TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 2. Dėl Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to (2000 m. spalio 12 d.
įstatymo Nr. VIII–2033 redakcija) aiš­ki­ni­mo

Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo
gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas
(2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII–2033 redakcija) ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas
kaip dar vie­nas sa­va­ran­kiš­kas bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pa­grin­das, ku­riuo
iš es­mės bū­tų pa­nei­gia­ma anks­tes­nė Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­me
nu­sta­ty­ta bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo struk­tū­ra.
At­si­žvel­giant į įsta­ty­mų
lei­dė­jo ke­ti­ni­mus už­baig­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mą, t. y. jų par­da­vi­mą
leng­va­ti­ne tvar­ka, ir sis­te­miš­kai aiš­ki­nant Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo
gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te
įtvir­tin­tą nuo­sta­tą, da­ry­ti­na iš­va­da, jog nu­ro­dy­ta tei­sės nor­ma
ne­lei­džia pra­dė­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ros, kar­tu ir tęs­ti
bu­tų par­da­vi­mą leng­va­ti­ne tvar­ka nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mui. Šios tei­sės nor­mos pa­skir­tis yra ki­ta. Ja sie­kia­ma su­da­ry­ti
ga­li­my­bę Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo pa­grin­du pra­dė­tas ir ne­baig­tas
bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras už­baig­ti, šiam įsta­ty­mui nu­sto­jus
ga­lio­ti. Tai­gi pa­gal Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mui teis­mi­ne tvar­ka ga­li­ma ap­gin­ti tik pas­ta­ro­jo įsta­ty­mo
pa­grin­du ir jo ga­lio­ji­mo me­tu įgy­tas as­me­nų sub­jek­ti­nes tei­ses, ku­rios
bu­vo pa­žeis­tos. Ši tei­sės nor­ma tai­ky­ti­na to­kiais at­ve­jais, kai nu­sto­jus
ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti
bu­tą pa­žei­di­mo teis­me iš­spręs­tas ir pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du
gin­čo bu­tas tu­ri bū­ti pri­va­ti­zuo­tas (par­duo­tas) ar­ba kai nu­sto­jus
ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti
bu­tą pa­žei­di­mo teis­me dar ne­iš­spręs­tas ir jį iš­spren­dus pri­im­to
teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tą rei­kė­tų pri­va­ti­zuo­ti (par­duo­ti).

                                                                  

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–3–394/2002
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 19. 3; 25. 3

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
ko­vo 4 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas, pra­ne­šė­jas),
Si­gi­to G-iaus ir A-o S-­niš­kio,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vės Vil­niaus
mies­to sa­vi­val­dy­bės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus mies­to 2–ojo
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mo ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. rug­sė­jo 3
d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo Ju­liaus
La­jaus­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vėms Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei ir Vil­niaus
mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos V-­pė­dės se­niū­ni­jai, da­ly­vau­jant
by­lo­je tre­čia­jam as­me­niui Ja­nei La­jaus­kie­nei, dėl tei­sės pri­va­ti­zuo­ti
bu­tą pri­pa­ži­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas J. La­jaus­kas,
kreip­da­ma­sis į teis­mą, nu­ro­dė, kad Vil­niaus mies­to val­dy­bos 1992 m.
ge­gu­žės 28 d. po­tvar­kiu Nr. 0976v jam bu­vo su­teik­tas vie­no kam­ba­rio
40 kv. m plo­to bu­tas, esan­tis Vil­niu­je, Va­du­vos g. 6–33. 1992 m. bir­že­lio
18 d. bu­vo įre­gist­ruo­ta ieš­ko­vo san­tuo­ka su J. La­jaus­kie­ne, ku­ri nu­ro­dy­ta­me
bu­te ap­si­gy­ve­no ir bu­vo pri­re­gist­ruo­ta šei­mos na­rės tei­sė­mis. Dėl
ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, su­si­ju­sių su sun­kio­mis ieš­ko­vo ir jo žmo­nos
tė­vų li­go­mis, jų slau­gy­mu, mir­ti­mi, pa­ties ieš­ko­vo li­go­mis ir jo il­ga­lai­kiu
gy­dy­mu­si li­go­ni­nė­je, be­dar­bys­te, lė­šų sto­ka, ieš­ko­vo ne­su­ta­ri­mais
su žmo­na dėl bu­to pri­va­ti­za­vi­mo, ieš­ko­vas 1991 m. ge­gu­žės 28 d. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tais ter­mi­nais
ne­spė­jo pri­va­ti­zuo­ti nu­ro­dy­tą bu­tą, kar­tu ti­kė­da­ma­sis, kad tei­sė
kiek­vie­nam žmo­gui pri­va­ti­zuo­ti bu­tą bus iš­lai­ky­ta ir bet ka­da šia
tei­se bus ga­li­ma pa­si­nau­do­ti. Be to, ieš­ko­vas nu­ro­dė, jog nu­ro­dy­tas
bu­tas vi­siš­kai ati­tin­ka Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tus
rei­ka­la­vi­mus, ne­įtrauk­tas į ne­pri­va­ti­zuo­ti­nų bu­tų są­ra­šą (Bu­tų
pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 3 straips­nis), o jis, kaip bu­to pir­ki­mo sub­jek­tas,
ati­tin­ka Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­ny­je nu­sta­ty­tus
rei­ka­la­vi­mus. At­si­žvelg­da­mas į iš­dės­ty­tas ap­lin­ky­bes ir va­do­vau­da­ma­sis
1992 m. ba­lan­džio 7 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo
gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu,
ieš­ko­vas J. La­jaus­kas pa­reikš­tu ieš­ki­niu at­sa­ko­vams pra­šė pri­pa­žin­ti
jam tei­sę leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, esan­tį Vil­niu­je,
Va­du­vos g. 6–33.
Vil­niaus mies­to 2–asis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­sa­ko­vei
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­ten­ki­no: pri­pa­ži­no ieš­ko­vui J. La­jaus­kui
tei­sę pri­va­ti­zuo­ti leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mą bu­tą, esan­tį Vil­niu­je, Va­du­vos g. 6–33, o ieš­ki­nį at­sa­ko­vei
V-­pė­dės se­niū­ni­jai at­me­tė. Teis­mas, da­ry­da­mas iš­va­dą, kad ieš­ko­vui,
kaip ne­pa­si­nau­do­ju­siam tei­se pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą, ši tei­sė iš­lie­ka,
kaip tą nu­ma­to Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas, at­si­žvel­gė į šias nu­sta­ty­tas
ap­lin­ky­bes: pir­ma, gin­čo bu­tas ieš­ko­vui su­teik­tas 1992 m. bir­že­lio
11 d. ry­šium su jo anks­tes­nio bu­to, esan­čio Vil­niu­je, Di­džio­ji g. 10,
re­mon­tu; an­tra, ieš­ko­vas yra šio bu­to nuo­mi­nin­kas; tre­čia, ieš­ko­vas
ir jo žmo­na gy­ve­na ne­pri­va­ti­zuo­ta­me bu­te; ket­vir­ta, ieš­ko­vas ki­tos
gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nė­ra pri­va­ti­za­vęs. Teis­mas taip pat nu­sta­tė,
jog ieš­ko­vas apie vie­ne­rius me­tus gu­lė­jo li­go­ni­nė­je ir ne­ga­lė­jo
už­si­im­ti gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mu. Be to, per 1992–1997 m. lai­ko­tar­pį
mi­rė ieš­ko­vo ir tre­čio­jo as­mens, t. y. ieš­ko­vo žmo­nos, tė­vai. 1996 ir
1997 m. ieš­ko­vas žo­džiu krei­pė­si į V-­pė­dės se­niū­ni­ją dėl bu­to pri­va­ti­za­vi­mo.
Ofi­cia­laus ra­šy­ti­nio pra­šy­mo jis tuo­met ne­pa­tei­kė. Nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės,
teis­mo nuo­mo­ne, pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė pra­šy­mo dėl gin­čo
bu­to pri­va­ti­za­vi­mo ir jo ne­pri­va­ti­za­vo leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis
dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties. Re­mian­tis J. La­jaus­ko ir J. La­jaus­kie­nės
su­si­ta­ri­mu, da­ry­ti­na iš­va­da, jog tre­čia­sis as­muo ne­pri­eš­ta­rau­ja,
jog gin­čo bu­tas bū­tų pri­va­ti­zuo­tas ieš­ko­vo var­du. At­si­žvelg­da­mas
į nu­sta­ty­tas by­los ap­lin­ky­bes, teis­mas spren­dė, kad ieš­ko­vas tu­rė­jo
tei­sę gin­čo bu­tą pri­va­ti­zuo­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­to­mis
są­ly­go­mis, ta­čiau šia tei­se per įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­pį ne­pa­si­nau­do­jo
ne dėl sa­vo kal­tės, to­dėl ieš­ko­vo pa­žeis­ta tei­sė tu­ri bū­ti ap­gin­ta
(Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13
straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas). Ieš­ki­nys at­sa­ko­vei V-­pė­dės se­niū­ni­jai
at­mes­ti­nas, ka­dan­gi gin­čo bu­to sa­vi­nin­kė yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė,
o šios sa­vi­val­dy­bės V-­pė­dės se­niū­ni­ja tė­ra sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bei
pri­klau­san­čių na­mų prie­žiū­rą vyk­dan­ti or­ga­ni­za­ci­ja.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. rug­sė­jo 3
d. nu­tar­ti­mi mi­nė­tą apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, su­tik­da­mas su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­do­mis ir jas pa­grin­džian­čiais ar­gu­men­tais, pa­pil­do­mai
nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo tei­gi­nį, kad pa­si­bai­gus Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nui, pa­si­bai­gė ir ga­li­my­bė ta­me įsta­ty­me
nu­ma­ty­to­mis są­ly­go­mis pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, pa­nei­gia Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo
gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­me nu­ma­ty­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
at­ve­jai pa­gal anks­čiau ga­lio­ju­sio Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo są­ly­gas.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vė
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pra­šo pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį, o ieš­ko­vo
J. La­jaus­ko ieš­ki­nį at­mes­ti. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas dviem
tei­si­niais ar­gu­men­tais: a) by­lą iš­nag­ri­nė­ję teis­mai ne­tin­ka­mai
aiš­ki­no ir tai­kė Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą bei nu­kry­po nuo Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo su­for­muo­tos šio įsta­ty­mo aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo prak­ti­kos
(žr. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2000 m. spa­lio 18 d. nu­tar­tį, pri­im­tą V.
Ma­tu­lai­tie­nė v. Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė by­lo­je; by­los Nr.
3K–3–1025); b) teis­mai, ne­pa­grįs­tai pri­pa­ži­nę, jog ieš­ko­vas dėl svar­bių
prie­žas­čių ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­piu, pa­žei­dė CPK 65 straips­nio nuo­sta­tas.
At­sa­ko­vė Vil­niaus
mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos V-­pė­dės se­niū­ni­ja at­si­lie­pi­me
į at­sa­ko­vės Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ka­sa­ci­nį skun­dą, ne­su­tik­da­ma
su šio ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vais ir pra­šy­da­ma pa­lik­ti ap­skųs­tus
teis­mų spren­di­mą ir nu­tar­tį ne­pa­keis­tus, at­krei­pė dė­me­sį į tai, jog
įsi­tei­sė­jus Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2001 m. rug­sė­jo 3 d. nu­tar­čiai,
gin­čo bu­tas 2001 m. rug­sė­jo 27 d. bu­vo pri­va­ti­zuo­tas.
Ieš­ko­vas J. La­jaus­kas
ir tre­čia­sis as­muo J. La­jaus­kie­nė sa­vo at­si­lie­pi­mų į at­sa­ko­vės
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ka­sa­ci­nį skun­dą CPK 356 straips­nio 2 da­ly­je
nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­pa­tei­kė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

CPK 358 straips­nio 1 da­lis
įpa­rei­go­ja ka­sa­ci­nį teis­mą, ne­per­žen­giant ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų
ir re­mian­tis by­lo­je teis­mų nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­rin­ti
ap­skųs­tus teis­mų spren­di­mą ir nu­tar­tį tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. At­sa­ko­vės
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ka­sa­ci­nia­me skun­de iš­dės­ty­ti ar­gu­men­tai
pri­pa­žin­ti­ni tei­sės klau­si­mais, dėl ku­rių tei­sė­jų ko­le­gi­jai šio­je
by­lo­je ir pri­va­lu pa­si­sa­ky­ti.
Aiški­nant ir tai­kant
1991 m. ge­gu­žės 28 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo
nuo­sta­tas, tai­gi ir at­sa­kant į klau­si­mą, ar nu­ro­dy­tą by­lą iš­nag­ri­nė­ję
teis­mai tei­sin­gai iš­spren­dė pro­ce­so ša­lių gin­čą, tin­ka­mai aiš­ki­no
ir tai­kė šio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, pir­miau­sia rei­kia at­si­žvelg­ti į gy­ve­na­mų­jų
pa­tal­pų pri­va­ti­za­vi­mo tiks­lus ir į tei­si­nių san­ty­kių, su­si­klos­tan­čių
pri­va­ti­zuo­jant gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, spe­ci­fi­ką.
Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mas nu­sta­tė vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio bu­tų fon­do pri­va­ti­za­vi­mo
(pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) tvar­ką, taip pat są­ly­gas, t. y. api­brė­žė, ko­kios
gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos pa­gal šį įsta­ty­mą ga­li bū­ti per­ka­mos, kas tu­ri
tei­sę jas pirk­ti ir pan. Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mas – ne tik su­dė­ti­nė vals­ty­bi­nio
tur­to pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­so da­lis, bet ir vie­na iš vals­ty­bės vyk­dy­tos
so­cia­li­nė­s–e­ko­no­mi­nės po­li­ti­kos kryp­čių. Pri­va­ti­za­vi­mo ap­skri­tai
ir bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo kon­kre­čiai tiks­las – nuo­sa­vy­bę iš­vals­ty­bin­ti,
t. y. trans­for­muo­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę iš vie­šo as­mens – vals­ty­bės pri­va­tiems
as­me­nims. Pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad bu­tų pri­va­ti­za­vi­mas, ku­rio iš­da­va
– at­si­ra­du­si fi­zi­nių as­me­nų nuo­sa­vy­bės tei­sė į bu­tą, yra ne vien­kar­ti­nis
ak­tas, o tam tik­ras pro­ce­sas, už­trun­kan­tis trum­pes­nį ar il­ges­nį lai­ko
tar­pą. Tai­gi įsta­ty­muo­se, nu­sta­tan­čiuo­se vals­ty­bi­nio tur­to pri­va­ti­za­vi­mo
tvar­ką, aki­vaiz­dus įsta­ty­mų lei­dė­jo sie­kis vyk­dy­ti eko­no­mi­kos re­for­mą
di­di­nant pri­va­čios nuo­sa­vy­bės da­lį ir vaid­me­nį ša­lies ūky­je. Pri­va­ti­za­vi­mu
taip pat už­tik­ri­na­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 23 ir 46
straips­niuo­se įtvir­tin­tas pri­va­čios nuo­sa­vy­bės tei­sės, ne­abe­jo­ti­nai
ir pi­lie­čių pri­va­čios nuo­sa­vy­bės tei­sės, pri­ori­te­tas prieš ki­tas
nuo­sa­vy­bės tei­sės rū­šis. Pri­va­ti­za­vi­mas yra vie­nas iš bū­dų, kaip iš
vie­nos eko­no­mi­nės sis­te­mos per­ei­ti į ki­tą eko­no­mi­nę sis­te­mą – rin­kos
eko­no­mi­ką.
Tei­si­niai san­ty­kiai,
su­si­klos­tan­tys dėl vals­ty­bi­nio tur­to, taip pat ir bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo,
pa­si­žy­mi spe­ci­fi­ka ir su­dė­tin­gu­mu, ku­riuos le­mia šių san­ty­kių sub­jek­tų
ir ob­jek­tų, pir­miau­sia vals­ty­bės ir vals­ty­bi­nio tur­to, kaip sa­vi­tų
tei­si­nio san­ty­kio da­ly­vio ir nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­to, ypa­tu­mai.
R-š­min­ga ir tai, jog, skir­tin­gai nei pri­va­ti nuo­sa­vy­bė, vals­ty­bės
nuo­sa­vy­bė ga­li bū­ti per­leis­ta ne bet ko­kios su­tar­ties, o tik pri­va­ti­za­vi­mo
tvar­ką reg­la­men­tuo­jan­čia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tos su­tar­ties pa­grin­du.
Dėl šios prie­žas­ties šis pro­ce­sas, ku­rio me­tu nuo­sa­vy­bė tei­sė iš vals­ty­bės
per­ei­na pri­va­tiems as­me­nims, be ben­drų­jų tei­sės nor­mų, re­gu­liuo­ja­mas
ir spe­cia­lio­sio­mis tei­sės nor­mo­mis.
As­mens tei­sė pri­va­ti­zuo­ti
vals­ty­bi­nį tur­tą nė­ra pri­gim­ti­nė ar ko­kia nors ki­ta ab­so­liu­ti­nė
tei­sė. Ji ga­li at­si­ras­ti tik tam tik­ro tei­sės ak­to pa­grin­du. Nag­ri­nė­ja­muo­ju
at­ve­ju toks tei­sės ak­tas yra Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mas. At­sa­kant
į klau­si­mą, ar ieš­ko­vas tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą pa­gal
Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti vi­sas
šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tas to­kio pri­va­ti­za­vi­mo są­ly­gas, bū­tent:
a) ieš­ko­vas yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti
bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra
gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų
pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vas, kaip sub­jek­tas,
ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo,
at­lik­da­mas veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo,
kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė
san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo
1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).
By­lą iš­nag­ri­nė­ję
teis­mai nu­sta­tė, jog gin­čo bu­tas ieš­ko­vui su­teik­tas 1992 m. bir­že­lio
11 d. , t. y. po Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo, ieš­ko­vas
yra šio bu­to nuo­mi­nin­kas, ieš­ko­vas ir jo žmo­na gy­ve­na ne­pri­va­ti­zuo­ta­me
bu­te, ieš­ko­vas ki­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nė­ra pri­va­ti­za­vęs (Bu­tų
pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 ir 4 da­lys). Tai­gi teis­mai iš
es­mės pri­pa­ži­no, kad yra tik pir­mo­ji ir ant­ro­ji iš mi­nė­tų są­ly­gų
gin­čo bu­tui pri­va­ti­zuo­ti, bet spren­di­muo­se vi­siš­kai ne­pa­si­sa­kė
apie tai, ar tarp gin­čo ša­lių ap­skri­tai at­si­ra­do gin­čo tei­si­nis san­ty­kis,
su­si­jęs su gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mu, o jei­gu at­si­ra­do, tai ka­da –
ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ar šiam įsta­ty­mui nu­sto­jus
ga­lio­ti. At­si­žvelg­da­ma į tai, tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog tik kon­sta­ta­vus
to­kių san­ty­kių bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą, ga­li­mas tei­sin­gas tarp pro­ce­so
ša­lių ki­lu­sio gin­čo iš­spren­di­mas šio­je by­lo­je.
At­kreip­ti­nas dė­me­sys
į tai, jog tuo at­ve­ju, kai bu­tu nuo­mos tei­sė­mis nau­do­jo­si ne vie­nas
as­muo – bu­to nuo­mi­nin­kas, o ke­li as­me­nys – bu­to nuo­mi­nin­kas ir jo
šei­mos na­riai, pri­va­ti­zuo­jant bu­tą pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą
su­si­klos­ty­da­vo dvie­jų rū­šių tei­si­niai san­ty­kiai. Pir­ma, su­si­klos­ty­da­vo
san­ty­kiai tarp pri­va­ti­zuo­ja­mo bu­to nuo­mi­nin­ko ir jo šei­mos na­rių,
ku­rie pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 5 straips­nį tu­rė­jo su­si­tar­ti,
kie­no var­du bus pri­va­ti­zuo­ja­mas bu­tas ir kas taps pri­va­ti­zuo­to bu­to
sa­vi­nin­ku. An­tra, su­si­klos­ty­da­vo san­ty­kiai tarp as­mens ar as­me­nų,
įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­oriš­kai iš­reiš­ku­sių sa­vo va­lią (ke­ti­ni­mus)
pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, ir mies­tų (ra­jo­nų) sa­vi­val­dy­bių ar ki­tų sub­jek­tų,
nu­ma­ty­tų Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­ny­je, įpa­rei­go­tų
nu­sta­ty­ta tvar­ka re­a­guo­ti į to­kius as­me­nų pa­reikš­tus ke­ti­ni­mus.
Tai reiš­kia, kad pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­se bū­da­vo su­da­ro­mi du san­do­riai.
Pir­mas san­do­ris bu­vo su­da­ro­mas tarp pri­va­ti­zuo­ja­mo­jo bu­to nuo­mi­nin­ko
ir jo šei­mos na­rių dėl to, kie­no var­du bus pri­va­ti­zuo­tas bu­tas ir kas
taps pri­va­ti­zuo­to bu­to sa­vi­nin­ku. To­liau as­muo ar as­me­nys, nu­ro­dy­ti
šia­me su­si­ta­ri­me, su­da­ry­da­vo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo)
su­tar­tį su sa­vi­val­dy­be ar ki­tu sub­jek­tu, nu­ma­ty­tu Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mo 4 straips­ny­je. Pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio
pras­mę su­si­ta­ri­mo tarp pri­va­ti­zuo­ja­mo bu­to nuo­mi­nin­ko ir jo šei­mos
na­rių su­da­ry­mas bu­vo bū­ti­na bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo)
su­tar­ties su­da­ry­mo są­ly­ga (con­di­tio si­ne qua non). Tai­gi bu­to
pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) su­tar­tis ne­ga­lė­jo bū­ti su­da­ry­ta,
jei­gu toks su­si­ta­ri­mas ne­bū­da­vo pa­sie­kia­mas. Be to, nu­ro­dy­ta bu­tų
pri­va­ti­za­vi­mo struk­tū­ra lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad tei­si­niam san­ty­kiui
dėl bu­to pri­va­ti­za­vi­mo at­si­ras­ti vie­no ju­ri­di­nio fak­to ne­už­ten­ka,
o yra rei­ka­lin­ga va­di­na­mo­ji ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis, t. y. sis­te­ma,
su­si­de­dan­ti iš ke­lių tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sių veiks­mų ir san­do­rių.
By­lo­je nu­sta­ty­ta,
jog iki 1998 m. lie­pos 1 d. , t. y. kai Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mas ga­lio­jo
vi­sa ap­im­ti­mi, ieš­ko­vas šio įsta­ty­mo ir jo nuo­sta­tas kon­kre­ti­zuo­jan­čių
tei­sės ak­tų (Vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio bu­tų fon­do pri­va­ti­za­vi­mo
tai­syk­lės, pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bės 1991 m. lie­pos 31 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 309 „Dėl bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo, par­da­vi­mo ir nau­do­ji­mo tvar­kos”,
Sei­mo 1993 m. ba­lan­džio 1 d. nu­ta­ri­mas Nr. I–118 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo tvar­kos”, Vy­riau­sy­bės 1993 m.
ba­lan­džio 20 d. po­tvar­kis Nr. 290p „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo
„Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo
tvar­kos” vyk­dy­mo”) nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais ne­si­krei­pė į ins­ti­tu­ci­jas,
įpa­rei­go­tas spręs­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo klau­si­mus, tai­gi ne­iš­reiš­kė,
kaip to rei­ka­la­vo įsta­ty­mas, sa­vo va­lios (ke­ti­ni­mų) įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bėn
nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas (b. l. 21–26, 39–43). Iš by­los taip
pat ma­ty­ti, kad ieš­ko­vo J. La­jaus­ko ir tre­čio­jo as­mens J. La­jaus­kie­nės
su­si­ta­ri­mas dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo J. La­jaus­ko var­du bu­vo
su­da­ry­tas tik 2001 m. ko­vo 6 d. , tai­gi Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui
nu­sto­jus ga­lio­ti (b. l. 5). Be to, ir pats ieš­ko­vas, pa­aiš­kin­da­mas, ko­dėl
Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo me­tu ne­si­krei­pė dėl gin­čo
bu­to pri­va­ti­za­vi­mo, nu­ro­dė, kad tuo me­tu dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo
jis ne­su­ta­rė su žmo­na (b. l. 3). Šios ap­lin­ky­bės ro­do, kad ga­lio­jant
Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ne­bu­vo su­da­ry­tas su­si­ta­ri­mas dėl
to, kie­no var­du bus pri­va­ti­zuo­ja­mas gin­čo bu­tas ir kas taps pri­va­ti­zuo­to
bu­to sa­vi­nin­ku, o tai reiš­kia, kad tuo me­tu gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mas
bei ieš­ko­vo tei­sės pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą įgi­ji­mas ir jos to­les­nis
įgy­ven­di­ni­mas ap­skri­tai bu­vo ne­ga­li­mas, to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja
spren­džia, kad ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ieš­ko­vas sub­jek­ti­nės
tei­sės pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą ne­įgi­jo, nes jo va­lia pri­va­ti­zuo­ti
nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tais ter­mi­nais
ir tin­ka­ma for­ma ne tik ne­bu­vo, bet ir ne­ga­lė­jo bū­ti iš­reikš­ta.
Sub­jek­ti­nių ci­vi­li­nių
tei­sių ir pa­rei­gų, tai­gi ir ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių, at­si­ra­di­mo,
pa­si­kei­ti­mo ar pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dai iš­var­dy­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CK 4 straips­ny­je (1997 m. ge­gu­žės 17 d. įsta­ty­mo Nr. I–459 re­dak­ci­ja).
Šio straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad ci­vi­li­nės tei­sės ir pa­rei­gos
at­si­ran­da iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų nu­ma­ty­tų pa­grin­dų
<…>. Ci­vi­li­nės tei­sės dok­tri­na ir tei­sės tai­ky­mo tra­di­ci­jos
pa­tvir­ti­na iš­va­dą, kad gin­čo san­ty­kiui tai­ko­mi tie įsta­ty­mai, ku­rie
ga­lio­jo gin­čo san­ty­kio at­si­ra­di­mo, pa­si­kei­ti­mo ar pa­si­bai­gi­mo
mo­men­tu. Ta ap­lin­ky­bė, kad ci­vi­li­nės by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu įsta­ty­mas,
re­gu­lia­vęs gin­čo san­ty­kį, ne­be­ga­lio­ja, ne­tu­ri reikš­mės, nes įsta­ty­mo
pri­pa­ži­ni­mas ne­te­ku­siu ga­lios reiš­kia, kad jis ne­be­vei­kia „į at­ei­tį”
(ex nunc), t. y. jis ne­ga­lio­ja po jo pa­nai­ki­ni­mo at­si­ra­du­siems
tei­si­niams san­ty­kiams, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad iš­nyks­ta (pa­si­bai­gia)
tei­sės ir pa­rei­gos, įgy­tos pa­gal anks­čiau ga­lio­ju­sį įsta­ty­mą. Va­di­na­si,
įsta­ty­mui nu­sto­jus ga­lio­ti, ga­li­ma re­a­li­zuo­ti (įgy­ven­din­ti) tik
tą tei­sę, ku­ri bu­vo įgy­ta re­mian­tis įsta­ty­mu, įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo
me­tu ir ku­ri bu­vo pa­žeis­ta. Kaip jau mi­nė­ta, ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mui gin­čo san­ty­kis, t. y. tei­si­nis san­ty­kis dėl bu­to pri­va­ti­za­vi­mo
tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo, ne­at­si­ra­do, nes tuo me­tu ieš­ko­vas sub­jek­ti­nės
tei­sės pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą ne­įgi­jo, o kai sub­jek­ti­nės tei­sės
nė­ra, ne­ga­li bū­ti ir šios tei­sės pa­žei­di­mo. Bū­tent to­kios nuo­sta­tos
lai­ko­ma­si ir anks­tes­nė­je Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ko­je (žr. Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo 2000 m. spa­lio 18 d. nu­tar­tį, pri­im­tą V. Ma­tu­lai­tie­nė v.
Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė by­lo­je; by­los Nr. 3K–3–1025). Va­di­na­si,
kai gin­čo san­ty­kis ne­at­si­ra­do ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui,
šis įsta­ty­mas, kaip pa­grįs­tai nu­ro­do ka­sa­to­rius, šiam san­ty­kiui ne­ga­li
bū­ti tai­ko­mas.
Be to, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, jog nu­ro­dy­tą by­lą iš­nag­ri­nė­ję teis­mai ne­tin­ka­mai
aiš­ki­no ir tai­kė 1992 m. ba­lan­džio 7 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų
ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mą, t. y. pa­da­rė
ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mą. To­kio po­bū­džio tei­sės pa­žei­di­mas,
va­do­vau­jan­tis CPK 358 straips­nio 2 da­li­mi, su­da­ro pa­grin­dą ka­sa­ci­niam
teis­mui per­ženg­ti pa­duo­to ka­sa­ci­nio skun­do ri­bas.
Ka­sa­ci­ne tvar­ka per­žiū­ri­mų
teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties, ku­riais ieš­ko­vui bu­vo pri­pa­žin­ta tei­sė
pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, tei­si­nį
pa­grin­dą su­da­ro Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to aiš­ki­ni­mas ir tai­ky­mas. Šia­me
punk­te (2000 m. spa­lio 12 d. įsta­ty­mo re­dak­ci­ja Nr. VIII–2033; įsta­ty­mas
įsi­ga­lio­jo 2001 m. sau­sio 1 d. ) nu­sta­ty­ta, jog vals­ty­bės (sa­vi­val­dy­bės)
gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ja­mos (par­duo­da­mos)
<…>, kai pri­va­ti­zuo­ja nuo­mi­nin­kai, ku­riems teis­mo spren­di­mu
pri­pa­žin­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti jų nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas
pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą. Teis­mų nuo­mo­ne, ieš­ko­vo, kaip
sub­jek­to, tu­rin­čio tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą, tei­sė pri­va­ti­zuo­ti
nuo­mo­ja­mą bu­tą nu­ro­dy­to įsta­ty­mo pa­grin­du tu­ri bū­ti gi­na­ma ne­pri­klau­so­mai
nuo to, kad jis Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais
ne­si­krei­pė dėl bu­to pri­va­ti­za­vi­mo, jei­gu nu­sta­ty­ta, kad dėl bu­to
pri­va­ti­za­vi­mo jis ne­si­krei­pė dėl svar­bių prie­žas­čių. Taip aiš­kin­da­mi
ir tai­ky­da­mi Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą, teis­mai neiš­si­aiš­ki­no šios
tei­sės nor­mos pa­skir­ties ir ne­pa­grįs­tai iš­plė­tė leis­ti­nas jos tai­ky­mo
ri­bas. Toks aiš­ki­ni­mas nu­ro­dy­tą tei­sės nor­mą lei­džia vi­siš­kai ne­pa­grįs­tai
ver­tin­ti kaip dar vie­ną sa­va­ran­kiš­ką bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pa­grin­dą,
ku­riuo iš es­mės bū­tų pa­nei­gia­ma anks­tes­nė Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­me
nu­sta­ty­ta bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo struk­tū­ra.
At­si­žvelg­da­ma į įsta­ty­mų
lei­dė­jo ke­ti­ni­mus už­baig­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mą, t. y. jų par­da­vi­mą
leng­va­ti­ne tvar­ka, ir sis­te­miš­kai aiš­kin­da­ma nu­ro­dy­to įsta­ty­mo
13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te įtvir­tin­tą nuo­sta­tą, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
spren­džia, jog nu­ro­dy­ta tei­sės nor­ma ne­lei­džia pra­dė­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
pro­ce­dū­ros, kar­tu ir tęs­ti bu­tų par­da­vi­mą leng­va­ti­ne tvar­ka nu­sto­jus
ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui. Šios tei­sės nor­mos pa­skir­tis
yra ki­ta. Ja sie­kia­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bę Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo
pa­grin­du pra­dė­tas ir ne­baig­tas bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras už­baig­ti,
šiam įsta­ty­mui nu­sto­jus ga­lio­ti. Tai­gi pa­gal Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo
gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą
nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui teis­mi­ne tvar­ka ga­li­ma
ap­gin­ti tik pas­ta­ro­jo įsta­ty­mo pa­grin­du ir jo ga­lio­ji­mo me­tu įgy­tas
as­me­nų sub­jek­ti­nes tei­ses, ku­rios bu­vo pa­žeis­tos. Tai­gi ši tei­sės
nor­ma tai­ky­ti­na to­kiais at­ve­jais, kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo
įsta­ty­mui gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą pa­žei­di­mo
teis­me iš­spręs­tas ir pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tas
tu­ri bū­ti pri­va­ti­zuo­tas (par­duo­tas) ar­ba kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų
pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą
pa­žei­di­mo teis­me dar ne­iš­spręs­tas ir jį iš­spren­dus pri­im­to teis­mo
spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tą rei­kė­tų pri­va­ti­zuo­ti (par­duo­ti). Bū­tent
taip mi­nė­ta tei­sės nor­ma aiš­ki­na­ma ir tai­ko­ma Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
prak­ti­ko­je (žr. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 16 d. nu­tar­tį,
pri­im­tą A. Ti­di­kie­nė v. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė by­lo­je,
by­los Nr. 3K–3–98; Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 30 d. nu­tar­tį,
pri­im­tą L. M-­go­lio­va v. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė by­lo­je,
by­los Nr. 3K–3–188).
Kaip tei­sės nor­ma, ku­ria
sie­kia­ma už­baig­ti pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą pra­dė­tas pro­ce­dū­ras,
aiš­kin­ti­nas ir Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis
įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas, nu­sta­tan­tis, kad vals­ty­bės
(sa­vi­val­dy­bės) gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ja­mos
(par­duo­da­mos) <…>, kai pri­va­ti­zuo­ja nuo­mi­nin­kai, ku­riems įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka iki 1998 m. lie­pos 1 d. Sei­mo su­da­ry­ta ko­mi­si­ja bu­vo
iš­da­vu­si lei­di­mus pri­va­ti­zuo­ti nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas
pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą.
By­lo­je jau kon­sta­tuo­ta,
kad ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ieš­ko­vas sub­jek­ti­nės
tei­sės pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą ne­įgi­jo, to­dėl ši tei­sė ne­bu­vo ir
ne­ga­lė­jo bū­ti pa­žeis­ta, to­dėl teis­mams tai­ky­ti šio­je by­lo­je Gy­ven­to­jų
ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 13 straips­nio 2
da­lies 2 punk­tą ne­bu­vo tei­si­nio pa­grin­do.
Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jų teis­mai nu­sta­tė vi­sas šiai by­lai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes
ir jų nė vie­na iš pro­ce­so ša­lių ne­gin­či­ja. Kaip mi­nė­ta, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad teis­mai, spręs­da­mi pro­ce­so ša­lių gin­čą, pa­žei­dė ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mas. Šis pa­žei­di­mas yra pa­grin­das ap­skųs­tus teis­mų spren­di­mą
ir nu­tar­tį pa­nai­kin­ti (CPK 3542 straips­nio 2 da­lis). Dėl šių prie­žas­čių ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų,
ku­riais ke­lia­ma įro­dy­mų ver­ti­ni­mo ir įro­di­nė­ji­mo tai­syk­lių, įtvir­tin­tų
CPK 65 straips­ny­je, tai­ky­mo pro­ble­ma, teis­mams ver­ti­nant prie­žas­čių,
dėl ku­rių ieš­ko­vas nu­sta­ty­tu lai­ku ne­si­krei­pė dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo,
po­bū­dį, kaip ne­da­ran­čių įta­kos šios by­los baig­čiai, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
ne­ana­li­zuo­ja ir dėl jų pa­grįs­tu­mo ne­pa­si­sa­ko.
Kar­tu tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pri­pa­žįs­ta, jog ka­sa­ci­jai ne­reikš­min­ga ir at­sa­ko­vės Vil­niaus mies­to
sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos V-­pė­dės se­niū­ni­jos at­si­lie­pi­me
į ka­sa­ci­nį skun­dą nu­ro­dy­ta ap­lin­ky­bė, jog įsi­tei­sė­jus ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­čiai gin­čo bu­tas 2001 m. rug­sė­jo 27 d. pri­va­ti­zuo­tas,
nes ka­sa­ci­ne tvar­ka ap­skųs­tų teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties įvyk­dy­mo
fak­tas ne­tu­ri įta­kos jų tei­sė­tu­mui ar ne­tei­sė­tu­mui.
Api­ben­drin­da­ma iš­dės­ty­tus
tei­si­nius ar­gu­men­tus, tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, jog nu­sta­ty­tų
by­los ap­lin­ky­bių pa­grin­du pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų
teis­mai ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­no bei tai­kė tiek Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo,
tiek Gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mus,
nu­kry­po nuo Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo su­for­muo­tos šių įsta­ty­mų aiš­ki­ni­mo
ir tai­ky­mo prak­ti­kos ir pri­ėmė ne­tei­sė­tus spren­di­mą ir nu­tar­tį (CPK
12 straips­nis, 3542
straips­nio 2 da­lis), to­dėl ka­sa­ci­ne tvar­ka ap­skųs­ti teis­mų spren­di­mas
ir nu­tar­tis nai­ki­na­mi ir pri­ima­mas nau­jas spren­di­mas, ku­riuo ieš­ko­vo
J. La­jaus­ko ieš­ki­nys at­me­ta­mas (CPK 368 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas
ir 4 da­lis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais ir va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu
bei 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Vil­niaus mies­to 2–ojo
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mą, Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. rug­sė­jo 3
d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir ieš­ki­nį at­mes­ti.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt