TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 3. Dėl pa­sta­tų
tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos do­ku­men­tų
pir­mi­nio tu­ri­nio
įro­di­nė­ji­mo

Ki­lus gin­čui dėl pa­sta­tų tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos
do­ku­men­tų pir­mi­nio tu­ri­nio ir esant įro­dy­mams, kad pir­mi­nio tu­ri­nio
do­ku­men­tai nė­ra iš­li­kę, ar esant ki­tiems prieš­ta­rin­giems įro­dy­mams
apie šią ap­lin­ky­bę, pir­mi­nį re­gist­ra­ci­jos do­ku­men­tų tu­ri­nį ga­li­ma
įro­di­nė­ti vi­so­mis Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 57 straips­ny­je nu­ma­ty­to­mis
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

                                                           Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–393/2001
                                                            By­lų ka­te­go­ri­ja 15. 1; 18. 2; 18. 4;
94. 1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2001 m. ko­vo 28 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o
(ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), A-o D-o (pra­ne­šė­jas) ir E-i­di­jaus
L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės A-os Zi­ba­vi­čie­nės ka­sa­ci­nį skun­dą
dėl Anykš­čių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. spa­lio 11 d. spren­di­mo ir
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. lap­kri­čio 28 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je
pa­gal ieš­ko­vės A-os Zi­ba­vi­čie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vams – Ge­nei
Zi­ba­vi­čie­nei, Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro
vals­ty­bės įmo­nės Ute­nos fi­lia­lui bei Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vir­ši­nin­ko
ad­mi­nist­ra­ci­jai dėl na­mų val­dos da­lies pirki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties
pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia, pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mo pri­pa­ži­ni­mo
iš da­lies ne­ga­lio­jan­čiu, že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo
ne­ga­lio­jan­čia, pa­žy­mė­ji­mo pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mui įfor­min­ti
pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu ir at­sa­ko­vės Ge­nės Zi­ba­vi­čie­nės prie­šieš­ki­nį
dėl na­mų val­dos da­lies pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties ir šios su­tar­ties
įre­gist­ra­vi­mo Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro
vals­ty­bės įmo­nės Ute­nos fi­lia­le pri­pa­ži­ni­mo ga­lio­jan­čiais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė A-a Zi­ba­vi­čie­nė nu­ro­dė, kad 1973 m.
lie­pos 30 d. teis­mo spren­di­mu jai pri­teis­ta 1/2 da­lis na­mų val­dos,
esan­čios Ro­kiš­ky­je, Rū­tų g. 9. 1974 m. lap­kri­čio 12 d. šią da­lį na­mų
val­dos pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį ieš­ko­vė par­da­vė sa­vo bu­vu­siam
vy­rui J-ui Zi­ba­vi­čiui, val­džiu­siam li­ku­sią na­mų val­dos da­lį. Ta­čiau
su­tar­tis ta­po ne­ga­lio­jan­čia, jos per tris mė­ne­sius ne­įre­gist­ra­vus
ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re (tuo me­tu ga­lio­ju­si CK 255 straips­nio
re­dak­ci­ja). Su­tar­tis ne­įre­gist­ruo­ta, nes ne­su­mo­kė­ta vi­sa su­lyg­ta
par­da­vi­mo kai­na. Pa­gal žo­di­nę su­tar­tį ieš­ko­vė bu­vu­siam vy­rui lei­do
nau­do­tis sa­vo na­mo da­li­mi su są­ly­ga, kad vy­ras tur­tą iš­lai­kys ir
pri­žiū­rės. 1996 m. lie­pos 21 d. mi­rus J. Zi­ba­vi­čiui, pa­vel­dė­ji­mo tei­sės
liu­di­ji­mas at­sa­ko­vei Ge­nei Zi­ba­vi­čie­nei iš­duo­tas vi­sai na­mų val­dai,
taip pa­žei­džiant ieš­ko­vės, kaip sa­vi­nin­kės, tei­ses. Be to, 1994 m. rug­pjū­čio
25 d. J. Zi­ba­vi­čius, ieš­ko­vei ne­ži­nant, su­da­rė že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį su Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties val­dy­to­jo ad­mi­nist­ra­ci­ja ir nu­si­pir­ko
vi­są že­mės skly­pą po pa­sta­tais, esan­čiais Ro­kiš­ky­je, Rū­tų g. 9, taip
ap­ri­bo­da­mas jos tei­ses į da­lį skly­po. Pa­vel­dė­ji­mo by­lo­je bu­vo re­mia­ma­si
Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro vals­ty­bės
įmo­nės Ute­nos fi­lia­lo 1996 m. spa­lio 31 d. at­sa­ko­vei iš­duo­tu pa­žy­mė­ji­mu
Nr. 021575, ku­ria­me ne­pa­grįs­tai nu­ro­do­ma, kad na­mų val­da pri­klau­sė
vie­nam J. Zi­ba­vi­čiui. Ieš­ko­vė pra­šė at­nau­jin­ti ter­mi­ną kreip­tis į
teis­mą dėl 1974 m. lap­kri­čio 12 d. gin­čo na­mų val­dos 1/2 da­lies pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia, pri­pa­žin­ti šią su­tar­tį ne­ga­lio­jan­čia,
iš da­lies pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu 1997 m. va­sa­rio 1 d. at­sa­ko­vei
iš­duo­tą pa­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mą į J. Zi­ba­vi­čiaus tur­tą dėl
1/2 da­lies na­mų val­dos ir
601 m2 že­mės skly­po, esan­čių Ro­kiš­ky­je,
Rū­tų g. 9, pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais 1994 m. rug­pjū­čio 25 d. tarp J.
Zi­ba­vi­čiaus ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties val­dy­to­jo ad­mi­nist­ra­ci­jos
su­da­ry­tą že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nės Ute­nos fi­lia­lo 1996 m.
spa­lio 31 d. at­sa­ko­vei iš­duo­tą pa­žy­mė­ji­mą Nr. 021575.
At­sa­ko­vė G. Zi­ba­vi­čie­nė nu­ro­dė, kad gin­či­ja­ma
na­mo da­lis 1974 m. lap­kri­čio 12 d. bu­vo par­duo­ta J. Zi­ba­vi­čiui. Nuo
to lai­ko jis bu­vo vi­so na­mo sa­vi­nin­kas, to­dėl tu­rė­jo ir tei­sę nu­si­pirk­ti
vi­są že­mės skly­pą, esan­tį po pa­sta­tais. Tą fak­tą, kad na­mas pri­klau­sė
vie­nam J. Zi­ba­vi­čiui, pa­tvir­ti­na 1974 m. lap­kri­čio 12 d. no­ta­ri­nė
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis, ap­lin­ky­bės, kad J. Zi­ba­vi­čius vie­nas
val­dė na­mą 22 me­tus, mo­kė­jo vi­sus pri­klau­san­čius mo­kes­čius, pa­sta­tų
drau­di­mo įmo­kas, sta­tė nau­jus sta­ti­nius. At­sa­ko­vė prie­šieš­ki­niu
pra­šė pri­pa­žin­ti ga­lio­jan­čiais 1974 m. lap­kri­čio 12 d. 1/2 da­lies gin­čo
na­mų val­dos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį ir jos įre­gist­ra­vi­mą Ute­nos
tarp­mies­ti­nia­me tech­ni­nės in­ven­to­ri­za­ci­jos biu­re.
Anykš­čių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2000 m. spa­lio
11 d. spren­di­mu ieš­ko­vės A. Zi­ba­vi­čie­nės ieš­ki­nį at­me­tė, o at­sa­ko­vės
G. Zi­ba­vi­čie­nės prie­šieš­ki­nį pa­ten­ki­no: 1974 m. lap­kri­čio 12 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį, pa­gal ku­rią J. Zi­ba­vi­čius nu­pir­ko 1/2 na­mų val­dos, esan­čios
Ro­kiš­ky­je, Rū­tų g. 9, ir jos įre­gist­ra­vi­mą Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nės Ute­nos fi­lia­le pri­pa­ži­no
ga­lio­jan­čiais. Iš ieš­ko­vės A. Zi­ba­vi­čie­nės bu­vo pri­teis­ta 1152 Lt
teis­mo iš­lai­dų G. Zi­ba­vi­čie­nės nau­dai ir 40 Lt paš­to iš­lai­dų vals­ty­bei.
Teis­mas nu­ro­dė, kad pa­gal 1974 me­tų su­tar­tį ne­ga­vu­si su­tar­ty­je nu­ro­dy­tos
pi­ni­gų su­mos ieš­ko­vė pri­va­lė­jo su­ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą.
Iki 2000 m. spa­lio 3 d. ieš­ko­vė nie­kam pre­ten­zi­jų ne­reiš­kė, gin­čo ne­kė­lė,
to­dėl pra­lei­do ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną gin­ti sa­vo tei­sę teis­me
(CK 83 straips­nis ir 90 straips­nio 1 da­lis). Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vė
rei­ka­lau­ja tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, o įsta­ty­mų ne­ži­no­ji­mas
ar ne­rū­pes­tin­gu­mas ne­lai­ky­ti­ni svar­bio­mis prie­žas­ti­mis, dėl ku­rių
ieš­ko­vės pra­leis­tas se­na­ties ter­mi­nas ga­lė­tų bū­ti at­nau­jin­tas.
Teis­mas taip pat nu­sta­tė, kad by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai lei­džia teig­ti,
jog 1974 me­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo įre­gist­ruo­ta ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to re­gist­re. Rem­da­ma­sis 1985 me­tais re­gist­ro įmo­nės iš­duo­ta pa­žy­ma,
ku­rio­je J. Zi­ba­vi­čius nu­ro­dy­tas vi­sos gin­čo na­mų val­dos sa­vi­nin­kas,
įro­dy­mais apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro dar­buo­to­jų ap­lai­du­mą
ir pa­žei­di­mus bei ap­lin­ky­bė­mis, kad gin­čo na­mų val­dos tech­ni­nės ap­skai­tos
ir tei­si­nės in­ven­to­ri­za­ci­jos do­ku­men­tų by­lų nu­me­ra­ci­ja tai­sy­ta,
do­ku­men­tų, esan­čių by­lo­je, pa­va­di­ni­mai ne­įra­šy­ti į by­los vir­še­ly­je
esan­tį są­ra­šą, dėl to do­ku­men­tai ga­lė­jo bū­ti iš­ima­mi ir su­kei­čia­mi,
teis­mas pri­pa­ži­no, kad
J. Zi­ba­vi­čius bu­vo įre­gist­ra­vęs 1974 me­tų pri­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį.
Nu­ro­dy­da­mas, kad J. Zi­ba­vi­čius bu­vo vie­nin­te­lis na­mo sa­vi­nin­kas,
teis­mas rė­mė­si ir fak­tais, jog J. Zi­ba­vi­čius nuo 1974 me­tų gy­ve­no vi­so­je
na­mų val­do­je, val­dė ją kaip sa­vo, mo­kė­jo mo­kes­čius, sa­vo var­du ga­vo
lei­di­mus ga­ra­žo sta­ty­bai, pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jai, taip pat sa­vo
var­du su­da­rė že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį ir ją įre­gist­ra­vo.
Ieš­ko­vė 22 me­tus ne­reiš­kė rei­ka­la­vi­mų dėl tur­to iš­rei­ka­la­vi­mo iš
sve­ti­mo ne­tei­sė­to val­dy­mo, o tai ro­do, kad 1974 me­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tis ati­ti­ko tik­rą­ją ša­lių va­lią, su­kė­lė joms tei­si­nes pa­sek­mes
ir bu­vo vyk­do­ma. Teis­mas nu­sta­tė ir tai, jog gin­čo na­mų val­dos tech­ni­nės
ap­skai­tos ar­chy­vi­nės by­los kor­te­lė­je A. Zi­ba­vi­čie­nė įra­šy­ta 1/2
da­lies sa­vi­nin­ke tik po J. Zi­ba­vi­čiaus mir­ties 1996 m. rug­pjū­čio mė­ne­sį.
Ieš­ko­vės tvir­ti­ni­mai, kad ji ne­ga­vo su­tar­tos pi­ni­gų su­mos, at­mes­ti
kaip ne­pa­grįs­ti ir prieš­ta­rau­jan­tys 1974 me­tų su­tar­ties įra­šui, pa­tvir­ti­nan­čiam
pi­ni­gų per­da­vi­mo fak­tą. Tei­gi­nys, jog J. Zi­ba­vi­čius nau­do­jo­si ieš­ko­vei
pri­klau­san­čia na­mų val­dos da­li­mi pa­gal žo­di­nę su­tar­tį, taip pat
įver­tin­tas kri­tiš­kai ir at­mes­tas, nes nu­sta­ty­ta, kad ieš­ko­vės ir J.
Zi­ba­vi­čiaus tar­pu­sa­vio san­ty­kiai ne­bu­vo grin­džia­mi pa­si­ti­kė­ji­mu
ir su­pra­ti­mu, vi­sus tur­ti­nius klau­si­mus jie aiš­ki­no­si teis­muo­se.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2000 m. lap­kri­čio 28 d. nu­tar­ti­mi Anykš­čių ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo 2000 m. spa­lio 11 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą,
ieš­ko­vės A. Zi­ba­vi­čie­nės ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė ir pri­tei­sė iš
ieš­ko­vės į vals­ty­bės pa­ja­mas 18 Lt paš­to iš­lai­dų. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas tei­sin­gai ir pa­grįs­tai pri­tai­kė
ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, iš­sa­miai ir vi­sa­pu­siš­kai
iš­ty­rė vi­sus by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus ir, at­si­žvelg­da­mas į by­los
ap­lin­ky­bių vi­se­tą, tu­rė­jo pa­grin­dą kon­sta­tuo­ti, kad
J. Zi­ba­vi­čius bu­vo įre­gist­ra­vęs 1974 me­tų gin­čo na­mų val­dos da­lies
pri­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė A-a Zi­ba­vi­čie­nė
pra­šo Anykš­čių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. spa­lio 11 d. spren­di­mą
ir Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. lap­kri­čio 28 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą,
ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mus ten­kin­ti. Ka­sa­to­rė ne­su­ti­ki­mą su skun­džia­mais
spren­di­mu ir nu­tar­ti­mi grin­džia šiais ar­gu­men­tais:
1. Teis­mai ne­tin­ka­mai pri­tai­kė CK 85 straips­nio 2
da­lį, nes nei at­sa­ko­vė, nei jos at­sto­vė rei­ka­la­vi­mo tai­ky­ti ieš­ki­nio
se­na­tį teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ne­kė­lė. Rei­ka­la­vi­mas tai­ky­ti
ieš­ki­nio se­na­tį at­sa­ko­vės at­sto­vės iš­dės­ty­tas teis­mi­nių gin­čų me­tu
tu­ri bū­ti ver­ti­ni­mas tik kaip kal­bo­je pa­sa­ky­ta min­tis, ne­tu­rin­ti
fak­ti­nio pa­grin­do.
2. Ieš­ki­nio se­na­ties ei­ga ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mui
pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia 1974 m. lap­kri­čio 12 d. su­da­ry­tą na­mų val­dos
1/2 da­lies pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, kaip ne­įre­gist­ruo­tą per tris
mė­ne­sius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įstai­go­je, pra­si­dė­jo Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. bir­že­lio 21 d. nu­tar­ties pri­ėmi­mo nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je die­ną,
nes šia nu­tar­ti­mi pra­dė­ta for­muo­ti iš es­mės nau­ja teis­mi­nė prak­ti­ka,
pa­gal ku­rią to­kią su­tar­tį rei­kia gin­čy­ti.
3. Teis­mai pa­žei­dė CPK 64 straips­nį: nu­sta­tant, ar
1974 me­tais su­da­ry­ta na­mų val­dos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo
per tris mė­ne­sius įre­gist­ruo­ta, ga­li­ma rem­tis tik mies­to ar­ba mies­to
ti­po gy­ven­vie­tės pa­sta­tų re­gist­ra­vi­mo kny­go­mis, taip pat in­ven­to­ri­za­vi­mo
kor­te­lė­mis, o by­lo­je esan­tys mi­nė­ti gin­čo na­mų val­dos do­ku­men­tai
ro­do, kad J. Zi­ba­vi­čius ne­bu­vo įre­gist­ra­vęs 1974 me­tų na­mų val­dos
da­lies pir­ki­mo– par­da­vi­mo su­tar­ties.
4. Re­gist­ra­vi­mo kny­ga (kny­ga Nr. 3) įriš­ta kie­tais
vir­še­liais ir tu­ri vi­sus ki­tus bū­ti­nus rek­vi­zi­tus, to­dėl teis­mams
ne­bu­vo pa­grin­do teig­ti apie trū­ku­mus, tvar­kant ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to
re­gist­rą.
5. J. Zi­ba­vi­čiaus nau­do­ji­mo­si na­mu nuo 1974 me­tų
iki mir­ties fak­tas klai­din­gai teis­mų bu­vo įver­tin­tas kaip pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties įre­gist­ra­vi­mo įro­dy­mas.
6. Teis­mai ne­įver­ti­no, kad J. Zi­ba­vi­čius ne­įre­gist­ra­vo
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties dėl to, jog ne­su­mo­kė­jo su­tar­tos kai­nos
(12 000 rub­lių), ku­ri bu­vo di­des­nė ne­gu su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta 800 rub­lių
su­ma.
7. Teis­mo spren­di­mas yra ne­įvyk­do­mas: šiuo me­tu
ieš­ko­vė yra įre­gist­ruo­ta 1/2 da­lies gin­čo na­mų val­dos ben­dra­sa­vi­nin­ke,
o teis­mo spren­di­mu to­kia re­gist­ra­ci­ja ne­pa­nai­kin­ta.
8. Ka­sa­to­rė tvir­ti­na, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. bir­že­lio
21 d. nu­tar­ti­mi pra­dė­ta for­muo­ti iš es­mės nau­ja CK 255 straips­nio tai­ky­mo
prak­ti­ka pa­žei­džia kon­sti­tu­ci­nį ci­vi­li­nių įsta­ty­mų ne­ga­lio­ji­mo
at­ga­li­ne tvar­ka prin­ci­pą, nes ši nu­tar­tis pri­im­ta 2000 m. lie­pos 18
d. įsta­ty­mo Nr. VIII–1864 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio
ko­dek­so nor­mų pa­grin­du.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vė Ge­nė
Zi­ba­vi­čie­nė pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti, o teis­mo spren­di­mą pa­lik­ti
ne­pa­keis­tą. At­si­lie­pi­mas grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Rei­ka­la­vi­mą tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį at­sa­ko­vė
reiš­kė nuo­lat, jos at­sto­vė pas­ku­ti­nia­me pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
po­sė­dy­je teis­mi­nių gin­čų me­tu šiuos rei­ka­la­vi­mus api­ben­dri­no ir
tei­siš­kai pa­grin­dė.
2. Tei­gi­nys, kad ieš­ki­nio se­na­ties ei­gos pra­džia
tu­rė­tų bū­ti ta­pa­ti­na­ma su Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. bir­že­lio 21 d. nu­tar­ties pri­ėmi­mu,
prieš­ta­rau­ja CK 86 straips­niui.
3. Teis­mai tei­sin­gai iš­aiš­ki­no bei pri­tai­kė CK
255 straips­nį ir ne­pa­žei­dė įro­dy­mų leis­ti­nu­mo, tai ro­do įro­dy­mų vi­su­mos
ana­li­zė, iš­dės­ty­ta spren­di­me.
4. Gin­čo na­mo tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos duo­me­nų su­de­ri­ni­mas
su teis­mo spren­di­mu pri­klau­so Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro
ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nės kom­pe­ten­ci­jai.
5. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. bir­že­lio 21 d. nu­tar­ty­je nė­ra
nuo­ro­dos į ne­įsi­ga­lio­ju­sį Ci­vi­li­nį ko­dek­są, be to, teis­mai pri­va­lė­jo
va­do­vau­tis šio­je nu­tar­ty­je iš­dės­ty­tais iš­aiš­ki­ni­mais, nes jie pri­va­lo­mi
pa­gal CPK 370 straips­nio 2 da­lį.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

CPK 358 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų, rem­da­ma­sis
spren­di­me ar nu­tar­ty­je teis­mo nu­sta­ty­to­mis by­los ap­lin­ky­bė­mis,
pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu.
Skir­tin­gai nei pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai, ka­sa­ci­nis
teis­mas fak­tų ne­ti­ria. Tik ne­tin­ka­mas tei­sės nor­mų iš­aiš­ki­ni­mas ir
pri­tai­ky­mas su­da­ro pa­grin­dą per­žiū­rė­ti įsi­tei­sė­ju­sius teis­mų
spren­di­mus ir nu­tar­tis (CPK 3542 straips­nis). Ka­sa­ci­nio skun­do sub­jek­tai pri­va­lo at­si­žvelg­ti į
šią ka­sa­ci­nio pro­ce­so spe­ci­fi­ką ir ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se kel­ti
vien tei­sės klau­si­mus (CPK 3543 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas). Ka­sa­ci­nio skun­do ket­vir­tuo­ju,
penk­tuo­ju ir šeštuo­ju ar­gu­men­tais ke­lia­mi fak­to klau­si­mai, to­dėl ko­le­gi­ja
dėl jų ne­pa­si­sa­ko. Pa­gal CPK 351 straips­nio 1 da­lį ap­skųs­ti ir per­žiū­rė­ti
ka­sa­ci­ne tvar­ka ga­li bū­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai
ir nu­tar­tys. Ka­sa­ci­nio teis­mo nu­tar­tis nė­ra ka­sa­ci­jos ob­jek­tas.
Ko­le­gi­ja ne­ana­li­zuos aš­tun­to­jo ka­sa­to­rės ar­gu­men­to, ku­riuo gin­či­ja­mas
anks­čiau nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je pri­im­tos ka­sa­ci­nio teis­mo nu­tar­ties
tei­sė­tu­mas.
Nė­ra pa­grįs­tas ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, kad
teis­mai pa­žei­dė įro­dy­mų leis­ti­nu­mo tai­syk­les. CPK 64 straips­nis nu­ma­to,
kad by­los ap­lin­ky­bės, ku­rios pa­gal įsta­ty­mą tu­ri bū­ti pa­tvir­ti­na­mos
tam tik­ro­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, ne­ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mos
jo­kio­mis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Iki 1991 m. lie­pos 25 d.
ga­lio­ju­sios Tei­si­nio pa­sta­tų re­gist­ra­vi­mo Lie­tu­vos mies­tuo­se ir
mies­to ti­po gy­ven­vie­tė­se in­struk­ci­jos, pa­tvir­tin­tos Lie­tu­vos Mi­nist­rų
Ta­ry­bos 1970 m. sau­sio 4 d. nu­ta­ri­mu Nr. 2, 22 punk­to 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta,
kad tei­si­nės sa­vi­nin­kų pa­sta­tų būk­lės pa­si­kei­ti­mai re­gist­ruo­ja­mi
at­lie­kant įra­šus re­gist­ra­vi­mo kny­go­je, al­fa­be­ti­nė­je kar­to­te­ko­je
ir in­ven­to­ri­za­ci­jos by­lo­je. Sa­vi­nin­kų pa­sta­tų tei­si­nės būk­lės
pa­si­kei­ti­mo įre­gist­ra­vi­mo 1974 – 1975 me­tais fak­tą ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti
tik įra­šai mi­nė­tuo­se do­ku­men­tuo­se. Ta­čiau, ki­lus gin­čui dėl pa­sta­tų
tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos do­ku­men­tų pir­mi­nio tu­ri­nio ir esant įro­dy­mams,
kad pir­mi­nio tu­ri­nio do­ku­men­tai nė­ra iš­li­kę, ar esant ki­tiems prieš­ta­rin­giems
įro­dy­mams apie šią ap­lin­ky­bę, pir­mi­nį re­gist­ra­ci­jos do­ku­men­tų tu­ri­nį
ga­li­ma įro­di­nė­ti vi­so­mis CPK 57 straips­ny­je nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo
prie­mo­nė­mis. By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai nu­sta­tė, kad tvar­ky­da­mi
gin­čo na­mų val­dos tei­si­nę re­gist­ra­ci­ją, Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nės Ute­nos fi­lia­lo dar­buo­to­jai
da­rė pa­žei­di­mus, kad ar­chy­vi­nė­je in­ven­to­ri­za­ci­jos by­los ap­skai­tos
kor­te­lė­je 1996 me­tais J. Zi­ba­vi­čius bu­vo nu­ro­dy­tas kaip vie­nin­te­lis
gin­čo na­mų val­dos sa­vi­nin­kas ir kad yra pa­grin­do tvir­tin­ti, jog do­ku­men­tai,
esan­tys gin­čo na­mų val­dos tech­ni­nės ap­skai­tos ir tei­si­nės in­ven­to­ri­za­ci­jos
by­lo­je, ga­lė­jo bū­ti iš­im­ti ir su­keis­ti. Esant to­kioms ap­lin­ky­bėms,
spręs­da­mi klau­si­mą, ar J. Zi­ba­vi­čius bu­vo įre­gist­ra­vęs 1974 m. lap­kri­čio
12 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, teis­mai pa­grįs­tai ver­ti­no vi­sus
by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus.
At­me­tęs ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mus ir pri­pa­ži­nęs,
kad 1974 me­tų pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis ir jos re­gist­ra­ci­ja yra
ga­lio­jan­čios, teis­mas kar­tu iš­spren­dė klau­si­mą dėl at­sa­ko­vės bei
ieš­ko­vės tei­sių į gin­čo na­mų val­dą. Pa­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ra­ci­ja
nuo­sa­vy­bės tei­sės ne­ku­ria. Ši tei­sė at­si­ran­da ki­tais pa­grin­dais.
Vie­nu iš to­kių pa­grin­dų lai­ky­ti­nas teis­mo spren­di­mas. Įsi­tei­sė­ję
teis­mų spren­di­mai yra pri­va­lo­mi vi­soms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ar
pa­rei­gū­nams, vi­siems fi­zi­niams as­me­nims, įmo­nėms, įstai­goms, or­ga­ni­za­ci­joms
ir tu­ri bū­ti vyk­do­mi vi­so­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je
(CPK 14 straips­nio 1 da­lis). Su­in­te­re­suo­tų as­me­nų pra­šy­mu ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to re­gist­rą tvar­kan­ti įstai­ga pri­va­lo re­gist­ro duo­me­nis su­de­rin­ti
su ati­tin­ka­mais teis­mų spren­di­mais (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo 16 ir 23 straips­niai). To­dėl ko­le­gi­ja at­me­ta
ka­sa­to­rės ar­gu­men­tą, kad by­lo­je pri­im­tas teis­mo spren­di­mas yra ne­įvyk­do­mas.
Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai dėl ieš­ki­nio se­na­tį
reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės nor­mų pa­žei­di­mo ne­su­da­ro pa­grin­do per­žiū­rė­ti
skun­džia­mų teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties. Su­ėjus ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­nui, iš­nyks­ta ieš­ko­vo tei­sė į pri­vers­ti­nį pa­grįs­tų rei­ka­la­vi­mų,
ky­lan­čių iš jo tei­sių pa­žei­di­mo, pa­ten­ki­ni­mą. Ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mai
ne­ga­lė­jo bū­ti ten­ki­na­mi pa­da­rius iš­va­dą, kad jie yra ne­pa­grįs­ti.
Teis­mų mo­ty­vus at­mes­ti ieš­ki­nį dėl se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo ko­le­gi­ja
pri­pa­žįs­ta pa­pil­do­mais, ne­tu­rin­čiais įta­kos ga­lu­ti­niam spren­di­mui
dėl by­los es­mės.
Teis­mi­niai gin­čai yra skir­ti ša­lims pa­teik­ti teis­mui
sa­vo nuo­mo­nę dėl teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu iš­tir­tų įro­dy­mų ver­ti­ni­mo,
taip pat dėl ša­lių pa­reikš­tų rei­ka­la­vi­mų ir at­si­kir­ti­mų pa­grįs­tu­mo.
Teis­mi­nių gin­čų me­tu drau­džia­ma rem­tis nau­jo­mis ap­lin­ky­bė­mis, ne­iš­tir­to­mis
teis­mo po­sė­džio me­tu (CPK 211 straips­nio 1 da­lis). At­sa­ko­vės at­sto­vė,
teis­mi­nių gin­čų me­tu rei­ka­lau­da­ma tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį, šių
nuo­sta­tų ne­pa­žei­dė. Teis­mai tei­sin­gai nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vė teis­mi­nio
nag­ri­nė­ji­mo me­tu tvir­ti­no, jog ieš­ko­vė 22 me­tus gin­čo na­mų val­dos
ne­val­dė, jo­kių pre­ten­zi­jų dėl na­mų val­dos da­lies nuo­sa­vy­bės ne­reiš­kė,
nors J. Zi­ba­vi­čius vi­są na­mų val­dą val­dė kaip sa­vo, o at­sa­ko­vės at­sto­vė
šiuos at­sto­vau­ja­mo­sios tei­gi­nius teis­mi­nių gin­čų me­tu su­for­mu­la­vo
tei­siš­kai. Ki­ta ver­tus, pa­ti ieš­ko­vė, pa­pil­do­ma­me ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me
reikš­da­ma pra­šy­mą at­nau­jin­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, pri­pa­ži­no,
kad jį pra­lei­do (T. 2, b. l. 145). Be to, at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad
iki 1994 m. bir­že­lio 10 d. ga­lio­ju­si CK 85 straips­nio 2 da­lies 1964 m.
lie­pos 7 d. re­dak­ci­ja nu­ma­tė, jog teis­mas ieš­ki­nio se­na­tį tai­ko sa­vo
ini­cia­ty­va. Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo ju­ri­di­nę
reikš­mę le­mia šio gin­čo tei­si­nių san­ty­kių me­tu ga­lio­ju­sios tei­sės
nor­mos. Teis­mas, kon­sta­ta­vęs, kad ieš­ki­nio se­na­tis pa­si­bai­gė prieš 1994
m. bir­že­lio 10 d. , ne tik tu­rė­jo tei­sę, bet pa­gal įsta­ty­mus ir pri­va­lė­jo
tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį sa­vo ini­cia­ty­va. Tuo re­mian­tis at­me­ta­mi
ka­sa­to­rės ar­gu­men­tai, kad teis­mai klai­din­gai iš­aiš­ki­no ir gin­čo
tei­si­niam san­ty­kiui pri­tai­kė CK 85 straips­nio 2 da­lį.
CK 86 straips­nis nu­ma­to, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no
ei­ga pra­si­de­da nuo tei­sės į ieš­ki­nį at­si­ra­di­mo die­nos. Tei­sė į ieš­ki­nį
at­si­ran­da nuo tos die­nos, ka­da as­muo su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti
apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą. Ka­sa­ci­nio skun­do tei­gi­nys, kad ieš­ki­nio
se­na­ties ei­ga ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mui pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia
1974 m. lap­kri­čio 12 d. su­da­ry­tą na­mų val­dos 1/2 da­lies pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį, kaip ne­įre­gist­ruo­tą per tris mė­ne­sius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to
re­gist­ro įstai­go­je, pra­si­dė­jo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. bir­že­lio 21 d. nu­tar­ties pri­ėmi­mo
nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je die­ną, ne­ati­tin­ka CK 86 straips­nio tu­ri­nio
ir pras­mės. Ieš­ki­nio se­na­tis skir­ta ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių
sta­bi­lu­mui už­tik­rin­ti. Jei­gu as­muo ne­gi­na sa­vo pa­žeis­tos tei­sės,
ži­no­da­mas ar­ba tu­rė­da­mas ži­no­ti apie pa­žei­di­mą, pra­ėjus įsta­ty­me
nu­sta­ty­tam ter­mi­nui jis ne­ten­ka ga­li­my­bės pa­žeis­tos tei­sės įgy­ven­din­ti
teis­mi­ne tvar­ka. Teis­mai tei­sin­gai kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vė apie sa­vo
tei­sės pa­žei­di­mą tu­rė­jo su­ži­no­ti prieš 22 me­tus, kai, ieš­ko­vės tvir­ti­ni­mu,
ne­su­mo­kė­jęs jai su­tar­tos 1/2 gin­čo na­mų val­dos da­lies par­da­vi­mo
kai­nos, J. Zi­ba­vi­čius ap­ri­bo­jo jos nuo­sa­vy­bės tei­sę į šią na­mų val­dos
da­lį: be ieš­ko­vės su­ti­ki­mo per­tvar­kė na­mų val­dą, pa­sta­tė prie­sta­tus
ir at­li­ko ki­tus veiks­mus, pa­tvir­ti­nan­čius, kad jis vi­są gin­čo pa­sta­tą
val­dė kaip sa­vo.
Ka­dan­gi by­lo­je taip pat nė­ra ir CPK 358 straips­nio
2 da­ly­je nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių, ka­sa­ci­nis skun­das ne­ten­ki­na­mas, o
skun­džia­mi teis­mų spren­di­mas ir nu­tar­tis pa­lie­ka­mi ga­lio­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio
1 da­lies 1 punk­tu, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Anykš­čių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. spa­lio 11
d. spren­di­mą ir Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. lap­kri­čio 28 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja
nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt