TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 10. Dėl ver­ti­ni­mo, ar įsa­ky­mu dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­žeis­ta dar­buo­to­jo gar­bė ir oru­mas, ir pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo

V-­ti­nant, ar įsa­ky­mu
dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­žeis­ta dar­buo­to­jo gar­bė ir oru­mas,
rei­kia va­do­vau­tis pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais ir at­si­žvelg­ti ne tik į
ieš­ko­vo nuo­mo­nę, bet ir į nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką, ku­ria spren­džia­mas
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas, ar darb­da­vio pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja
yra su­si­ju­si tik su dar­bo san­ty­kiais, ar iš­ei­na už jų ri­bų, ar darb­da­vys,
pa­teik­da­mas tam tik­rus duo­me­nis apie as­me­nį, tik įgy­ven­di­na sa­vo
tei­sę ver­tin­ti jį kaip dar­buo­to­ją, ar in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma įžei­džiant,
že­mi­nan­čia for­ma, sie­kiant mo­ra­liai su­men­kin­ti dar­buo­to­ją ir ki­ta.
Nu­sta­čius fak­tą, kad darb­da­vio pa­skleis­ti duo­me­nys ne­su­si­ję su dar­bo
san­ty­kiais ar­ba su jais su­si­ję fak­tai iš­reikš­ti že­mi­nan­čia, įžei­džian­čia
for­ma, ga­li­ma gin­ti dar­buo­to­jo gar­bę ir oru­mą ci­vi­li­nės tei­sės nu­sta­ty­ta
tvar­ka. Jei­gu darb­da­vio nu­ro­dy­ti at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dai, su­si­ję
su dar­buo­to­jo da­ly­ki­nė­mis, kva­li­fi­ka­ci­nė­mis sa­vy­bė­mis, nag­ri­nė­jant
dar­bo gin­čą, nepa­si­tvir­ti­no, tai dar­buo­to­jo pro­fe­si­nės tei­sės yra
ap­gi­na­mos dar­bo tei­sės nu­ma­ty­tais bū­dais ir pa­pil­do­mai Ci­vi­li­nio
ko­dek­so 1. 114 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­tu­rė­tų bū­ti gi­na­mos,
jei­gu ne­nu­sta­ty­ta, kad, nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį, bu­vo pa­žeis­ta
dar­buo­to­jo gar­bė ir oru­mas.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–3–980/2002
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 20. 6

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
rug­sė­jo 11 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: J-os S-ie­nės (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kė, pra­ne­šė­ja)
V-aus G-o, B-iaus P-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo vie­šo­sios
įstai­gos Vil­niaus krau­jo cen­tro ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 26 d. spren­di­mo ir Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m.
sau­sio 24 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo
A-o Čup­rins­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai įstai­gai Vil­niaus krau­jo
cen­trui dėl gar­bės ir oru­mo gy­ni­mo ir mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo
pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas A. Čup­rins­kas
krei­pė­si į teis­mą ir nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas VšĮ Vil­niaus krau­jo cen­tras
2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­mu Nr. 77–K „Dėl A. Čup­rins­ko dar­bo“ pa­skel­bė
tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čią ži­nią apie ieš­ko­vą, t. y. šia­me įsa­ky­me pa­žy­mė­jo,
kad „A. Čup­rins­kas ne­vyk­dė sa­vo pa­rei­gų, nu­ro­dy­tų jo pa­rei­gi­nė­je
in­struk­ci­jo­je, su ku­ria jis pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas“. Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs by­lą dėl ieš­ko­vo at­lei­di­mo iš dar­bo
pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, 2001 m. va­sa­rio 12 d. nu­tar­ty­je pa­žy­mė­jo,
kad at­sa­ko­vas ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, jog A. Čup­rins­kas ne­vyk­dė sa­vo pa­rei­gų.
