|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl notaro neatidumo ir civilinės atsakomybės taikymo Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Jos turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas, nes priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė be kaltės. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Ar taikytina civilinė atsakomybė už notaro padarytą neatidumą, spręstina pagal tai, ar šis asmuo padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, manant, kad tik taip jis tinkamai atliks pareigas, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė. Civilinė byla Nr. 3K–7–127/2003 Bylų kategorija 39. 2. 3 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. sausio 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininko), D-gutės A-ės, A-o M-io, Zigmo Levickio, Algio N-kūno (pranešėjo), A-o S-niškio ir J-os S-ienės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Renatos B-kauskaitės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ritos Narakienės ieškinį atsakovams Raimundui V-kui, Renatai B-kauskaitei, 222–ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje AB DK „KDK draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė nurodė, kad 1997 m. balandžio 18 d. sutartimi paskolino atsakovui R. V-kui 35 000 Lt, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 1997 m. gegužės 18 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovas tą pačią dieną sutartimi įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą. Nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta. Ji kreipėsi į notarą, kuris išdavė vykdomąjį raštą įsiskolinimui išieškoti. Priverstinio vykdymo tvarka 1999 m. kovo 4 d. iš varžytynių buvo parduota 1/2 dalis įkeisto buto, nes teismo sprendimu įkeitimo sutarties dalis dėl 1/2 buto dalies buvo pripažinta negaliojančia, nesant sutuoktinio sutikimo. Jai grąžinta dalis skolos 19 042,35 Lt ir atsakovas liko skolingas dar 15 607,65 Lt. Žala atsirado dėl visų atsakovų kaltės. Atsakovas R. V-kus nuslėpė faktą, jog įkeičiamas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė notarė R. B-kauskaitė, tvirtindama įkeitimo sutartį, aplaidžiai atliko savo pareigas ir neišsiaiškino įkeisto buto priklausomumo. Ji rėmėsi atsakovo 222–osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos išduota pažyma, kurioje nepagrįstai buvo nurodyta, kad atsakovas gyvena vienas ir yra nevedęs. Jai taip pat priteistinos jos negautos pajamos – 3137,75 Lt už laikotarpį nuo 1997 m. gegužės 18 d. iki 1999 m. kovo 4 d. ir 1829,34 Lt už laikotarpį nuo 1999 m. kovo 4 d. iki 2001 m. spalio mėnesio. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. V-kaus, R. B-kauskaitės ir 222–osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos žalai atlyginti 15 607,65 Lt negrąžintos skolos ir 4967,09 Lt negautų pajamų. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovų R. V-kaus ir R. B-kauskaitės solidariai 15 607,65 Lt padarytos žalos ir 4967,09 Lt negautų pajamų. Ieškinį atsakovui 222–ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai atmetė, nesant jo kaltės dėl atsiradusios žalos. Teismas motyvavo, kad yra nustatytos visos atsakovų deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas R. V-kus, norėdamas gauti paskolą, nuslėpė faktą, jog yra vedęs ir kad įkeičiamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiais kaltais veiksmais jis padarė ieškovei žalą. Notarės R. B-kauskaitės kaltė buvo ta, kad ji, atlikdama notarinius veiksmus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsakovo pateiktų dokumentų nepakako jo šeiminei padėčiai bei turto priklausomybei nustatyti, tačiau notarė patvirtino turto įkeitimo sandorį, kuris teismine tvarka buvo iš dalies prižintas neteisėtu. Notarė, tvirtindama sandorius, bendrijos išduota pažyma nesirėmė. Paskolos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos, skolininkas skolos laiku negrąžina, todėl ieškovei priteistini nuostoliai (negautos pajamos), apskaičiuoti pagal vidutinę komercinių bankų mokamą palūkanų normą, galiojančią kreditoriaus gyvenamojoje vietoje. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės Renatos B-kauskaitės apeliacinį skundą, 2002 m. gegužės 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvacija. Kasaciniu skundu atsakovė R. B-kauskaitė prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti ir priimti nutartį, kuria ieškinį atmesti. Kasatorė nurodė šiuos argumentus: Teismai netinkamai taikė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 dalį. Ginčijamo sandorio tvirtinimo metu galiojusio Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nedetalizavo, kaip turėjo būti tikrinamas faktas, ar sandorio šalis daiktą valdo asmeninės, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kai kito sutuoktinio rašytinio pareiškimo nėra. Notarai vadovavosi teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Notarinių veiksmų atlikimo LTSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcija. Jos 46 punktas nustatė, kad notaras tvirtina sandorį, kurio viena iš šalių neturi kito sutuoktinio sutikimo, jeigu sandorio šalis pateikia rašytinį pareiškimą, kad sutuoktinio neturi. Su tokiu pareiškimu supažindinama kita sandorio šalis. Tvirtindama sandorį, ji įvykdė visus šiuos reikalavimus, todėl civilinė atsakomybė jai neturi atsirasti. Nepagrįstas teismų motyvas, kad ji galėjo pasinaudoti jai įstatymu suteikta teise išreikalauti reikalingus dokumentus atsakovo šeiminei padėčiai nustatyti. Nėra tokios įstaigos, kurioje būtų duomenys apie visas piliečių sudarytas ir galiojančias santuokas, o jeigu santuoka įregistruota užsienyje, tai nustatyti objektyviai neįmanoma. Notaro civilinę atsakomybę lemia ir tokios kaltės formos kaip klaida, nepakankamas atidumas, o jam apsidraudus, žala atlyginama nesant kaltės. Šiuo atveju ji netaikytina, kadangi 1997 m. civilinės atsakomybės draudimo ji neturi. Teismai netinkami išaiškino ir taikė galiojusio CK 188 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 483 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė už negautas pajamas jai negalėjo būti taikoma, nes nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų patvirtinant tariamai neteisėtą sandorį ir negautų pajamų atsiradimo. Suėjus paskolos, kuri užtikrinta hipoteka, grąžinimo terminui praeina tam tikras laiko tarpas nuo skolos grąžinimo iki to momento, kai realizuojamas turtas ir iš jo gautos lėšos perduodamos kreditoriui. Šiuo laikotarpiu notaras negali būti atsakingas ir neturi atlyginti kreditoriui negautų pajamų. Be to, negautos pajamos už laikotarpį nuo 1999 m. kovo 4 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotos neteisingai. Pažeidžiant CK 1. 5 straipsnio 4 dalį, buvo skaičiuojamos palūkanos nuo priskaičiuotų palūkanų. Net ir įrodžius jos kaltę, solidariai iš atsakovų už šį laikotarpį galėjo būti priteista ne daugiau kaip 1492,82 Lt. Civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsiliepimai į kasacinį skundą nepateikti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamai aiškintų civilinės atsakomybės taikymo pagrindų pagrįstas. Notaro civilinės atsakomybės ypatumai teismų praktikoje aiškiai suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/1999 L. K-lauskienė v. notarė D. Jungevičienė, paskelbtoje Teismų praktika 12, 2000 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K–3–336/2000, bylų kategorija 62, M. D. Pečiūrienė v. R. B-kauskaitė, 2002 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K–7–645/02, bylų kategorija 39. 2. 3, A. Skučas v. G. Pakerytė ir kitose. Jose apibrėžtos pagrindinės notarų civilinės atsakomybės nuostatos, kuriomis reikia vadovautis kiekvienu atveju sprendžiant dėl šio asmens atsakomybės. Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Jos turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas, nes priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė be kaltės. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Ar taikytina civilinė atsakomybė už notaro padarytą neatidumą, spręstina pagal tai, ar šis asmuo padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, manant, kad tik taip jis tinkamai atliks pareigas, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė. Byloje nustatyta, kad viena iš sandorio pusių buvo nesąžininga, siekdama sudaryti sandorį notarui teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis, kurių tikrumo notaras objektyviai negalėjo patikrinti. Atsakovas notarui pranešė, kad nėra vedęs, tai patvirtino pareiškimu, su kuriuo buvo supažindinta kita sandorio šalis. Šie veiksmai atitiko nepanaikintos teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo LTSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 46 punktą. Šis teisės aktas nebuvo panaikintas, priimant Notariato įstatymą, todėl galėjo būti taikomas tiek, kiek jam neprieštaravo. 1996 metais, kai buvo sudarytas sandoris, naujų ir detalių notarinių veiksmų atlikimo taisyklių nebuvo. Notariato įstatyme buvo bendrosios notarinių veiksmų atlikimo taisyklės. Jos nenurodė, kokiomis priemonėmis turi būti nustatoma turto priklausomumo asmeniui asmeninės nuosavybės teise faktas. Pažymėtina, kad turto registruose tuo metu nebuvo privaloma žyma, kad asmens vardu yra registruotas sutuoktinių turtas. Vedybų registro ar panašios duomenų bazės, iš kurios notaras galėtų gauti duomenis apie asmens šeimos padėtį ir sudėtį, nebuvo. Nebūtų pateisinama, jei notaras sudarytų sandorį, o apie asmens šeimos padėtį spręstų tik iš jo paaiškinimų. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nurodymu, kad galima buvo išreikalauti duomenis iš policijos ar Civilinės metrikacijos skyriaus apie asmens šeimos padėtį. Nurodytose įstaigose nėra centralizuotai kaupiamų duomenų apie asmens šeimos padėtį, asmens vedybų faktą patvirtinančius duomenis galima gauti iš civilinės metrikacijos įstaigos, kurioje registracija atlikta. Jeigu nežinoma, kur metrikacija atlikta, ar ji apskritai sudaryta, tai reikėtų užklausti visas civilinės metrikacijos įstaigas. Tai būtų tikriausias būdas patikrinti, ar asmuo teisingai praneša apie savo šeimos padėtį, tačiau dėl išlaidų ir laiko sąnaudų nėra protinga to reikalauti ir derėtų pasikliauti netiesioginiais patikimais duomenimis, pvz. , pažymėjimais iš gyvenamosios vietos apie šeimos sudėtį ir kartu gyvenančius asmenis. Šiuo atveju R. V-kus turėjo pažymėjimą iš gyvenamosios vietos apie įregistruotus įkeičiamame bute asmenis. Iš pažymos, R. V-kaus aiškinimo ir turto registracijos vieno asmens vardu fakto notaras sprendė apie asmens šeimos padėtį ir turto asmeninę priklausomybę. Duomenų apie atsakovo šeimos padėtį nepateikė ir kita sandorio šalis, apžiūrėjusi įkeičiamą butą, kuri susipažino su pareiškimu dėl atsakovo šeimos padėties ir jį pasirašė. Išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų konstatuotas bylos aplinkybes reikalavimai notarui užklausti papildomų duomenų apie atsakovo šeimos padėtį nebuvo nustatyti teisės aktais ar būtinumu imtis protingų priemonių. Duomenų visuma, kuria buvo vadovaujamasi patvirtinant sandorį, atitiko sandorio patvirtinimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o teismų nurodyti reikalavimai vertintini kaip nerealūs, neįmanomi įgyvendinti ir todėl šiuo atveju negalimi. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismai suabsoliutino notaro kaltę, kaip jo civilinės atsakomybės pagrindą, todėl pažeidė Civilinio kodekso 483 straipsnį, jį netinkamai aiškindami ir taikydami. Materialinės teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį notarui atmesti (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 2 ir 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti. Panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis iš Renatos B-kauskaitės solidariai priteista 15 607,65 Lt žalos, 4967,09 Lt negautų pajamų, 1028,74 Lt atstovavimo išlaidų, 752,34 Lt žyminio mokesčio ir 35 Lt pašto išlaidų. Ieškinį Renatai B-kauskaitei atmesti. Kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |