|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 12. Dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą Pasibaigus šešių mėnesių terminui, CK 332 str. 4 dalimi yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą). Lietuvos Respublikos CK 332 str. ir kitų CK 30 skirsnio straipsnių analizė rodo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas, kaip galima geriau ir tikslingiau panaudoti ir apsaugoti savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas, suteikė galimybę nuomininkui, jo šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams laikinai išvykus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos išsaugoti teises į ją šešis mėnesius arba dar šešis mėnesius po to, kai pasibaigia CK 332 str. 2 d. numatytos aplinkybės (CK 332 str. 3 d. ), tačiau ir po nurodytų terminų jiems negrįžus gyventi į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis naikinamąja įstatymo norma, jie yra laikomi praradusiais teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 332 str. 4 d. ). Teismuose dažnai keliamos bylos dėl asmenų pripažinimo netekusiais teisės į gyvenamąją patalpą dėl to, kad laikinai išvykę asmenys neišsiregistruoja, o policijos atitinkamos tarnybos be teismo sprendimo tokių asmenų neišregistruoja. Asmens registravimas gyvenamojoje patalpoje (ir išregistravimas) yra viešojo administravimo aktas, kurį vykdo policijos komisariatų atitinkamos tarnybos (šiuos teisinius santykius reguliuoja viešoji teisė), todėl bendros kompetencijos teismas, remdamasis CK 30 skirsnio nuostatomis, tokių klausimų nesprendžia ir neturi priimti nagrinėti tokių pareiškimų. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla 3K–7–223/2000 pranešėjas A. S-čius, Bylų kategorija 8 apeliacinės instancijos teismo pranešėjas A. Drigotas, pirmosios instancijos teismo teisėja A. Biekšienė NUTARTIS 2000 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų: D. A-ės, A. D-o, V. M-o, A. S-niškio, A. S-čiaus, J. S-ienės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Michailo Čebotariovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ingos Čebotariovos ieškinį atsakovui Michailui Čebotariovui dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovė nurodė, kad ji iš Šnipiškių seniūnijos valstybinės įmonės nuomoja vieno kambario butą, esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 50 a–8. Kartu su ja anksčiau gyveno jos brolis Michailas Čebotariovas, kuris 1997 m. lapkričio 11 d. yra nuteistas 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir atlieka bausmę pataisos darbų kolonijoje. Jo bausmės pradžia – 1997 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovė, vadovaudamasi CK 332 str. , prašė teismą pripažinti M. Čebotariovą netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą Vilniuje, Kalvarijų g. 50 a–8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad atliekantis laisvės atėmimo bausmę atsakovas negyvena minėtame bute Kalvarijų g. 50 a–8 daugiau kaip metai; todėl CK 332 str. pagrindu pripažintinas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad CK 332 str. 1 d. numatyta, jog nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams. Atsakovas savivaldybės nuomojamame bute negyvena ilgiau nei šeši mėnesiai, o pagal CK 332 str. 2 d. nuostatas teisė į gyvenamąją patalpą visam išvykimo laikui jam nepaliekama. Taigi apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. Čebotariovą netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą (CK 332 str. 4 d. ). Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999m. sausio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti. Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Taip yra pažeisti CPK 220 str. reikalavimai, ir toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 3542 str. 3 d. 6 p. ). Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, todėl jo nutartis irgi naikintina. Be to, kasatorius nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir apginti savo teisių į gyvenamąją patalpą. Jis dabar yra grįžęs iš įkalinimo vietos ir neturi, kur apsigyventi, yra sunkus ligonis, nes serga aktyvios formos tuberkulioze. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nurodo, kad kasacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir prašo jį atmesti. Teisėjų kolegija konstatuoja: 1. Dėl Lietuvos Respublikos CK 332 str. taikymo Lietuvos Respublikos CK 30 skirsnis reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką bei kitus su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusius klausimus, kai šios patalpos priklauso: fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, valstybei ir savivaldybėms bei įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Šis skirsnis buvo priimtas 1992 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. I–2749 ir įsigaliojo nuo 1992 m. spalio 20 d. Kartu su minėto skirsnio normomis, reglamentuojančiomis gyvenamųjų patalpų nuomos santykius, iki 1998 m. liepos 1 d. galiojo ir Lietuvos Respublikos butų kodeksas, kuris irgi reguliavo gyvenamųjų patalpų nuomos santykius (Butų kodeksas pripažintas netekusiu galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII–796). Anksčiau galiojusio Butų kodekso 61 str. ,,Gyvenamosios patalpos palikimas laikinai išvykusiems” 1 dalyje buvo nurodyta, kad nuomininkui ar jo šeimos nariui laikinai išvykus, gyvenamoji patalpa jiems paliekama šešiems mėnesiams, o šio straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad iki nustatyto termino negrįžęs asmuo pripažįstamas netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa teismine tvarka pagal nuomotojo arba likusių šioje patalpoje gyventi kitų nuolatinių naudotojų ieškinį. Pagal minėto kodekso 61 str. nuostatas laikinai išvykusį nuomininką ar jo šeimos narius pripažinti netekusiais teisės naudotis gyvenamąja patalpa galėjo tik teismas pagal nuomotojo ar likusių gyventi kitų naudotojų ieškinį. Teismai panašios pripažinimo nuomininkų ir jų šeimos narių netekusiais teisės naudotis gyvenamąja patalpa tvarkos dažnai laikosi ir dabar, nors Butų kodeksas (ir jame esantis 61 str. ) yra pripažintas netekusiu galios, o CK 332 str. šį klausimą sureguliavo kitaip. Lietuvos Respublikos CK 332 str. yra pavadintas ,,Teisės naudotis savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimas laikinai išvykusiems”. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams, o to paties straipsnio 2 dalyje yra išvardyti atvejai, kai laikinai išvykusiems teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui (7 punkte yra numatyta: suėmus – visą tardymo ir teismo laiką). Pasibaigus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 332 str. 3 d. ). Per šiuos šešis mėnesius laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys, pasinaudodamas jam įstatyme suteiktu šešių mėnesių terminu, per kurį jam išlieka teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą, turi grįžti į ją ir joje apsigyventi bei pradėti vykdyti savo pareigas pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties (CK 330 str. ). Pasibaigus šešių mėnesių terminui, CK 332 str. 4 dalimi yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą). Lietuvos Respublikos CK 332 str. ir kitų CK 30 skirsnio straipsnių analizė rodo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas, kaip galima geriau ir tikslingiau panaudoti ir apsaugoti savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas, suteikė galimybę nuomininkui, jo šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams laikinai išvykus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos išsaugoti teises į ją šešis mėnesius arba dar šešis mėnesius po to, kai pasibaigia CK 332 str. 2 d. numatytos aplinkybės (CK 332 str. 3 d. ), tačiau ir po nurodytų terminų jiems negrįžus gyventi į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis naikinamąja įstatymo norma, jie yra laikomi praradusiais teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 332 str. 4 d. ). Analizuojant CK 332 str. nuostatas matyti, kad laikinai išvykęs asmuo turi pats rūpintis jo turima teise į savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą ir grįžti gyventi į ją per šešis mėnesius nuo išvykimo dienos arba dar per šešis mėnesius pasibaigus CK 332 str. numatytoms aplinkybėms. Laikinai išvykusiajam grįžus į gyvenamąją patalpą po šiame įstatyme nustatyto termino pasibaigimo, pasilikę gyventi toje patalpoje nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai gali priimti jį gyventi nuomojamoje patalpoje ir jei jis bus priimtas gyventi, jo prarastoji teisė į gyvenamąją patalpą bus laikoma atstatyta (CK 332 str. 5 d. ), tačiau ir šiuo atveju prarastos teisės į gyvenamąją patalpą atstatymu turi pasirūpinti laikinai išvykusysis (turi prašyti, kad jį priimtų gyventi ir visi likusieji gyventi pilnamečiai šeimos nariai duotų sutikimą jo apsigyvenimui nuomojamoje patalpoje). Be to, laikinai išvykęs asmuo, praradęs teisę į gyvenamąją patalpą, gali kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti jam teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, jeigu jis mano, kad šiame straipsnyje nustatytą laiką (šešių mėnesių terminą) jis praleido dėl svarbių priežasčių (CK 332 str. 6 d. ). Minėtos šio straipsnio ir CK 333 str. bei CK 334 str. nuostatos rodo, kad laikinai išvykęs iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, priklausančios savivaldybei, asmuo turi pats rūpintis jam suteikta teise į gyvenamąją patalpą ir per įstatyme nustatytą terminą grįžti į ją gyventi arba turi pasirūpinti, kad joje liktų gyventi jo šeimos nariai, o jeigu gyventi niekas nelieka, pagal CK 333 str. ją išnuomoti pagal subnuomos sutartį, o išvykstant į kitą vietą arba į užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui ją rezervuoti CK 334 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina dar ir tai, kad teismuose dažnai keliamos bylos dėl asmenų pripažinimo netekusiais teisės į gyvenamąją patalpą dėl to, kad laikinai išvykę asmenys neišsiregistruoja, o policijos atitinkamos tarnybos be teismo sprendimo tokių asmenų neišregistruoja. Asmens registravimas gyvenamojoje patalpoje (ir išregistravimas) yra viešojo administravimo aktas, kurį vykdo policijos komisariatų atitinkamos tarnybos (šiuos teisinius santykius reguliuoja viešoji teisė), todėl bendros kompetencijos teismas, remdamasis CK 30 skirsnio nuostatomis, tokių klausimų nesprendžia ir neturi priimti nagrinėti tokių pareiškimų. Šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovas 1997 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 4 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Bausmę jis atliko nuo 1997 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 5) ir dėl to negyveno jo ir ieškovės nuomojamoje gyvenamojoje savivaldybei priklausančioje patalpoje jau daugiau kaip šešis mėnesius, todėl pagal CK 332 str. 4 dalį prarado teisę į šią patalpą. Teismai tokio ieškinio neturėjo nagrinėti, nes ieškovės teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą buvo apginta įstatymu, todėl ir neturėjo materialinio teisinio pagrindo (CK 332 str. 4 d. ) į tokį ieškinį, kadangi atsakovas pagal įstatymą jau buvo praradęs teisę į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų išregistravimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojantys norminiai aktai (Vyriausybės 1991 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 461 patvirtinta ,,Duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir registravimo tvarka”) šiuo metu dar nėra suderinti su CK 332 str. nuostatomis, todėl šioje konkrečioje byloje, siekiant apginti pažeistą ieškovės teisę viešojo administravimo srityje (atsakovo išregistravimo klausimu), priimti teismų sprendimai paliekami galioti. 2. Dėl kasacinio skundo argumento, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 220 str. reikalavimus, nes sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) Lietuvos Respublikos CPK 220 str. (1998 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. VIII–959 redakcija) pirmojoje dalyje yra nurodyta, kad sprendimas priimamas surašant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo. Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nurodyta, kad teismo sprendimo turinys turi atitikti šio kodekso 222 str. reikalavimus. Lietuvos Respublikos CPK 222 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Apylinkės teismo sprendimo turinys visiškai atitinka CPK 222 str. reikalavimus (b. l. 18), nes susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nustatyta šiai bylai svarbiausia aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negyvena bute, esančiame Kalvarijų g. 50 a–8, daugiau kaip metai, todėl pripažintinas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą. Šioje sprendimo dalyje yra nurodytas įstatymas (CK 332 str. ), kuriuo remiantis buvo patenkintas ieškinys. Dėl motyvuojamojoje sprendimo dalyje paminėtų motyvų negalima sakyti, kad sprendimas yra visai be motyvų ir neatitinka CPK 222 str. 4 dalies reikalavimų. Kadangi apylinkės teismo sprendimas ir apygardos teismo nutartis yra su motyvais, todėl nėra absoliutaus pagrindo juos naikinti, vadovaujantis CPK 3542 str. 3 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Kiti kasacinio skundo motyvai yra juridiškai nereikšmingi, neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui ir nesudaro pagrindo bylą peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 3542 str. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , nutarė: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai D. A-ė A. D-a- V. M-a- A. S-niškis A. S-čius J. S-ienė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |