|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 10. Dėl vertinimo, ar įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo pažeista darbuotojo garbė ir orumas, ir pažeistų teisių gynimo V-tinant, ar įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo pažeista darbuotojo garbė ir orumas, reikia vadovautis protingumo kriterijais ir atsižvelgti ne tik į ieškovo nuomonę, bet ir į nusistovėjusią tvarką, kuria sprendžiamas darbo sutarties nutraukimas, ar darbdavio pateikta informacija yra susijusi tik su darbo santykiais, ar išeina už jų ribų, ar darbdavys, pateikdamas tam tikrus duomenis apie asmenį, tik įgyvendina savo teisę vertinti jį kaip darbuotoją, ar informacija pateikiama įžeidžiant, žeminančia forma, siekiant moraliai sumenkinti darbuotoją ir kita. Nustačius faktą, kad darbdavio paskleisti duomenys nesusiję su darbo santykiais arba su jais susiję faktai išreikšti žeminančia, įžeidžiančia forma, galima ginti darbuotojo garbę ir orumą civilinės teisės nustatyta tvarka. Jeigu darbdavio nurodyti atleidimo iš darbo pagrindai, susiję su darbuotojo dalykinėmis, kvalifikacinėmis savybėmis, nagrinėjant darbo ginčą, nepasitvirtino, tai darbuotojo profesinės teisės yra apginamos darbo teisės numatytais būdais ir papildomai Civilinio kodekso 1. 114 straipsnyje nustatyta tvarka neturėtų būti ginamos, jeigu nenustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį, buvo pažeista darbuotojo garbė ir orumas. Civilinė byla Nr. 3K–3–980/2002 Bylų kategorija 20. 6 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os S-ienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) V-aus G-o, B-iaus P-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus kraujo centro kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-o Čuprinsko ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus kraujo centrui dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas A. Čuprinskas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atsakovas VšĮ Vilniaus kraujo centras 2000 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 77–K „Dėl A. Čuprinsko darbo“ paskelbė tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą, t. y. šiame įsakyme pažymėjo, kad „A. Čuprinskas nevykdė savo pareigų, nurodytų jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis pasirašytinai supažindintas“. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 2001 m. vasario 12 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog A. Čuprinskas nevykdė savo pareigų. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šią nutartį paliko nepakeistą. Ieškovo nuomone, tokia teismo išvada leidžia teigti, kad anksčiau minėtas atsakovo teiginys 2000 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 77–K yra tikrovės neatitinkanti žinia. Ši žinia ieškovą pažemino pažįstamų, bendradarbių akyse, pažeidė jo garbę ir orumą, be to, dėl neteisėto atleidimo jis nebuvo registruojamas valstybinėje darbo biržoje, negalėjo laiku atsiskaityti su banku už lizingo būdu įsigytą kompiuterį, už komunalines paslaugas ir pokalbius telefonu. Ieškovas prašė teismo paneigti atsakovo 2000 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 77–K paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias jo garbę ir orumą, įpareigojant pakeisti jų turinį taip: „. . . A. Čuprinskas, dirbdamas vyr. finansininkės pavaduotoju, savo pareigas, nurodytas jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis supažindintas pasirašytinai, vykdė. “ „Kitų darbo drausmės pažeidimų, išvardytų šio įsakymo 1, 2 ir 3 pastraipose, A. Čuprinskas nepadarė, nes įstatymo pažeidimo kaltės jo veiksmuose teismas nesurado. “ Be to, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti jo naudai 10 000 Lt už jam padarytą moralinę bei materialinę žalą. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad 2000 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 77–K „Dėl A. Čuprinsko darbo“ neatitinka tikrovės ir žemina A. Čuprinsko garbę ir orumą šis teiginys: „A. Čuprinskas, dirbdamas vyr. finansininkės pavaduotoju, nevykdė savo pareigų, nurodytų jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis pasirašytinai supažindintas“. Teismas įpareigojo atsakovą VšĮ Vilniaus kraujo centrą paneigti 2000 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 77–K „Dėl A. Čuprinsko darbo“ turinio dalį ir atskirame įsakyme nurodyti, kad: „A. Čuprinskas, dirbdamas vyr. finansininkės pavaduotoju, savo pareigas, nurodytas jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis supažindintas pasirašytinai, vykdė“; „Kitų darbo drausmės pažeidimų, išvardytų šio įsakymo 1, 2 ir 3 pastraipose, A. Čuprinskas nepadarė“. Šį įsakymą atsakovas įpareigotas paskelbti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pakabinti įstaigos skelbimų lentoje. Teismas taip pat priteisė iš VšĮ Vilniaus kraujo centro A. Čuprinsko naudai 700 Lt moralinei žalai atlyginti. Motyvuodamas priimtą sprendimą, teismas pažymėjo, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, 2001 m. birželio 6 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovas neįrodė konkrečių neteisėtų veiksmų fakto, dėl to negalima buvo pripažinti ieškovo kaltu dėl nenustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovo drausminės atsakomybės klausimas apskritai negalėjo būti keliamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2000 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 77–K esantis teiginys, jog ieškovas nevykdė savo pareigų, nurodytų pareiginėje instrukcijoje, neatitinka tikrovės, nes atsakovas jo neįrodė. Kadangi atsakovo įsakymai yra perduodami buhalterijai ir įsegami į asmens bylą, su įsakymu Nr. 77–K susipažino atsakovo darbuotojai. Taigi neatitinkančios tikrovės žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, tapo žinomos tretiesiems asmenims bei susidarė faktų visuma, kurių pagrindu ieškovo garbė ir orumas ginami pagal CK 7 ir 71 straipsnių nuostatas. Nustatydamas moralinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad neatitinkančios tikrovės žinios apie ieškovą nebuvo paskleistos viešai, o tapo žinomos nedideliam trečiųjų asmenų ratui (buhalterijos ir personalo skyrių darbuotojams), taip pat atsižvelgė į paskleistų žinių pobūdį ir asmens pažeminimo laipsnį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2002 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovas VšĮ Vilniaus kraujo centras įpareigotas įsakymą dėl tikrovės neatitinkančių teiginių apie A. Čuprinsko darbą VšĮ Vilniaus kraujo centre paskelbti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pakabinti įstaigos skelbimų lentoje. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas nėra pareiškęs ieškininio reikalavimo paskelbti ir pakabinti įstaigos skelbimų lentoje įsakymą, paneigiantį tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui nustatytas toks įpareigojimas, naikintina. Kolegija pažymėjo, kad nors atsakovo teiginiai apie ieškovą paneigti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. vasario 12 d. ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartimis, atsakovas šių teiginių adekvačia paskelbimui tvarka nepaneigė, todėl ieškovui išliko teisė reikalauti šių žinių paneigimo ir moralinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 24 d. nutarties dalį dėl 700 Lt priteisimo ieškovui iš atsakovo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais teiginiais: 1. Teismas priimtą sprendimą, vadovaudamasis CPK 59 ir 64 straipsniais, turėjo pagrįsti, nurodydamas konstatuotus atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriais pažeisti ieškovo garbė ir orumas, moralinės žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir moralinės žalos. Tuo tarpu teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė moralinę žalą ir priėmė sprendimą, remdamasis vien samprotavimais ir faktiniais duomenimis neparemtais ieškovo teiginiais, taip pažeisdamas materialinės (CK 71 straipsnis) ir procesinės teisės normas. 2. Ieškovas, tvirtindamas, kad jam padaryta moralinė žala, nurodė apie materialinę žalą, t. y. jog jam buvo pavėluotai sumokėtas atlyginimas, jis negalėjo laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas ir pokalbius telefonu, taip pat su banku už paskolą. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasatoriaus argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad, vykdydamas darbo sutartyje nustatytas teises ir pareigas, nepažeidė ieškovo asmeninių neturtinių teisių, nesikėsino į jo garbę ir orumą ir nepaskleidė jokių tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovo asmenį, todėl neprivalo mokėti jam moralinės žalos atlyginimo, yra teisės klausimas (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė (Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindų laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, CK 1. 114 straipsnis, 1964 m. CK 7, 71 straipsniai). Teisė į garbę ir orumą gali būti ginama, jeigu paskleidžiant apie asmenį tam tikrą informaciją šios asmeninės neturtinės vertybės buvo pažeistos. Akivaizdu, kad šių vertybių gynimui būtina nustatyti tam tikrų juridinių faktų visumą. Teisė į garbę ir orumą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant, ar ši teisė, darbdaviui vykdant savo funkcijas, nepažeista, būtina atriboti šių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimą nuo darbdavio teisės vertinti darbines, dalykines asmens savybes, darbo rezultatus, realizavimo. Darbdavys privalo ir turi teisę vertinti darbuotoją, jo dalykines savybes, darbo rezultatus, nes už juos mokamas atlyginimas. Tik pasitikint darbuotojo kvalifikacija, gebėjimais pakankamai gerai atlikti tam tikras darbines funkcijas, galimi normalūs darbo santykiai. 2000 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 77–K „Dėl A. Čuprinsko darbo“ atsakovas Darbo sutarties įstatymu suteikta jam teise nutraukė darbo santykius su ieškovu. Kilusį darbo ginčą dėl atleidimo pagrįstumo išsprendė teismas. Nagrinėdami ieškinį, kad tokiais veiksmais darbdavys dar pažeidė ir darbuotojo garbę bei orumą, teismai privalo tikrinti, ar vertindamas darbuotojo dalykines savybes, pasiruošimą atlikti tam tikras darbines funkcijas, pačius darbuotojo darbo rezultatus, darbdavys kartu nepaskleidžia duomenų, kurie pažeidžia darbuotojo garbę ir orumą. Kad darbo santykius fiksuojančiuose dokumentuose nurodyti duomenys pažemino darbuotojo garbę ir orumą, turi įrodyti darbuotojas. V-tinant, ar įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo pažeista darbuotojo garbė ir orumas, reikia vadovautis protingumo kriterijais ir atsižvelgti ne tik į ieškovo nuomonę, bet ir į nusistovėjusią tvarką, kuria sprendžiamas darbo sutarties nutraukimas, ar darbdavio pateikta informacija yra susijusi tik su darbo santykiais, ar išeina už jų ribų, ir ar darbdavys, pateikdamas tam tikrus duomenis apie asmenį, tik įgyvendina savo teisę vertinti jį kaip darbuotoją, ar informacija pateikiama įžeidžiant, žeminančia forma, siekiant moraliai sumenkinti darbuotoją ir kita. Nustačius faktą, kad darbdavio paskleisti duomenys nesusiję su darbiniais santykiais arba su jais susiję faktai išreikšti žeminančia, įžeidžiančia forma, galima ginti darbuotojo garbę ir orumą civilinės teisės nustatyta tvarka. Jeigu darbdavio nurodyti atleidimo iš darbo pagrindai, susiję su darbuotojo dalykinėmis, kvalifikacinėmis savybėmis, nagrinėjant darbo ginčą, nepasitvirtino, tai darbuotojo profesinės teisės yra apginamos darbo teisės numatytais būdais ir papildomai CK 1. 114 straipsnyje numatyta tvarka neturėtų būti ginamos, jeigu nenustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį, buvo pažeista darbuotojo garbė ir orumas. Teismai nurodė, kad įsakyme atleisti ieškovą iš darbo kaip praradusį pasitikėjimą, buvo įtvirtinta žinia, jog ieškovas, dirbdamas vyr. finansininkės pavaduotoju, nevykdė savo pareigų, nurodytų jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis pasirašytinai susipažino. Ši žinia neatitiko tikrovės ir pažemino atsakovą, apkaltinus jį blogu, aplaidžiu darbu. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami neturtinių asmeninių teisių gynimo klausimą, teismai neatribojo darbinių teisių nuo civilinių neturtinių teisių, neaiškino, ar darbdavys, įsakymu nutraukdamas darbo santykius su ieškovu, siekė paskleisti tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažeminti jo garbę ir orumą. Teismai nevertino fakto, kad įsakyme nurodyti duomenys buvo darbo ginčo dalykas ir tik teismų sprendimais buvo konstatuota, kad jie neįrodyti. Įsakymo priėmimo momentu darbdavys buvo įsitikinęs minėtų duomenų teisingumu ir atitinkamos ieškovo veiklos faktus vertino kaip instrukcijų nesilaikymą. Tokio vertinimo teisė jam nustatyta Darbo sutarties įstatymu, o jeigu šia teise pasinaudojo netinkamai, jis atsakė darbo santykius reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka. Atsakomybei atsirasti pagal civilinės teisės normas, ginančias asmens garbę ir orumą, turi būti nustatytas šios asmeninės neturtinės teisės pažeidimas. Be garbės ir orumo pažeidimo, turi būti konstatuotas ir kitas juridiškai reikšmingas faktas – tokių garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Teismai nurodė, kad įsakymo dėl ieškovo atleidimo, kuriame išdėstytas darbuotojo darbo vertinimas, perdavimas atitinkamiems įstaigos tarnybų darbuotojams – buhalterijai, personalo reikalus tvarkantiems asmenims – yra žinių paskleidimas. Kolegija su tokiu žinių paskleidimo aiškinimu ir teisės normos taikymu sutikti negali. Darbdavio įsakymas priimamas administruojant įmonės, įstaigos, organizacijos darbą ir yra darbdavio sprendimų forma. Priimtas įsakymas nustatyta tvarka nukreipiamas vykdyti, perduodant jį atitinkamas funkcijas atliekantiems darbuotojams. Toks įsakyme esančios informacijos perdavimas nėra savitikslis jos paskleidimas, bet būtinas veiksmas, siekiant, kad darbdavio sprendimas būtų įvykdytas, užtikrinant sklandų įstaigos darbą. Be abejo, darbdavio įsakymai gali būti ne tik perduodami pavieniams kompetentingiems darbuotojams, bet ir paskelbiami platesniam darbuotojų ratui: pakabinami skelbimų lentoje, viešai perskaitomi, perduodami susipažinti pasirašytinai ir kt. Tokiu paskelbimu gali būti siekiama įvairių tikslų: perduoti darbo organizavimui būtiną informaciją, su kuria būtina susipažinti visiems darbuotojams ar plačiam jų ratui, informacijos paskleidimu galima pasinaudoti ir kaip priemone kitiems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, viešai paskelbęs informaciją apie kurio nors darbuotojo padarytus pažeidimus, darbdavys gali tikėtis drausminančio poveikio pažeidėjui ir visam kolektyvui. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje A. Aželytė ir kt. v. V. Aželis ir kt. 2001 m. spalio 31 d. nutartyje pažymėjo, kad asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu nelaikomas sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus, taip pat informacijos pateikimas kompetentingai institucijai, vykdančiai savo funkcijas norminių aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, teismas privalėjo svarstyti, ar privalomas informacijos pateikimas kompetentingiems asmenims, turintiems teisę ją gauti (tos pačios įstaigos atitinkamų padalinių darbuotojams, kitoms institucijoms), yra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 7 ir 71 straipsnius, neatribojo atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės pagal darbo santykius reglamentuojančias normas nuo civilinės atsakomybės už asmeninių neturtinių teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nenustatė ir neanalizavo apeliacinio skundo argumento, kad neatsirado pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už ieškovo garbės ir orumo pažeidimą (CPK 332 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, neteisėta, todėl naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 3542 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir CPK 370 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |