TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 8. Dėl no­ta­ro ne­ati­du­mo ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo

Kal­tė yra no­ta­ro ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
są­ly­ga. Jos tu­ri­nys šio as­mens at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu yra ypa­tin­gas,
nes pri­klau­so nuo no­ta­rų veik­los ypa­ty­bių ir reikš­mės. Tai le­mia di­des­nius
ati­du­mo, at­sar­gu­mo, rū­pes­tin­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, bet ne­ga­li­ma iš­va­da,
kad tai at­sa­ko­my­bė be kal­tės. Rei­ka­la­vi­mai no­ta­rui, kaip vyk­dan­čiam
pro­fe­si­nę veik­lą as­me­niui, api­brėž­ti­ni at­si­žvel­giant į tai, ko­kia
jam ten­ka tei­si­nė pa­rei­ga ir ko­kio po­bū­džio veik­lą jis vyk­do. No­ta­ras
pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad ci­vi­li­niuo­se san­ty­kiuo­se ne­bū­tų ne­tei­sė­tų
san­do­rių. Jei­gu teis­mo tvar­ka yra pa­nai­kin­tas ar pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu
no­ta­ro pa­tvir­tin­tas san­do­ris, tai ža­los at­ly­gi­ni­mo iš no­ta­ro by­lo­je
yra prie­lai­da svars­ty­ti, kad no­ta­ras at­li­ko ne vis­ką, nes ob­jek­ty­viai
įsta­ty­mo pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­tas. Pa­kan­ka­mas no­ta­ro at­sa­ko­my­bės
pa­grin­das yra pats ma­žiau­sias ne­ap­si­žiū­rė­ji­mas, ne­ati­du­mas ar net
klai­da. Ar tai­ky­ti­na ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už no­ta­ro pa­da­ry­tą ne­ati­du­mą,
spręs­ti­na pa­gal tai, ar šis as­muo pa­da­rė vis­ką, ko yra pro­tin­ga iš jo
rei­ka­lau­ti. Jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju no­ta­ras ėmė­si tei­sės ak­tais nu­ma­ty­tų
prie­mo­nių, at­li­ko ki­tus veiks­mus, ku­rie, nors ir ne­nu­ma­ty­ti tei­sės
ak­tais, bet bu­vo rei­ka­lin­gi ir jų pa­grįs­ta rei­ka­lau­ti iš no­ta­ro, ma­nant,
kad tik taip jis tin­ka­mai at­liks pa­rei­gas, tai ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė,
ku­ri tai­ko­ma kal­tės pa­grin­du, ne­bū­tų ga­li­ma dėl kal­tės pa­nei­gi­mo.
Jei­gu no­ta­ras įro­do, jog at­li­ko vis­ką, kad ža­la ne­at­si­ras­tų dėl ap­lin­ky­bių,
su­si­ju­sių su jo veiks­mais, tai reiš­kia, kad no­ta­ras kal­tę pa­nei­gė.

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–7–127/2003
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 39. 2. 3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. sau­sio 21 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų:
Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko), D-­gu­tės A-ės,
A-o M-io, Zig­mo Le­vic­kio, Al­gio N-­kū­no (pra­ne­šė­jo),
A-o S-­niš­kio ir J-os S-ie­nės,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vės Re­na­tos B-­kaus­kai­tės
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2002 m. va­sa­rio
12 d. spren­di­mo ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ge­gu­žės 6 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Ri­tos Na­ra­kie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vams Rai­mun­dui
V-­kui, Re­na­tai B-­kaus­kai­tei, 222–ajai Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų
ben­dri­jai dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo, tre­čia­sis as­muo by­lo­je AB DK „KDK
drau­di­mas“.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vė nu­ro­dė, kad 1997 m. ba­lan­džio 18
d. su­tar­ti­mi pa­sko­li­no at­sa­ko­vui R. V-­kui 35 000 Lt, ku­riuos šis įsi­pa­rei­go­jo grą­žin­ti iki
1997 m. ge­gu­žės 18 d. Pa­sko­los grą­ži­ni­mui už­tik­rin­ti at­sa­ko­vas tą
pa­čią die­ną su­tar­ti­mi įkei­tė jam nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tį bu­tą.
Nu­sta­ty­tu ter­mi­nu sko­la ne­bu­vo grą­žin­ta. Ji krei­pė­si į no­ta­rą, ku­ris
iš­da­vė vyk­do­mą­jį raš­tą įsi­sko­li­ni­mui iš­ieš­ko­ti. Pri­vers­ti­nio
vyk­dy­mo tvar­ka 1999 m. ko­vo 4 d. iš var­žy­ty­nių bu­vo par­duo­ta 1/2 da­lis
įkeis­to bu­to, nes teis­mo spren­di­mu įkei­ti­mo su­tar­ties da­lis dėl 1/2
bu­to da­lies bu­vo pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia, ne­sant su­tuok­ti­nio su­ti­ki­mo.
Jai grą­žin­ta da­lis sko­los 19 042,35
Lt ir at­sa­ko­vas li­ko sko­lin­gas dar 15 607,65 Lt. Ža­la at­si­ra­do dėl vi­sų at­sa­ko­vų kal­tės.
At­sa­ko­vas R. V-­kus nu­slė­pė fak­tą, jog įkei­čia­mas bu­tas yra ben­dro­ji
jung­ti­nė su­tuok­ti­nių nuo­sa­vy­bė. At­sa­ko­vė no­ta­rė R. B-­kaus­kai­tė,
tvir­tin­da­ma įkei­ti­mo su­tar­tį, ap­lai­džiai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas ir
neiš­si­aiš­ki­no įkeis­to bu­to pri­klau­so­mu­mo. Ji rė­mė­si at­sa­ko­vo
222–osios Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jos iš­duo­ta pa­žy­ma, ku­rio­je
ne­pa­grįs­tai bu­vo nu­ro­dy­ta, kad at­sa­ko­vas gy­ve­na vie­nas ir yra ne­ve­dęs.
Jai taip pat pri­teis­ti­nos jos ne­gau­tos pa­ja­mos – 3137,75 Lt už lai­ko­tar­pį nuo 1997 m. ge­gu­žės 18
d. iki 1999 m. ko­vo 4 d. ir 1829,34 Lt
už lai­ko­tar­pį nuo 1999 m. ko­vo 4 d. iki 2001 m. spa­lio mė­ne­sio.
Ieš­ko­vė pra­šė pri­teis­ti so­li­da­riai iš
at­sa­ko­vų R. V-­kaus, R. B-­kaus­kai­tės ir 222–osios Dau­gia­bu­čių na­mų
sa­vi­nin­kų ben­dri­jos ža­lai at­ly­gin­ti 15 607,65
Lt ne­grą­žin­tos sko­los ir 4967,09
Lt ne­gau­tų pa­ja­mų.
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2002 m. va­sa­rio
12 d. spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no iš da­lies. Pri­tei­sė ieš­ko­vei iš
at­sa­ko­vų R. V-­kaus ir R. B-­kaus­kai­tės so­li­da­riai 15 607,65 Lt pa­da­ry­tos ža­los ir 4967,09 Lt ne­gau­tų pa­ja­mų. Ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
222–ajai Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jai at­me­tė, ne­sant jo kal­tės
dėl at­si­ra­du­sios ža­los.
Teis­mas mo­ty­va­vo, kad yra nu­sta­ty­tos vi­sos
at­sa­ko­vų de­lik­ti­nės at­sa­ko­my­bės at­si­ra­di­mo są­ly­gos. At­sa­ko­vas
R. V-­kus, no­rė­da­mas gau­ti pa­sko­lą, nu­slė­pė fak­tą, jog yra ve­dęs ir
kad įkei­čia­mas tur­tas yra ben­dro­ji jung­ti­nė su­tuok­ti­nių nuo­sa­vy­bė.
Šiais kal­tais veiks­mais jis pa­da­rė ieš­ko­vei ža­lą. No­ta­rės R. B-­kaus­kai­tės
kal­tė bu­vo ta, kad ji, at­lik­da­ma no­ta­ri­nius veiks­mus, ne­bu­vo pa­kan­ka­mai
ati­di ir rū­pes­tin­ga. At­sa­ko­vo pa­teik­tų do­ku­men­tų ne­pa­ka­ko jo šei­mi­nei
pa­dė­čiai bei tur­to pri­klau­so­my­bei nu­sta­ty­ti, ta­čiau no­ta­rė pa­tvir­ti­no
tur­to įkei­ti­mo san­do­rį, ku­ris teis­mi­ne tvar­ka bu­vo iš da­lies pri­žin­tas
ne­tei­sė­tu. No­ta­rė, tvir­tin­da­ma san­do­rius, ben­dri­jos iš­duo­ta pa­žy­ma
ne­si­rė­mė. Pa­sko­los su­tar­ty­je pa­lū­ka­nos ne­bu­vo nu­ma­ty­tos, sko­li­nin­kas
sko­los lai­ku ne­grą­ži­na, to­dėl ieš­ko­vei pri­teis­ti­ni nuos­to­liai (ne­gau­tos
pa­ja­mos), ap­skai­čiuo­ti pa­gal vi­du­ti­nę ko­mer­ci­nių ban­kų mo­ka­mą pa­lū­ka­nų
nor­mą, ga­lio­jan­čią kre­di­to­riaus gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si at­sa­ko­vės Re­na­tos B-­kaus­kai­tės
ape­lia­ci­nį skun­dą, 2002 m. ge­gu­žės 6 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­ti­ko su
teis­mo spren­di­mo mo­ty­va­ci­ja.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vė R. B-­kaus­kai­tė
pra­šo teis­mų spren­di­mą ir nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nu­tar­tį,
ku­ria ieš­ki­nį at­mes­ti. Ka­sa­to­rė nu­ro­dė šiuos ar­gu­men­tus:
Teis­mai ne­tin­ka­mai tai­kė No­ta­ria­to įsta­ty­mo
2 straips­nio 1 da­lį, 16 straips­nio 1 da­lį, 46 straips­nio 1 da­lį. Gin­či­ja­mo
san­do­rio tvir­ti­ni­mo me­tu ga­lio­ju­sio No­ta­ria­to įsta­ty­mo 46 straips­nio
1 da­lis ne­de­ta­li­za­vo, kaip tu­rė­jo bū­ti tik­ri­na­mas fak­tas, ar san­do­rio
ša­lis daik­tą val­do as­me­ni­nės, ar ben­dro­sios jung­ti­nės nuo­sa­vy­bės
tei­se, kai ki­to su­tuok­ti­nio ra­šy­ti­nio pa­reiš­ki­mo nė­ra. No­ta­rai va­do­va­vo­si
tei­sin­gu­mo mi­nist­ro 1975 m. spa­lio 31 d. įsa­ky­mu Nr. 8 pa­tvir­tin­ta
No­ta­ri­nių veiks­mų at­li­ki­mo LTSR vals­ty­bi­nė­se no­ta­ri­nė­se kon­to­ro­se
in­struk­ci­ja. Jos 46 punk­tas nu­sta­tė, kad no­ta­ras tvir­ti­na san­do­rį,
ku­rio vie­na iš ša­lių ne­tu­ri ki­to su­tuok­ti­nio su­ti­ki­mo, jei­gu san­do­rio
ša­lis pa­tei­kia ra­šy­ti­nį pa­reiš­ki­mą, kad su­tuok­ti­nio ne­tu­ri. Su to­kiu
pa­reiš­ki­mu su­pa­žin­di­na­ma ki­ta san­do­rio ša­lis. Tvir­tin­da­ma san­do­rį,
ji įvyk­dė vi­sus šiuos rei­ka­la­vi­mus, to­dėl ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė jai
ne­tu­ri at­si­ras­ti. Ne­pa­grįs­tas teis­mų mo­ty­vas, kad ji ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti
jai įsta­ty­mu su­teik­ta tei­se iš­rei­ka­lau­ti rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus
at­sa­ko­vo šei­mi­nei pa­dė­čiai nu­sta­ty­ti. Nė­ra to­kios įstai­gos, ku­rio­je
bū­tų duo­me­nys apie vi­sas pi­lie­čių su­da­ry­tas ir ga­lio­jan­čias san­tuo­kas,
o jei­gu san­tuo­ka įre­gist­ruo­ta už­sie­ny­je, tai nu­sta­ty­ti ob­jek­ty­viai
ne­įma­no­ma. No­ta­ro ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę le­mia ir to­kios kal­tės for­mos
kaip klai­da, ne­pa­kan­ka­mas ati­du­mas, o jam ap­si­drau­dus, ža­la at­ly­gi­na­ma
ne­sant kal­tės. Šiuo at­ve­ju ji ne­tai­ky­ti­na, ka­dan­gi 1997 m. ci­vi­li­nės
at­sa­ko­my­bės drau­di­mo ji ne­tu­ri.
Teis­mai ne­tin­ka­mi iš­aiš­ki­no ir tai­kė ga­lio­ju­sio
CK 188 straips­nio 1 da­lį, 227 straips­nio 2 da­lį, 483 straips­nio 1 da­lį.
Ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už ne­gau­tas pa­ja­mas jai ne­ga­lė­jo bū­ti tai­ko­ma,
nes nė­ra prie­žas­ti­nio ry­šio tarp jos veiks­mų pa­tvir­ti­nant ta­ria­mai
ne­tei­sė­tą san­do­rį ir ne­gau­tų pa­ja­mų at­si­ra­di­mo. Su­ėjus pa­sko­los,
ku­ri už­tik­rin­ta hi­po­te­ka, grą­ži­ni­mo ter­mi­nui pra­ei­na tam tik­ras
lai­ko tar­pas nuo sko­los grą­ži­ni­mo iki to mo­men­to, kai re­a­li­zuo­ja­mas
tur­tas ir iš jo gau­tos lė­šos per­duo­da­mos kre­di­to­riui. Šiuo lai­ko­tar­piu
no­ta­ras ne­ga­li bū­ti at­sa­kin­gas ir ne­tu­ri at­ly­gin­ti kre­di­to­riui
ne­gau­tų pa­ja­mų. Be to, ne­gau­tos pa­ja­mos už lai­ko­tar­pį nuo 1999 m. ko­vo
4 d. iki 2001 m. rug­sė­jo 30 d. ap­skai­čiuo­tos ne­tei­sin­gai. Pa­žei­džiant
CK 1. 5 straips­nio 4 da­lį, bu­vo skai­čiuo­ja­mos pa­lū­ka­nos nuo pri­skai­čiuo­tų
pa­lū­ka­nų. Net ir įro­džius jos kal­tę, so­li­da­riai iš at­sa­ko­vų už šį
lai­ko­tar­pį ga­lė­jo bū­ti pri­teis­ta ne dau­giau kaip 1492,82 Lt.
Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 356 straips­nio
2 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka at­si­lie­pi­mai į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­pa­teik­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas dėl ne­tin­ka­mai
aiš­kin­tų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo pa­grin­dų pa­grįs­tas. No­ta­ro
ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ypa­tu­mai teis­mų prak­ti­ko­je aiš­kiai su­for­mu­luo­ti
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 1999 m. rug­sė­jo 27 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je
ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K–3–398/1999 L. K-­laus­kie­nė v. no­ta­rė D.
Jun­ge­vi­čie­nė, pa­skelb­to­je Teis­mų prak­ti­ka 12, 2000 m. ko­vo
22 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K–3–336/2000, by­lų
ka­te­go­ri­ja 62, M. D. Pe­čiū­rie­nė v. R. B-­kaus­kai­tė, 2002
m. bir­že­lio 13 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr.
3K–7–645/02, by­lų ka­te­go­ri­ja 39. 2. 3, A. Sku­čas v. G. Pa­ke­ry­tė ir ki­to­se. Jo­se
api­brėž­tos pa­grin­di­nės no­ta­rų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės nuo­sta­tos,
ku­rio­mis rei­kia va­do­vau­tis kiek­vie­nu at­ve­ju spren­džiant dėl šio as­mens
at­sa­ko­my­bės.
Kal­tė yra no­ta­ro ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
są­ly­ga. Jos tu­ri­nys šio as­mens at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu yra ypa­tin­gas,
nes pri­klau­so nuo no­ta­rų veik­los ypa­ty­bių ir reikš­mės. Tai le­mia di­des­nius
ati­du­mo, at­sar­gu­mo, rū­pes­tin­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, bet ne­ga­li­ma iš­va­da,
kad tai at­sa­ko­my­bė be kal­tės. Rei­ka­la­vi­mai no­ta­rui, kaip vyk­dan­čiam
pro­fe­si­nę veik­lą as­me­niui, api­brėž­ti­ni at­si­žvel­giant į tai, ko­kia
jam ten­ka tei­si­nė pa­rei­ga ir ko­kio po­bū­džio veik­lą jis vyk­do. No­ta­ras
pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad ci­vi­li­niuo­se san­ty­kiuo­se ne­bū­tų ne­tei­sė­tų
san­do­rių. Jei­gu teis­mo tvar­ka yra pa­nai­kin­tas ar pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu
no­ta­ro pa­tvir­tin­tas san­do­ris, tai ža­los at­ly­gi­ni­mo iš no­ta­ro by­lo­je
yra prie­lai­da svars­ty­ti, kad no­ta­ras at­li­ko ne vis­ką, nes ob­jek­ty­viai
įsta­ty­mo pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­tas. Pa­kan­ka­mas no­ta­ro at­sa­ko­my­bės
pa­grin­das yra pats ma­žiau­sias ne­ap­si­žiū­rė­ji­mas, ne­ati­du­mas ar net
klai­da. Ar tai­ky­ti­na ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už no­ta­ro pa­da­ry­tą ne­ati­du­mą,
spręs­ti­na pa­gal tai, ar šis as­muo pa­da­rė vis­ką, ko yra pro­tin­ga iš jo
rei­ka­lau­ti. Jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju no­ta­ras ėmė­si tei­sės ak­tais nu­ma­ty­tų
prie­mo­nių, at­li­ko ki­tus veiks­mus, ku­rie, nors ir ne­nu­ma­ty­ti tei­sės
ak­tais, bet bu­vo rei­ka­lin­gi ir jų pa­grįs­ta rei­ka­lau­ti iš no­ta­ro, ma­nant,
kad tik taip jis tin­ka­mai at­liks pa­rei­gas, tai ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė,
ku­ri tai­ko­ma kal­tės pa­grin­du, ne­bū­tų ga­li­ma dėl kal­tės pa­nei­gi­mo.
Jei­gu no­ta­ras įro­do, jog at­li­ko vis­ką, kad ža­la ne­at­si­ras­tų dėl ap­lin­ky­bių,
su­si­ju­sių su jo veiks­mais, tai reiš­kia, kad no­ta­ras kal­tę pa­nei­gė.
By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad vie­na iš san­do­rio
pu­sių bu­vo ne­są­ži­nin­ga, siek­da­ma su­da­ry­ti san­do­rį no­ta­rui tei­kė
tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čius do­ku­men­tus ir duo­me­nis, ku­rių tik­ru­mo no­ta­ras
ob­jek­ty­viai ne­ga­lė­jo pa­tik­rin­ti. At­sa­ko­vas no­ta­rui pra­ne­šė, kad
nė­ra ve­dęs, tai pa­tvir­ti­no pa­reiš­ki­mu, su ku­riuo bu­vo su­pa­žin­din­ta
ki­ta san­do­rio ša­lis. Šie veiks­mai ati­ti­ko ne­pa­nai­kin­tos tei­sin­gu­mo
mi­nist­ro 1975 m. spa­lio 31 d. įsa­ky­mu Nr. 8 pa­tvir­tin­tos No­ta­ri­nių
veiks­mų at­li­ki­mo LTSR vals­ty­bi­nė­se no­ta­ri­nė­se kon­to­ro­se in­struk­ci­jos
46 punk­tą. Šis tei­sės ak­tas ne­bu­vo pa­nai­kin­tas, pri­imant No­ta­ria­to
įsta­ty­mą, to­dėl ga­lė­jo bū­ti tai­ko­mas tiek, kiek jam ne­pri­eš­ta­ra­vo.
1996 me­tais, kai bu­vo su­da­ry­tas san­do­ris, nau­jų ir de­ta­lių no­ta­ri­nių
veiks­mų at­li­ki­mo tai­syk­lių ne­bu­vo. No­ta­ria­to įsta­ty­me bu­vo ben­dro­sios
no­ta­ri­nių veiks­mų at­li­ki­mo tai­syk­lės. Jos ne­nu­ro­dė, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis
tu­ri bū­ti nu­sta­to­ma tur­to pri­klau­so­mu­mo as­me­niui as­me­ni­nės nuo­sa­vy­bės
tei­se fak­tas. Pa­žy­mė­ti­na, kad tur­to re­gist­ruo­se tuo me­tu ne­bu­vo
pri­va­lo­ma žy­ma, kad as­mens var­du yra re­gist­ruo­tas su­tuok­ti­nių tur­tas.
Ve­dy­bų re­gist­ro ar pa­na­šios duo­me­nų ba­zės, iš ku­rios no­ta­ras ga­lė­tų
gau­ti duo­me­nis apie as­mens šei­mos pa­dė­tį ir su­dė­tį, ne­bu­vo. Ne­bū­tų
pa­tei­si­na­ma, jei no­ta­ras su­da­ry­tų san­do­rį, o apie as­mens šei­mos pa­dė­tį
spręs­tų tik iš jo pa­aiš­ki­ni­mų. Ne­ga­li­ma su­tik­ti su ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­ro­dy­mu, kad ga­li­ma bu­vo iš­rei­ka­lau­ti duo­me­nis iš po­li­ci­jos
ar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus apie as­mens šei­mos pa­dė­tį. Nu­ro­dy­to­se
įstai­go­se nė­ra cen­tra­li­zuo­tai kau­pia­mų duo­me­nų apie as­mens šei­mos
pa­dė­tį, as­mens ve­dy­bų fak­tą pa­tvir­ti­nan­čius duo­me­nis ga­li­ma gau­ti
iš ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gos, ku­rio­je re­gist­ra­ci­ja at­lik­ta.
Jei­gu ne­ži­no­ma, kur met­ri­ka­ci­ja at­lik­ta, ar ji ap­skri­tai su­da­ry­ta,
tai rei­kė­tų už­klaus­ti vi­sas ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gas. Tai
bū­tų tik­riau­sias bū­das pa­tik­rin­ti, ar as­muo tei­sin­gai pra­ne­ša apie
sa­vo šei­mos pa­dė­tį, ta­čiau dėl iš­lai­dų ir lai­ko są­nau­dų nė­ra pro­tin­ga
to rei­ka­lau­ti ir de­rė­tų pa­si­kliau­ti ne­tie­sio­gi­niais pa­ti­ki­mais
duo­me­ni­mis, pvz. , pa­žy­mė­ji­mais iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos apie šei­mos
su­dė­tį ir kar­tu gy­ve­nan­čius as­me­nis. Šiuo at­ve­ju R. V-­kus tu­rė­jo
pa­žy­mė­ji­mą iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos apie įre­gist­ruo­tus įkei­čia­ma­me
bu­te as­me­nis. Iš pa­žy­mos, R. V-­kaus aiš­ki­ni­mo ir tur­to re­gist­ra­ci­jos
vie­no as­mens var­du fak­to no­ta­ras spren­dė apie as­mens šei­mos pa­dė­tį
ir tur­to as­me­ni­nę pri­klau­so­my­bę. Duo­me­nų apie at­sa­ko­vo šei­mos pa­dė­tį
ne­pa­tei­kė ir ki­ta san­do­rio ša­lis, ap­žiū­rė­ju­si įkei­čia­mą bu­tą, ku­ri
su­si­pa­ži­no su pa­reiš­ki­mu dėl at­sa­ko­vo šei­mos pa­dė­ties ir jį pa­si­ra­šė.
Iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą,
kad pa­gal teis­mų kon­sta­tuo­tas by­los ap­lin­ky­bes rei­ka­la­vi­mai no­ta­rui
už­klaus­ti pa­pil­do­mų duo­me­nų apie at­sa­ko­vo šei­mos pa­dė­tį ne­bu­vo
nu­sta­ty­ti tei­sės ak­tais ar bū­ti­nu­mu im­tis pro­tin­gų prie­mo­nių. Duo­me­nų
vi­su­ma, ku­ria bu­vo va­do­vau­ja­ma­si pa­tvir­ti­nant san­do­rį, ati­ti­ko
san­do­rio pa­tvir­ti­ni­mo me­tu ga­lio­ju­sių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus,
o teis­mų nu­ro­dy­ti rei­ka­la­vi­mai ver­tin­ti­ni kaip ne­re­a­lūs, ne­įma­no­mi
įgy­ven­din­ti ir to­dėl šiuo at­ve­ju ne­ga­li­mi. Tai su­da­ro pa­grin­dą da­ry­ti
iš­va­dą, kad teis­mai su­ab­so­liu­ti­no no­ta­ro kal­tę, kaip jo ci­vi­li­nės
at­sa­ko­my­bės pa­grin­dą, to­dėl pa­žei­dė Ci­vi­li­nio ko­dek­so 483 straips­nį,
jį ne­tin­ka­mai aiš­kin­da­mi ir tai­ky­da­mi. Ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos
pa­žei­di­mas su­da­ro pa­grin­dą pa­keis­ti teis­mų spren­di­mą ir nu­tar­tį,
ieš­ki­nį no­ta­rui at­mes­ti (Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 3542 straips­nio
2 ir 5 da­lys).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 368 straips­nio 1 da­lies 2
punk­tu, 370 straips­niu,

n u t a
r i a :

Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2002 m. va­sa­rio
12 d. spren­di­mą ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ge­gu­žės 6 d. nu­tar­tį pa­keis­ti.
Pa­nai­kin­ti teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties
da­lis, ku­rio­mis iš Re­na­tos B-­kaus­kai­tės so­li­da­riai pri­teis­ta 15 607,65 Lt ža­los, 4967,09
Lt ne­gau­tų pa­ja­mų, 1028,74
Lt at­sto­va­vi­mo iš­lai­dų, 752,34
Lt žy­mi­nio mo­kes­čio ir 35 Lt
paš­to iš­lai­dų.
Ieš­ki­nį Re­na­tai B-­kaus­kai­tei at­mes­ti.
Ki­tas teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties da­lis
pa­lik­ti ne­pa­keis­tas.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt