|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 17. Dėl autoriaus teisių gynimo bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo Jeigu byloje yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas numato teritorinį rūšinį (dalykinį) teismingumą, o kitiems išimtinį rūšinį (dalykinį) teismingumą, tai tokia byla turi būti nagrinėjama tame teisme, kuris turėtų nagrinėti reikalavimą, priskirtą jam pagal išimtinio rūšinio (dalykinio) teismingumo taisykles. Autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui, t. y. norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–154/2000 m. pranešėja D. A-ė, Bylų kategorija 11 apeliacinės instancijos teismo pranešėjas K. Gurinas, pirmosios instancijos teismo pranešėjas A. D-a- NUTARTIS 2000 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Č. J-o, teisėjų S. G-aus ir D. A-ės, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kasacine tvarka civilinę bylą pagal L-o V-iausko ir UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal L. V-iausko ir UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” ieškinį atsakovui UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” dėl autoriaus teisių gynimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams, trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras dėl prekių ženklo registracijų pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovai L. V-iauskas ir UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” kreipėsi į teismą prašydami uždrausti atsakovui UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” naudoti ieškovų (autoriaus ir turtinių teisių turėtojo) kūrinį sąlyginiu pavadinimu „Š-inis”; įpareigoti atsakovą paskelbti dienraščiuose „Lietuvos rytas” ir „Kauno diena”, kad „UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko”, reklamuodami ir parduodami savo produkciją – mineralinius vandenis „V-a-”, „B-ė” ir „Birštonas”, ją žymėjo etiketėmis, kuriose be autoriaus L. V-iausko ir turtinių teisių perėmėjų UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” sutikimo buvo panaudotas autorinis kūrinys „Š-inis”. Ieškovai nurodė, kad teismo sprendimu turi būti atkurtos pažeistos autoriaus ir teisių perėmėjų teisės, o UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” uždrausta naudoti autorinį kūrinį be autoriaus ir jo teisių perėmėjų sutikimo. Ieškovai prašė atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę žalą autoriui L. V-iauskui 10 000Lt, o UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” pažeidimu padarytus turtinius nuostolius 500 000 Lt. Savo reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad kūrinį „Š-inis” L. V-iauskas sukūrė prieš 5–6 metus kompiuteriu tuometinės Birštono gamyklos vadovo prašymu. 1994 01 10 sutartimi savo kūrinio turtines teises perdavė A. Adomaičiui, o pastarasis 1997 05 20 autorine licencine sutartimi visas autorines turtines teises perdavė UAB „Transilgė”. UAB „Transilgė” 1997 06 16 sutartimi šias teises perdavė dabartiniam ieškovui – UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys”, kuris autorinį kūrinį „Š-inis” naudoja savo produkcijai žymėti. Atsakovas tokiu pat piešiniu „Š-inis” žymi savo analogišką produkciją, taip pažeisdamas L. V-iausko autorinę teisę bei UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” teises ir turtinius interesus, tokiu būdu darydamas ieškovui turtinius nuostolius. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančiomis UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” prekių ženklo „Fontanas” 1924 fig. 1997 07 17 registraciją Nr. 25273 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (6–os redakcijos) 32–35 prekių klasėse bei to paties prekių ženklo 1997 07 17 registraciją Nr. 25277 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 5 prekių klasėje. Atsakovas teigė, kad L. V-iauskas neįrodė savo autorystės, o UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” – turtinių teisių į kūrinį turėjimo. G-o kūrinį, kaip prekių ženklą, atsakovas gavo iš teisių perleidėjo UAB „Birštono mineraliniai vandenys”, kuris 1994 04 29 P-entų biurui pateikė paraišką dėl prekių ženklo „Fontanas” 1924 fig. įregistravimo tose pačiose prekių klasėse. Ieškovo prekių ženklų registracijos pripažintinos negaliojančiomis, nes prieštarauja 1883 03 20 Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo bei Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nuostatoms. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. sausio 21 d. sprendimu ieškininio pareiškimo dalį dėl turtinių nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą, kitą ieškinio dalį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jam padarytus nuostolius laikytinas turtiniu reikalavimu, tačiau atitinkamu žyminiu mokesčiu neapmokėtas. Pagal CPK 245 str. 9 p. neapmokėtų reikalavimų dalyje ieškininis pareiškimas paliktinas nenagrinėtu. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, kad ginčo kūrinio autorius yra L. V-iauskas. Ieškovai neįrodė, jog jie yra autorinių teisių į ginčo kūrinį („Š-inis”, „Fontanas”) turėtojai ir turi teisę reikalauti iš atsakovo tų teisių pažeidimo pašalinimo (CK 539, 540 str. ). Atsakovo UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” vardu P-entų biure 1997 09 11 įregistruotas prekių ženklas Nr. 25528 ir ieškovo UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” vardu 1997 07 17 įregistruoti prekių ženklai Nr. 25273 ir Nr. 25277 yra tapatūs savo išvaizda, tik skiriasi įrėminimas. Paraiška dėl prekių ženklo Nr. 25528 įregistravimo trečiajam asmeniui pateikta 1994 04 29, o ieškovas dėl jo vardu įregistruotų prekių ženklų Nr. 25273 ir 25277 atitinkamai pateikė 1997 05 29 ir 1997 06 20. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas ženklo apsaugos terminą numato nuo paraiškos padavimo dienos (17 str. ). To paties įstatymo 4 str. 1 p. draudžia prekių ir paslaugų ženklais registruoti žymenis, kurie yra tapatūs ar panašūs į jau įregistruotus ar pareikštus registruoti Patentų biure prioriteto teisę turinčius ženklus tokioms pat ar panašioms prekėms ar paslaugoms. Registruojant ieškovo prekių ženklus ši nuostata buvo pažeista, nes paraiška dėl tapataus prekių ženklo registravimo trečiajam asmeniui tuo metu jau buvo paduota atsakovo teisių perdavėjo. Prekių ženklai buvo įregistruoti tose pačiose prekių klasėse (35 ir 32) bei panašioms į 32 klasėje numatytas (mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai) prekėms (5 klasėje – mineralinis vanduo (medicinos reikmėms); mineralinio vandens druskos). Nustačius, kad ieškovo vardu įregistruoti prekių ženklai Nr. 25273 ir 25277 neatitinka Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 str. nuostatų, pagal šio įstatymo 23 str. jų registracija pripažintina negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad tiek CK 515, 516 str. , tiek ir B-no konvencijos nuostatos autoriaus teises į kūrinį sieja su kūrinio atgaminimu, paskelbimu bei kūrinio autoriaus nurodymu kūrinyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo L. V-iausko paaiškinimus apie tai, kad kūrinys materialiai atgamintas nebuvo ir pagal 1994 01 10 sutartį buvo perduotas įrašytas kompiuterio diskelyje, neatsižvelgiant į sutarties 1 str. nuostatą, kad sutartimi perduodami kūrinio piešiniai, pagrįstai nurodė į šių įrodymų prieštaravimą vienas kitam ir jais pagrįstai nesivadovavo. P-iame ieškininiame pareiškime iš esmės pripažįstama, kad kūrinys paskelbtas nebuvo. Teismas pagrįstai nesivadovavo priedu Nr. 1 prie 1994 01 10 sutarties kaip įrodymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedų prie kitų dviejų sutarčių minimų ieškininiame pareiškime ieškovai teismui pateikti negalėjo. UAB „N-jieji Birštino mineraliniai vandenys” reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kilęs ne iš autoriaus teisių į kūrinį, o iš ieškovo ūkinės komercinės veiklos. T-ėl teismas pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas turėjo būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 104 str. 1 d. 1 p. ). Ieškovui žyminio mokesčio nesumokėjus, teismas turėjo pagrindą palikti jį nenagrinėtą (CPK 245 str. 9 p. ). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pirmtako paraiška dėl ginčo ženklų registracijos buvo paduota žymiai anksčiau negu ieškovo. Registruojant ieškovo ženklą į tai neatsižvelgta (PPŽĮ 4, 17, 23 str. ). Priimdamas atsakovo priešieškinį, teismas pagrįstai vadovavosi CPK 29 str. 1 d. nuostatomis. Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad iš P-ų apylinkės teismo, kur ir kreipėsi ieškovai, byla pagal teismingumą buvo perduota Kauno apygardos teismui, kur ir turėjo būti išnagrinėta. Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nesilaikant teismingumo tvarkos, nurodytos įstatyme. Atsakovų priešieškinys priimtas ir išnagrinėtas nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškinys paduotas dėl autoriaus pažeistų teisių atstatymo. Atsakovas priešieškinyje neginčija, jog užregistruoto prekės ženklo dalį – kūrinį „Š-inis” yra sukūręs L. V-iauskas. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” prekių ženklo registraciją negaliojančia. Tai ne tapatūs dalykai. P-enkinus priešieškinį, nustoja galioti tik ieškovo prekės ženklo registracija, o ieškovų autorinių teisių pažeidimo klausimas lieka neišspręstas. G-ą dėl prekių ženklo registracijos teisėtumo turėjo nagrinėti P-entų biuro Apeliacinis skyrius. G-o piešinys nėra nei ieškovo, nei atsakovo prekių ženklas. Grafikos darbas „Š-inis” yra tik prekių ženklo sudedamoji dalis, todėl sprendžiant prekių ženklo registracijos teisėtumą galima kalbėti ik apie piešinį „Š-inis”, panaudotą prekių ženkle, bet ne apie viso prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažįsta autoriaus teisių į jo sukurtą kūrinį preziumavimą, tačiau kartu autoriaus teises sieja su kūrinio atgaminimu, paskelbimu bei autoriaus vardo nurodymu kūrinyje. Autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas, naudojant jo kūrinį (CK 519 str. 3 d. ). Autorius kūrinio panaudojimo teises bei turtines teises yra sutartimi perdavęs UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys”. Autorius pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui naudotis jo kūriniu, nes pastarajam tokių teisių jis nesuteikęs, tačiau teismas šios problemos neišsprendė. Motyvas, kad autoriaus vardo nenurodymas atima teisę vadintis kūrinio autoriumi, yra klaidingas. Autorystė į sukurtą kūrinį atsiranda jį sukūrus. To įrodymas – sukurtas ir objektyviai egzistuojantis kūrinys. Įstatymai nenumato autorystės atsiradimo aplinkybių įrodinėjimo. Civiliniame procese egzistuoja normos ir tvarka, kad šalis neturi įrodinėti vienų ar kitų aplinkybių, nes jų egzistavimas preziumuojamas (CK 483, 7 str. ir kt. ). Tai taikytina ir ginčams sprendžiant autorystės klausimus (B-no konvencijos 15 str. ). Autoriaus teisės į kūrinį preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui. N-nt tai nuginčyti, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius. Kasatoriai prašo Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja: Kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra susiję su procesinių ir materialinių teisės normų taikymo aiškinimu, todėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų. Kasatorius nurodo: 1. Byla išnagrinėta pažeidžiant Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teismingumo taisykles. 2. Priešinis ieškinys priimtas pažeidžiant CPK 153 str. reikalavimus. 3. Teismas netinkamai išaiškino CK 515 ir 519 str. normas dėl autoriaus teisių. 1. Ieškinys dėl autoriaus teisių gynimo buvo pareikštas P-ų rajono apylinkės teismui vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis, neatsižvelgus į tai, kad bylas, kylančias iš intelektinės nuosavybės teisinių santykių, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 136 str. 2 p. ). Taigi tokio pobūdžio ieškiniams įstatymas numato teritorinį rūšinį (dalykinį) teismingumą. Priešinis ieškinys buvo pareikštas dėl prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų (CPK 1361 str. 14 p. ), t. y. šiam ginčui išspręsti numatytas rūšinis (dalykinis) išimtinis teismingumas – tokio pobūdžio bylos teismingos tik Vilniaus apygardos teismui. Jeigu byloje yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas numato teritorinį rūšinį (dalykinį) teismingumą, o kitiems išimtinį rūšinį (dalykinį) teismingumą, tai tokia byla turi būti nagrinėjama tame teisme, kuris turėtų nagrinėti reikalavimą, priskirtą jam pagal išimtinio rūšinio (dalykinio) teismingumo taisykles. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai šioje byloje teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles, todėl byla pagrįstai buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 2. CPK 153 str. nuostatos reglamentuoja priešieškinio priėmimo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad ieškinyje ir priešieškinyje ginčijami ne tapatūs dalykai, bet sprendžia, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 153 str. 3 d. ). Ieškininiame pareiškime ieškovas nurodo, jog gina savo pažeistą autoriaus teisę, nes jo kūrinys be jo ir be jo teisių perėmėjo leidimo naudojamas kaip atsakovo prekių ženklo elementas. Tą patį elementą naudoja ieškovas UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” savo prekių ženkluose, kurių registracijos teisėtumą ginčija atsakovas. T-ėl autoriaus teisių išsprendimas nulemtų arba ieškovo, arba atsakovo prekių ženklų su panaudotu autoriaus kūriniu registracijos teisėtumą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai iš esmės teisingai taikė CPK 153 str. nuostatas dėl priešinio ieškinio priėmimo sąlygų. 3. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą ir atmesdami ieškovo reikalavimą dėl autoriaus teisių gynimo CPK 58 str. pagrindu, t. y. neįrodžius savo autorystės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šiame ginče. Autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui, t. y. norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius. Autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės, vardo nurodymo ar jo nenurodymo. Autorystė į sukurtą kūrinį atsiranda jį sukūrus. Tokios išvados išplaukia iš tuo metu galiojusių CK 515 str. bei CK 519 str. sisteminio aiškinimo, taip pat B-no konvencijos 15 str. T-ėl teismas galėtų reikalauti ieškovą įrodyti savo autorystę, jei būtų duomenų, kad yra kitas to kūrinio autorius. Taigi teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo pareikalauti, kad atsakovas pateiktų įrodymus, jog ne ieškovas, o kitas asmuo yra atsakovo įregistruoto prekių ženklo elemento „Š-inis” autorius, bet nereikalauti, kad ieškovas įrodytų autorystės atsiradimo aplinkybes. Teismai nagrinėdami bylą nesivadovavo autorystės prezumpcijos principu, nepagrįstai sprendė ieškovo ieškinį atmesti dėl to, kad jis neįrodė esąs autorius. Tik įrodžius, kad ne L-a- V-čiauskas, o kitas asmuo yra kūrinio–piešinio „Š-inis”, kurį tiek ieškovas UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys”, tiek atsakovas UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” naudoja kaip savo prekių ženklų sudedamąją dalį, autorius, spręstini kiti ieškinio bei priešinio ieškinio reikalavimai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir 370 str. nutarė: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai S. G-us D. A-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7139: Svečiai