TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 3. Dėl ce­si­jos su­tar­ties

Ka­dan­gi ce­si­jos su­tar­ti­mi yra per­lei­džia­mas
ne daik­tas, bet rei­ka­la­vi­mo tei­sė, tai vi­sų pir­ma bū­ti­na nu­sta­ty­ti,
ar ap­skri­tai to­kia rei­ka­la­vi­mo tei­sė eg­zis­tuo­ja. To­dėl ver­ti­nant
rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo tei­si­nius san­ty­kius bei jų tei­sė­tu­mą, bū­ti­na
iš­skir­ti bei įver­tin­ti šiuos rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo as­pek­tus: 1)
prie­vo­lę, iš ku­rios at­si­ra­do tei­sės, esan­čios rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo
da­ly­ku; 2) san­do­rį, ku­rio pa­grin­du pra­di­nis kre­di­to­rius per­duo­da
nau­jam kre­di­to­riui rei­ka­la­vi­mo tei­sę 
rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo for­ma (per­lei­di­mo pa­grin­dą); 3) pa­tį
rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo (ce­si­jos) san­do­rį, ku­riuo per­lei­džia­ma
rei­ka­la­vi­mo tei­sė (at­si­sa­ko­ma rei­ka­la­vi­mo tei­sės).
Kai rei­ka­la­vi­mas yra per­leis­tas į tei­sę
gau­ti lė­šas, su­rink­tas kaip drau­di­mo įmo­kos už su­da­ry­tas drau­di­mo
su­tar­tis, tai rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo tei­sė­tu­mui kon­sta­tuo­ti pa­kan­ka
nu­sta­ty­ti, jog sko­li­nin­kas, su­da­rius drau­di­mo su­tar­tis, fak­tiš­kai
ga­vo lė­šas (drau­di­mo įmo­kas) iš drau­dė­jų. Kon­sta­ta­vus, jog pi­ni­gus
iš drau­dė­jų sko­li­nin­kas ga­vo, pas­ta­ra­jam at­si­ran­da prie­vo­lė šias
lė­šas per­ves­ti drau­di­mo kom­pa­ni­jai, su ku­ria yra su­da­ry­tos drau­di­mo
su­tar­tys (po­li­sai). Nu­sta­čius, jog sko­li­nin­kas drau­di­mo įmo­kas su­rin­ko,
bet jų ne­per­ve­dė drau­di­mo kom­pa­ni­jai, drau­di­mo kom­pa­ni­jos tei­sės
rei­ka­lau­ti to­kių įmo­kų iš sko­li­nin­ko per­lei­di­mas rei­ka­la­vi­mo įgi­jė­jui
(nau­ja­jam kre­di­to­riui) ne­pri­eš­ta­rau­tų įsta­ty­mui, su­tar­čiai ir nė­ra
sie­ti­nas su kre­di­to­riaus (drau­di­mo kom­pa­ni­jos) as­me­niu. Be to,
spren­džiant prie­šin­gai, bū­tų su­da­ro­ma prie­lai­da sko­li­nin­kui ne­pa­grįs­tai
pra­tur­tė­ti drau­di­mo kom­pa­ni­jos są­skai­ta, ką drau­džia įsta­ty­mas
(1964 m. CK 512–514, nau­jo­jo CK 6. 237–6. 242 straips­niai).

                                                             Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1255/2002
                                                             By­lų ka­te­go­ri­ja: 33; 67

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. spa­lio 28 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: A-o
S-­niš­kio (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės (pra­ne­šė­ja)
ir Si­gi­to G-iaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Rai­mun­do Li­saus­ko in­di­vi­du­a­lios
įmo­nės ka­sa­ci­nį skun­dą  dėl
Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m. sau­sio 21 d. spren­di­mo bei Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ko­vo 20
d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo Rai­mun­do
Li­saus­ko in­di­vi­du­a­lios įmo­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei ben­dro­vei
„Dai­sot­ra“ dėl sko­los iš­ieš­ko­ji­mo pa­gal rei­ka­la­vi­mo tei­sės per­lei­di­mo
su­tar­tį.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad 2000 m. gruo­džio 4 d.
su lik­vi­duo­ja­ma UAB „H-is–Draudimas“ pa­si­ra­šė rei­ka­la­vi­mo tei­sės
per­lei­di­mo su­tar­tį, ku­ria UAB „H-is–Draudimas“ per­lei­do R. Li­saus­ko
IĮ 74 400,75 Lt dy­džio kre­di­to­ri­nį
įsi­sko­li­ni­mą. Per­lei­džia­mo kre­di­to­ri­nio rei­ka­la­vi­mo tei­sės at­si­ra­di­mo
pa­grin­das – UAB „H-is–Draudimas“ įga­lio­ji­mas AB „Dai­sot­ra“ kom­pa­ni­jos
var­du ir są­skai­ta su­da­ri­nė­ti drau­di­mo su­tar­tis, iš­da­vi­nė­ti drau­di­mo
po­li­sus ir gau­ti už iš­duo­tus drau­di­mo po­li­sus drau­di­mo įmo­kas. AB
„Dai­sot­ra“ pri­va­lė­jo vie­ną kar­tą per ket­vir­tį per­ves­ti į UAB
„H-is–Draudimas“ at­si­skai­to­mą­ją są­skai­tą gau­tas drau­di­mo įmo­kas.
Vyk­dy­da­ma sa­vo pa­rei­gas AB „Dai­sot­ra“ 1999 m. iš­da­vė ne­ma­žai drau­di­mo
po­li­sų, ta­čiau ne­įvyk­dė įsi­pa­rei­go­ji­mo per­ves­ti į UAB
„H-is–Draudimas“ at­si­skai­to­mą­ją są­skai­tą gau­tas drau­di­mo įmo­kas.
Va­do­vau­da­ma­sis tuo, kas iš­dės­ty­ta, ieš­ko­vas pra­šė teis­mo pri­teis­ti
iš ieš­ko­vo 74 400,75 Lt
įsi­sko­li­ni­mą, su­si­da­riu­sį dėl AB „Dai­sot­ra“ ne­per­ves­tų drau­di­mo
įmo­kų.
Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2002 m.
sau­sio 2 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas su­rink­tų įro­dy­mų pa­grin­du
nu­ro­dė, jog ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė įga­lio­ji­mų ar su­tar­ties, ku­rių pa­grin­du
AB „Dai­sot­ra“ su­da­ri­nė­jo avan­si­nes su­tar­tis UAB „Her­mis–­drau­di­mas“
var­du. At­sa­ko­vas ne­tu­rė­jo tei­sės vers­tis drau­di­mo bro­ke­rio veik­la.
Nė­ra pa­teik­ta drau­di­mo po­li­sų, iš­duo­tų at­sa­ko­vo var­du, be to, by­lo­je
pa­teik­tas drau­di­mo po­li­sų ap­mo­kė­ji­mo gra­fi­kas pa­si­ra­šy­tas ne­įga­lin­to
as­mens. To­kiu bū­du, ne­si­lai­kant Drau­di­mo įsta­ty­mo ir ne­įfor­mi­nus
drau­di­mo san­ty­kių ra­šy­ti­ne for­ma, vi­sa ri­zi­ka ir pa­sek­mės ati­ten­ka
UAB „Her­mis–­drau­di­mas“.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. ko­vo 20 d. nu­tar­ti­mi ieš­ko­vo R.
Li­saus­ko IĮ ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­do­mis ir mo­ty­vais bei nu­ro­dė, jog pa­ve­di­mo tei­si­niai
san­ty­kiai tarp drau­di­mo kom­pa­ni­jos ir at­sa­ko­vo ne­bu­vo įro­dy­ti, pa­kan­ka­mų
at­sa­ko­vo sko­lą pa­tvir­ti­nan­čių įro­dy­mų by­lo­je nė­ra, to­dėl ieš­ki­nys
ne­ga­li bū­ti ten­ki­na­mas.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de R. Li­saus­ko IĮ nu­ro­dė,
jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti ir ne­tei­sė­ti, ka­dan­gi teis­mai, pa­žeis­da­mi
CPK 58 ir 65 straips­nius, ne­vi­sa­pu­siš­kai, ne­pil­nu­ti­nai ir ne­ob­jek­ty­viai
įver­ti­no įro­dy­mus, esan­čius by­lo­je. Teis­mai ne­pa­grįs­tai tai­kė Drau­di­mo
įsta­ty­mo 26 straips­nio 1 da­lį, taip pat ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CK 176
straips­nio.
Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, AB „Dai­sot­ra“ įsi­sko­li­ni­mą
UAB „Her­mis–­drau­di­mas“ pa­tvir­ti­na po­li­sai, griež­tos ap­skai­tos blan­kų
pa­ja­mų–­iš­lai­dų važ­ta­raš­čiai, taip pat at­sa­ko­vo raš­tai dėl at­si­skai­ty­mo,
AB „Dai­sot­ra“ pa­siū­ly­tas at­si­skai­ty­mo gra­fi­kas. Po rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo AB „Dai­sot­ra“ bu­vo pra­neš­ta apie
rei­ka­la­vi­mo tei­sę, ta­čiau at­sa­ko­vas jo­kių at­si­kir­ti­mų pa­gal CK
241 straips­nį ne­pa­reiš­kė. Teis­mas ne­pa­grįs­tai at­me­tė mi­nė­tus įro­dy­mus,
liu­di­jan­čius, jog AB „Dai­sot­ra“ pri­pa­žįs­ta sa­vo įsi­sko­li­ni­mą. Ne­pa­grįs­ta
teis­mų iš­va­da, kad, at­sa­ko­vui ne­tu­rint drau­di­mo bro­ke­rio li­cen­ci­jos,
jis ne­tu­ri pa­rei­gos at­si­skai­ty­ti su ieš­ko­vu. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
drau­di­mo po­li­sai bu­vo skir­ti AB „Dai­sot­ra“ dar­buo­to­jams ir ki­tiems
as­me­nims ap­draus­ti, jie bu­vo pa­nau­do­ti, to­dėl AB „Dai­sot­ra“, su­rin­ku­si
iš ap­draus­tų­jų drau­di­mo įmo­kas, tu­rė­jo pa­rei­gą ap­mo­kė­ti drau­di­mo
kom­pa­ni­jos są­skai­tas.
Ka­sa­to­rius R. Li­saus­ko IĮ pra­šo teis­mo
Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m. sau­sio 21 d. spren­di­mą bei Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ko­vo 20
d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ieš­ki­nį ten­ki­nant.
CPK 356 straips­nio 2 da­lies nu­sta­ty­ta tvar­ka
at­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

Lie­tu­vos CPK 358 straips­nio 1 da­lis
nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bų, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je teis­mo nu­sta­ty­to­mis
ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės
tai­ky­mo as­pek­tu. To­kia įsta­ty­mo nor­ma su­po­nuo­ja nuo­sta­tą, kad ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­spren­džia fak­to klau­si­mų. To­dėl fak­ti­nės by­los
ap­lin­ky­bės svars­to­mos tik spren­džiant klau­si­mą, ar by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai tin­ka­mai tai­kė ar aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, ar ne­pa­da­rė
es­mi­nių pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mų.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mo
tei­sės per­lei­di­mo ins­ti­tu­tą, taip pat įro­di­nė­ji­mo pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių
tei­sės nor­mų tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo klau­si­mai, dėl ku­rių ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko.
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, teis­mai
at­me­tė ieš­ki­nį iš es­mės va­do­vau­da­mie­si tuo, jog nė­ra įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių
at­sa­ko­vo sko­lą drau­di­mo kom­pa­ni­jai, bei įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių
pa­ve­di­mo san­ty­kius tarp at­sa­ko­vo ir UAB „Her­mis–­drau­di­mas“. Be to,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas nu­ro­dė, jog at­sa­ko­vas ne­tu­rė­jo tei­sės
už­si­im­ti drau­di­mo bro­ke­rio veik­la, to­dėl rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mas
prieš­ta­rau­ja įsta­ty­mams. Su to­kio­mis teis­mų iš­va­do­mis ko­le­gi­ja ne­su­tin­ka.
Rei­ka­la­vi­mų per­lei­di­mo (ces­sio)
su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta ga­lio­jant 1964 m. CK nuo­sta­toms, to­dėl šiems
tei­si­niams san­ty­kiams yra tai­ky­ti­nos šio ko­dek­so nuo­sta­tos, nors su­tar­ti­niai
san­ty­kiai, su­si­klos­tę tarp per­lei­di­mo tei­si­nių san­ty­kių da­ly­vių,
yra aiš­kin­ti­ni pa­gal nau­jo­jo CK nuo­sta­tas (2000 m. lie­pos 18 d. Ci­vi­li­nio
ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo 45
straips­nis). 1964 m. CK 238 straips­nis nu­ma­tė, jog kre­di­to­rius tu­ri tei­sę
per­leis­ti rei­ka­la­vi­mą ki­tam as­me­niui, jei­gu tai ne­pri­eš­ta­rau­ja
įsta­ty­mui ar su­tar­čiai ar­ba jei­gu rei­ka­la­vi­mas nė­ra su­si­jęs su kre­di­to­riaus
as­me­ny­be. Ka­dan­gi ce­si­jos su­tar­ti­mi yra per­lei­džia­mas ne daik­tas,
bet rei­ka­la­vi­mo tei­sė, tai vi­sų pir­ma bū­ti­na nu­sta­ty­ti, ar ap­skri­tai
to­kia rei­ka­la­vi­mo tei­sė eg­zis­tuo­ja. To­dėl ver­ti­nant rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo tei­si­nius san­ty­kius bei jų tei­sė­tu­mą, bū­ti­na iš­skir­ti
bei įver­tin­ti šiuos rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo as­pek­tus: 1) prie­vo­lę,
iš ku­rios at­si­ra­do tei­sės, esan­čios rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo da­ly­ku;
2) san­do­rį, ku­rio pa­grin­du pra­di­nis kre­di­to­rius per­duo­da nau­jam
kre­di­to­riui rei­ka­la­vi­mo tei­sę rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo for­ma (per­lei­di­mo
pa­grin­dą); 3) pa­tį rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo (ce­si­jos) san­do­rį, ku­riuo
per­lei­džia­ma rei­ka­la­vi­mo tei­sė (at­si­sa­ko­ma rei­ka­la­vi­mo tei­sės).
Rei­ka­la­vi­mo tei­sės da­ly­ku šio­je by­lo­je
yra tei­sė rei­ka­lau­ti lė­šų, ku­rias, kaip nu­ro­do ieš­ko­vas, at­sa­ko­vas
ga­vo kaip drau­di­mo įmo­kas pa­gal drau­di­mo kom­pa­ni­jos su­da­ry­tas su­tar­tis
su at­sa­ko­vo dar­buo­to­jais ir ki­tais as­me­ni­mis. Šias drau­di­mo įmo­kas
tu­rė­tų gau­ti drau­di­kas, ku­ris už šią įmo­ką įsi­pa­rei­go­ja, įvy­kus
drau­di­mi­niam įvy­kiui, drau­dė­jui ar­ba tre­čia­jam as­me­niui su­mo­kė­ti
drau­di­mo su­tar­ty­je nu­ma­ty­tą iš­mo­ką. To­kias įmo­kas tu­rė­jo gau­ti
drau­di­mo kom­pa­ni­ja, bet ne at­sa­ko­vas, ku­riam, spren­džiant iš by­los
me­džia­gos, tik bu­vo pa­ves­ta to­kias įmo­kas su­rink­ti. Va­do­vau­da­ma­si
tuo, kas iš­dės­ty­ta, taip pat at­si­žvelg­da­ma į tai, jog šio­je by­lo­je
rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo da­ly­ką pa­gal ce­si­jos san­do­rį su­da­ro tei­sė
rei­ka­lau­ti lė­šų, su­rink­tų kaip drau­di­mo įmo­kos už drau­di­mo su­tar­tis,
o ne drau­di­mo san­ty­kių pa­grin­du tarp drau­di­ko ir drau­dė­jo at­si­ran­dan­čios
prie­vo­lės įvyk­dy­mas, tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog tas fak­tas, ar tu­rė­jo
tei­si­nį pa­grin­dą ar ne at­sa­ko­vas iš­da­vi­nė­ti drau­di­mo po­li­sus ir
rink­ti už tai drau­di­mo įmo­kas, ne­tu­ri reikš­mės pa­ties pi­ni­gi­nio rei­ka­la­vi­mo
tei­sės per­lei­di­mo pa­grįs­tu­mui. By­lo­je pa­teik­ti drau­di­mo po­li­sai
pa­tvir­ti­na drau­di­mo su­tar­čių su­da­ry­mo fak­tus tarp drau­di­mo kom­pa­ni­jos
(UAB „Her­mis–­drau­di­mas“) ir fi­zi­nių as­me­nų. Jos įsta­ty­mui ne­pri­eš­ta­ra­vo
ir bu­vo ga­lio­jan­čios. Be to, kaip bu­vo mi­nė­ta, rei­ka­la­vi­mas bu­vo
per­leis­tas į tei­sę gau­ti lė­šas, su­rink­tas kaip drau­di­mo įmo­kos už su­da­ry­tas
drau­di­mo su­tar­tis, to­dėl rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo tei­sė­tu­mui kon­sta­tuo­ti
pa­kan­ka nu­sta­ty­ti, jog at­sa­ko­vas, su­da­rius drau­di­mo su­tar­tis, fak­tiš­kai
ga­vo lė­šas (drau­di­mo įmo­kas) iš drau­dė­jų. Kon­sta­ta­vus, jog pi­ni­gus
iš drau­dė­jų at­sa­ko­vas ga­vo, pas­ta­ra­jam at­si­ran­da prie­vo­lė šias lė­šas
per­ves­ti drau­di­mo kom­pa­ni­jai (UAB „Her­mis–­drau­di­mas“), su ku­ria yra
su­da­ry­tos drau­di­mo su­tar­tys (po­li­sai). Šių ap­lin­ky­bių teis­mai de­ra­mai
ne­si­aiš­ki­no. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad nu­sta­čius, jog at­sa­ko­vas
drau­di­mo įmo­kas su­rin­ko, bet jų ne­per­ve­dė drau­di­mo kom­pa­ni­jai,
drau­di­mo kom­pa­ni­jos tei­sės rei­ka­lau­ti to­kių įmo­kų iš at­sa­ko­vo per­lei­di­mas
ieš­ko­vui ne­pri­eš­ta­rau­tų įsta­ty­mui, su­tar­čiai ir nė­ra sie­ti­nas su
kre­di­to­riaus (drau­di­mo kom­pa­ni­jos) as­me­niu. Be to, spren­džiant prie­šin­gai,
bū­tų su­da­ro­ma prie­lai­da at­sa­ko­vui ne­pa­grįs­tai pra­tur­tė­ti drau­di­mo
kom­pa­ni­jos są­skai­ta, ką drau­džia įsta­ty­mas (1964 m. CK 512–514, nau­jo­jo
CK 6. 237–6. 242 straips­niai).
Dėl pa­ve­di­mo san­ty­kių tarp at­sa­ko­vo ir
UAB „Her­mis–­drau­di­mas“ tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog pa­gal CK 6. 193
straips­nį su­tar­tys tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mos są­ži­nin­gai, iš­si­aiš­ki­nant
pir­miau­siai tik­ruo­sius ša­lių ke­ti­ni­mus, at­si­žvel­giant į ša­lių tar­pu­sa­vio
prak­ti­ką ir kt. kri­te­ri­jus. To­dėl apie pa­ve­di­mo san­ty­kių eg­zis­ta­vi­mą
ga­li­ma bū­tų da­ry­ti iš­va­dą ne tik iš ra­šy­ti­nės pa­ve­di­mo su­tar­ties
ar įga­lio­ji­mo, bet ir iš fak­ti­nių ša­lių san­ty­kių bei ki­tų ne­tie­sio­gi­nių
ra­šy­ti­nių įro­dy­mų. Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, UAB „Her­mis–­drau­di­mas“
yra su­da­ręs drau­di­mo su­tar­tis su ne­ma­žai at­sa­ko­vo įmo­nės dar­buo­to­jų,
by­lo­je pa­teik­ti pa­ja­mų–­iš­lai­dų važ­ta­raš­čiai, at­sa­ko­vo raš­tai
dėl at­si­skai­ty­mo, AB „Dai­sot­ra“ pa­teik­tas at­si­skai­ty­mo gra­fi­kas.
Šių įro­dy­mų, taip pat pa­ties lė­šų per­ve­di­mo AB „Dai­sot­ra“ fak­to teis­mai
iš es­mės ne­ver­ti­no ar­ba juos ver­ti­no ne­tin­ka­mai. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­da, jog drau­di­mo po­li­sų ap­mo­kė­ji­mo gra­fi­kas pa­si­ra­šy­tas
ne­įga­lin­to as­mens, re­mia­si tik at­sa­ko­vo pa­aiš­ki­ni­mais ir to­dėl ne­ga­li
bū­ti pri­pa­žin­tas pa­grįs­tu, be to, ne­at­sa­ko į klau­si­mą, ar at­sa­ko­vas
tik­rai ga­vo drau­di­mo kom­pa­ni­jai pri­klau­san­čias gau­ti drau­di­mo įmo­kas.
Be to, teis­mams aiš­ki­nan­tis klau­si­mą, ar
sie­jo prie­vo­li­niai san­ty­kiai at­sa­ko­vą ir drau­di­mo kom­pa­ni­ją, ar
tarp at­sa­ko­vo ir drau­di­mo kom­pa­ni­jos eg­zis­ta­vo su­tar­ti­niai san­ty­kiai,
su­si­du­ria­ma su drau­di­mo kom­pa­ni­jos rei­ka­la­vi­mo tei­se at­sa­ko­vui
bei UAB „Her­mis–­drau­di­mas“, šios kom­pa­ni­jos in­te­re­sų gy­ni­mu, jei
rei­ka­la­vi­mų per­lei­di­mo su­tar­tis bū­tų pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia
ir bū­tų tai­ko­ma res­ti­tu­ci­ja, to­dėl, esant ga­li­my­bei, bū­ti­na įtrauk­ti
drau­di­mo kom­pa­ni­ją į by­lą tre­čiuo­ju as­me­niu.
Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja
da­ro iš­va­dą, jog teis­mai ne­nu­sta­tė vi­sų reikš­min­gų šiai by­lai iš­spręs­ti
ap­lin­ky­bių, pa­žei­dė įro­dy­mų ty­ri­mo ir ver­ti­ni­mo tai­syk­les, rė­mė­si
prie­lai­do­mis, kai ku­rios teis­mų iš­va­dos prieš­ta­rau­ja by­los me­džia­gai.
To­dėl ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, jog by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­žei­dė
įro­di­nė­ji­mo pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čias pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas
(CPK 65 straips­nis) bei ne­tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­mas, dėl to pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­mų spren­di­mas
bei nu­tar­tis nai­kin­ti­ni, ir by­la grą­žin­ti­na nag­ri­nė­ti iš nau­jo pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mui.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu bei 370 straips­niu,

n u t a
r i a :

Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2002 m.
sau­sio 21 d. spren­di­mą bei Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2002 m. ko­vo 20 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą iš
nau­jo nag­ri­nė­ti Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt