|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 2. Dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu teisenos Ženklo pripažinimas plačiai žinomu neatsiejamas nuo to plačiai žinomo ženklo savininko nustatymo ir įvardijimo, t. y. tam tikrų jo, kaip savininko, subjektinių teisių pripažinimo. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1. 138 straipsnio 1 punktas). Šis civilinių teisių gynimo būdas, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, gali būti taikomas tiek savarankiškai, tiek ir kartu su kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Pripažįstant ženklą plačiai žinomu, sprendžiamas teisės klausimas, o to negalima išspręsti ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Teisės klausimai sprendžiami ginčo (ieškinine) teisena, kurioje yra šalys su priešingais interesais – ieškovas ir atsakovas, taip pat visos iš to išplaukiančios procesinės pasekmės. Prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu bylos savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos. Civilinė byla Nr. 3K–3–1222/2002 Bylų kategorija 80; 84; 108. 10 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. spalio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-o S-niškio (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (pranešėja) ir Sigito G-iaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo – Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. (Nyderlandai) įgaliotų atstovių – patentinės patikėtinės O-ilijos Klimaitienės ir advokato padėjėjos Vilijos Viešūnaitės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. (Nyderlandai) pareiškimą dėl juridinio fakto, kad prekių ženklas yra plačiai žinomas Lietuvoje, nustatymo; suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, bendra Lietuvos – JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Bennet Distributors“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (toliau – VPB) 1994 m. gegužės 26 d. įregistruoto žodinio prekių ženklo „METAXA“ (reg. Nr. 20220), skirto ženklinti 33 klasės prekėms „vynas, spiritas (gėrimams), likeriai“, savininkas Lietuvoje. Šis prekių ženklas Lietuvoje yra naudojamas nuo 1995 m. sausio mėn. ; prekės, pažymėtos šiuo ženklu, buvo ir yra plačiai reklamuojamos per Lietuvos masinės informacijos priemones; dėl ilgalaikio naudojimo ir reklamos šis ženklas yra gerai žinomas tam tikram visuomenės sluoksniui, būtent: prekių ženklą „METAXA“ (reg. Nr. 20220) gerai žino faktiniai bei potencialūs prekių (alkoholinių gėrimų), pažymėtų šiuo ženklu, vartotojai. Remdamasis CPK 1361 straipsniu, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 49 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjas prašė pripažinti prekių ženklą „METAXA“ (reg. Nr. 20220) plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. sausio 23 d. sprendimu prašymą patenkino, nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjui Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. priklausantis prekių ženklas „METAXA“ (reg. Nr. 20220), skirtas ženklinti 33 klasės prekėms „vynas, spiritas (gėrimams), likeriai“, yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu, remdamasis PŽĮ 9 straipsniu, CPK 272 straipsnio 2 dalies 14 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausantis prekių ženklas „METAXA“ (reg. Nr. 20220) yra gerai žinomas tam tikram visuomenės sluoksniui (asmenims, vartojantiems alkoholinius gėrimus ar jais besidomintiems). Teismas nurodė, kad tam prieštaravęs suinteresuotas asmuo BĮ UAB „Bennet Distributors“ nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jo savarankiškas teises į minėtą ženklą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens BĮ UAB „Bennet Distributors“ apeliacinį skundą, 2002 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis PŽĮ 2 straipsnio 9 punktu, 9 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 16, 20, 38 straipsniais, CPK 270–312 straipsniais, reglamentuojančiais bylų, nagrinėjamų ypatingąja teisena, tvarką, CPK 273 straipsniu, numatančiu sąlygas, reikalingas turintiems juridinę reikšmę faktams nustatyti, konstatavo, jog teismas, pripažindamas ženklą plačiai žinomu, išsprendžia ir teisės klausimą. Tuo tarpu ypatingosios teisenos bylose teismas teisės klausimų nesprendžia. Kolegija nurodė, kad bylos dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu turi būti nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ypatingosios teisenos tvarka, susiaurino dalyvaujančių asmenų procesines teises, kurias jie turėtų bylą nagrinėjant ieškinine teisena. Kasaciniu skundu pareiškėjo Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. (Nyderlandai) įgaliotos atstovės patentinė patikėtinė O-ilija Klimaitienė ir advokato padėjėja Vilija Viešūnaitė prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. sausio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Pagal PŽĮ 9 straipsnį ženklo pripažinimas plačiai žinomu nesiejamas su ginču dėl teisės, kilusiu iš ar dėl tokio ženklo naudojimo. Prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu yra tik fakto, kad dėl intensyvaus naudojimo ir reklamavimo ženklas tapo žinomas tam tikram visuomenės sluoksniui tiek, kad jo savininkui gali būti suteikta platesnė nei nežinomam ženklui apsauga, pripažinimas. Nuo prekių ženklo žinomumo fakto nustatymo priklauso asmeninių ir turtinių ženklo savininko teisių, numatytų PŽĮ 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse, atsiradimas. Faktų, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, nustatymas atliekamas ypatingosios teisenos bylose CPK 26 skirsnio nustatyta tvarka. Galiojantys Lietuvos teisės aktai nenumato kitokios, išskyrus teisminę, tvarkos šiam faktui nustatyti, todėl pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tinkamų dokumentų, patvirtinančių, jog prekių ženklas yra plačiai žinomas tam tikram visuomenės sluoksniui. Prašymas pripažinti prekių ženklą plačiai žinomu tam tikram visuomenės sluoksniui atitinka CPK 272, 273 straipsniuose numatytus reikalavimus ir turi būti nagrinėjamas CPK 26 skirsnio nustatyta tvarka (CPK 272 straipsnio 2 dalies 15 punktas). 2. Prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu tam tikram visuomenės sluoksniui per se tik pašalina esamus trukdžius ir įgalina tokio ženklo savininką pasinaudoti jam pagal PŽĮ 9 straipsnio 4 ir 5 dalis priklausančiomis teisėmis, tačiau neuždraudžia tretiesiems asmenims atlikti tam tikrų veiksmų. Jų teisės būtų ribojamos tada, kai plačiai žinomo ženklo savininkas pasinaudotų savo teisėmis ir uždraustų tretiesiems asmenims atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau tokiu atveju tretieji asmenys visada turėtų teisę į teisminę savo apribotų teisių gynybą. 3. Su prekių ženklo pripažinimu plačiai žinomu yra siejama ne tik pažeistų prekių ženklo savininko teisių gynimas, bet ir kitos aplinkybės (pvz. : registruotą prekių ženklą pripažinus plačiai žinomu, jo savininkas įgytų teisę ženklą naudoti kitoms, negu ženklas registruotas, prekėms bei paslaugoms; būtų galima išvengti prekių ženklo registravimo visoms numanomoms gaminti prekėms ar teiktinoms paslaugoms ir vėlesnio galimo tokio ženklo registracijos panaikinimo visoms ar daliai prekių arba paslaugų dėl nenaudojimo pagal PŽĮ 47 straipsnio 2 dalį; kt. ). 4. Prekių ženklo plataus žinomumo fakto nustatymas ieškininės teisenos tvarka komplikuotų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos normos įgyvendinimą, kadangi būtų visiškai eliminuota prekių ženklo savininko galimybė reikšti protestą VPB Apeliaciniam skyriui PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o VPB Apeliaciniam skyriui tokį protestą nagrinėti. 5. Plačiai žinomas ženklas yra saugomas tiek pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) 6bis straipsnį, tiek ir pagal Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), nuostatas. Nagrinėjant bylas dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais ieškininės teisenos tvarka, būtų sudaromos papildomos kliūtys ir keliamos papildomos sąlygos plačiai žinomo ženklo savininkui, taip pažeidžiant tarptautinėse sutartyse bei Lietuvos teisės aktuose numatytus plačiai žinomo ženklo apsaugai keliamus reikalavimus, nepagrįstai susiaurintų prekių ženklo savininko teises. Pagal Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnį Valstybėje narėje fakto klausimas dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu gali būti nagrinėjamas bet kurio įgalioto tos šalies kompetentingo organo: tai gali būti teismas, patentų žinyba ar kita įgaliota institucija, kuri net nenagrinėja bylų ieškininės teisenos tvarka. CPK 356 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Nyderlandų bendrovė Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (toliau – VPB) įregistravo žodinį prekių ženklą „METAXA“ (reg. Nr. 20220), skirtą ženklinti 33 klasės prekėms „vynas, spiritas (gėrimams), likeriai“. Paraiška šiam ženklui registruoti VPB buvo pateikta 1992 m. rugpjūčio 20 d. , ženklas įregistruotas 1994 m. gegužės 26 d. (T. 1, b. l. 8–11). Pareiškėjas prašė šį prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu Lietuvoje. PŽĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje saugomo ženklo savininkas. Ženklas tampa saugomu nustatyta tvarka jį įregistravus; įregistruoto ženklo savininkas turi PŽĮ 38 straipsnyje numatytas ženklo savininko teises. Ženklas taip pat tampa saugomu nustatyta tvarka jį pripažinus plačiai žinomu Lietuvoje; plačiai žinomo ženklo savininkas turi PŽĮ 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse (priklausomai nuo to, ar jis yra dar ir įregistruotas) numatytas teises, į kurias, be kita ko, įeina ir PŽĮ 38 straipsnyje numatytos teisės. Ženklas plačiai žinomu pripažįstamas teismo tvarka (PŽĮ 9 straipsnio 3 dalis). Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6bis straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (vadinamosios TRIPS sutarties), kuri yra vienas iš Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties priedų (Žin. , 2001, Nr. 46–1620), 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas paslaugoms. Valstybės narės, nustatydamos, ar prekių ženklas plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekių ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje Valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekių ženklą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas prekėms ar paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurių atžvilgiu yra įregistruotas prekių ženklas, su sąlyga, kad to prekių ženklo naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu rodytų ryšį tarp tų prekių ar paslaugų ir registruoto prekių ženklo savininko, ir su sąlyga, kad, taip tą ženklą naudojant, gali būti pažeisti registruoto prekių ženklo savininko interesai. Paryžiaus Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėja ir Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO) Generalinė Asamblėja (Lietuva WIPO nare tapo 1992 m. prisijungusi prie Konvencijos dėl Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos įkūrimo) 1999 m. priėmė Bendrą rekomendaciją dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well–Known M-s). Šios Rekomendacijos I dalies 2 straipsnio „Nustatymas, ar ženklas yra plačiai žinomas ženklas Valstybėje narėje“ 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant, ar ženklas yra plačiai žinomas, kompetentinga institucija turi kreipti dėmesį į bet kokias aplinkybes, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, kad ženklas yra plačiai žinomas. Tarptautinio biuro parengtose šios Rekomendacijos Paaiškinamosiose pastabose (angl. Explanatory Notes) nurodyta, kad sąvokos „kompetentinga institucija“ teisinė prigimtis priklauso nuo konkrečios Valstybės narės nacionalinės sistemos. Ši sąvoka apibrėžta plačiai tam, kad apimtų visas Valstybėse narėse egzistuojančias sistemas (1. 2 punktas). Atsižvelgiant į teritorialumo principą, plačiai žinomų ženklų teisės įgyvendinamos nacionaliniu pagrindu (. . . ) (2. 8 punktas). Taigi nei paminėtos tarptautinės teisės dokumentų, nei Europos Sąjungos teisės aktų (pvz. : Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEC dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo; Tarybos reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo 40/94/EB) nuostatos, reglamentuojančios plačiai žinomo ženklo apsaugą, neįtvirtina kokių nors imperatyvių ženklo pripažinimo plačiai žinomu procedūros (administracine ar teismine tvarka) reikalavimų, kaip ir to, ar plačiai žinomas ženklas turi būti saugomas ex officio, ar pagal suinteresuoto asmens prašymą, tai paliekama valstybių nacionalinės teisės diskrecijai. Plačiai žinomo ženklo apsauga apima daugelį aspektų, o tai, kad atskirų valstybių teisėje šie jų diskrecijai palikti klausimai gali būti sureguliuoti skirtingai, savaime nereiškia silpnesnės plačiai žinomų ženklų apsaugos. Teisėjų kolegija pažymi, kad plačiai žinomo ženklo apsauga negali būti suprantama ir aiškinama kaip paneigianti registracijos atitinkama įstatymų nustatyta tvarka svarbą ir reikšmę. Kita vertus, siekiant naudoti ženklą, nėra imperatyvaus reikalavimo būti jo savininku PŽĮ prasme (t. y. jį įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka arba kad jis įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas plačiai žinomu ženklu), bet tik būnant ženklo savininku PŽĮ prasme įstatymas garantuoja tokio savininko teisių apsaugą Prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu reiškia teisių, numatytų PŽĮ 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse (priklausomai nuo to, ar tas ženklas yra dar ir įregistruotas) pripažinimą jo savininkui, t. y. pripažįstama, kad šio plačiai žinomo ženklo savininkas turi atitinkamas įstatyme numatytas teises. Dar 2000 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ v. UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys“ dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais ir kt. , byloje Nr. 3K–3–25/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad, pripažįstant teismo sprendimu prekių ženklą plačiai žinomu, sprendimo rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti pripažįstamo plačiai žinomu ženklo savininką bei tiksliai įvardyti, koks žymuo pripažįstamas plačiai žinomu (Teismų praktika 13, p. 56–67). Taigi ženklo pripažinimas plačiai žinomu neatsiejamas nuo to plačiai žinomo ženklo savininko nustatymo ir įvardijimo, t. y tam tikrų jo, kaip savininko, subjektinių teisių pripažinimo. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1. 138 straipsnio 1 punktas). Šis civilinių teisių gynimo būdas, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, gali būti taikomas tiek savarankiškai, tiek ir kartu su kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pripažįstant ženklą plačiai žinomu, yra sprendžiamas teisės klausimas, o to negalima išspręsti ypatingosios (neginčo) teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 25 bei 26 skirsnių taisykles. Teisės klausimai sprendžiami ginčo (ieškinine) teisena, kurioje yra šalys su priešingais interesais – ieškovas ir atsakovas, su visomis iš to išplaukiančiomis procesinėmis pasekmėmis. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu bylos savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, susijęs su PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektais, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. PŽĮ nediferencijuoja ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų priklausomai nuo to, ar tam tikro ženklo registraciją prašoma pripažinti negaliojančia ikiteismine tvarka, paduodant protestą VPB Apeliaciniam skyriui, ar įstatymų nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį teisme (PŽĮ 18 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodydamas, kad bylos dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu turi būti nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka, bylą iš esmės išsprendė teisingai, tačiau priėmė netinkamą procesinį sprendimą grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo Nyderlandų bendrovės Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žodinis prekių ženklas „METAXA“ (reg. Nr. 20220) yra plačiai žinomas Lietuvoje, buvo teismo priimtas, todėl, nesant galimybės bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant pareiškėjui teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant CPK 245 straipsnyje nurodytų pagrindų palikti pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtą, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, ir vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme (CPK 11 straipsnio 6 dalis, 245 straipsnio 1 punktas, 246 straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 5 d. nutartį. Pareiškėjo Nyderlandų bendrovės Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad žodinis prekių ženklas „METAXA“ (reg. Nr. 20220) yra plačiai žinomas Lietuvoje, nustatymo palikti nenagrinėtą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |