|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 13. Dėl ginčų, kilusių pagal Lietuvos advokatų tarybos sprendimus, nagrinėjimo teisme Advokatų taryba nėra valstybinės valdžios ar valdymo institucija. Advokatų taryba pagal Advokatūros įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas yra advokatų savivaldos institucija. Esant tokioms aplinkybėms ginčas tarp asmens, padavusio prašymą pripažinti jį advokatu, ir Advokatų tarybos, atsisakiusios pareiškėją pripažinti advokatu, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–133/2000 m. pranešėjas R. Č-a, Bylų kategorija 47 apeliacinės instancijos teismo pranešėja A. J-aitė, pirmosios instancijos teismo teisėja R. K-ė NUTARTIS 2000 m. vasario 7 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os, teisėjų J. J-ės ir A. N-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V-o L-o kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L-o skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos nutarimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: Lietuvos advokatų taryba, 1999 m. balandžio 15 d. svarstydama V. L-o prašymą pripažinti jį advokatu, nustatė, kad V. L-a- 1998 m. birželio 19 d. buvo atleistas iš Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 str. 1 punktą (savo noru). V. L-a-, dirbdamas teisėju, buvo du kartus patrauktas drausminėn atsakomybėn – už aplaidumą darbe ir už vienkartinį šiurkštų proceso teisės normų pažeidimą (Teismų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1999 m. kovo 24 d. raštas Nr. 127/153). Taryba konstatavo, kad toks V. L-o elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu ir, remdamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 str. 4 punktu bei 9 str. 5 punktu (toliau – Advokatūros įstatymas), nusprendė V. L-o prašymo pripažinti jį advokatu netenkinti. V. L-a- kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti minėtą Lietuvos advokatų tarybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendimą ir įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą pripažinti jį advokatu. Pareiškėjas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Advokatų profesinės etikos kodeksą, ir kad, nesant priimtam ir negaliojant šiam kodeksui, negali būti kalbos apie jo taikymą. Be to, Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punkte kalbama apie esamą laiką, todėl neaišku, koks pareiškėjo elgesys ar veikla Lietuvos advokatų tarybos sprendimo priėmimo metu nebuvo suderinti su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais, nes pareiškėjo veiklai, jam dirbant teisėju, negali būti taikomi šio kodekso reikalavimai. Pareiškėjas dar nurodė, kad drausminėn atsakomybėn jis buvo traukiamas už klaidas darbe, o ne už elgesį ar veiklą, kuri prieštarautų profesinei etikai. Advokatūros įstatymo 11 str. 2 dalyje numatyto Lietuvos advokatų tarybos sprendimo apskundimo termino jis nepraleidęs, nes šis sprendimas jam buvo įteiktas tik 1999 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. Liatuko skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir Lietuvos advokatų tarybos 1999 m. balandžio 15 d. posėdžio nutarimo dalį, kurioje V. L-o prašymas pripažinti jį advokatu nebuvo patenkintas, pripažino nepagrįstą ir ją panaikino. Teismas nurodė, kad Advokatų profesinės etikos kodeksas nėra priimtas, tačiau šiuo metu yra galiojančios Advokatų profesinės etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 1996 m. sausio 23 d. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos advokatų taryba, nusprendusi netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti jį advokatu, privalėjo nurodyti, kokių dorovinio elgesio normų reikalavimų, numatytų Advokatų profesinės etikos taisyklėse, pareiškėjo elgesys ar veikla neatitiko. Be to, nurodė, kad Advokatų profesinės etikos taisyklės detalizuoja advokato profesinių pareigų vykdymą. Aplaidumas darbe ir vienkartinis šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas, už kuriuos pareiškėjas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, yra darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas bei pavestų pareigų neatlikimas, kurie negali būti tapatinami su profesine dorove. Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos aplinkybes, nebuvo išsamiai apsvarstytas pareiškėjo elgesio ar veiklos suderinamumas su Advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimais. Dėl kitos pareiškėjo prašymo dalies teismas nurodė, kad Advokatūros įstatymas teisę pripažinti asmenį advokatu nustatė tik Lietuvos advokatų tarybai. Įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinti jį advokatu įstatymas leidžia tik tuo atveju, jei Lietuvos advokatų taryba per vieną mėnesį nuo prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos nepriima sprendimo, todėl nėra pagrindo tenkinti šią pareiškėjo prašymo dalį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Lietuvos advokatų tarybos apeliacinį skundą, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino įstatymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Tačiau teismas, priimdamas V. L-o skundą ir nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas. Teismas priėmė ir išnagrinėjo V. L-o skundą, dalyvaujančius byloje asmenis vadino pareiškėju ir suinteresuotu asmeniu, nors buvo apskųsti ne valstybinės institucijos veiksmai, o Advokatų tarybos sprendimas. Advokatų tarybą renka advokatų savivaldos institucija – advokatų visuotinis susirinkimas (konferencija) (Advokatūros įstatymo 51–52, 54–55 str. ). N-s Advokatūros įstatymas ir vadina pareiškėju asmenį, padavusį prašymą Advokatų tarybai, tačiau nenustato specialios šių bylų nagrinėjimo tvarkos. Teismas, pradėdamas civilinį procesą, nustatydamas dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir nagrinėdamas tokią bylą, turėjo vadovautis CPK bendrosiomis ir 10–20 skirsnių normomis. Apylinkės teismas CPK 34, 146, 148, 151 straipsnių nuostatomis nesivadovavo, tačiau šie civilinio proceso teisės normų pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, nes teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ir nėra pagrindo manyti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 338 str. 1 d. ). Kasaciniu skundu Lietuvos advokatų taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai išaiškino Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punktą. Šiame punkte kalbama tik apie asmens veiklos, elgesio suderinamumą su advokatų etikos reikalavimais, įtvirtintais Etikos kodekse, o ne su pačių kodekse įtvirtintų nuostatų taikymu, vertinant asmens, dar nesančio advokatu, elgesį. Advokatų etikos kodeksas detalizuoja advokatų profesinių pareigų vykdymą ir jo nuostatų nenukrypstamai turi laikytis advokatai. Taigi, vertinant asmens, pateikusio prašymą pripažinti jį advokatu, elgesį, negalima nurodyti, kokias konkrečiai kodekso nuostatas jis pažeidė, nes asmeniui, dar nesančiam advokatu, šios nuostatos nėra taikomos. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įpareigoja tokio asmens buvusią veiklą derinti su tose nuostatose įtvirtintais principais. Byloje pateikti duomenys aiškiai įrodo pareiškėjo elgesio neatitikimą daugelio Advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimų, jose įtvirtintų advokatų profesinės etikos principų. Apsileidimas darbe neginčytinai paneigia asmens nepriekaištingą elgesį, o proceso normų šiurkštus pažeidimas leidžia suabejoti ir asmens kvalifikacija, pareigos tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų tinkamu vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, nepasibaigus drausminių nuobaudų galiojimo terminui, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas advokatu, nes poelgiai, už kuriuos jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, neabejotinai menkina pasitikėjimą tokiu asmeniu. Atsiliepime į kasacinį skundą V. L-a- prašo palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad Advokatų profesinės etikos taisyklės negali būti taikomos asmeniui, kuris niekada nebuvo advokatu. Teismai padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas, pavestų pareigų neatlikimas negali būti tapatinamas su profesine dorove, morale. Be to, V. L-o nuomone, kasatorius painioja teisinės atsakomybės rūšis, nes nutrūkus darbo santykiams nustoja galioti ir paskirtos drausminės nuobaudos (DĮK 164 str. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis naikintini dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo (CPK 3542 str. 2 d. ). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos advokatūros 1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII–811 7 str. 4 punktą ir 9 str. 5 punktą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nustatytos asmens pripažinimo advokatu sąlygos. V-a tarp tų sąlygų yra asmens nepriekaištinga reputacija (Advokatūros įstatymo 7 str. 4 p. ). Teismas taip pat teisingai nurodė, kad šio įstatymo 9 straipsnis apibrėžia nepriekaištingos reputacijos sąvoką. Šio straipsnio 5 punkte parašyta, kad asmuo, pareiškęs norą būti pripažintas advokatu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais. Teismas taip pat teisingai aiškino, kad iki Advokatų profesinės etikos kodekso priėmimo Lietuvos advokatų taryba pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusiomis Lietuvos advokatų tarybos 1996 m. sausio 23 d. nutarimu patvirtintomis Advokatų profesinės etikos taisyklėmis. Kiti teismo aiškinimai yra nepriimtini, nes jie neatitinka šių nuostatų prasmės ir paskirties. Negalima sutikti su teismo teiginiais, kad aplaidus teisėjo pareigų vykdymas, šiurkštus proceso teisės nuostatų pažeidimas negali būti pripažįstami nesuderinamais su būsimam advokatui nustatytais Profesinės etikos taisyklių reikalavimais. Žodis „reputacija” Tarptautinių žodžių žodyne apibrėžiamas kaip „susidariusi bendra nuomonė apie kieno nors teigiamas savybes arba ydas” (žr. Tarptautinių žodžių žodynas. V. , 1951, 581 p. ). Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punkte kalbama ne tik apie pretendento į advokatus elgesį, bet ir apie jo veiklą, kuria jis verčiasi. Pareiškėjas prašė pripažinti jį advokatu lengvatinėmis sąlygomis, kurios taikomos ir asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo darbo stažą (Advokatūros įstatymo 8 str. 2 p. ). Pagal šias įstatymo nuostatas akivaizdu, kad pripažįstant advokatais buvusius teisėjus reikia vertinti ne tik jų elgesį, bet ir profesinę veiklą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, taikydami šias Advokatūros įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į Advokatų profesinės etikos taisyklių 3 punktą, kuriame parašyta: „Profesines pareigas advokatas vykdo savarankiškai įstatymo numatytose ribose, todėl jis turi tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų, būti aukštos moralės ir nepriekaištingo elgesio”. Advokatų profesinės etikos kodekso, patvirtinto 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos advokatų konferencijoje, 1 punkte taip pat įrašyta, kad advokatas savo veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Advokatūros įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos advokatūros statuto. Iš šių nuostatų analizės išplaukia išvada, kad teisėjo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai yra nesuderinami su pretenduojančio tapti advokatu asmens nepriekaištinga reputacija. Pagarba įstatymui, nepriekaištingas jo vykdymas yra labai svarbūs pretenduojančio tapti advokatu asmens bruožai. V. L-a- atsiliepime į kasacinį skundą teisingai aiškina Lietuvos Respublikos DĮK 164 straipsnio nuostatas, bet šioje byloje taikytinos ne šio straipsnio, o Advokatūros įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatos bei Advokatų profesinės etikos taisyklės. Byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes būtina spręsti V. L-o skundo priėmimo klausimą. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. VIII–1033 nuo 1999 m. gegužės 1 d. pripažino netekusia galios CPK antrojo skyriaus antrąją dalį (257–2695 str. ). V. L-a- skundą padavė 1999 m. gegužės 13 d. , tai yra tuo metu, kai bendrosios kompetencijos teismai nebegalėjo priimti skundų dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartyje teisingai nurodė, kad Advokatų taryba nėra valstybinės valdžios ar valdymo institucija. Advokatų taryba pagal Advokatūros įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas yra advokatų savivaldos institucija. Esant tokioms aplinkybėms ginčas tarp asmens, padavusio prašymą pripažinti jį advokatu, ir Advokatų tarybos, atsisakiusios pareiškėją pripažinti advokatu, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą iš Teismų departamento reikia išreikalauti V. L-o asmens bylos dokumentus bei jo drausmines bylas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 dalies 5 punktu ir 370 straipsniu, nutarė: Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti, o V. L-o skundą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nuo pareiškimo priėmimo. Teisėjų kolegijos pirmininkas R. Č-a Teisėjai J. J-ė A. N-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7140: Svečiai