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja šią
nu­tar­tį pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ieš­ko­vo nuo­mo­ne, to­kia teis­mo iš­va­da
lei­džia teig­ti, kad anks­čiau mi­nė­tas at­sa­ko­vo tei­gi­nys 2000 m. spa­lio
2 d. įsa­ky­me Nr. 77–K yra tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­ti ži­nia. Ši ži­nia ieš­ko­vą
pa­že­mi­no pa­žįs­ta­mų, ben­dra­dar­bių aky­se, pa­žei­dė jo gar­bę ir oru­mą,
be to, dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo jis ne­bu­vo re­gist­ruo­ja­mas vals­ty­bi­nė­je
dar­bo bir­žo­je, ne­ga­lė­jo lai­ku at­si­skai­ty­ti su ban­ku už li­zin­go bū­du
įsi­gy­tą kom­piu­te­rį, už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas ir po­kal­bius te­le­fo­nu.
Ieš­ko­vas pra­šė teis­mo pa­neig­ti at­sa­ko­vo 2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­mu
Nr. 77–K pa­skelb­tas tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čias ži­nias, že­mi­nan­čias jo
gar­bę ir oru­mą, įpa­rei­go­jant pa­keis­ti jų tu­ri­nį taip:
„. . . A. Čup­rins­kas,
dirb­da­mas vyr. fi­nan­si­nin­kės pa­va­duo­to­ju, sa­vo pa­rei­gas, nu­ro­dy­tas
jo pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je, su ku­ria jis su­pa­žin­din­tas pa­si­ra­šy­ti­nai,
vyk­dė. “
„Ki­tų dar­bo draus­mės
pa­žei­di­mų, iš­var­dy­tų šio įsa­ky­mo 1, 2 ir 3 pa­strai­po­se, A. Čup­rins­kas
ne­pa­da­rė, nes įsta­ty­mo pa­žei­di­mo kal­tės jo veiks­muo­se teis­mas ne­su­ra­do. “
Be to, ieš­ko­vas pra­šė
iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti jo nau­dai 10 000 Lt už jam pa­da­ry­tą mo­ra­li­nę
bei ma­te­ria­li­nę ža­lą.
Vil­niaus miesto 1–asis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. lap­kri­čio 26 d. spren­di­mu ieš­ki­nį ten­ki­no
iš da­lies: pri­pa­ži­no, kad 2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­me Nr. 77–K „Dėl A.
Čup­rins­ko dar­bo“ ne­ati­tin­ka tik­ro­vės ir že­mi­na A. Čup­rins­ko gar­bę
ir oru­mą šis tei­gi­nys: „A. Čup­rins­kas, dirb­da­mas vyr. fi­nan­si­nin­kės
pa­va­duo­to­ju, ne­vyk­dė sa­vo pa­rei­gų, nu­ro­dy­tų jo pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je,
su ku­ria jis pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas“. Teis­mas įpa­rei­go­jo at­sa­ko­vą
VšĮ Vil­niaus krau­jo cen­trą pa­neig­ti 2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­mo Nr.
77–K „Dėl A. Čup­rins­ko dar­bo“ tu­ri­nio da­lį ir at­ski­ra­me įsa­ky­me nu­ro­dy­ti,
kad: „A. Čup­rins­kas, dirb­da­mas vyr. fi­nan­si­nin­kės pa­va­duo­to­ju, sa­vo
pa­rei­gas, nu­ro­dy­tas jo pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je, su ku­ria jis su­pa­žin­din­tas
pa­si­ra­šy­ti­nai, vyk­dė“; „Ki­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų, iš­var­dy­tų
šio įsa­ky­mo 1, 2 ir 3 pa­strai­po­se, A. Čup­rins­kas ne­pa­da­rė“. Šį įsa­ky­mą
at­sa­ko­vas įpa­rei­go­tas pa­skelb­ti per 10 die­nų nuo teis­mo spren­di­mo
įsi­tei­sė­ji­mo die­nos ir pa­ka­bin­ti įstai­gos skel­bi­mų len­to­je. Teis­mas
taip pat pri­tei­sė iš VšĮ Vil­niaus krau­jo cen­tro A. Čup­rins­ko nau­dai 700
Lt mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Mo­ty­vuo­da­mas pri­im­tą spren­di­mą,
teis­mas pa­žy­mė­jo, kad Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si ci­vi­li­nę by­lą dėl ieš­ko­vo at­lei­di­mo
iš dar­bo, 2001 m. bir­že­lio 6 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, jog at­sa­ko­vas
ne­įro­dė kon­kre­čių ne­tei­sė­tų veiks­mų fak­to, dėl to ne­ga­li­ma bu­vo
pri­pa­žin­ti ieš­ko­vo kal­tu dėl ne­nu­sta­ty­tų ne­tei­sė­tų veiks­mų ir ieš­ko­vo
draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas ap­skri­tai ne­ga­lė­jo bū­ti ke­lia­mas.
Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad at­sa­ko­vo 2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­me Nr.
77–K esan­tis tei­gi­nys, jog ieš­ko­vas ne­vyk­dė sa­vo pa­rei­gų, nu­ro­dy­tų
pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je, ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, nes at­sa­ko­vas
jo ne­įro­dė. Ka­dan­gi at­sa­ko­vo įsa­ky­mai yra per­duo­da­mi bu­hal­te­ri­jai
ir įse­ga­mi į as­mens by­lą, su įsa­ky­mu Nr. 77–K su­si­pa­ži­no at­sa­ko­vo
dar­buo­to­jai. Tai­gi ne­ati­tin­kan­čios tik­ro­vės ži­nios, že­mi­nan­čios
ieš­ko­vo gar­bę ir oru­mą, ta­po ži­no­mos tre­tie­siems as­me­nims bei su­si­da­rė
fak­tų vi­su­ma, ku­rių pa­grin­du ieš­ko­vo gar­bė ir oru­mas gi­na­mi pa­gal
CK 7 ir 71 straips­nių nuo­sta­tas. Nu­sta­ty­da­mas
mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo dy­dį, teis­mas at­si­žvel­gė į tai, kad ne­ati­tin­kan­čios
tik­ro­vės ži­nios apie ieš­ko­vą ne­bu­vo pa­skleis­tos vie­šai, o ta­po ži­no­mos
ne­di­de­liam tre­čių­jų as­me­nų ra­tui (bu­hal­te­ri­jos ir per­so­na­lo sky­rių
dar­buo­to­jams), taip pat at­si­žvel­gė į pa­skleis­tų ži­nių po­bū­dį ir as­mens
pa­že­mi­ni­mo laips­nį.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
at­sa­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą, 2002 m. sau­sio 24 d. nu­tar­ti­mi Vil­niaus
m. 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 26 d. spren­di­mą pa­kei­tė:
pa­nai­ki­no spren­di­mo da­lį, ku­ria at­sa­ko­vas VšĮ Vil­niaus krau­jo cen­tras
įpa­rei­go­tas įsa­ky­mą dėl tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čių tei­gi­nių apie A.
Čup­rins­ko dar­bą VšĮ Vil­niaus krau­jo cen­tre pa­skelb­ti per 10 die­nų nuo
spren­di­mo įsi­tei­sė­ji­mo die­nos ir pa­ka­bin­ti įstai­gos skel­bi­mų len­to­je.
Ki­tą spren­di­mo da­lį pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas
nė­ra pa­reiš­kęs ieš­ki­ni­nio rei­ka­la­vi­mo pa­skelb­ti ir pa­ka­bin­ti
įstai­gos skel­bi­mų len­to­je įsa­ky­mą, pa­nei­gian­tį tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čią
in­for­ma­ci­ją, to­dėl pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lis,
ku­ria at­sa­ko­vui nu­sta­ty­tas toks įpa­rei­go­ji­mas, nai­kin­ti­na. Ko­le­gi­ja
pa­žy­mė­jo, kad nors at­sa­ko­vo tei­gi­niai apie ieš­ko­vą pa­neig­ti Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo 2001 m. va­sa­rio 12 d. ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. bir­že­lio 6 d. nu­tar­ti­mis,
at­sa­ko­vas šių tei­gi­nių adek­va­čia pa­skel­bi­mui tvar­ka ne­pa­nei­gė, to­dėl
ieš­ko­vui iš­li­ko tei­sė rei­ka­lau­ti šių ži­nių pa­nei­gi­mo ir mo­ra­li­nės
ža­los at­ly­gi­ni­mo. At­si­žvel­giant į tai, ši teis­mo spren­di­mo da­lis pa­lik­ti­na
ne­pa­keis­ta.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas
pra­šo Vil­niaus miesto 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 26 d.
spren­di­mo ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2002 m. sau­sio 24 d. nu­tar­ties da­lį dėl 700 Lt pri­tei­si­mo
ieš­ko­vui iš at­sa­ko­vo pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo
že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui. Ka­sa­to­rius sa­vo pra­šy­mą mo­ty­vuo­ja
šiais tei­gi­niais:
1. Teis­mas pri­im­tą
spren­di­mą, va­do­vau­da­ma­sis CPK 59 ir 64 straips­niais, tu­rė­jo pa­grįs­ti,
nu­ro­dy­da­mas kon­sta­tuo­tus at­sa­ko­vo ne­tei­sė­tus veiks­mus, ku­riais
pa­žeis­ti ieš­ko­vo gar­bė ir oru­mas, mo­ra­li­nės ža­los fak­tą ir prie­žas­ti­nį
ry­šį tarp at­sa­ko­vo veiks­mų ir mo­ra­li­nės ža­los. Tuo tar­pu teis­mas pa­da­rė
iš­va­dą, kad ieš­ko­vas pa­ty­rė mo­ra­li­nę ža­lą ir pri­ėmė spren­di­mą, rem­da­ma­sis
vien sam­pro­ta­vi­mais ir fak­ti­niais duo­me­ni­mis ne­pa­rem­tais ieš­ko­vo
tei­gi­niais, taip pa­žeis­da­mas ma­te­ria­li­nės (CK 71 straips­nis) ir pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas.
2. Ieš­ko­vas, tvir­tin­da­mas,
kad jam pa­da­ry­ta mo­ra­li­nė ža­la, nu­ro­dė apie ma­te­ria­li­nę ža­lą,
t. y. jog jam bu­vo pa­vė­luo­tai su­mo­kė­tas at­ly­gi­ni­mas, jis ne­ga­lė­jo
lai­ku at­si­skai­ty­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas ir po­kal­bius te­le­fo­nu,
taip pat su ban­ku už pa­sko­lą.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį
skun­dą ne­gau­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tai,
ku­riais jis įro­di­nė­ja, kad, vyk­dy­da­mas dar­bo su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas
tei­ses ir pa­rei­gas, ne­pa­žei­dė ieš­ko­vo as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių tei­sių,
ne­si­kė­si­no į jo gar­bę ir oru­mą ir ne­pa­sklei­dė jo­kių tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čių
ži­nių apie ieš­ko­vo as­me­nį, to­dėl ne­pri­va­lo mo­kė­ti jam mo­ra­li­nės
ža­los at­ly­gi­ni­mo, yra tei­sės klau­si­mas (CPK 358 straips­nio 1 da­lis).
As­mens gar­bė ir oru­mas
yra as­me­ni­nės ne­tur­ti­nės ver­ty­bės, ku­rias gi­na tei­sė (Kon­sti­tu­ci­jos
21 straips­nis, Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­dų lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 10 straips­nis, CK 1. 114 straips­nis, 1964 m. CK 7, 71 straips­niai). Tei­sė į gar­bę ir oru­mą ga­li bū­ti
gi­na­ma, jei­gu pa­sklei­džiant apie as­me­nį tam tik­rą in­for­ma­ci­ją šios
as­me­ni­nės ne­tur­ti­nės ver­ty­bės bu­vo pa­žeis­tos. Aki­vaiz­du, kad šių
ver­ty­bių gy­ni­mui bū­ti­na nu­sta­ty­ti tam tik­rų ju­ri­di­nių fak­tų vi­su­mą.
Tei­sė į gar­bę ir oru­mą nė­ra ab­so­liu­ti, to­dėl, spren­džiant, ar ši tei­sė,
darb­da­viui vyk­dant sa­vo funk­ci­jas, ne­pa­žeis­ta, bū­ti­na at­ri­bo­ti
šių as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių ver­ty­bių pa­žei­di­mą nuo darb­da­vio tei­sės
ver­tin­ti dar­bi­nes, da­ly­ki­nes as­mens sa­vy­bes, dar­bo re­zul­ta­tus, re­a­li­za­vi­mo.
Darb­da­vys pri­va­lo ir tu­ri tei­sę ver­tin­ti dar­buo­to­ją, jo da­ly­ki­nes
sa­vy­bes, dar­bo re­zul­ta­tus, nes už juos mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas. Tik pa­si­ti­kint
dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ge­bė­ji­mais pa­kan­ka­mai ge­rai at­lik­ti
tam tik­ras dar­bi­nes funk­ci­jas, ga­li­mi nor­ma­lūs dar­bo san­ty­kiai.
2000 m. spa­lio 2 d. įsa­ky­mu Nr. 77–K „Dėl A. Čup­rins­ko dar­bo“ at­sa­ko­vas
Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mu su­teik­ta jam tei­se nu­trau­kė dar­bo san­ty­kius
su ieš­ko­vu. Ki­lu­sį dar­bo gin­čą dėl at­lei­di­mo pa­grįs­tu­mo iš­spren­dė
teis­mas. Nag­ri­nė­da­mi ieš­ki­nį, kad to­kiais veiks­mais darb­da­vys dar pa­žei­dė
ir dar­buo­to­jo gar­bę bei oru­mą, teis­mai pri­va­lo tik­rin­ti, ar ver­tin­da­mas
dar­buo­to­jo da­ly­ki­nes sa­vy­bes, pa­si­ruo­ši­mą at­lik­ti tam tik­ras dar­bi­nes
funk­ci­jas, pa­čius dar­buo­to­jo dar­bo re­zul­ta­tus, darb­da­vys kar­tu ne­pa­sklei­džia
duo­me­nų, ku­rie pa­žei­džia dar­buo­to­jo gar­bę ir oru­mą. Kad dar­bo san­ty­kius
fik­suo­jan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ti duo­me­nys pa­že­mi­no dar­buo­to­jo
gar­bę ir oru­mą, tu­ri įro­dy­ti dar­buo­to­jas. V-­ti­nant, ar įsa­ky­mu dėl
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­žeis­ta dar­buo­to­jo gar­bė ir oru­mas, rei­kia
va­do­vau­tis pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais ir at­si­žvelg­ti ne tik į ieš­ko­vo
nuo­mo­nę, bet ir į nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką, ku­ria spren­džia­mas dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mas, ar darb­da­vio pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja yra su­si­ju­si
tik su dar­bo san­ty­kiais, ar iš­ei­na už jų ri­bų, ir ar darb­da­vys, pa­teik­da­mas
tam tik­rus duo­me­nis apie as­me­nį, tik įgy­ven­di­na sa­vo tei­sę ver­tin­ti
jį kaip dar­buo­to­ją, ar in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma įžei­džiant, že­mi­nan­čia
for­ma, sie­kiant mo­ra­liai su­men­kin­ti dar­buo­to­ją ir ki­ta. Nu­sta­čius
fak­tą, kad darb­da­vio pa­skleis­ti duo­me­nys ne­su­si­ję su dar­bi­niais san­ty­kiais
ar­ba su jais su­si­ję fak­tai iš­reikš­ti že­mi­nan­čia, įžei­džian­čia for­ma,
ga­li­ma gin­ti dar­buo­to­jo gar­bę ir oru­mą ci­vi­li­nės tei­sės nu­sta­ty­ta
tvar­ka. Jei­gu darb­da­vio nu­ro­dy­ti at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dai, su­si­ję
su dar­buo­to­jo da­ly­ki­nė­mis, kva­li­fi­ka­ci­nė­mis sa­vy­bė­mis, nag­ri­nė­jant
dar­bo gin­čą, nepa­si­tvir­ti­no, tai dar­buo­to­jo pro­fe­si­nės tei­sės yra
ap­gi­na­mos dar­bo tei­sės nu­ma­ty­tais bū­dais ir pa­pil­do­mai CK 1. 114
straips­ny­je nu­ma­ty­ta tvar­ka ne­tu­rė­tų bū­ti gi­na­mos, jei­gu ne­nu­sta­ty­ta,
kad nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį, bu­vo pa­žeis­ta dar­buo­to­jo gar­bė ir
oru­mas. Teis­mai nu­ro­dė, kad įsa­ky­me at­leis­ti ieš­ko­vą iš dar­bo kaip
pra­ra­du­sį pa­si­ti­kė­ji­mą, bu­vo įtvir­tin­ta ži­nia, jog ieš­ko­vas, dirb­da­mas
vyr. fi­nan­si­nin­kės pa­va­duo­to­ju, ne­vyk­dė sa­vo pa­rei­gų, nu­ro­dy­tų
jo pa­rei­gi­nė­je in­struk­ci­jo­je, su ku­ria jis pa­si­ra­šy­ti­nai su­si­pa­ži­no.
Ši ži­nia ne­ati­ti­ko tik­ro­vės ir pa­že­mi­no at­sa­ko­vą, ap­kal­ti­nus jį
blo­gu, ap­lai­džiu dar­bu. Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad nag­ri­nė­da­mi ne­tur­ti­nių
as­me­ni­nių tei­sių gy­ni­mo klau­si­mą, teis­mai ne­at­ri­bo­jo dar­bi­nių
tei­sių nuo ci­vi­li­nių ne­tur­ti­nių tei­sių, ne­aiš­ki­no, ar darb­da­vys,
įsa­ky­mu nu­trauk­da­mas dar­bo san­ty­kius su ieš­ko­vu, sie­kė pa­skleis­ti
tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čius duo­me­nis ir pa­že­min­ti jo gar­bę ir oru­mą.
Teis­mai ne­ver­ti­no fak­to, kad įsa­ky­me nu­ro­dy­ti duo­me­nys bu­vo dar­bo
gin­čo da­ly­kas ir tik teis­mų spren­di­mais bu­vo kon­sta­tuo­ta, kad jie ne­įro­dy­ti.
Įsa­ky­mo pri­ėmi­mo mo­men­tu darb­da­vys bu­vo įsi­ti­ki­nęs mi­nė­tų duo­me­nų
tei­sin­gu­mu ir ati­tin­ka­mos ieš­ko­vo veik­los fak­tus ver­ti­no kaip in­struk­ci­jų
ne­si­lai­ky­mą. To­kio ver­ti­ni­mo tei­sė jam nu­sta­ty­ta Dar­bo su­tar­ties
įsta­ty­mu, o jei­gu šia tei­se pa­si­nau­do­jo ne­tin­ka­mai, jis at­sa­kė dar­bo
san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės nor­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. At­sa­ko­my­bei
at­si­ras­ti pa­gal ci­vi­li­nės tei­sės nor­mas, gi­nan­čias as­mens gar­bę ir
oru­mą, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas šios as­me­ni­nės ne­tur­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mas.
Be gar­bės ir oru­mo pa­žei­di­mo, tu­ri bū­ti kon­sta­tuo­tas ir ki­tas ju­ri­diš­kai
reikš­min­gas fak­tas – to­kių gar­bę ir oru­mą že­mi­nan­čių ži­nių pa­sklei­di­mas.
Teis­mai nu­ro­dė, kad įsa­ky­mo dėl ieš­ko­vo at­lei­di­mo, ku­ria­me iš­dės­ty­tas
dar­buo­to­jo dar­bo ver­ti­ni­mas, per­da­vi­mas ati­tin­ka­miems įstai­gos
tar­ny­bų dar­buo­to­jams – bu­hal­te­ri­jai, per­so­na­lo rei­ka­lus tvar­kan­tiems
as­me­nims – yra ži­nių pa­sklei­di­mas. Ko­le­gi­ja su to­kiu ži­nių pa­sklei­di­mo
aiš­ki­ni­mu ir tei­sės nor­mos tai­ky­mu su­tik­ti ne­ga­li. Darb­da­vio įsa­ky­mas
pri­ima­mas ad­mi­nist­ruo­jant įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos dar­bą
ir yra darb­da­vio spren­di­mų for­ma. Pri­im­tas įsa­ky­mas nu­sta­ty­ta tvar­ka
nu­krei­pia­mas vyk­dy­ti, per­duo­dant jį ati­tin­ka­mas funk­ci­jas at­lie­kan­tiems
dar­buo­to­jams. Toks įsa­ky­me esan­čios in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mas nė­ra
sa­vi­tiks­lis jos pa­sklei­di­mas, bet bū­ti­nas veiks­mas, sie­kiant, kad
darb­da­vio spren­di­mas bū­tų įvyk­dy­tas, už­tik­ri­nant sklan­dų įstai­gos
dar­bą. Be abe­jo, darb­da­vio įsa­ky­mai ga­li bū­ti ne tik per­duo­da­mi pa­vie­niams
kom­pe­ten­tin­giems dar­buo­to­jams, bet ir pa­skel­bia­mi pla­tes­niam dar­buo­to­jų
ra­tui: pa­ka­bi­na­mi skel­bi­mų len­to­je, vie­šai per­skai­to­mi, per­duo­da­mi
su­si­pa­žin­ti pa­si­ra­šy­ti­nai ir kt. To­kiu pa­skel­bi­mu ga­li bū­ti sie­kia­ma
įvai­rių tiks­lų: per­duo­ti dar­bo or­ga­ni­za­vi­mui bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją,
su ku­ria bū­ti­na su­si­pa­žin­ti vi­siems dar­buo­to­jams ar pla­čiam jų ra­tui,
in­for­ma­ci­jos pa­sklei­di­mu ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ir kaip prie­mo­ne ki­tiems
tiks­lams pa­siek­ti, pa­vyz­džiui, vie­šai pa­skel­bęs in­for­ma­ci­ją apie ku­rio
nors dar­buo­to­jo pa­da­ry­tus pa­žei­di­mus, darb­da­vys ga­li ti­kė­tis
draus­mi­nan­čio po­vei­kio pa­žei­dė­jui ir vi­sam ko­lek­ty­vui. Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja by­lo­je A. Aže­ly­tė
ir kt. v. V. Aže­lis ir kt. 2001 m. spa­lio 31 d. nu­tar­ty­je pa­žy­mė­jo,
kad as­mens gar­bę ir oru­mą že­mi­nan­čių ži­nių pa­sklei­di­mu ne­lai­ko­mas
są­ži­nin­gas as­mens krei­pi­ma­sis į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas dėl pa­žeis­tų
tei­sių ar in­te­re­sų gy­ni­mo, pra­ne­ši­mas apie pa­da­ry­tus ar da­ro­mus
tei­sės pa­žei­di­mus, taip pat in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas kom­pe­ten­tin­gai
ins­ti­tu­ci­jai, vyk­dan­čiai sa­vo funk­ci­jas nor­mi­nių ak­tų nu­sta­ty­ta
tvar­ka. At­si­žvelg­da­mas į šią nuo­sta­tą, teis­mas pri­va­lė­jo svars­ty­ti,
ar pri­va­lo­mas in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas kom­pe­ten­tin­giems as­me­nims,
tu­rin­tiems tei­sę ją gau­ti (tos pa­čios įstai­gos ati­tin­ka­mų pa­da­li­nių
dar­buo­to­jams, ki­toms ins­ti­tu­ci­joms), yra as­mens gar­bę ir oru­mą že­mi­nan­čių
ži­nių pa­sklei­di­mas.
Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė 1964
m. CK 7 ir 71 straips­nius, ne­at­ri­bo­jo
at­sa­ko­vo, kaip darb­da­vio, at­sa­ko­my­bės pa­gal dar­bo san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čias
nor­mas nuo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės už as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių tei­sių
pa­žei­di­mą. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šių pa­žei­di­mų ne­nu­sta­tė
ir ne­ana­li­za­vo ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­to, kad ne­at­si­ra­do pa­grin­do
at­sa­ko­vui tai­ky­ti ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę už  ieš­ko­vo gar­bės ir oru­mo pa­žei­di­mą (CPK
332 straips­nis). Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis, ku­ria pa­lik­ta
ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lis dėl ci­vi­li­nės
at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo at­sa­ko­vui, ne­tei­sė­ta, to­dėl nai­kin­ti­na ir
by­la grą­žin­ti­na nag­ri­nė­ti iš nau­jo ape­lia­ci­ne tvar­ka (CPK 3542 straips­nio 2 da­lis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu ir CPK 370 straips­niu,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. sau­sio 24
d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir by­lą per­duo­ti iš nau­jo nag­ri­nė­ti Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mui ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt