB ,,Me­di­ci­nos ban­kas” prie­šieš­ki­nį
dėl in­dė­lių su­tar­čių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čio­mis, tre­tie­ji as­me­nys
Ro­mas B-­ne­lis, Kęs­tu­tis Škė­rius ir A-a- N-­sė­da.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

J. Mu­lo­kas ir J. E. McGraw
pa­reiš­kė ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ko­mer­ci­niam ban­kui ,,An­co­ro­bank”, ku­rio
pa­va­di­ni­mas vė­liau bu­vo pa­keis­tas į UAB ,,Me­di­ci­nos ban­kas”, ku­riame
pra­šė pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo ne­grą­žin­tus in­dė­lius ir ne­su­mo­kė­tas
pa­lū­ka­nas. Tre­tie­ji as­me­nys by­lo­je – Ro­mas B-­ne­lis, Kęs­tu­tis
Šklė­rius ir A-a- N-­sė­da.
Ieš­ko­vė J. Mu­lo­kas nu­ro­dė,
jog ji 1993 m. bir­že­lio 25 d. pa­si­ra­šė su KB
,,An­co­ro­bank” Laz­di­jų fi­lia­lu ter­mi­nuo­to in­dė­lio su­tar­tį, pa­gal
ku­rią per­da­vė ban­kui 30 000 JAV do­le­rių 12 mė­ne­sių lai­ko­tar­piui už
48 proc. me­ti­nių pa­lū­ka­nų. B-­ke jai bu­vo ati­da­ry­ta są­skai­ta Nr.
076861 ir iš­duo­ta in­dė­li­nin­ko kny­ge­lė. Pa­si­bai­gus in­dė­lio su­tar­ties
ter­mi­nui, su­tar­tis bu­vo pra­tęs­ta, su­ma­ži­nant me­ti­nių pa­lū­ka­nų dy­dį
iki 20 pro­cen­tų. Nuo 1995 m. sau­sio 1 d. ban­kas pa­lū­ka­nų ne­mo­kė­jo, o
in­dė­lį grą­žin­ti at­si­sa­ko. Ieš­ko­vė pra­šė teis­mo pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
30 000 JAV do­le­rių in­dė­lį ir 5010 JAV do­le­rių pa­lū­ka­nų, ku­rios skai­čiuo­ja­mos
už lai­ko­tar­pį nuo 1995 m. sau­sio 1 d. iki 1995 m. lap­kri­čio 1 d.
Ieš­ko­vas J. E. McGraw nu­ro­dė,
kad jis 1993 m. bir­že­lio 29 d. ter­mi­nuo­to in­dė­lio su­tar­ties pa­grin­du
į AB ,,An­co­ro­bank” Laz­di­jų fi­lia­lą įne­šė 100 000 JAV do­le­rių 12 mė­ne­sių
lai­ko­tar­piui su 35 pro­cen­tų me­ti­nių pa­lū­ka­nų. Jam ban­ke bu­vo ati­da­ry­ta
są­skai­ta Nr. 076560 bei iš­duo­ta in­dė­li­nin­ko kny­ge­lė. Po me­tų su­tar­tis
bu­vo pra­tęs­ta iki 1994 m. rug­sė­jo 30 d. , su­ma­ži­nant pa­lū­ka­nų dy­dį
iki 27 pro­cen­tų. 1994 m. rug­sė­jo 30 d. su­tar­tis bu­vo pra­tęs­ta iki tų
pa­čių me­tų gruo­džio 30 d. , skai­čiuo­jant 20 pro­cen­tų dy­džio pa­lū­ka­nas.
B-­kas pa­lū­ka­nas mo­kė­jo iki 1995 m. ko­vo 31 d. , vė­liau jų mo­kė­ji­mą
nu­trau­kė, o in­dė­lio ne­grą­ži­no. Ieš­ko­vas pra­šė teis­mą pri­teis­ti 100
000 JAV do­le­rių in­dė­lį ir 11 670 JAV do­le­rių pa­lū­ka­nų, skai­čiuo­ja­mų
už lai­ko­tar­pį nuo 1995 m. ko­vo 31 d. iki 1995 m. lap­kri­čio 1 d.
At­sa­ko­vas UAB ,,Me­di­ci­nos
ban­kas” su ieš­ki­niu ne­su­ti­ko ir pa­reiš­kė prie­šieš­ki­nį, ku­riuo rei­ka­la­vo
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 47, 52 ir 57 str. pa­grin­du
pri­pa­žin­ti su ieš­ko­vais J. Mu­lo­kas ir J. E. McGraw su­da­ry­tas in­dė­lių
su­tar­tis ne­ga­lio­jan­čio­mis. At­sa­ko­vas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vai ne­per­da­vė
at­sa­ko­vui jo­kių in­dė­lių. Šios su­tar­tys ne­ati­tin­ka įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų,
jo­mis siek­ta pri­deng­ti ki­tą san­do­rį – tarp ieš­ko­vų ir UAB ,,Lit­po­li­in­ter”
su­da­ry­tą pa­sko­los su­tar­tį. Ieš­ko­vai su prie­ši­niu ieš­ki­niu ne­su­ti­ko,
pra­šė jį at­mes­ti, nes in­dė­lių su­tar­tys re­a­liai bu­vo su­da­ry­tos, ieš­ko­vų
įneš­ti pi­ni­gai įtrauk­ti į ban­ko ba­lan­są, tų su­tar­čių pa­grin­du ieš­ko­vui
bu­vo mo­ka­mos pa­lū­ka­nos.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas
2000 m. ko­vo 3 d. spren­di­mu ieš­ko­vų ieš­ki­nį at­me­tė, o at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nį
pa­ten­ki­no, pri­pa­žin­da­mas ne­ga­lio­jan­čio­mis 1993 m. bir­že­lio 25 d.
ko­mer­ci­nio ban­ko ,,An­co­ro­bank” ir J. Mu­lo­kas su­da­ry­tą ter­mi­nuo­to
(trum­pa­lai­kio) in­dė­lio su­tar­tį, 1993 m. bir­že­lio 29 d. ko­mer­ci­nio
ban­ko ,,An­co­ro­bank” ir J. E. McGraw su­da­ry­tą ter­mi­nuo­to in­dė­lio su­tar­tį
bei 1994 m. rug­sė­jo 30 d. ko­mer­ci­nio ban­ko ,,An­co­ro­bank” ir J. E.
McGraw su­da­ry­tą su­tar­tį.
Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad
ieš­ko­vai iš tik­rų­jų pa­gal gin­čo su­tar­tis ne­per­da­vė at­sa­ko­vui gry­nų­jų,
taip pat ne­gry­nų­jų pi­ni­gų, ka­dan­gi pa­gal tuo me­tu ga­lio­ju­sias tei­sės
nor­mas in­dė­lio su­tar­tis bu­vo lai­ko­ma re­a­li­ne su­tar­ti­mi, to­dėl
gin­čo su­tar­tys pri­pa­žin­tos ne­ga­lio­jan­čio­mis nuo jų su­da­ry­mo mo­men­to
(CK 47 ir 59 str. ). Be to, teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad gin­čo san­ty­kiams
tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma CK 293 str. 1 da­lis, ku­ri su­tei­kė tei­sę pa­sko­los
ga­vė­jui, ne­ga­vu­siam pi­ni­gų, nu­gin­čy­ti vi­sos su­tar­ties ga­lio­ji­mą.
Teis­mas su­ti­ko, jog gin­či­ja­mi san­do­riai bu­vo ap­si­mes­ti­niai ir jais
siek­ta pri­deng­ti ieš­ko­vų san­ty­kius su R. B-­ne­liu ir UAB ,,Lit­po­li­in­ter”.
Ta­čiau teis­mas pri­pa­ži­no šiuos san­do­rius nie­ki­niais ir ne­ga­lio­jan­čiais
CK 47 str. pa­grin­du.
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad
ieš­ki­nio pa­ten­ki­ni­mas ne tik prieš­ta­rau­tų tei­sės nor­moms, bet ir pa­žeis­tų
tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jų (CK 11 str. 7 d. ).
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
ape­lia­ci­nį skun­dą, 2000 m. rug­sė­jo 12 d. nu­tar­ti­mi skun­dą at­me­tė, o
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai ver­ti­no gin­či­ja­mas su­tar­tis
kaip re­a­li­nes, tin­ka­mai iš­ty­rė įro­dy­mus ir pa­da­rė tei­sin­gą iš­va­dą,
kad at­sa­ko­vas pi­ni­gų iš ieš­ko­vų pa­gal in­dė­lių su­tar­tis fak­tiš­kai
ne­ga­vo. To­dėl šios su­tar­tys pri­pa­žin­tos ne­ga­lio­jan­čio­mis CK 47
str. ir Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo 5 str. 1 d. 1 p. ir 6 str.
pa­grin­du.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas nors rė­mė­si CK 52 str. , ta­čiau pri­pa­ži­no
san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu tik CK 47 str. pa­grin­du. Be to, UAB ,,Lit­po­li­in­ter”
ne­bu­vo įtrauk­ta į da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų ra­tą. Ta­čiau ape­lia­ci­nia­me
skun­de šiais ar­gu­men­tais ne­si­re­mia­ma, o CPK 338 str. 2 d. pras­me tai
nė­ra ab­so­liu­tus spren­di­mo ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­das.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vai
J. Mu­lo­kas ir J. E. McGraw pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
2000 m. ko­vo 3 d. spren­di­mą ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2000 m. rug­sė­jo
12 d. nu­tar­tį ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ki­nį pa­ten­kin­ti,
o at­sa­ko­vo UAB ,,Me­di­ci­nos ban­kas” prie­šieš­ki­nį at­mes­ti.
Ka­sa­ci­nis skun­das
grindžia­mas šiais ar­gu­men­tais:
1) ieš­ko­vai įro­dė, kad
fak­tiš­kai lė­šas pa­gal in­dė­lių su­tar­tis at­sa­ko­vai ga­vo. By­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai klai­din­gai iš­aiš­ki­no Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo
(1990 07 02 re­dak­ci­ja) 1 str. 1 d. 1 p. , 6 str. bei 471 str. , nes lai­kė,
jog pi­ni­gai ga­lė­jo bū­ti įneš­ti tik pa­tiems ieš­ko­vams at­vy­kus į ko­mer­ci­nio
ban­ko ,,An­co­ro­bank” var­di­nį fi­lia­lą ir čia as­me­niš­kai įtei­kus pi­ni­gus.
By­lo­je esan­tys įro­dy­mai pa­tvir­ti­no, kad at­sa­ko­vas in­dė­lio su­tar­tis
pri­pa­ži­no, mo­kė­jo pa­gal jas pa­lū­ka­nas;
2) by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­no CPK 11 str. 7 d. įtvir­tin­tus tei­sin­gu­mo kri­te­ri­jus,
nes by­lo­je esan­čiais įro­dy­mais įro­dy­ta, kad ban­ko fi­nan­si­niuo­se do­ku­men­tuo­se
įro­dy­ta, jog in­dė­liai gau­ti;
3) at­sa­ko­vas pa­reiš­kė
prie­ši­nį ieš­ki­nį pra­lei­dęs ieš­ki­ni­nės se­na­ties ter­mi­ną. To­dėl by­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai pa­žei­dė CK 83 str. rei­ka­la­vi­mus.
At­sa­ko­vas UAB ,,Me­di­ci­nos
ban­kas” at­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą pra­šo 2000 m. rug­sė­jo 12 d.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tį bei 2000 m. ko­vo 3 d. Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tus, o ka­sa­ci­nį skun­dą
at­mes­ti.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį
skun­dą grin­džia­mas šiais ar­gu­men­tais:
1) di­džio­ji da­lis ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tų su­si­ju­si su tuo, kad ka­sa­to­rius įro­di­nė­ja, jog by­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai pa­da­rė ne­pa­grįs­tas iš­va­das dėl by­los fak­ti­nių
ap­lin­ky­bių. Tai sie­ja­ma su ne­tin­ka­mu įro­dy­mų ty­ri­mu ar ver­ti­ni­mu
bei ki­tų CPK nor­mų pa­žei­di­mu. Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­gal
CPK 358 str. 1 d. fak­to klau­si­mų ne­nag­ri­nė­ja, o spren­džia tik tei­sės
klau­si­mus. Dėl to ieš­ko­vų ka­sa­ci­nia­me skun­de iš­dės­ty­tas ki­toks nei
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­me bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ty­je by­los fak­ti­nių ap­lin­ky­bių ver­ti­ni­mas ne­ga­li bū­ti
ka­sa­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas;
2) teis­mai tin­ka­mai iš­aiš­ki­no
ir pri­tai­kė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas CK 471 str. , Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių)
ban­kų įsta­ty­mo 5 str. 1 d. 1 p. bei 6 str. ir CK 47 str. Tai ati­tin­ka CPK
11 str. 7 d. nu­ma­ty­tus tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus;
3) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me ieš­ko­vai ne­rei­ka­la­vo tai­ky­ti ieš­ki­ni­nės se­na­ties (CK 85
str. 2 d. ), to­dėl teis­mai ne­tu­rė­jo pa­grin­do tai­ky­ti CK 90 str. įtvir­tin­tas
se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo pa­sek­mes. Ar­gu­men­tų, su­si­ju­sių su
ieš­ki­ni­ne se­na­ti­mi, ieš­ko­vai ne­nu­ro­dė ir ape­lia­ci­nia­me skun­de.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 358 straips­nio 1 da­lis, api­brėž­da­ma ka­sa­ci­nio skun­do ri­bas, nu­sta­to,
kad teis­mas, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis,
pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu.
Skir­tin­gai nei pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, kur
nag­ri­nė­ja­mi tiek tei­sės, tiek fak­to klau­si­mai, spren­džiant by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas kei­čia­si, nes ka­sa­ci­nis
teis­mas spren­džia tik tei­sės klau­si­mus.
Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai,
ku­rie ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi tei­sės klau­si­mu, yra su­si­ję su CK 471
straips­nio, Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo 5 straips­nio 1 da­lies
1 punk­to ir 6 straips­nio tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu. Dau­gu­ma ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tų yra su­si­ję su fak­to klau­si­mais, nes ka­sa­to­rius tei­gia,
kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­tin­ka­mai iš­ty­rė fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes
ir pa­da­rė klai­din­gas iš­va­das. Ka­dan­gi ka­sa­ci­nia­me skun­de šios ap­lin­ky­bės
ne­sie­ja­mos su įro­di­nė­ji­mo ir įro­dy­mų ty­ri­mo bei ver­ti­ni­mo tai­syk­lių,
su­for­mu­luo­tų CPK 57–92 straips­niuo­se, pa­žei­di­mu, to­dėl ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas dėl šių ar­gu­men­tų ga­li pa­si­sa­ky­ti tik tiek,
kiek jie su­si­ję su ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu.
Ka­sa­to­riaus iš­dės­ty­tas ki­toks nei pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­me
bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je by­los fak­ti­nių ap­lin­ky­bių
įver­ti­ni­mas ne­ga­li bū­ti ka­sa­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas (CPK 358
str. 1 d. ).
Gin­čo san­ty­kių at­si­ra­di­mo
me­tu ga­lio­ju­sio 1992 m. lie­pos 2 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ko­mer­ci­nių
(ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo 2 straips­nis nu­sta­tė, kad ko­mer­ci­nis ban­kas
yra kre­di­to įstai­ga, sa­vo veik­lą grin­džian­ti in­dė­lių ar ki­tų grą­žin­ti­nų
lė­šų iš ju­ri­di­nių ir fi­zi­nių as­me­nų pri­ėmi­mu bei kre­di­tų tei­ki­mu
ir pri­si­i­man­ti su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką ir at­sa­ko­my­bę. Nu­ro­dy­to
įsta­ty­mo 5 str. 1 d. 1 p. nu­sta­to, kad ko­mer­ci­niai ban­kai tu­ri tei­sę
pri­im­ti ter­mi­nuo­tus ir ne­ter­mi­nuo­tus in­dė­lius ir lė­šas į ei­na­mą­sias
ir ki­to­kias są­skai­tas, o 6 str. nu­ro­do, jog ban­kų ir klien­tų san­ty­kiai
nu­sta­to­mi su­tar­ti­mis.
Lie­tu­vos CK 471 straips­nio
1 da­lis (1991 m. spa­lio 29 d. įsta­ty­mo Nr. I–1935) nu­sta­tė ga­li­my­bę
lai­ky­ti lė­šas tau­po­ma­ja­me ban­ke ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se ir jo­mis
dis­po­nuo­ti re­mian­tis kre­di­to įstai­gų įsta­tais ir nu­sta­ty­mo tvar­ka
iš­leis­to­mis tai­syk­lė­mis. De­ta­liau in­dė­lių pri­ėmi­mo bei dis­po­na­vi­mo
tvar­ką reg­la­men­ta­vo Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pri­im­ti tei­sės ak­tai:
1991 m. rug­pjū­čio 5 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tos ,,Są­skai­tų už­sie­nio va­liu­ta
ir rub­liais ati­da­ry­mo ir dis­po­na­vi­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je tai­syk­lės”,
po to, įve­dus li­tą, 1993 m. rug­sė­jo 21 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tos ,,Gy­ven­to­jų
in­dė­lių ope­ra­ci­jų Lie­tu­vos ban­kuo­se tai­syk­lės” (Žin. , 1993, Nr.
50–988) ir ,,Ei­na­mų­jų są­skai­tų ir ter­mi­nuo­tų in­dė­lių už­sie­nio va­liu­ta
ati­da­ry­mo ir dis­po­na­vi­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je tai­syk­lės” (Žin. ,
1993, Nr. 59–1158). To­dėl Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo 5 str. 1
d. 1 p. bei CK 471 str. aiš­ki­ni­mas tu­ri bū­ti sie­ja­mas su nu­ro­dy­tais
Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pri­im­tais tei­sės ak­tais. Nu­ro­dy­ti tei­sės
ak­tai in­dė­lių su­da­ry­mo su­tar­tį sie­ja su re­a­liu pi­ni­gų (gry­nų­jų
ar ne­gry­nų­jų lė­šų) per­da­vi­mo kre­di­to įstai­gai, tai yra in­dė­lio su­tar­tis
yra re­a­li­nė su­tar­tis. Tai pa­tvir­ti­na nu­ro­dy­tų tei­sės nor­mų ling­vis­ti­nis
aiš­ki­ni­mas, at­si­žvel­giant į tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tas są­vo­kas
,,pri­im­ti in­dė­lius”, „lai­ky­ti lė­šas”, ,,iš­duo­ti pi­ni­gus” ir pa­na­šiai.
Tai lei­džia pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad to­kia in­dė­lio su­tar­tis, ku­ria in­dė­li­nin­kas
ne­per­duo­da ban­ko nuo­sa­vy­bėn į sa­vo var­du ati­da­ry­tą są­skai­tą pi­ni­gų,
yra ne­tei­sė­ta. Gin­či­ja­mų in­dė­lių su­tar­čių 1. 1 p. nuo­sta­tos ,,įne­ša
30 000 JAV D (va­liu­ta)” bei ,,įne­ša 100 000 JAV D. (va­liu­ta)” pa­tvir­ti­na,
jog ša­lys kon­sta­ta­vo re­a­lų ieš­ko­vų in­dė­lių per­da­vi­mą at­sa­ko­vui
ir ne­su­si­ta­rė dėl ki­to­kio ieš­ko­vų in­dė­lių (pi­ni­gi­nių lė­šų) per­da­vi­mo
at­sa­ko­vui bū­do, tai yra in­dė­lio su­tar­ty­se nė­ra jo­kių nuo­ro­dų ar žy­mų,
jog bū­tent ieš­ko­vų lė­šos, kaip in­dė­liai, ,,An­co­ro­bank” yra per­duo­da­mos
per tre­či­ą­jį as­me­nį R. B-­ne­lį ar UAB ,,Lit­po­li­in­ter”. Šią iš­va­dą
pa­tvir­ti­na ir do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių re­a­lų in­dė­lių per­da­vi­mą,
ta­čiau ne­ati­tin­kan­čių tik­ro­vės, su­ra­šy­mas, taip pat ir in­dė­lio su­tar­ty­se
nu­ro­dy­ta jų su­da­ry­mo vie­ta – Laz­di­jai.
To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad nag­ri­nė­ję by­lą teis­mai tin­ka­mai iš­aiš­ki­no bei pri­tai­kė
gin­čo san­ty­kius reg­la­men­ta­vu­sias ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas ir
lai­kė, jog su­da­ry­tos in­dė­lių su­tar­tys, ka­da ieš­ko­vai ne­per­da­vė pi­ni­gi­nių
lė­šų at­sa­ko­vui, ne­ati­tin­ka Ko­mer­ci­nių (ak­ci­nių) ban­kų įsta­ty­mo 5
str. 1 d. 1 p. , 6 str. , CK 471 str. rei­ka­la­vi­mų bei prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mui
(47 str. 1 d. ), to­dėl ne­ga­lio­ja. Šiuo at­ve­ju in­dė­lio ga­vė­jas, ne­ga­vęs
pi­ni­gi­nių lė­šų, tu­ri tei­sę nu­gin­čy­ti vi­sos in­dė­lio su­tar­ties ga­lio­ji­mą.
Nu­ro­dy­tos teis­mų iš­va­dos
ati­tin­ka ir tei­sin­gu­mo bei pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus (CPK 11 str. 7 d. ),
ka­dan­gi ne­per­da­vę in­dė­lių at­sa­ko­vui ieš­ko­vai ne­ga­li rei­ka­lau­ti
jų su­grą­žin­ti, taip pat su­mo­kė­ti už juos pa­lū­ka­nas. Jo­kio ki­to rei­ka­lau­ja­mų
su­mų pri­tei­si­mo pa­grin­do, iš­sky­rus ne­tei­sė­tas in­dė­lių su­tar­tis,
ieš­ko­vai šio­je by­lo­je nė­ra nu­ro­dę. To­dėl teis­mai, nag­ri­nė­da­mi by­lą,
ne­pa­žei­dė CPK 11 str. 7 d. įtvir­tin­tų tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jų,
nes tin­ka­mai iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė gin­čo san­ty­kius re­gu­lia­vu­sią
tei­sę.
Teis­mai, įver­ti­nę by­lo­je
su­rink­tus įro­dy­mus, pa­da­rė pa­grįs­tą iš­va­dą, jog ieš­ko­vai tie­sio­giai
su­si­ju­sių lė­šų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka ban­kui ne­per­da­vė,
nors by­lo­je pa­teik­tos in­dė­lių su­tar­tys pa­tvir­ti­na ša­lis nu­ma­čius,
jog in­dė­liai tu­ri bū­ti įneš­ti į ban­ko są­skai­tą, ta­čiau tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta,
nes ieš­ko­vai ne­įro­dė nei gry­nų­jų, nei ne­gry­nų­jų pi­ni­gų įne­ši­mo į
ban­ko są­skai­tą (CPK 58 str. 1 d. ). By­lo­je nu­sta­ty­tos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės
lei­džia teig­ti, kad ieš­ko­vai ne­pai­sy­da­mi in­dė­lių su­tar­čių nuo­sta­tos,
jog in­dė­liai įne­ša­mi į ban­ko są­skai­tą, per­da­vė pi­ni­gus tre­čia­jam
as­me­niui R. B-­ne­liui, ku­ris, ieš­ko­vų aiš­ki­ni­mu, tu­rė­jo pirk­ti pre­kes
UAB ,,Lit­po­li­in­ter” var­du, ne­si­lai­kė ele­men­ta­rių ir įpras­ti­nių ap­dai­ru­mo,
ati­du­mo rei­ka­la­vi­mų, o sie­kė gau­ti kuo di­des­nį pel­ną (tai yra ma­ty­ti
iš nu­ma­ty­tų pa­lū­ka­nų dy­džio). Pa­žy­mė­ti­na, kad ieš­ko­vai, per­duo­da­mi
pi­ni­gi­nes lė­šas tre­čia­jam as­me­niui R. B-­ne­liui, vei­kė lais­va va­lia
ir jų va­lio­je bu­vo per­duo­ti ar ne­per­duo­ti R. B-­ne­liui ar UAB ,,Lit­po­li­in­ter”
pi­ni­gi­nes lė­šas, to­dėl ne­įvyk­džius prie­vo­lės ieš­ko­vai tu­ri tei­sę
rei­ka­lau­ti, kad prie­vo­lę pa­žei­dę as­me­nys ją tin­ka­mai įvyk­dy­tų (CK
176 str. ).
Ka­sa­to­rius nei pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­me, nei ape­lia­ci­nia­me skun­de ne­pra­šė teis­mo tai­ky­ti
ieš­ki­ni­nės se­na­ties. To­dėl teis­mai tin­ka­mai iš­aiš­ki­no CK 85 str. 2
d. ir 90 str. rei­ka­la­vi­mus ir ex of­fi­cio ieš­ki­ni­nės se­na­ties
ne­tai­kė. Ieš­ko­vo at­sto­vas, ka­sa­ci­niu skun­du rei­ka­lau­da­mas tai­ky­ti
ieš­ki­ni­nę se­na­tį prie­šieš­ki­nio at­žvil­giu, pa­žei­džia CPK 3543
str. 4 d. nu­sta­ty­tą drau­di­mą mo­ty­vuo­ti nau­jo­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios
ne­bu­vo nag­ri­nė­tos pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se.
Rem­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta,
tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą, jog ka­sa­ci­jos pa­grin­dų, nu­ma­ty­tų
CPK 3542 str. , ne­nu­sta­ty­ta, ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mas bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis yra
tei­sė­ti ir pa­grįs­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. ,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
2000 m. ko­vo 3 d. spren­di­mą bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2000 m.
rug­sė­jo 12 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir
ne­skun­džia­ma.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt