TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 12. Dėl eks­per­to
iš­va­dos, kaip įro­dy­mo civiliniame procese

Teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip įro­dy­mai
ra­šy­ti­niai ak­tai, ku­rie pa­gal sa­vo pri­gim­tį yra eks­per­ti­nio po­bū­džio
– gau­na­mi at­li­kus tam rei­ka­lin­gus ty­ri­mus ir pri­tai­kius spe­cia­lias
ži­nias. Tai tur­to įver­ti­ni­mo, de­fek­tų nu­sta­ty­mo, įren­gi­mų ir me­cha­niz­mų
iš­ty­ri­mo ar ki­to­kie ak­tai, su­ra­šy­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją tu­rin­čių
as­me­nų po iš­ty­ri­mo. Jei­gu toks ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas ne pa­gal teis­mo
ar tei­sė­jo nu­tar­tį ci­vi­li­nė­je by­lo­je, tai, ne­pai­sant jo ti­ria­mo­jo
moks­li­nio po­bū­džio, gau­ta iš­va­da ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma įro­dy­mu –
eks­per­to iš­va­da – Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 91 straips­nio pras­me.
Toks do­ku­men­tas ga­li ati­tik­ti ki­tą įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nės rū­šį, nu­ma­ty­tą
pro­ce­si­nio įsta­ty­mo, – ra­šy­ti­nį įro­dy­mą,– ka­dan­gi ja­me ga­li bū­ti
ži­nių apie ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės by­lai (CPK 73 straips­nis).
Eks­per­to iš­va­da ga­li bū­ti lai­ko­ma tin­ka­mu įro­dy­mu, kai ji yra
gau­ta ci­vi­li­nio pro­ce­so nu­sta­ty­ta tvar­ka, t. y. pa­skir­ta ir at­lik­ta
lai­kan­tis įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos pro­ce­dū­ros.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–3–549/2001
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 94. 1; 115

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2001 m. ge­gu­žės 9 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: A-o
S-­čiaus (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), Al­gio N-­kū­no (pra­ne­šė­jas) ir
J-os S-ie­nės,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės Jur­gi­tos Vaiš­vi­lie­nės
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Jur­gi­tos Vaiš­vi­lie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui už­da­ra­jai
ak­ci­nei drau­di­mo ben­dro­vei „B-­ti­kums drau­di­mas”, tre­čia­jam as­me­niui
Re­gi­man­tui Ta­ra­bui dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė pra­šė pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo 6800
Lt drau­di­mo iš­mo­kos, 200 Lt už pa­da­ry­tų eis­mo įvy­kio me­tu nuos­to­lių
ap­skai­čia­vi­mą ir teis­mo bei at­sto­va­vi­mo iš­lai­das. Ji nu­ro­dė, kad
1998 m. lap­kri­čio 18 d. Pa­ne­vė­žio m. , Stetiškių–Š-o gat­vių san­kry­žo­je,
vai­ruo­da­ma jai pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį „Audi 90” (valst. Nr. DAH 911)
su­si­dū­rė su tre­čio­jo as­mens R. Ta­ra­bo vai­ruo­ja­mu au­to­mo­bi­liu. Dėl
au­to­įvy­kio bu­vo ne­pa­tai­so­mai su­ga­din­tas jos au­to­mo­bi­lis. Kal­tu
dėl ava­ri­jos pri­pa­žin­tas ir ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka nu­baus­tas tre­čia­sis
as­muo R. Ta­ra­bas. Apie eis­mo įvy­kį ji iš kar­to pra­ne­šė at­sa­ko­vui, su
ku­riuo 1998 m. ba­lan­džio 1 d. bu­vo su­da­riu­si au­to­mo­bi­lio drau­di­mo
su­tar­tį, bei pa­tei­kė do­ku­men­tus drau­di­mo iš­mo­kai gau­ti. Ta­čiau at­sa­ko­vas
at­si­sa­kė iš­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką, ne­pa­grįs­tai mo­ty­vuo­da­mas,
kad ieš­ko­vės au­to­mo­bi­lis su­ga­din­tas ne šio įvy­kio me­tu.
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mas 2000 m. ko­vo 14 d. spren­di­mu
ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo ieš­ko­vei 5500 Lt drau­di­mo
iš­mo­ką, 200 Lt už są­ma­tą ir 285 Lt teis­mo iš­lai­dų. Teis­mas nu­sta­tė,
kad 1998 m. lap­kri­čio 18 d. eis­mo įvy­kis bu­vo iš tik­rų­jų ir yra drau­di­mi­nis.
At­sa­ko­vas pri­va­lo mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką. Teis­mas ne­si­rė­mė at­sa­ko­vo
pa­teik­tu 1999 m. va­sa­rio 12 d. au­to­mo­bi­lio tech­ni­nės eks­per­ti­zės
ak­tu, nu­ro­dy­da­mas, kad tai ne teis­mo pa­skir­ta eks­per­ti­zė, o jos iš­va­dos
prieš­ta­rau­ja by­los me­džia­gai. Teis­mas tai­kė CK 462 straips­nį.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
2000 m. gruo­džio 5 d. spren­di­mu apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą pa­nai­ki­no
ir pri­ėmė nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ki­nį at­me­tė. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė,
kad at­sa­ko­vui gin­či­jant au­to­įvy­kio ap­lin­ky­bes, teis­mas tu­rė­jo tir­ti
1999 m. va­sa­rio 12 d. au­to­mo­bi­lio tech­ni­nės eks­per­ti­zės ak­tą, nes
tai yra ra­šy­ti­nis įro­dy­mas, ku­ria­me už­fik­suo­ta, jog ša­lių „au­to­mo­bi­liai
bu­vo su­ga­din­ti ne tar­pu­sa­vio su­si­dū­ri­mo me­tu, o smū­gi­niai kon­tak­tuo­jant
su ki­to­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis ar ki­tais kie­tais kū­nais”. Siek­da­ma
pa­ša­lin­ti prieš­ta­ra­vi­mus, ko­le­gi­ja 2000 m. ge­gu­žės 9 d. nu­tar­ti­mi
pa­sky­rė teis­mo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nę eks­per­ti­zę. Pa­gal 2000 m. spa­lio
20 d. eks­per­ti­zės ak­to Nr. 11–2164 iš­va­das ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog
ieš­ko­vės au­to­mo­bi­lis bu­vo su­ga­din­tas dar iki 1998 m. lap­kri­čio 18
d. įvy­ku­sio Stetiškių–Š-o gat­vių san­kry­žo­je eis­mo įvy­kio. At­sa­ko­vas
tu­ri pa­grin­dą at­si­sa­ky­ti iš­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką. Ko­le­gi­ja
tai­kė Drau­di­mo įsta­ty­mo 17 straips­nio 2 da­lį.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė pra­šo pa­nai­kin­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą ir pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą. Ka­sa­to­rė nu­ro­do, kad apy­gar­dos teis­mas pa­žei­dė CPK 65,
88, 202, 325, 334 straips­nius ir be pa­grin­do ne­tai­kė CK 483 straips­nio.
At­sa­ko­vas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me ne­kė­lė jo­kių rei­ka­la­vi­mų
dėl nau­jos au­to­mo­bi­lių tech­ni­nės eks­per­ti­zės pa­sky­ri­mo, to­dėl ir
nag­ri­nė­jant by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, ko­le­gi­ja ne­tu­rė­jo skir­ti eks­per­ti­zės
ir tir­ti nau­jų įro­dy­mų. Nu­tar­tį skir­ti eks­per­ti­zę ko­le­gi­ja pri­ėmė
ne teis­mo po­sė­džio me­tu ir apie tai ieš­ko­vei ne­pra­ne­šė, taip pa­žei­dė
jos tei­sę už­duo­ti eks­per­tams klau­si­mus bei pa­teik­ti įro­dy­mus. Su at­lik­tos
2000 m. spa­lio 20 d. eks­per­ti­zės ak­tu ieš­ko­vė ne­bu­vo su­pa­žin­din­ta
ir jis ne­bu­vo pa­skelb­tas teis­mo po­sė­džio me­tu. Pa­ti eks­per­ti­zė yra
ša­liš­ka, nes au­to­mo­bi­liai ne­bu­vo pa­teik­ti eks­per­tams ap­žiū­rė­ti,
o eks­per­ti­zės iš­va­dos pa­rem­tos abe­jo­ti­no­mis anks­tes­nės 1999 m. va­sa­rio
12 d. au­to­mo­bi­lio tech­ni­nės eks­per­ti­zės iš­va­do­mis. Apy­gar­dos teis­mas
vi­siš­kai ne­mo­ty­vuo­tai at­me­tė apy­lin­kės teis­mo nu­sta­ty­tas fak­ti­nes
įvy­kio ap­lin­ky­bes bei iš­tir­tus įro­dy­mus. Vi­siš­kai ne­pa­neig­tas fak­tas,
kad 1998 m. lap­kri­čio 18 d. eis­mo įvy­kis bu­vo. Ne­sant duo­me­nų, kad ša­lių
au­to­mo­bi­liai bu­vo ap­ga­din­ti kaž­ka­da anks­čiau, o esant nu­sta­ty­tam
fak­tui, kad au­to­mo­bi­liai bu­vo ap­ga­din­ti 1998 m. lap­kri­čio 18 d. au­to­įvy­kio
me­tu, apy­gar­dos teis­mas tu­rė­jo tai­ky­ti CK 483 bei Drau­di­mo įsta­ty­mą.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas pra­šo apy­gar­dos teis­mo
spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą, o skun­dą at­mes­ti. Nu­ro­do­ma, kad apy­gar­dos
teis­mas at­sa­ko­vo pra­šy­mu tei­sė­tai ir pa­grįs­tai pa­sky­rė au­to­mo­bi­lio
tech­ni­nę eks­per­ti­zę, o ša­lių tei­sės ski­riant eks­per­ti­zę, pa­tei­kiant
klau­si­mus, su­si­pa­žįs­tant su eks­per­ti­zės ak­tu ne­bu­vo pa­žeis­tos.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 325 ir 334 straips­nių tai­ky­mo

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 325 straips­nis nu­ma­to ri­bo­tą įro­dy­mų
pa­tei­ki­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, 334 straips­nis de­ta­li­zuo­ja
jų pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą. Taip sie­kia­ma pa­nai­kin­ti ga­li­my­bę pik­tnau­džiau­ti
pro­ce­su ir ska­tin­ti by­los da­ly­vius veik­ti už grei­tą ir iš­sa­mų by­los
iš­ty­ri­mą, by­li­nė­tis są­ži­nin­gai, at­sklei­džiant by­lai reikš­min­gus
duo­me­nis pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me, o ne su­ku­riant ne­ti­kė­tu­mus
po pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo. N-­mos tiks­lai ro­do, kad
ri­bo­ji­mai pir­miau­sia yra nu­kreip­ti prieš ne­są­ži­nin­gus pro­ce­so da­ly­vius,
ku­rie da­lį įro­dy­mų nu­sle­pia. Įro­dy­mų rin­ki­mo ir pa­tei­ki­mo pro­ce­se
ne­to­le­ruo­ti­na, jei yra ži­no­ma apie įro­dy­mų bu­vi­mą, jų ne­abe­jo­ti­ną
svar­bą by­los ap­lin­ky­bių nu­sta­ty­mui, ta­čiau jie są­mo­nin­gai ne­pa­tei­kia­mi.
Ben­dra tai­syk­lė sa­ko, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas at­si­sa­ko
pri­im­ti tuos įro­dy­mus, ku­rie ga­lė­jo bū­ti pa­teik­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me. D-y­vau­jan­tys by­lo­je as­me­nys ga­lė­jo pa­teik­ti to­kius įro­dy­mus,
apie ku­rių bu­vi­mą jiems bu­vo ži­no­ma nag­ri­nė­jant by­lą. Va­di­na­si, ši
nor­ma pir­miau­sia kal­ba apie by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu bu­vu­sius ir da­ly­vau­jan­tiems
by­lo­je as­me­nims ži­no­mus įro­dy­mus. Jų pa­tei­ki­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­me ri­bo­ja Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 325 straips­nis. Ši nor­ma ne­ap­ima
įro­dy­mų, ku­rie at­si­ra­do ar da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims ta­po
ži­no­mi tik po by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me,
nes ne­bu­vo ga­li­my­bių jų pa­teik­ti pir­ma­jai ins­tan­ci­jai. Pa­žy­mė­ti­na,
kad ri­bo­ji­mas taip pat nė­ra ab­so­liu­tus. Teis­mas tu­ri tai­ky­ti įsta­ty­mus
tik pa­ti­ki­mais duo­me­ni­mis nu­sta­tęs by­lai svar­bias fak­ti­nes ap­lin­ky­bes.
Tai, ar jos yra įro­dy­tos, ar joms pa­tvir­tin­ti pa­teik­tų duo­me­nų pa­kan­ka,
spren­džia pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas. Teis­mas ga­li pa­siū­ly­ti ša­lims
pa­teik­ti pa­pil­do­mus įro­dy­mus (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 58
straips­nis). Ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je taip pat yra nu­sta­ti­nė­ja­mas
fak­to klau­si­mas, to­dėl ape­lia­ci­nia­me skun­de ga­li bū­ti ke­lia­mas įro­dy­mų
pa­kan­ka­mu­mo klau­si­mas, jų ko­ky­bės ir ver­ti­ni­mo pro­ble­mos. Drau­di­mas
pa­teik­ti įro­dy­mus tu­ri iš­ly­gą, kad ga­li bū­ti pa­tei­kia­mi įro­dy­mai,
ku­rių pa­tei­ki­mo bū­ti­ny­bė iš­ki­lo vė­liau. Tai reiš­kia, kad to­se sta­di­jo­se,
kai nu­sta­ti­nė­ja­mas fak­to klau­si­mas, ga­li bū­ti pri­ima­mi įro­dy­mai,
o ša­lys sa­vo po­zi­ci­joms pa­grįs­ti ga­li teik­ti nau­jai su­ži­no­tus ar
iš­rei­ka­lau­tus įro­dy­mus, jei­gu šia sa­vo tei­se ne­pik­tnau­džiau­ja.
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je iš­ki­lo klau­si­mas dėl eks­per­ti­zės sky­ri­mo
ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je ga­li­mu­mo, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me ji ne­bu­vo pra­šy­ta skir­ti. Ar rei­ka­lin­ga to­kia įro­di­nė­ji­mo
prie­mo­nė, spren­džia da­ly­vau­jan­tys by­lo­je as­me­nys ir teis­mas. Iš
anks­to teis­mo ne­ga­li bū­ti nu­spren­džia­ma, ar pa­kaks įro­dy­mų ša­lių nu­ro­do­moms
fak­ti­nės ap­lin­ky­bėms pa­grįs­ti. Jei­gu su teis­mo pa­da­ry­tu ver­ti­ni­mu
dėl įro­dy­mų pa­kan­ka­mu­mo ne­su­tin­ka­ma, tai ša­lys ga­li nau­do­tis tei­se
pra­šy­ti pa­skir­ti eks­per­ti­zę ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je. Eks­per­ti­zės
iš­va­da, kaip įro­dy­mas, yra spe­ci­fi­nis, nes jis ne­eg­zis­tuo­ja iki tol,
kol ne­at­lik­tas ty­ri­mas ir ne­pa­teik­ta iš­va­da. Ša­lims ir teis­mui iš­va­dos
tu­ri­nys nė­ra ir ne­ga­li bū­ti ži­no­mas. Jis bet ko­kiu at­ve­ju ga­li bū­ti
tik spė­ja­mas. Dėl to eks­per­ti­zės iš­va­da, kaip įro­dy­mas, šio­je by­lo­je
ga­lė­jo bū­ti gau­na­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me pa­sky­rus eks­per­ti­zę,
po to, kai at­sa­ko­vo at­si­kir­ti­mai teis­mo bu­vo pri­pa­žin­ti ne­pa­kan­ka­mais,
kai ape­lian­tas gin­či­jo teis­mo kon­sta­tuo­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, o
joms iš­tir­ti ir įver­tin­ti rei­kė­jo spe­cia­lių ži­nių. Ka­sa­ci­nia­me
skun­de ne­mo­ty­vuo­ja­ma ki­tos ša­lies ne­są­ži­nin­gu­mu ren­kant įro­dy­mus
ar ki­taip pik­tnau­džiau­jant pro­ce­so tei­sė­mis. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­kons­ta­tuo­ja
Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 325 ir 334 straips­nių pa­žei­di­mo dėl eks­per­ti­zės
sky­ri­mo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, o ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus
apie tai at­me­ta kaip ne­pa­grįs­tus.

Dėl eks­per­to iš­va­dos, kaip įro­dy­mo ci­vi­li­nia­me pro­ce­se

Eks­per­to išva­da yra vie­nas iš įro­dy­mų, nu­ma­ty­tų Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 57 straips­ny­je. Eks­per­ti­zė at­lie­ka­ma Ci­vi­li­nio pro­ce­so
įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Eks­per­to iš­va­da gau­na­ma iš­aiš­ki­nant
klau­si­mus, ku­riems at­sa­ky­ti rei­kia spe­cia­lių ži­nių. Teis­mas pa­ski­ria
eks­per­ti­zę, su­for­mu­luo­ja klau­si­mus, pa­tei­kia ty­ri­mui rei­kia­mą me­džia­gą,
o eks­per­tas at­lie­ka ty­ri­mą ir, pri­tai­ky­da­mas tu­ri­mas ži­nias bei at­si­žvelg­da­mas
į ty­ri­mo me­tu gau­tus duo­me­nis, su­for­mu­luo­ja iš­va­das į už­duo­tus
klau­si­mus. Eks­per­to iš­va­da, kaip įro­dy­mas ci­vi­li­nia­me pro­ce­se,
yra tik iš­kel­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je teis­mo ar tei­sė­jo nu­tar­ti­mi
dėl pa­skir­to ty­ri­mo gau­ta iš­va­da, ku­rią pa­tei­kia teis­mo eks­per­tu
pa­skir­tas as­muo, pri­tai­kęs spe­cia­lias ži­nias.
Teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip įro­dy­mai
ra­šy­ti­niai ak­tai, ku­rie pa­gal sa­vo pri­gim­tį yra eks­per­ti­nio po­bū­džio
– gau­na­mi at­li­kus tam rei­ka­lin­gus ty­ri­mus ir pri­tai­kius spe­cia­lias
ži­nias. Tai tur­to įver­ti­ni­mo, de­fek­tų nu­sta­ty­mo, įren­gi­mų ir me­cha­niz­mų
iš­ty­ri­mo ar ki­to­kie ak­tai, ku­rie yra su­ra­šy­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją
tu­rin­čių as­me­nų po iš­ty­ri­mo. Jei­gu toks ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas ne
pa­gal teis­mo ar tei­sė­jo nu­tar­tį ci­vi­li­nė­je by­lo­je, tai, ne­pai­sant
jo ti­ria­mo­jo moks­li­nio po­bū­džio, gau­ta iš­va­da ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma
įro­dy­mu – eks­per­to iš­va­da – Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 91 straips­nio
pras­me. Toks do­ku­men­tas ga­li ati­tik­ti ki­tą įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nės
rū­šį, nu­ma­ty­tą pro­ce­si­nio įsta­ty­mo, – ra­šy­ti­nį įro­dy­mą,– nes ja­me
ga­li bū­ti ži­nių apie ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės by­lai (Ci­vi­li­nio
pro­ce­so ko­dek­so 73 straips­nis). Dėl to ne­pa­grįs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo ar­gu­men­tai, ku­riais at­si­sa­ky­ta ver­tin­ti drau­di­ko pa­teik­tą
iki teis­mo at­lik­tą eks­per­ti­zės ak­tą, kaip įro­dy­mą. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas apie tai tei­sin­gai nu­ro­dė spren­di­me. Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai
dėl pro­ce­si­nio įsta­ty­mo pa­žei­di­mo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me
ver­ti­nant šį do­ku­men­tą, kaip ra­šy­ti­nį įro­dy­mą, yra tei­siš­kai ne­pa­grįs­ti
(Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 73 straips­nis).
Teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu eks­per­ti­zė yra ski­ria­ma pro­ce­so nu­sta­ty­ta
tvar­ka – pri­ima­ma teis­mo nu­tar­tis, teis­mas su­for­mu­luo­ja klau­si­mus,
ta­čiau da­ly­vau­jan­tys by­lo­je as­me­nys tu­ri tei­sę pa­teik­ti teis­mui
ar tei­sė­jui klau­si­mus, ku­rie už­duo­ti­ni eks­per­tui ir kt. (Ci­vi­li­nio
pro­ce­so ko­dek­so 87–89 straips­niai). Eks­per­to iš­va­da ga­li bū­ti lai­ko­ma
tin­ka­mu įro­dy­mu, kai ji yra gau­ta ci­vi­li­nio pro­ce­so nu­sta­ty­ta tvar­ka,
t. y. pa­skir­ta ir at­lik­ta lai­kan­tis įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos pro­ce­dū­ros.
Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai apie tai, kad pro­ce­dū­ros ne­bu­vo lai­ky­ta­si,
iš da­lies pa­grįs­ti. Teis­mo po­sė­džio pro­to­ko­las ro­do, kad nag­ri­nė­jant
by­lą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me eks­per­ti­zė bu­vo pa­skir­ta ne­si­lai­kant
Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 88 straips­nio rei­ka­la­vi­mų, ne­už­tik­ri­nant
da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims jų pro­ce­si­nių tei­sių. Ape­lia­ci­nis
pro­ce­sas vyks­ta pa­gal tas pa­čias tai­syk­les kaip ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me, iš­sky­rus Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so tris­de­šimt ket­vir­ta­ja­me
skir­sny­je nu­ma­ty­tas iš­im­tis (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 314
straips­nis). Dėl eks­per­ti­zės sky­ri­mo ir da­ry­mo jo­kių iš­im­čių ne­nu­ma­ty­ta,
to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mą
– da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims ne­bu­vo su­teik­ta tei­sė pa­teik­ti
klau­si­mus, ku­rie spręs­ti­ni eks­per­ti­nio ty­ri­mo me­tu. Ki­ti ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tai apie pa­žei­di­mus, pa­da­ry­tus ski­riant, ti­riant ar
ver­ti­nant eks­per­to iš­va­dą, ne­pa­grįs­ti fak­tiš­kai ar­ba tei­siš­kai.
Įra­šai teis­mo po­sė­džio pro­to­ko­le pa­nei­gia, kad eks­per­to iš­va­da ne­bu­vo
pa­skelb­ta ar iš­tir­ta teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu, įsta­ty­mas ne­įpa­rei­go­ja
da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims pa­teik­ti nu­tar­tį dėl eks­per­ti­zės
at­li­ki­mo ar eks­per­to iš­va­dą.
Pa­grin­das pa­nai­kin­ti teis­mo spren­di­mą ka­sa­ci­ne
tvar­ka yra toks pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas, ku­ris tu­rė­jo
įta­kos ne­tei­sin­gam by­los iš­spren­di­mui (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so
3542 straips­nio 2 da­lis). Ka­sa­ci­nia­me skun­de ne­mo­ty­vuo­ja­ma, kaip pro­ce­si­niai
pa­žei­di­mai, su­si­ję su eks­per­ti­zės sky­ri­mu ir at­li­ki­mu, ga­lė­jo tu­rė­ti
įta­kos pri­imant ne­tei­sė­tą teis­mo spren­di­mą. Ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą,
kad pro­ce­si­niai pa­žei­di­mai šio­je by­lo­je ne­tu­rė­jo es­mi­nės reikš­mės
pri­imant teis­mo spren­di­mą. Pir­ma, tai spręs­ti­na įro­di­nė­ji­mo naš­tos
pa­skirs­ty­mo po­žiū­riu. Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je pa­grin­di­nis klau­si­mas
bu­vo au­to­ava­ri­jos, kaip drau­di­mi­nio įvy­kio, nu­sta­ty­mas. Au­to­ava­ri­ja,
kaip ke­lių eis­mo įvy­kis, yra trans­por­to prie­mo­nių su­si­dū­ri­mas, ku­rio
me­tu pa­da­ry­ta ža­la. Ieš­ko­vas pri­va­lo įro­dy­ti ne tik ke­lių eis­mo
įvy­kio fak­tą, t. y. au­to­mo­bi­lių su­si­dū­ri­mo si­tu­a­ci­ją. Jis pri­va­lo
įro­dy­ti, kad įvy­kis yra drau­di­mi­nis, t. y. kad jo me­tu pa­da­ry­ta ta ža­la,
ku­ri tu­ri bū­ti pa­den­gia­ma drau­di­ko. Drau­di­kas at­si­sa­kė mo­kė­ti
drau­di­mo iš­mo­ką, va­do­vau­da­ma­sis dar iki teis­mo su­rink­tais įro­dy­mais,
jog eis­mo įvy­kis ins­ce­ni­zuo­tas. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad jo me­tu ne­pa­da­ry­ta
ža­la, o tik pa­vaiz­duo­jant au­to­mo­bi­lių su­si­dū­ri­mą šio­je ke­lių si­tu­a­ci­jo­je
sie­kia­ma pri­deng­ti ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis pa­da­ry­tą ža­lą. Ieš­ki­nys
tu­ri bū­ti įro­dy­tas ir tik ta­da ga­li bū­ti pa­ten­kin­tas (Ci­vi­li­nio
pro­ce­so ko­dek­so 58 straips­nis). At­sa­ko­vas ga­li at­si­kirs­ti į ieš­ki­nį
ir įro­di­nė­ti jam nau­din­gas ap­lin­ky­bes, dėl ku­rių ieš­ki­nys ga­li bū­ti
at­me­ta­mas. Tai, kad at­sa­ko­vas ne­įro­do at­si­kir­ti­mų, ne­reiš­kia, kad
ieš­ki­nys tu­ri bū­ti pa­ten­kin­tas. At­si­kir­ti­mas į ieš­ki­nį ir at­si­kir­ti­mo
pa­grin­dą su­da­ran­čių ap­lin­ky­bių įro­di­nė­ji­mas yra ant­ra­ei­lis, jei­gu
ieš­ko­vas re­mia­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rias jis tu­ri įro­dy­ti, bet jos nė­ra
pre­ziu­muo­ja­mos. Ža­los at­ly­gi­ni­mo at­ve­ju yra pre­ziu­muo­ja­ma at­sa­ko­vo
kal­tė, ta­čiau nė­ra pre­ziu­muo­ja­mas ža­los pa­da­ry­mo fak­tas. Jį tu­ri
įro­dy­ti ieš­ko­vas. Drau­di­mi­nio įvy­kio fak­tas taip pat nė­ra pre­ziu­muo­ja­mas.
Tai reiš­kia, kad ieš­ki­nys ga­lė­jo bū­ti pa­ten­kin­tas ieš­ko­vui įro­džius
ieš­ki­nio pa­grin­dą su­da­ran­čias ap­lin­ky­bes, o ne dėl to, kad at­sa­ko­vas
ne­įro­dė sa­vo at­si­kir­ti­mų. An­tra, šio ty­ri­mo me­tu bu­vo gau­tos to­kio
pat po­bū­džio iš­va­dos, ku­rios pa­da­ry­tos ir ki­tų spe­cia­lis­tų. Tre­čia,
teis­mas sa­vo iš­va­das dėl fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių da­rė pa­gal vi­sus
by­lo­je su­rink­tus fak­ti­nius duo­me­nis – liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus, eis­mo
įvy­kio me­džia­gą, ra­šy­ti­nius įro­dy­mus.

At­si­žvelg­da­ma į tai, kad eks­per­to iš­va­da
ne­tu­ri jo­kio pra­na­šu­mo prieš ki­tus by­los įro­dy­mus, o tu­ri bū­ti ver­ti­na­ma
pa­gal vi­sus įro­dy­mus, tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą, kad ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tai dėl pro­ce­si­nių pa­žei­di­mų, pa­da­ry­tų ski­riant ir
at­lie­kant eks­per­ti­zę, ne­su­da­ro pa­grin­do pa­nai­kin­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 3542 straips­nio 5 da­lis).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1
da­lies 1 punk­tu, 370 straips­niu,

n u t a r i a :

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja
nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt