TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 5. Dėl žmo­gaus tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą ri­bo­ji­mo

N-s in­for­ma­ci­ja apie žmo­gaus svei­ka­tos
būk­lę yra pri­va­taus gy­ve­ni­mo da­lis (CK 2. 23 straipsnis, Pa­cien­tų tei­sių
ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 10 straipsnis, Psi­chi­kos svei­ka­tos
prie­žiū­ros įsta­ty­mo 10, 14 straipsniai), ta­čiau tei­sė į pri­va­tų gy­ve­ni­mą
nė­ra ab­so­liu­ti. Tiek Kon­sti­tu­ci­jos 22 straips­nis, tiek ir Eu­ro­pos
žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 8 straips­nio
2 da­lis nu­ma­to, kad ši tei­sė ga­li bū­ti ri­bo­ja­ma, esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms.
Vie­nas iš tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą ri­bo­ji­mo pa­grin­dų – bū­ti­nu­mas
ap­sau­go­ti ki­tų as­me­nų tei­ses ir lais­ves. Tarp pe­da­go­go pro­fe­si­jai
ke­lia­mų ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų as­mens, dir­ban­čio pe­da­go­go dar­bą,
svei­ka­tos būk­lė yra la­bai reikš­min­gas veiks­nys, ga­lin­tis lem­ti as­mens
ga­lė­ji­mą dirb­ti šį dar­bą. Tiek dar­bo tei­sė, tiek vie­šo­ji tei­sė nu­ma­to
ga­li­my­bę at­leis­ti as­me­nį iš dar­bo (vals­ty­bės tar­ny­bos), jei­gu jis
ati­tin­ka­mų pa­rei­gų ne­ga­li ei­ti dėl svei­ka­tos būk­lės (Dar­bo su­tar­ties
įsta­ty­mo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktas. , Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo
44 straipsnio 1 dalies 13 punktas). To­dėl fak­tų apie pe­da­go­go pri­va­tų gy­ve­ni­mą
at­sklei­di­mas, šiuo at­ve­ju – fak­tų apie jo svei­ka­tos būk­lę at­sklei­di­mas,
sie­kiant są­ži­nin­gai in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas
kaip ne­tei­sė­tas. Są­ži­nin­gas to­kios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mas lei­džia
ap­sau­go­ti tiek moks­lei­vių, tiek jų tė­vų tei­ses ir in­te­re­sus. To­dėl
to­kiais at­ve­jais pri­ori­te­tas pri­va­lo bū­ti tei­kia­mas vie­šam in­te­re­sui,
t. y. tei­sei skleis­ti in­for­ma­ci­ją, o ne pri­va­čiam in­te­re­sui (tei­sei
į pri­va­tų gy­ve­ni­mą).

                                                             Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1373/2002
                                                                  By­lų ka­te­go­ri­ja 20. 7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. lap­kri­čio 18 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: A-o
S-­niš­kio (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), V-o M-o (pra­ne­šė­jas)
ir J-os S-ie­nės,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo UAB „Vals­tie­čių
laik­raš­tis“ ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ba­lan­džio 30 d. nu­tar­ties
per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo B-­nar­do Juš­ke­vi­čiaus
ieš­ki­nį at­sa­ko­vui UAB „Vals­tie­čių laik­raš­tis“, tre­čia­jam as­me­niui
Ro­mui J-­kaus­kui dėl gar­bės ir oru­mo gy­ni­mo bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vas B. Juš­ke­vi­čius 2001 m. lap­kri­čio
6 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į Vil­niaus mies­to 1–ąjį apy­lin­kės teis­mą ir
ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad „Vals­tie­čių laik­raš­čio“ 1998 m. lap­kri­čio
10 d. Nr. 90 bu­vo iš­spaus­din­tas Ro­mo J-­kaus­ko straips­nis „Mo­ki­niai
vėl at­si­sa­ko mo­ky­to­jo“, ku­ria­me, be ki­ta ko, bu­vo pa­skelb­ta: „Dar
vie­na de­ta­lė – N-­jo­sios Vil­nios psi­cho­neu­ro­lo­gi­jos li­go­ni­nės me­di­kai
1967 m. B. Juš­ke­vi­čiui yra diag­no­za­vę psi­cho­pa­ti­ją. Tais me­tais nuo
ge­gu­žės 16 d. iki ge­gu­žės 29 d. jis gy­dė­si šio­je li­go­ni­nė­je”. Ieš­ko­vo
tei­gi­mu, ši ži­nia ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, že­mi­na jo gar­bę bei oru­mą,
nes sa­vo no­ru jis nie­ka­da į psichoneurologijos li­go­ni­nę ne­si­krei­pė,
jo­kių psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų ne­tu­rė­jo, į mi­nė­tą li­go­ni­nę
jis bu­vo pri­sta­ty­tas prie­var­ta Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­to, nes at­si­sa­kė
TSRS pi­lie­ty­bės. Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, kad jis 1998 m. gruo­džio 8
d. ir 2000 m. va­sa­rio 14 d. pa­reiš­ki­mais krei­pė­si į „Vals­tie­čių laik­raš­čio“
re­dak­ci­ją, pra­šy­da­mas at­šauk­ti jį šmei­žian­tį straips­nį bei at­si­pra­šy­ti,
ta­čiau jo­kio at­sa­ky­mo ne­su­lau­kė. Ieš­ko­vas, rem­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos
22 straips­nio 4 da­li­mi, CK 7, 71 straips­niais, pra­šė teis­mą
įpa­rei­go­ti „Vals­tie­čių laik­raš­čio“ re­dak­ci­ją at­si­pra­šy­ti ieš­ko­vą
už jo gar­bę bei oru­mą že­mi­nan­čių ži­nių pa­skel­bi­mą ir pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
10 000 Lt už ty­či­nį ieš­ko­vo gar­bės
bei oru­mo pa­že­mi­ni­mą, sie­kiant jį su­kom­pro­mi­tuo­ti vi­suo­me­nė­je ir
tarp mo­ki­nių.
Vil­niaus mies­to 1–asis apy­lin­kės teis­mas
2002 m. va­sa­rio 26 d. spren­di­mu ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas
spren­di­me nu­ro­dė, kad 1967 m. ge­gu­žės 30 d. iš­ra­šas iš N-­jo­sios Vil­nios
psi­cho­neu­ro­lo­gi­jos li­go­ni­nės me­di­ci­ni­nės iš­va­dos pa­tvir­ti­na,
jog B. Juš­ke­vi­čius nuo 1967 m. ge­gu­žės 16 d. iki ge­gu­žės 29 d. bu­vo ti­ria­mas
N-­jo­sios Vil­nios psi­cho­neu­ro­lo­gi­jos li­go­ni­nė­je ir jam bu­vo diag­no­zuo­ta
psi­cho­pa­ti­ja (pa­ran­cia­li­nė for­ma). Be to, ir pats ieš­ko­vas ne­nei­gia
fak­to, kad tuo lai­ko­tar­piu jis gu­lė­jo mi­nė­to­je li­go­ni­nė­je, tik ak­cen­tuo­ja
bu­vęs į ją pa­gul­dy­tas prie­var­ta. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog, esant to­kioms
ap­lin­ky­bėms, ieš­ko­vo nu­ro­dy­tas kaip šmei­ži­kiš­kas fak­tas ati­tin­ka
tik­ro­vę, be to, žmo­gaus bu­vi­mo li­go­ni­nė­je, taip pat ir dėl psi­chi­nės
svei­ka­tos būk­lės, fak­tas ne­lai­ky­ti­nas ži­nia, že­mi­nan­čia žmo­gaus
gar­bę bei oru­mą, ir ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. ba­lan­džio 30 d. nu­tar­ti­mi ieš­ko­vo
B. Juš­ke­vi­čiaus ape­lia­ci­nį skun­dą iš da­lies pa­ten­ki­no ir Vil­niaus
mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. va­sa­rio 26 d. spren­di­mą pa­kei­tė:
spren­di­mo da­lį, ku­ria at­mes­tas ieš­ki­nys dėl mo­ra­li­nės ža­los už in­for­ma­ci­jos
apie ieš­ko­vo pri­va­tų gy­ve­ni­mą be jo su­ti­ki­mo pa­sklei­di­mą at­ly­gi­ni­mo,
pa­nai­ki­no ir šią ieš­ki­nio da­lį pa­ten­ki­no iš da­lies – pri­tei­sė B.
Juš­ke­vi­čiui iš UAB „Vals­tie­čių laik­raš­tis“ 500 Lt
mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti; ki­tą spren­di­mo da­lį pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je nu­ro­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai
kon­sta­ta­vo, jog laik­raš­čio straips­ny­je pa­skleis­ta ži­nia apie ieš­ko­vo
gy­dy­mą­si psichoneurologijos li­go­ni­nė­je ati­tin­ka tik­ro­vę ir ne­že­mi­na
ieš­ko­vo gar­bės bei oru­mo, ta­čiau teis­mas ne­ty­rė ap­lin­ky­bių, ar at­sa­ko­vas,
pa­skleis­da­mas mi­nė­tą ži­nią, ne­pa­žei­dė B. Juš­ke­vi­čiaus tei­sės į pri­va­tų
gy­ve­ni­mą, ku­rią ga­ran­tuo­ja Kon­sti­tu­ci­jos 22 straips­nis bei Eu­ro­pos
žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 8 straips­nis.
Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad at­sa­ko­vas vie­šai pa­sklei­dė in­for­ma­ci­ją
apie ieš­ko­vo psi­chi­nę svei­ka­tą, o tai yra žmo­gaus pri­va­tus gy­ve­ni­mas.
Be to, as­mens svei­ka­tos (me­di­ci­ni­nę) pa­slap­tį ga­ran­tuo­ja įsta­ty­mai,
ir to­kia in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti skel­bia­ma tik su as­mens su­ti­ki­mu ar­ba
tais at­ve­jais, kai in­for­ma­ci­ja pa­de­da at­skleis­ti įsta­ty­mų pa­žei­di­mus,
nu­si­kal­ti­mus, taip pat kai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma nag­ri­nė­jant by­lą
at­vi­ra­me teis­mo po­sė­dy­je. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, nag­ri­nė­ja­muo­ju at­ve­ju
nė­ra pa­grin­do teig­ti, jog straips­nio iš­spaus­di­ni­mo me­tu B. Juš­ke­vi­čius
bu­vo vie­šas as­muo, t. y. Lie­tu­vo­je ži­no­mas as­muo, da­ran­tis įta­ką vi­suo­me­ni­niam
gy­ve­ni­mui, nes ieš­ko­vas tuo me­tu bu­vo Aly­taus ra­jo­no Krio­kia­lau­kio
vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jas. Be to, įsta­ty­mas sau­go ir vie­šų­jų as­me­nų
pri­va­tų gy­ve­ni­mą bei drau­džia skelb­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­suo­me­ni­nės
reikš­mės ne­tu­rin­čias vie­šo­jo as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bes.
Ko­le­gi­ja taip pat pa­žy­mė­jo, jog straips­ny­je ra­šo­ma apie B. Juš­ke­vi­čiaus
dar­bą mi­nė­to­je mo­kyk­lo­je, ta­čiau nei mo­ki­nai, nei jų tė­vai, ne­pa­ten­kin­ti
ieš­ko­vo dar­bu, ne­nu­ro­dė jo­kių ap­lin­ky­bių, ku­rios leis­tų abe­jo­ti
ieš­ko­vo svei­ka­ta. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, įver­ti­nus vi­są straips­ny­je
pa­skelb­tą in­for­ma­ci­ją, nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad in­for­ma­ci­ja apie
ieš­ko­vo gy­dy­mą­si 1967 m. psichoneurologijos li­go­ni­nė­je bei diag­no­zuo­tą
psi­cho­pa­ti­ją bu­vo sie­kia­ma ap­sau­go­ti ki­tų as­me­nų tei­ses nuo nei­gia­mų
pa­sek­mių. Be to, tei­sė­to bei pa­grįs­to vie­šo, t. y. vi­suo­me­nės, in­te­re­so
ži­no­ti tam tik­rą in­for­ma­ci­ją apie ki­tą as­me­nį ne­ga­li­ma su­ta­pa­tin­ti
su vi­suo­me­nės in­te­re­su pa­ten­kin­ti sa­vo smal­su­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, jog, esant to­kioms ap­lin­ky­bėms, ieš­ko­vo B. Juš­ke­vi­čiaus
pri­va­taus gy­ve­ni­mo tei­sė tu­ri bū­ti gi­na­ma (CK 71 straips­nis,
Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo 21 straips­nis). Kar­tu ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo,
jog apie ieš­ko­vą pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip
ty­či­nė šmei­ži­kiš­ka, įžei­džian­ti, pa­že­mi­nu­si jo gar­bę, oru­mą, be
to, ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, ku­rių pa­grin­du ga­li­ma bū­tų spręs­ti
pa­ty­rus jį 10 000 Lt mo­ra­li­nę
ža­lą, t. y. ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, jog dėl šios in­for­ma­ci­jos pa­sklei­di­mo
pa­blo­gė­jo jo re­pu­ta­ci­ja, su­ma­žė­jo ben­dra­vi­mo ga­li­my­bės, at­si­ra­do
ne­pa­to­gu­mų (CPK 58 straips­nis). Ta­čiau, ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, iš ieš­ko­vo
pa­aiš­ki­ni­mų ma­ty­ti, kad pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja su­kė­lė jam dva­si­nius
iš­gy­ve­ni­mus, to­dėl pri­tei­sė ieš­ko­vui 500 Lt
mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas UAB „Vals­tie­čių
laik­raš­tis“ pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ba­lan­džio 30 d. nu­tar­tį ir
pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. va­sa­rio
26 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nia­me skun­de ne­ga­li­ma kel­ti
rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti nag­ri­nė­jant by­lą pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­me (CPK 323 straips­nis). Ieš­ko­vas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me pra­šė pa­neig­ti ne­ati­tin­kan­čias tik­ro­vės bei že­mi­nan­čias jo
gar­bę bei oru­mą ži­nias, tuo tar­pu ape­lia­ci­nia­me skun­de jau tei­gė, jog
at­sa­ko­vas pa­skel­bė in­for­ma­ci­ją apie ieš­ko­vo pri­va­tų gy­ve­ni­mą ir
tai pa­da­rė be ieš­ko­vo su­ti­ki­mo, taip pat ne­sant tei­sė­to vi­suo­me­nės
in­te­re­so. Tai­gi ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­ėmęs nag­ri­nė­ti
to­kį ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą, pa­žei­dė ne tik CPK 323 straips­nį, bet
ir pro­ce­so ša­lių ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą (CPK 35 straips­nis).
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai
nu­spren­dė, jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas tu­rė­jo tir­ti, ar at­sa­ko­vas,
pa­sklei­dęs mi­nė­tą in­for­ma­ci­ją, ne­pa­žei­dė ieš­ko­vo tei­sės į pri­va­tų
gy­ve­ni­mą (Kon­sti­tu­ci­jos 22 straips­nis. , Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir
pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 8 straips­nis). Pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pri­va­lė­jo ir ne­tu­rė­jo tei­sės tir­ti ap­lin­ky­bių,
ar at­sa­ko­vas ne­pa­žei­dė ieš­ko­vo tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą, nes
taip teis­mas bū­tų už ieš­ko­vą su­for­mu­la­vęs vi­siš­kai nau­ją ieš­ki­nio
da­ly­ką, tai pa­žeis­tų pro­ce­so ša­lių ly­gy­bės, ly­gia­tei­siš­ku­mo bei
run­gi­mo­si prin­ci­pus.
3. In­for­ma­ci­ja apie ieš­ko­vo psi­chi­nę
svei­ka­tą, t. y. jo pri­va­tų gy­ve­ni­mą, su­rink­ta tei­sė­tais bū­dais (me­di­ci­ni­nės
iš­va­dos ko­pi­ją bei psi­cho­neu­ro­lo­gi­nės li­go­ni­nės pa­žy­mą tre­čia­sis
as­muo R. J-­kaus­kas ga­vo iš Aly­taus ra­jo­no švie­ti­mo sky­riaus), šios
in­for­ma­ci­jos pa­skel­bi­mas ati­tin­ka tei­sė­tą tiks­lą (mi­nė­ta in­for­ma­ci­ja
skir­ta pa­ten­kin­ti vi­suo­me­nės da­lies, t. y. Aly­taus ra­jo­no Krio­kia­lau­kio
ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių gy­ven­to­jų, tei­sė­tą bei pa­grįs­tą in­te­re­są
ži­no­ti ati­tin­ka­mus mo­ky­to­jo, ku­ris auk­lė­ja ir mo­ko jų vai­kus, pri­va­taus
gy­ve­ni­mo fak­tus). Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai
nu­spren­dė, jog ieš­ko­vas B. Juš­ke­vi­čius ne­lai­ky­ti­nas vie­šuo­ju as­me­niu.
Ieš­ko­vas duo­me­nų pa­sklei­di­mo me­tu ėjo mo­ky­to­jo pa­rei­gas, t. y. bu­vo
pa­slau­gų vals­ty­bės tar­nau­to­jas, dėl jo pro­fe­si­nės veik­los bu­vo pla­čiai
ži­no­mas tam tik­rai vi­suo­me­nės da­liai, t. y. Aly­taus ra­jo­no Krio­kia­lau­kio
ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių gy­ven­to­jams (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to 1998 m. ge­gu­žės 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1 18 punk­tas), tai­gi duo­me­nų
apie ieš­ko­vo sir­gi­mo psi­cho­pa­ti­ja pa­sklei­di­mas ne­pa­žei­dė jo pri­va­taus
gy­ve­ni­mo.
4. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, nu­sta­ty­da­mas
ieš­ko­vui pri­teis­ti­nos mo­ra­li­nės ža­los dy­dį, ne­pa­grįs­tai tai­kė CK
71 straips­nį ir ne­tai­kė Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo
54 straips­nio. Tais at­ve­jais, kai duo­me­nis apie as­mens pri­va­tų gy­ve­ni­mą
pa­sklei­džia vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jas, mo­ra­li­nės ža­los dy­dis
nu­sta­to­mas ne pa­gal CK 71 straips­nį, nu­sta­tan­tį mi­ni­ma­lų 500 Lt ža­los dy­dį, bet pa­gal Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo
įsta­ty­mo 54 straips­nį, ne­nu­ma­tan­tį mi­ni­ma­laus pri­teis­ti­nos ža­los
dy­džio. Gin­čo at­ve­ju ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­pa­ži­no,
jog ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė jo­kių įro­dy­mų apie jo dėl pa­skleis­tos in­for­ma­ci­jos
pa­tir­tą ne­tur­ti­nę ža­lą (CPK 58 straips­nis), ta­čiau teis­mas, ne­nu­ro­dęs
jo­kių ar­gu­men­tų, pri­tei­sė ieš­ko­vui 500 Lt
mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

Ka­sa­to­rius tei­gia, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­žei­dė CPK 323 straips­nį, nes ieš­ko­vas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me ne­bu­vo pa­reiš­kęs rei­ka­la­vi­mo dėl pri­va­taus gy­ve­ni­mo gy­ni­mo
(pir­ma­sis ir ant­ra­sis ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai). Ta­čiau iš ieš­ki­nio
pa­reiš­ki­mo tu­ri­nio ma­ty­ti, kad ieš­ko­vas sa­vo rei­ka­la­vi­mą grin­dė
ne tik CK 7 straips­niu, bet ir Kon­sti­tu­ci­jos 22 straips­niu, įtvir­ti­nan­čiu
as­mens tei­sę į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. To­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad ieš­ko­vas
jau pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me bu­vo pa­reiš­kęs du rei­ka­la­vi­mus –
dėl gar­bės ir oru­mo ir dėl pri­va­taus gy­ve­ni­mo gy­ni­mo. Tai­gi ape­lia­ci­nio
nag­ri­nė­ji­mo ri­bos šiuo at­ve­ju ne­bu­vo pa­žeis­tos, ir dėl šios prie­žas­ties
tei­sė­jų ko­le­gi­ja pir­mą­jį bei ant­rą­jį ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus
at­me­ta kaip tei­siš­kai ne­pa­grįs­tus.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­do­ma, kad in­for­ma­ci­ja
apie ieš­ko­vo pri­va­tų gy­ve­ni­mą bu­vo su­rink­ta tei­sė­tais bū­dais, ieš­ko­vas
bu­vo vals­ty­bės tar­nau­to­jas, to­dėl at­sa­ko­vo veiks­mai, pa­sklei­džiant
šią in­for­ma­ci­ją, ne­pa­grįs­tai pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tais (tre­čia­sis
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas). Su šiuo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tu
tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka.
Žmo­gaus tei­sė į pri­va­tų gy­ve­ni­mą nė­ra
ab­so­liu­ti. Be šios tei­sės, yra ir ki­tos Kon­sti­tu­ci­jo­je, tarp­tau­ti­nės
tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tos tei­sės. To­dėl bū­ti­na už­tik­rin­ti vi­sų
žmo­gaus tei­sių ko­eg­zis­ta­vi­mą, ne­ab­so­liu­tin­ti vie­nos tei­sės ki­tos
tei­sės są­skai­ta, o ieš­ko­ti jų pu­siau­svy­ros. Kon­sti­tu­ci­jos 25
straips­nis įtvir­ti­na tei­sę skleis­ti in­for­ma­ci­ją, o Kon­sti­tu­ci­jos
22 straips­nis – tei­sę į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Nag­ri­nė­ja­mo­jo­je by­lo­je
ky­la tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą ir tei­sės skleis­ti in­for­ma­ci­ją ko­li­zi­jos
pro­ble­ma. Teis­mas, spręs­da­mas to­kią ko­li­zi­ją, pri­va­lo siek­ti pro­tin­gos
abie­jų tei­sių pu­siau­svy­ros, ir, at­si­žvelg­da­mas į by­los ap­lin­ky­bes,
pri­ori­te­tiš­kai gin­ti vie­ną jų.
Iš by­los medžia­gos ma­ty­ti, kad tuo me­tu,
kai bu­vo iš­spaus­din­tas straips­nis, ieš­ko­vas dir­bo mo­ky­to­ju, t. y. bu­vo
pa­slau­gų vals­ty­bės tar­nau­to­jas. Mo­ky­to­jo dar­bas yra spe­ci­fi­nis:
mo­ky­to­jas, re­a­li­zuo­da­mas Švie­ti­mo įsta­ty­me įtvir­tin­tus švie­ti­mo,
kaip pri­ori­te­ti­nės vals­ty­bės re­mia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos rai­dos
sri­ties, sis­te­mos už­da­vi­nius, pri­va­lo ne tik su­teik­ti moks­lei­viams
ži­nias, bet ir dva­si­nes bei fi­zi­nes ga­lias, pa­dė­ti tvir­tus do­ro­vės
ir svei­kos gy­ven­se­nos pa­grin­dus, ug­dy­ti in­te­lek­tą, su­da­ry­ti są­ly­gas
in­di­vi­du­a­ly­bei plė­to­ti (Švie­ti­mo įsta­ty­mo 1 straips­nis). Tai­gi pe­da­go­gas
vyk­do la­bai svar­bią vi­suo­me­ni­nę funk­ci­ją, to­dėl jam ke­lia­mi ypa­tin­gi
rei­ka­la­vi­mai. Kar­tu eg­zis­tuo­ja vie­šas in­te­re­sas, kad pe­da­go­gai
tin­ka­mai at­lik­tų sa­vo pa­rei­gas, sa­vo el­ge­siu ro­dy­tų pa­vyz­dį ir
moks­lei­viams, ir vi­sai vi­suo­me­nei. Sa­vo ruož­tu vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę
ži­no­ti, kam yra pa­ti­ki­mas vai­kų ug­dy­mas ir la­vi­ni­mas. Pa­žy­mė­ti­na,
kad Švie­ti­mo įsta­ty­mo 13 straips­nis rei­ka­lau­ja, kad mo­ki­niai bū­tų ap­sau­go­ti
nuo fi­zi­nę ir psi­chi­nę svei­ka­tą ža­lo­jan­čio po­vei­kio, o 23 straips­nio
4 punk­tas su­tei­kia tei­sę moks­lei­vių tė­vams gau­ti in­for­ma­ci­ją apie
jų vai­kų mo­ky­mo­si są­ly­gas. Šiuo at­ve­ju ši tei­sė reiš­kia ir tei­sę ži­no­ti,
kas ir kaip mo­ko jų vai­kus.
Iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad di­de­lė gru­pė
moks­lei­vių tė­vų krei­pė­si į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo
sky­rių ir į vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes dėl ieš­ko­vo, kaip pe­da­go­go,
el­ge­sio. Ki­lus kon­flik­tui tarp ieš­ko­vo, kaip vals­ty­bės pa­slau­gų tar­nau­to­jo,
ir mo­ki­nių tė­vų, ieš­ko­vas ta­po vie­šu as­me­niu. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­pa­grįs­tai su­siau­ri­no vie­šo­jo as­mens sam­pra­tą. Tiek tei­sės
dok­tri­na, tiek teis­mų prak­ti­ka ski­ria dvi vie­šų­jų as­me­nų rū­šis – ex
of­fi­cio viešuo­sius as­me­nis ir trum­pa­lai­kius viešuo­sius as­me­nis
(Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so Ant­ro­sios kny­gos ko­men­ta­ras.
Vil­nius, Jus­ti­tia, 2002, p. 56). Nag­ri­nė­ja­mo­sios by­los at­ve­ju, at­si­žvel­giant
į ieš­ko­vo pa­rei­gas ir dėl jo el­ge­sio ki­lu­sią kon­flik­ti­nę si­tu­a­ci­ją,
jis ne­abe­jo­ti­nai bu­vo vie­šas as­muo.
At­sa­ko­vas, vyk­dy­da­mas sa­vo, kaip vi­suo­me­nės
in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės, funk­ci­ją, at­li­ko ty­ri­mą, siek­da­mas in­for­muo­ti
vi­suo­me­nę apie ki­lu­sį kon­flik­tą, ku­rio dė­me­sio cen­tre at­si­dū­rė
vie­šas as­muo. At­sa­ko­vo dar­buo­to­jas, at­lik­da­mas ty­ri­mą, su­si­ti­ko
su mo­kyk­los, ku­rio­je dir­bo ieš­ko­vas, va­do­vais, Švie­ti­mo sky­riaus
dar­buo­to­jais, mo­ki­nių tė­vais. Tai pa­tvir­ti­na, kad at­sa­ko­vas, ap­ra­šy­da­mas
kon­flik­tą, sie­kė kiek įma­no­ma ob­jek­ty­viau in­for­muo­ti vi­suo­me­nę
apie vi­suo­me­niš­kai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes. To­dėl da­ry­ti­na iš­va­da,
kad at­sa­ko­vas el­gė­si są­ži­nin­gai. Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad in­for­ma­ci­ją
apie ieš­ko­vo pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sa­ko­vas ga­vo iš ofi­cia­lios ins­ti­tu­ci­jos
– Aly­taus rajono savivaldybės Švie­ti­mo sky­riaus. To­dėl rei­ka­la­vi­mas
dėl ne­tei­sė­to in­for­ma­ci­jos apie pri­va­tų gy­ve­ni­mą pa­sklei­di­mo ga­lė­tų
bū­ti reiš­kia­mas šiai ins­ti­tu­ci­jai, o ne vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo
prie­mo­nei, ku­ri at­li­ko sa­vo pa­rei­gą in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie vie­šą
in­te­re­są su­da­ran­čias ap­lin­ky­bes.
N-s in­for­ma­ci­ja apie žmo­gaus svei­ka­tos
būk­lę yra pri­va­taus gy­ve­ni­mo da­lis (CK 2. 23 straips­nis, Pa­cien­tų tei­sių
ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 10 straips­nis, Psi­chi­kos
svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo 10, 14 straips­niai), ta­čiau, kaip mi­nė­ta,
tei­sė į pri­va­tų gy­ve­ni­mą nė­ra ab­so­liu­ti. Tiek Kon­sti­tu­ci­jos 22
straips­nis, tiek ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 8 straips­nio 2 da­lis nu­ma­to, kad ši tei­sė ga­li bū­ti ri­bo­ja­ma,
esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms. Vie­nas iš tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą
ri­bo­ji­mo pa­grin­dų – bū­ti­nu­mas ap­sau­go­ti ki­tų as­me­nų tei­ses ir
lais­ves. Taip pat mi­nė­ta, kad ieš­ko­vas, bū­da­mas pe­da­go­gas ir vals­ty­bės
tar­nau­to­jas, sa­vo el­ge­siu su­kė­lė pa­grįs­tą vi­suo­me­nės da­lies – pir­miau­siai
moks­lei­vių tė­vų – do­mė­ji­mą­si juo. Moks­lei­vių tė­vai tu­rė­jo tei­sė­tą
pa­grin­dą gau­ti vi­sa­pu­siš­ką in­for­ma­ci­ją apie ieš­ko­vą, kaip jų vai­kų
mo­ky­to­ją. To­dėl ne­ga­li­ma su­tik­ti su ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
ar­gu­men­tais, kad in­for­ma­ci­jos apie ieš­ko­vo pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sklei­di­mas
ten­ki­no tik vi­suo­me­nės smal­su­mą. Ne­abe­jo­ti­na, kad tarp pe­da­go­go
pro­fe­si­jai ke­lia­mų ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų as­mens, dir­ban­čio pe­da­go­go
dar­bą, svei­ka­tos būk­lė yra la­bai reikš­min­gas veiks­nys, ga­lin­tis lem­ti
as­mens ga­lė­ji­mą dirb­ti šį dar­bą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad tiek
dar­bo tei­sė, tiek vie­šo­ji tei­sė nu­ma­to ga­li­my­bę at­leis­ti as­me­nį
iš dar­bo (vals­ty­bės tar­ny­bos), jei­gu jis ati­tin­ka­mų pa­rei­gų ne­ga­li
ei­ti dėl svei­ka­tos būk­lės (Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 26 straips­nio 1
da­lies 10 punk­tas; Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 44 straips­nio 1 da­lies
13 punk­tas). To­dėl fak­tų apie pe­da­go­go pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sklei­di­mas,
šiuo at­ve­ju – fak­tų apie jo svei­ka­tos būk­lę at­sklei­di­mas, sie­kiant są­ži­nin­gai
in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip ne­tei­sė­tas. Są­ži­nin­gas
to­kios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mas lei­džia ap­sau­go­ti tiek moks­lei­vių,
tiek jų tė­vų tei­ses ir in­te­re­sus. To­dėl to­kiais at­ve­jais pri­ori­te­tas
pri­va­lo bū­ti tei­kia­mas vie­šam in­te­re­sui, t. y. tei­sei skleis­ti in­for­ma­ci­ją,
o ne pri­va­čiam in­te­re­sui (tei­sei į pri­va­tų gy­ve­ni­mą).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, at­si­žvelg­da­ma į iš­dės­ty­tus
ar­gu­men­tus, pri­pa­žįs­ta, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai
aiš­ki­no ir tai­kė Kon­sti­tu­ci­jos 22 ir 25 straips­nius, Eu­ro­pos žmo­gaus
tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 8 straips­nį, to­dėl
jo nu­tar­tis nai­kin­ti­na ir pa­lik­ti­nas ga­lio­ti apy­lin­kės teis­mo
spren­di­mas (CPK 3542 straips­nio 2 ir 5 da­lys). Pa­li­kus ga­lio­ti
apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą, ket­vir­ta­sis ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas
yra tei­siš­kai ne­reikš­min­gas, to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja dėl jo ne­pa­si­sa­ko.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368
straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a
r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ba­lan­džio 30 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti
ir pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. va­sa­rio
26 d. spren­di­mą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt