TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 4. Dėl kai ku­rių CMR kon­ven­ci­jos, Ke­lių trans­por­to ko­dek­so
nor­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

Ku­ris as­muo lai­ky­ti­nas ve­žė­ju tuo at­ve­ju,
kai per­ve­ži­mo pro­ce­se da­ly­va­vo ke­li as­me­nys, nu­sta­ty­ti­na ir pa­gal
tai, ku­ris as­muo yra nu­ro­dy­tas važ­ta­raš­ty­je kaip ve­žė­jas, bei pa­gal
ki­tas su­si­ta­ri­mo ap­lin­ky­bes, iš ku­rių ga­li­ma spręs­ti, kad ve­ži­mo
už­sa­ko­vas tu­rė­jo su­pras­ti, kas yra ve­žė­jas.
Kon­sta­ta­vus, kad kro­vi­nys pra­ras­tas, tai­ko­mos
kro­vi­nio pra­ra­di­mo tei­si­nės pa­sek­mės ir jo­kiu bū­du tuo pa­čiu me­tu
ne­ga­li bū­ti tai­ko­mos pa­sek­mės, su­si­ju­sios su pa­vė­luo­tu kro­vi­nio
pri­sta­ty­mu. Pa­žy­mė­ti­na, kad, pa­vė­la­vus pri­sta­ty­ti kro­vi­nį, nuos­to­lių
dy­dis taip pat yra ri­bo­ja­mas už­mo­kes­čio už ve­ži­mą su­ma (CMR kon­ven­ci­jos
23 straipsnio 5 punktas), iš­sky­rus at­ve­jus, kai su­mo­kė­tas su­tar­tas už­mo­kes­čio
už ve­ži­mą prie­das (CMR kon­ven­ci­jos 26 straipsnis). B- ko­kie su­si­ta­ri­mai,
ku­riais tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai yra nu­kryps­ta­ma nuo CMR kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tų, lai­ko­mi ne­ga­lio­jan­čiais (CMR kon­ven­ci­jos 41 straipsnio 1
dalis).
Ve­žė­jo at­sa­ko­my­bė už kro­vi­nio pra­ra­di­mą
ri­bo­ja­ma ne tik tie­sio­gi­niais nuos­to­liais, ku­rie yra su­si­ję su kro­vi­nio
ver­te, bet ir CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta nuo­sta­ta,
kad kom­pen­sa­ci­ja už pra­ras­tą kro­vi­nį ne­ga­li bū­ti di­des­nė kaip 8,33
at­si­skai­ty­mo vie­ne­to už kiek­vie­ną trūks­ta­mą ki­log­ra­mą bru­to svo­rio,
iš­sky­rus at­ve­jus, kai ša­lys su­si­ta­rė dėl pa­pil­do­mos kro­vi­nio ver­tės,
nu­ma­tė dėl to už­mo­kes­čio už ve­ži­mą prie­dą ir pa­da­rė apie tai žy­mą
važ­ta­raš­ty­je (CMR kon­ven­ci­jos 24 straipsnis).
Pa­gal Ke­lių trans­por­to ko­dek­so 57 straips­nio
2 da­lį ve­žė­jas, at­lie­kan­tis tarp­tau­ti­nius ve­ži­mus, rem­da­ma­sis
tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis, ap­drau­džia sa­vo ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę
už nuos­to­lius, ku­rie ve­ži­mo me­tu ga­li bū­ti pa­da­ry­ti kro­vi­niui ar
tre­tie­siems as­me­nims. To­dėl tuo at­ve­ju, kai reiš­kia­mas ieš­ki­nys ve­žė­jui
dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mu, su­ga­di­ni­mu ar pa­vė­luo­tu pri­sta­ty­mu pa­da­ry­tų
nuos­to­lių, teis­mas tu­ri aiš­kin­tis, ar bu­vo ap­draus­ta ve­žė­jų ci­vi­li­nė
at­sa­ko­my­bė. Jei ji ap­draus­ta, teis­mas tu­ri įtrauk­ti da­ly­vau­ti by­lo­je
drau­di­mo kom­pa­ni­ją.

                                                             Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1333/2002
                                                                  By­lų
ka­te­go­ri­ja 54

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. lap­kri­čio 11 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: A-o
S-­niš­kio (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės (pra­ne­šė­ja)
ir Te­odo­ros Stau­gai­tie­nės,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo už­da­ro­sios ak­ci­nės
ben­dro­vės „Tran­seks­pe­di­ci­ja“ ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. ba­lan­džio 19 d. spren­di­mo bei Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. bir­že­lio
3 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vų ak­ci­nės
ben­dro­vės „Ute­nos tri­ko­ta­žas“ ir už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Eks­pet­ra“
ieš­ki­nį at­sa­ko­vui už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei „Tran­sek­spe­di­ci­ja“
dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo bei bau­dos iš­ieš­ko­ji­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vai nu­ro­dė, kad 2001 m. spa­lio 9 d.
kro­vi­nio per­ve­ži­mo su­tar­ti­mi Nr. 306 at­sa­ko­vas UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“
įsi­pa­rei­go­jo nu­vež­ti ir pri­sta­ty­ti AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“ pro­duk­ci­ją
iki 2001 m. spa­lio 16 d. Is­pa­ni­jos fir­mai INDITEX S. A. At­sa­ko­vas kro­vi­nio
lai­ku ne­pri­sta­tė, to­dėl Is­pa­ni­jos fir­ma at­si­sa­kė pri­im­ti kro­vi­nį
ir ap­mo­kė­ti už pro­duk­ci­ją. Kro­vi­nio kai­na 68 848 Lt, to­dėl ieš­ko­vas AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“
pa­ty­rė mi­nė­to dy­džio nuos­to­lius, ku­riuos tu­ri at­ly­gin­ti at­sa­ko­vas.
Be to, iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti­na 9000 Lt
bau­da, mo­ka­ma po 200 Lt už kiek­vie­ną
pa­vė­luo­tą die­ną (t. y. už 45 die­nas). Ieš­ko­vai, va­do­vau­da­mie­si tuo,
kas iš­dės­ty­ta, pra­šė teis­mo pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo 68 848 Lt žalos at­ly­gi­ni­mo AB „Ute­nos tri­ko­tažas“
bei 9000 Lt bau­dos UAB „Eks­pet­ra“.
Vil­niaus mies­to 1–asis apy­lin­kės teis­mas
2002 m. ba­lan­džio 19 d. spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Teis­mas su­rink­tų
įro­dy­mų pa­grin­du nu­sta­tė, kad at­sa­ko­vas, važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­tas
kro­vi­nio ve­žė­ju, įsi­pa­rei­go­jo pri­sta­ty­ti AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“
kro­vi­nį į pa­skir­ties vie­tą Is­pa­ni­jo­je iki 2001 m. spa­lio 16 d. , ta­čiau
lai­ku to ne­pa­da­rė, to­dėl pa­gal 1956 m. Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo
ke­liais su­tar­ties kon­ven­ci­jos (CMR) nuo­sta­tas (to­liau – CMR kon­ven­ci­ja)
kro­vi­nys lai­ky­ti­nas pra­ras­tu. Už kro­vi­nio pra­ra­di­mą at­sa­ko kro­vi­nį
vež­ti pri­ėmęs ve­žė­jas – at­sa­ko­vas. Ka­dan­gi teis­mui ne­bu­vo pri­sta­ty­ti
įro­dy­mai apie pre­kių bir­žos ar rin­kos ver­tę, teis­mas pri­tei­sė ieš­ko­vui
nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mą, va­do­vau­da­ma­sis kro­vi­nio ver­te, nu­ro­dy­ta
są­skai­to­je–­fak­tū­ro­je, ly­din­čio­je kro­vi­nį. Dėl ieš­ko­vo UAB „Eks­pet­ra“
rei­ka­la­vi­mo pri­teis­ti 9000 Lt bau­dą
teis­mas nu­ro­dė, kad pa­gal su­tar­tį su ieš­ko­vu at­sa­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo
lai­ku ne­pri­sta­čius kro­vi­nio mo­kė­ti bau­dą – po 200 Lt už kiek­vie­ną pra­leis­tą die­ną. Ne­at­ve­žus
kro­vi­nio, pir­kė­jui dėl pa­vė­la­vi­mo at­si­sa­kius pri­im­ti kro­vi­nį
2001 m. lap­kri­čio 30 d. at­sa­ko­vas tu­ri su­mo­kė­ti bau­dą už 45 die­nas –
9000 Lt.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. bir­že­lio 3 d. nu­tar­ti­mi at­sa­ko­vo
UAB „Tran­sek­se­di­ci­ja“ ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja iš es­mės su­ti­ko su
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­do­mis bei va­do­vau­da­ma­si ieš­ko­vų
su­da­ry­ta su­tar­ti­mi ir važ­ta­raš­čiu nu­ro­dė, kad UAB „Eks­pet­ra“ ve­žant
gin­čo kro­vi­nį bu­vo eks­pe­di­to­rius, o ne ve­žė­jas ieš­ko­vo at­žvil­giu,
to­dėl ieš­ko­vas UAB „Eks­pet­ra“ už pra­ras­tą kro­vi­nį ne­at­sa­ko. Tuo tar­pu
ga­lu­ti­niam ve­žė­jui Frans Ma­as Deut­schland GmbH, ku­ris taip pat nu­ro­dy­tas
kaip ve­žė­jas važ­ta­raš­ty­je, tai­ko­mi CMR kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mai,
ta­čiau mi­nė­tos kon­ven­ci­jos 36 straips­nis su­tei­kia al­ter­na­ty­vią ga­li­my­bę
pa­reikš­ti ieš­ki­nį ve­žė­jams, to­dėl ieš­ko­vui – kro­vi­nio siun­tė­jui pa­reiš­kus
pre­ten­zi­jas at­sa­ko­vui, teis­mas, ne­įtrauk­da­mas Vo­kie­ti­jos per­ve­ži­mo
kom­pa­ni­jos į by­lą at­sa­ko­vu, pro­ce­si­nių nor­mų ne­pa­žei­dė. Ko­le­gi­ja
at­me­tė kaip ne­pa­grįs­tus ir ki­tus ape­lian­to ar­gu­men­tus dėl bau­dos
pri­tei­si­mo bei nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de UAB „Tran­sek­se­di­ci­ja“
nu­ro­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas bei ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti ir ne­tei­sė­ti, ka­dan­gi
teis­mai pa­žei­dė ma­te­ria­li­nės bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas, tai tu­rė­jo
įta­kos pri­imant ne­tei­sė­tus spren­di­mus:
1. Teis­mai ne­tei­sin­gai aiš­ki­no CMR kon­ven­ci­jos
36 straips­nį. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, už kro­vi­nio pra­ra­di­mą ieš­ki­nys
ga­lė­jo bū­ti pa­reikš­tas tik pir­ma­jam (ieš­ko­vui UAB „Eks­pet­ra“), pas­ku­ti­nia­jam
ar­ba tam ve­žė­jui, dėl ku­rio veiks­mų kro­vi­nys bu­vo pra­ras­tas (Vo­kie­ti­jos
įmo­nei Frans Ma­as Deut­schland GmbH). Ta­čiau teis­mai į tai neat­si­žvel­gė,
pa­da­rė ne­pa­grįs­tą iš­va­dą, kad tarp ieš­ko­vų bu­vo su­da­ry­ta eks­pe­di­ci­nė
su­tar­tis, ir taip nu­kry­po nuo 2001 m. bir­že­lio 15 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 31 nuo­sta­tų (to­liau – LAT Se­na­to nu­ta­ri­mas
Nr. 31). Be to, teis­mas, pri­pa­žin­da­mas ieš­ko­vų su­tar­tį eks­pe­di­ci­jos
su­tar­ti­mi, ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CK 6. 828 straips­nio, nu­ma­tan­čio, kad
su­tar­ties vyk­dy­mo per­da­vi­mas tre­tie­siems as­me­nims ne­at­lei­džia eks­pe­di­to­riaus
nuo at­sa­ko­my­bės už­sa­ko­vui už su­tar­ties vyk­dy­mą.
2. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, ne­pa­grįs­ta ape­lia­ci­nio
teis­mo iš­va­da dėl al­ter­na­ty­vios ga­li­my­bės ieš­ko­vui reikš­ti pre­ten­zi­jas
at­sa­ko­vui ar­ba Vo­kie­ti­jos įmo­nei Frans Ma­as Deut­schland GmbH, ka­dan­gi
važ­ta­raš­ty­je bu­vo pa­žy­mė­ta, jog to­li­mes­niam ve­ži­mui kro­vi­nys per­duo­da­mas
Vo­kie­ti­jos įmo­nei, tai reiš­kia, kad kro­vi­nys per­ėjo ki­to ve­žė­jo dis­po­zi­ci­jon
ir jis yra at­sa­kin­gas už kro­vi­nio pra­ra­di­mą.
3. Teis­mas, at­si­sa­kęs pa­trauk­ti Vo­kie­ti­jos
įmo­nę ša­li­mi, ne­pa­grįs­tai su­tei­kė tei­sę mi­nė­tai įmo­nei gin­čy­ti
nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo dy­dį re­gre­so pro­ce­se, nes ji ne­bu­vo tin­ka­mai
in­for­muo­ta apie pro­ce­są ir ne­ga­lė­jo ja­me da­ly­vau­ti.
4. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, ža­la UAB „Eks­pet­ra“
ne­bu­vo pa­da­ry­ta, to­dėl jis yra ne­tin­ka­mas ieš­ko­vas dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo
(CK 6. 1, 6. 2, 6. 44, 6. 53, 6. 63 straips­niai).
5. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, teis­mas, pri­teis­da­mas
UAB „Eks­pet­ra“ bau­dą, lai­kė tai ne­te­sy­bo­mis ir taip pa­žei­dė CMR kon­ven­ci­jos
23 straips­nio 5 da­lį bei CK 6. 71 straips­nį. CK 6. 73 straips­nis nu­ma­to,
kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti ir nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo, ir ne­te­sy­bų, iš­sky­rus
at­ve­jus, kai pra­leis­tas prie­vo­lės įvyk­dy­mo ter­mi­nas. Šiuo at­ve­ju
pri­pa­žin­ta, kad kro­vi­nys pra­ras­tas, to­dėl ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti bau­dos
už pa­vė­luo­tą kro­vi­nio pri­sta­ty­mą.
6. Teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CMR kon­ven­ci­jos
23 straips­nio 3 da­lies, nu­ma­tan­čios ri­bo­tą ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę kro­vi­nio
pra­ra­di­mo at­ve­ju.
7. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad teis­mai pa­žei­dė
ir CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 4 da­lį. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, ieš­ko­vas
AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“ ieš­ki­ny­je tei­gė, kad 68 848 Lt yra ne­gau­tos pa­ja­mos, o ne nuos­to­liai. AB
„Ute­nos tri­ko­ta­žas“ grą­ži­nus pre­kę, ku­ri, kaip by­lo­je nu­sta­ty­ta,
yra Is­pa­ni­jo­je, ga­li­ma bū­tų kal­bė­ti apie ne­gau­to pel­no da­lį, o ne
apie pa­tir­tus nuos­to­lius.
Ka­sa­to­rius UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“ prašo
teis­mo Vil­niaus mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. ba­lan­džio 19 d.
spren­di­mą bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2002 m. bir­že­lio 3 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą,
ieš­ki­nį at­me­tant.
At­si­lie­pi­mu į UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“
ka­sa­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“ pra­šo ka­sa­ci­nį
skun­dą at­mes­ti bei pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­mų spren­di­mą
ir nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus. Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus ieš­ko­vas
lai­ko ne­pa­grįs­tais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos CPK 358
straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­per­ženg­da­mas
ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je teis­mo
nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis
tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. To­kia įsta­ty­mo nor­ma su­po­nuo­ja nuo­sta­tą,
kad ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­spren­džia fak­to klau­si­mų. To­dėl
fak­ti­nės by­los ap­lin­ky­bės svars­to­mos tik spren­džiant klau­si­mą, ar by­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­mas, ar ne­pa­da­rė es­mi­nių pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mų. Šio­je
by­lo­je ki­lo nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo už pra­ras­tą kro­vi­nį pa­gal CMR
kon­ven­ci­ją klau­si­mas, su­si­jęs su CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų tai­ky­mu
ir jų aiš­ki­ni­mu.
Pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 20 straips­nį bei Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 31 39 punk­tą kro­vi­nys lai­ko­mas
pra­ras­tu, jei jis ne­pri­sta­ty­tas ga­vė­jui ar­ba pri­sta­ty­tas ne­tin­ka­mam
ga­vė­jui. CMR kon­ven­ci­jos 20 straips­nio 1 punk­tas kro­vi­nio ne­pri­sta­ty­mą
sie­ja su ter­mi­no jį pri­sta­ty­ti pra­lei­di­mu. Kro­vi­nys lai­ko­mas pra­ras­tu,
jei ne­pri­sta­to­mas ga­vė­jui per 30 die­nų nuo pri­sta­ty­mo ter­mi­no pa­bai­gos,
o tais at­ve­jais, kai pri­sta­ty­mo ter­mi­nas ne­bu­vo su­de­rin­tas, – per
60 die­nų nuo to mo­men­to, kai kro­vi­nį pri­ėmė ve­žė­jas. Jei šiems ter­mi­nams
pa­si­bai­gus ve­žė­jas vis tik pri­sta­to kro­vi­nį, ieš­ko­vas tu­ri tei­sę
reikš­ti ieš­ki­nį dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mo. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­džia,
kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo, jog CMR kon­ven­ci­jos
pras­me kro­vi­nys bu­vo pra­ras­tas, ta­čiau, kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos,
kro­vi­nys fak­tiš­kai ne­din­go, jis tik ne­bu­vo lai­ku pri­sta­ty­tas ga­vė­jui.
Tik ga­vė­jui at­si­sa­kius lai­ku ne­pri­sta­ty­to kro­vi­nio bei siun­tė­jui
pa­reiš­kus rei­ka­la­vi­mą at­ly­gin­ti nuos­to­lius dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mo,
CMR kon­ven­ci­jos pras­me bu­vo kon­sta­tuo­ta, kad jis bu­vo pra­ras­tas.
Pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
nu­ta­ri­mo Nr. 31 39 punk­tą to­kiais at­ve­jais, kai reiš­kia­mas ieš­ki­nys
dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mo tik re­mian­tis ter­mi­no pra­lei­di­mu, bet kro­vi­nys
yra fak­tiš­kai ne­din­gęs, at­si­žvelg­ti­na taip pat ir į ben­druo­sius su­tar­čių
prin­ci­pus, kad su­tar­tys tu­ri bū­ti vyk­do­mos tin­ka­mai ir są­ži­nin­gai,
ša­lims ko­o­pe­ruo­jan­tis ir ben­dra­dar­biau­jant, kuo eko­no­miš­kiau­siu
ki­tai ša­liai bū­du, re­mian­tis są­ži­nin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais,
drau­di­mu pik­tnau­džiau­ti tei­se. To­dėl šią by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai tu­rė­jo
aiš­kin­tis to­les­nį ne­pri­sta­ty­to kro­vi­nio li­ki­mą, ka­dan­gi nuo to
pri­klau­sy­tų ve­žė­jų (ar­ba vie­no iš jų) ga­li­my­bės re­a­li­zuo­ti kro­vi­nį
(CMR kon­ven­ci­jos 31 straips­nio 3 da­lis), nuos­to­lių, pa­tir­tų dėl kro­vi­nio
pra­ra­di­mo, ma­ži­ni­mo ga­li­my­bės, taip pat re­gre­so tei­sės į nuos­to­lių
at­ly­gi­ni­mo dy­dį įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mas. Be to, pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
20 straips­nio nuo­sta­tas kro­vi­nio li­ki­mo klau­si­mas svar­bus, spren­džiant
pra­ras­to kro­vi­nio to­les­nės pri­klau­so­my­bės bei ga­li­mos dis­po­na­vi­mo
kro­vi­niu tei­sės su­tei­ki­mo ve­žė­jui ar grą­ži­ni­mo siun­tė­jui klau­si­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­me­ta ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tą, kad at­sa­ko­vais šio­je by­lo­je tu­rė­jo bū­ti ieš­ko­vas
UAB „Eks­pet­ra“, kaip pir­ma­sis ve­žė­jas, ir (ar­ba) Vo­kie­ti­jos per­ve­ži­mo
įmo­nė Frans Ma­as Deut­schland GmbH, kaip pas­ku­ti­nis ve­žė­jas, ku­rio ve­ži­mo
me­tu bu­vo pra­ras­tas kro­vi­nys. Ko­le­gi­ja su­tin­ka su teis­mų iš­va­do­mis,
jog UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“ yra tin­ka­mas at­sa­ko­vas by­lo­je. Tuo at­ve­ju,
kai per­ve­ži­mo pro­ce­se da­ly­va­vo ke­li as­me­nys, ku­ris as­muo lai­ky­ti­nas
ve­žė­ju, nu­sta­ty­ti­na ir pa­gal tai, ku­ris as­muo yra nu­ro­dy­tas važ­ta­raš­ty­je
kaip ve­žė­jas, bei pa­gal ki­tas su­si­ta­ri­mo ap­lin­ky­bes, iš ku­rių ga­li­ma
spręs­ti, kad ve­ži­mo už­sa­ko­vas tu­rė­jo su­pras­ti, kas yra ve­žė­jas.
Šiuo at­ve­ju CMR važ­ta­raš­ty­je ve­žė­ju bu­vo nu­ro­dy­tas at­sa­ko­vas,
bet ne UAB „Eks­per­ta“, jis pats ga­vo kro­vi­nį per­vež­ti iš ieš­ko­vo, be
to, iš by­lo­je esan­čių ki­tų do­ku­men­tų taip pat ma­ty­ti, kad ieš­ko­vas
AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas” ve­žė­ju lai­kė UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“, bet ne
UAB „Eks­per­ta“, tai­gi ieš­ko­vas tu­rė­jo pa­grin­do reikš­ti jam ieš­ki­nį.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja iš es­mės su­tin­ka su
ape­lia­ci­nio teis­mo iš­va­da, jog pa­gal CMR 36 straips­nį ieš­ko­vas – siun­tė­jas
tu­rė­jo al­ter­na­ty­vią ga­li­my­bę pa­reikš­ti ieš­ki­nį ve­žė­jams at­sa­ko­vui
ar­ba Vo­kie­ti­jos per­ve­ži­mo įmo­nei Frans Ma­as Deut­schland GmbH. To­kia
tei­se ieš­ko­vas ir pa­si­nau­do­jo. Ta­čiau, kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos,
iš UAB „Tran­seks­pe­di­ci­ja“ pri­tei­sus nuos­to­lius dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mo,
pas­ta­ra­sis įgy­tų re­gre­so tei­sę į Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­ją, ku­rios ži­nio­je
bu­vo kro­vi­nys jo pra­ra­di­mo me­tu. To­dėl pa­grįs­tas ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tas,
kad tin­ka­mai ne­in­for­ma­vus ir ne­įtrau­kus į pro­ce­są Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­jos
Frans Ma­as Deut­schland GmbH, bū­tų ne­pa­grįs­tai su­teik­ta tei­sė Vo­kie­ti­jos
kom­pa­ni­jai gin­čy­ti nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo dy­dį re­gre­so pro­ce­se
(CMR kon­ven­ci­jos 39 straips­nis). Tai­gi ko­le­gi­ja spren­džia, kad teis­mai
ne­pa­grįs­tai ne­įtrau­kė į by­lą tre­čiuo­ju as­me­niu Frans Ma­as Deut­schland
GmbH.
Dėl at­sa­ko­vo ar­gu­men­to, jog ieš­ko­vas –
UAB „Eks­pet­ra“ ne­tu­ri rei­ka­la­vi­mo tei­sės šio­je by­lo­je, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pa­žy­mi, kad UAB „Eks­pet­ra“ ir at­sa­ko­vas yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję su­tar­ti­niais
per­ve­ži­mo san­ty­kiais, o su ieš­ko­vu – eks­pe­di­ci­jos san­ty­kiais, ta­čiau
šio­je by­lo­je ne­bu­vo iš es­mės aiš­kin­ta­si, ko­kius nuos­to­lius pa­ty­rė
ieš­ko­vas UAB „Eks­pet­ra“, t. y. ar jo nuos­to­liai pa­tir­ti san­ty­kiuo­se
su ieš­ko­vu, ar su at­sa­ko­vu, ar kaip eks­pe­di­to­riaus, ar kaip ve­žė­jo.
By­lo­je nė­ra jo­kių duo­me­nų, kad UAB „Eks­per­ta“ pa­ty­rė nuos­to­lius. Va­do­vau­jan­tis
CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­to­mis, tei­sę pa­reikš­ti ieš­ki­nį šio­je by­lo­je
tu­ri siun­tė­jas, ga­vė­jas ir as­muo, su­da­ręs su ve­žė­ju ve­ži­mo su­tar­tį,
nors ir ne­bu­vo nei siun­tė­jas, nei ga­vė­jas, ta­čiau at­ly­gi­no siun­tė­jui
ir ga­vė­jui jų pa­tir­tus nuos­to­lius. Ki­ti as­me­nys ga­li pa­reikš­ti ieš­ki­nį
ve­žė­jui tuo at­ve­ju, jei­gu rei­ka­la­vi­mo tei­sę tu­rin­tis as­muo per­lei­do
jam sa­vo tei­ses (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 31 25
punk­tas; Teis­mų prak­ti­ka 15, p. 332). Šios nuo­sta­tos grin­džia­mos
ben­drai­siais pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo pa­grin­dais, vie­nas iš jų –
ža­los (nuos­to­lių) re­a­lu­mas, t. y. ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių, pri­klau­san­čių
as­me­niui, ku­ris krei­pia­si dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo, su­ma­žė­ji­mas.
Ieš­ko­vui pa­reiš­kus rei­ka­la­vi­mą siun­tė­jui AB „Ute­nos tri­ko­ta­žas“
dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo, pra­ra­dus kro­vi­nį, ieš­ko­vas UAB „Eks­pet­ra“
šio­je by­lo­je ga­lė­tų bū­ti at­sa­ko­vu ar tre­čiuo­ju as­me­niu, bet ne ieš­ko­vu,
ka­dan­gi duo­me­nų apie tai, jog UAB „Eks­pet­ra“ bū­tų at­ly­gi­nęs nuos­to­lius
siun­tė­jui ar ga­vė­jui ar­ba jam bū­tų per­duo­ta rei­ka­la­vi­mo tei­sė, nė­ra.
Be to, pa­grįs­tai ka­sa­to­rius nu­ro­do, jog
pa­gal CK 6. 73 straips­nį ne­ga­li­ma šio­je by­lo­je rei­ka­lau­ti nuos­to­lių
at­ly­gi­ni­mo, pra­ra­dus kro­vi­nį, ir kar­tu ne­te­sy­bų (bau­dos) už vė­la­vi­mą
pri­sta­ty­ti kro­vi­nį. Kon­sta­ta­vus, jog kro­vi­nys pra­ras­tas, tai­ko­mos
kro­vi­nio pra­ra­di­mo tei­si­nės pa­sek­mės ir jo­kiu bū­du tuo pačiu me­tu
ne­ga­li bū­ti tai­ko­mos pa­sek­mės, su­si­ju­sios su pa­vė­luo­tu kro­vi­nio
pri­sta­ty­mu. Pa­žy­mė­ti­na, kad, pa­vė­la­vus pri­sta­ty­ti kro­vi­nį, nuos­to­lių
dy­dis taip pat yra ri­bo­ja­mas už­mo­kes­čio už ve­ži­mą su­ma (CMR kon­ven­ci­jos
23 straips­nio 5 punk­tas), iš­sky­rus at­ve­jus, kai su­mo­kė­tas su­tar­tas
už­mo­kes­čio už ve­ži­mą prie­das (CMR kon­ven­ci­jos 26 straips­nis). B- ko­kie
su­si­ta­ri­mai, ku­riais tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai yra nu­kryps­ta­ma
nuo CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų, lai­ko­mi ne­ga­lio­jan­čiais (CMR kon­ven­ci­jos
41 straips­nio 1 da­lis).
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
jog teis­mai ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 3 da­lies
nuo­sta­tos, nu­ma­tan­čios ri­bo­tą ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę, pra­ra­dus kro­vi­nį.
Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog teis­mai, nu­sta­ty­da­mi nuos­to­lių dy­dį už pra­ras­tą
kro­vi­nį, va­do­va­vo­si kro­vi­nio ver­te, nu­ro­dy­ta są­skai­to­se–­fak­tū­ro­se,
ly­dė­ju­sio­se kro­vi­nį, tai yra tei­sin­ga, ta­čiau ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės
ri­bo­ji­mo klau­si­mo ne­spren­dė. Ve­žė­jo at­sa­ko­my­bė už kro­vi­nio pra­ra­di­mą
ri­bo­ja­ma ne tik tie­sio­gi­niais nuos­to­liais, ku­rie yra su­si­ję su kro­vi­nio
ver­te, bet ir CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta nuo­sta­ta,
kad kom­pen­sa­ci­ja už pra­ras­tą kro­vi­nį ne­ga­li bū­ti di­des­nė kaip 8,33
at­si­skai­ty­mo vie­ne­to už kiek­vie­ną trūks­ta­mą ki­log­ra­mą bru­to svo­rio,
iš­sky­rus at­ve­jus, kai ša­lys su­si­ta­rė dėl pa­pil­do­mos kro­vi­nio ver­tės,
nu­ma­tė dėl to už­mo­kes­čio už ve­ži­mą prie­dą ir pa­da­rė apie tai žy­mą
važ­ta­raš­ty­je (CMR kon­ven­ci­jos 24 straips­nis). To­kios išva­dos yra da­ry­ti­nos
ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 31 34 punk­to (Teis­mų
prak­ti­ka 15, p. 335).
Pa­gal Ke­lių trans­por­to ko­dek­so 57 straips­nio
2 da­lį ve­žė­jas, at­lie­kan­tis tarp­tau­ti­nius ve­ži­mus, rem­da­ma­sis
tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis, ap­drau­džia sa­vo ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę
už nuos­to­lius, ku­rie ve­ži­mo me­tu ga­li bū­ti pa­da­ry­ti kro­vi­niui ar
tre­tie­siems as­me­nims. To­dėl tuo at­ve­ju, kai reiš­kia­mas ieš­ki­nys ve­žė­jui
dėl kro­vi­nio pra­ra­di­mu, su­ga­di­ni­mu ar pa­vė­luo­tu pri­sta­ty­mu pa­da­ry­tų
nuos­to­lių, teis­mas tu­ri aiš­kin­tis, ar bu­vo ap­draus­ta ve­žė­jų ci­vi­li­nė
at­sa­ko­my­bė. Jei ji ap­draus­ta, teis­mas tu­ri įtrauk­ti da­ly­vau­ti by­lo­je
drau­di­mo kom­pa­ni­ją.
Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja
da­ro iš­va­dą, kad teis­mai ne­nu­sta­tė vi­sų reikš­min­gų šiai by­lai iš­spręs­ti
ap­lin­ky­bių, pa­žei­dė įro­dy­mų ty­ri­mo ir ver­ti­ni­mo tai­syk­les. To­dėl
ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, jog by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­žei­dė įro­di­nė­ji­mo
pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čias pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas (CPK 65 straips­nis)
bei ne­tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės bei pro­ce­si­nės tei­sės
nor­mas, dėl to pri­ėmė ne­pa­grįs­tus ir ne­tei­sė­tus spren­di­mus (CPK 3542
straipsnis). To­dėl pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­mų spren­di­mas
bei nu­tar­tis nai­kin­ti­ni, ir by­la grą­žin­ti­na nag­ri­nė­ti iš nau­jo pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mui.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu bei 370 straips­niu,

n u t a
r i a :

Vil­niaus mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo
2002 m. ba­lan­džio 19 d. spren­di­mą bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. bir­že­lio 3 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir
per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti Vil­niaus mies­to 1–ajam apy­lin­kės
teis­mui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt