|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl proceso atnaujinimo Tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų (CPK 37121–37122 str. ) prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–954/1999 m. pranešėjas V. M-a-, Bylų kategorija 36 apeliacinės instancijos teismo pranešėjas A. D-a-, pirmosios instancijos teismo teisėjas R. Skirtūnas NUTARTIS 1999 m. gruodžio 15 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko J. Š-o, teisėjų V. M-o ir P. Ž-io, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D-aus M-o, J-os S-ės, J-os P-ėnienės, B-os I-, A-os B-uvienės, V-o Makejevo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė: 1999 m. gegužės 7 d. pareiškėjai D. M-a-, J. S-ė, J. P-ėnienė, B. I-, A. B-uvienė ir V. Makejevas kreipėsi į Vilniaus miesto 1–ąjį apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jie yra butų, esančių dviejuose namuose V-, R-ų gatvėje Nr. 8 ir 10, nuomininkai; nuomos sutartys sudarytos 1945–1950 metais; savo lėšomis pareiškėjai yra atlikę nuomojamų butų remontą; jie taip pat naudojasi prie šių namų esančiais žemės sklypais, todėl jie nori privatizuoti nuomojamus butus ir žemės sklypus; tačiau nuosavybės teisė į šiuos namus yra atkurta M- Š-ai; Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1997 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad V-a- Kolendo 1892 m. įvaikino P-ą J-evskį – M. Š-os tėvą; remiantis šiuo teismo sprendimu M. Š-ai yra atkurta nuosavybės teisė ir į prie minėtų namų esantį žemės sklypą. Pareiškėjų nuomone, teismo sprendimas dėl įvaikinimo fakto nustatymo yra neteisingas, nes įvaikinimo faktas nėra įrodytas; po sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikio buvo tik 15 metų, o įvaikinimo metu galioję Rusijos imperijos civiliniai įstatymai (X t. , 146 str. ) reikalavo, kad amžiaus skirtumas tarp įvaikio ir įvaikintojo būtų ne mažesnis kaip 18 metų; dėl šios priežasties įvaikinimo nebuvo, todėl M. Š-elkunovai, neįrodžiusiai su turto savininku V. Kolendo giminystės ryšių, nuosavybės teisė atkurta nepagrįstai; apie teismo sprendimą dėl įvaikinimo pareiškėjai sužinojo tik 1999 m. balandžio 26 d. Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos CPK 37118 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 222 –6008/1997 dėl juridinio fakto nustatymo. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismas 1999 m. gegužės 12 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė. Nutartyje teisėjas nurodė, kad pareiškėjai savo prašymą grindžia spėliojimais ir prielaidomis, nepateikė įrodymų, patvirtinančių naujų esminių bylos aplinkybių paaiškėjimą, todėl pareiškime nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra (b. l. 23). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo pareiškėjus neįrodžius, kad nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad bylą dėl įvaikinimo fakto nustatymo nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomas įvaikio ir įvaikintojo amžius (b. l. 45–46). Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo atstatyti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) pareiškėjai buvo padavę prašymus dėl butų privatizavimo, todėl, nagrinėjant bylą dėl įvaikinimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto valdyba privalėjo apie tai pranešti teismui idant pareiškėjai būtų įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau to nebuvo padaryta; 2) apie aplinkybę, kad dėl amžiaus skirtumo tarp įvaikio ir įvaikintojo įvaikinimas nebuvo galimas, pareiškėjai sužinojo tik pareiškę ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką reguliuoja Lietuvos CPK 37123 straipsnis. Pagal šį straipsnį prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teisėjas, neskirdamas teismo posėdžio, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 37121 straipsnyje nustatyto termino ir ar prašymas atitinka CPK 37122 straipsnio reikalavimus (jeigu prašymo padavimo terminai praleisti, prašyme turi būti nurodytos jų praleidimo priežastys ir prašymas juos atstatyti). Jeigu prašymas paduodamas praleidus įstatyme nustatytus terminus (arba prašyme neprašoma jų atstatyti), taip pat jeigu prašymas surašytas netinkamai (nenurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir kiti CPK 37122 straipsnyje numatyti duomenys), teisėjas savo nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šiuo atveju prašymas iš esmės nėra nagrinėjamas, nes procesą atsisakoma atnaujinti dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytų formalių proceso atnaujinimo reikalavimų. Antra, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatyme nustatytų terminų (arba nors ir juos praleidus, tačiau esant prašymui juos atstatyti ir nurodant jų praleidimo priežastis) ir surašytas tinkamai, teisėjas turi priimti prašymą teismo žinion ir paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismo posėdis tokiu atveju turi vykti pagal bendras proceso taisykles, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešant pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 37120 str. ). Taigi esant tinkamai paduotam ir surašytam prašymui atnaujinti procesą, teisėjas negali šio prašymo išnagrinėti iš esmės be teismo posėdžio, neišklausius pareiškėjo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S-a- S-us v. J-is J-a- (Nr. 3K–3–691/99), konstatavo, kad tik teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus galima spręsti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, ar jos buvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, patvirtindama ankstesnę teismo praktiką, konstatuoja, kad tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų (CPK 37121–37122 str. ) prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jame yra nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, taip pat data, kurią pareiškėjai sužinojo apie jų teises pažeidusį teismo sprendimą, bei kiti duomenys, numatyti CPK 37122 straipsnyje, kartu su prašymu pateikti priedai. Be to, iš prašymo matyti, kad pareiškėjų teises įtakojantis teismo sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje, į kurios nagrinėjimą pareiškėjai nebuvo įtraukti. Taigi pareiškėjai savo prašymą grindė ne tik CPK 37118 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir tos pačios dalies 7 punkte numatytomis aplinkybėmis. Kai sprendimas įtakoja į bylą neįtrauktų asmenų teises, proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties teismas neturi klausimo dėl proceso atnaujinimo spręsti formaliai, o turi apsvarstyti klausimą, ar, atsižvelgiant į prašymo turinį, nėra kitų proceso atnaujinimo pagrindų, ir jeigu yra reikalas, – pareikalauti, kad pareiškėjai savo prašymą ir jo pagrindimą patikslintų. Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 37122 str. ) reikalauja prašyme nurodyti bent vieną CPK 37118 straipsnyje numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau nereikalauja nurodyti konkretaus pastarojo straipsnio punkto. Prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl klausimą, ar prašyme nurodytos faktinės aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip kuris nors iš 37118 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, privalo spręsti teismas. Išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors pačiame prašyme ir įvardytas tik vienas konkretus CPK 37118 straipsnio 1 dalies punktas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjas turėjo paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir prašymą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Tačiau iš Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo teisėjo 1999 m. gegužės 12 d. nutarties matyti, jog ji priimta ne teismo posėdyje. Tokiu būdu buvo pažeista prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo procesinė tvarka, nustatyta CPK 37123 straipsnio 1 dalyje. Šios teismo klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo procesinės tvarkos pažeidimas šiuo atveju laikytinas esminiu proceso pažeidimu, sąlygojusiu neteisėtos teismo nutarties priėmimą, nes pareiškėjai ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise būti išklausytiems teismo posėdyje. T-ėl teismų nutartys naikintinos ir proceso atnaujinimo klausimo sprendimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 3542 str. 2 ir 5 d. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 370 straipsniu, nutarė: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui naujos sudėties. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. Š-a- Teisėjai V. M-a- P. Ž-ys Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7151: Svečiai