|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 10. Dėl Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatytų delspinigių Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra sankcija darbdaviui, tačiau pažymėtina, kad ši sankcija darbdaviui taikoma už teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra, – darbo sutartyje) arba darbdavio nustatytu laiku darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, be to, šie delspinigiai mokami darbuotojo naudai. Taip pat pažymėtina, kad dėl delspinigių mokėjimo sąlygų, darbuotojams palankesnių nei numatytos įstatyme, gali būti sulygstama kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, – darbo sutartyje. Tokios kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra, – darbo sutarties) sąlygos ją sudariusioms šalims yra privalomos. Jeigu darbo santykių nebūtų ar nebūtų atitinkamų pagal darbo santykius darbuotojui priklausančių išmokų mokėjimo terminų pažeidimo, tai su šiais delspinigiais susijusios teisės ir pareigos asmenims iš viso neatsirastų. Taigi darbuotojo teisės gauti, o darbdavio pareigos mokėti šiuos delspinigius atsiradimas yra visų pirma neatsiejamai susijęs su darbo santykiais. Todėl ir delspinigiai už darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą turi tiesioginį ryšį su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Tai, kad pagal įstatymą delspinigiai nustatyti už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, nesudaro pagrindo šiuos delspinigius pripažinti su darbo santykiais nesusijusia išmoka ir juos priskirti Civilinio kodekso reglamentuojamų santykių sričiai. Darbo teisėje ir civilinėje teisėje delspinigių institutai gali turėti savo ypatumų ir skirtumų. Darbo teisėje šio instituto ypatumus lemia darbo sutarties, lyginant su kitomis sutartimis, ypatumai bei nevienoda darbo sutarties šalių – darbuotojo ir darbdavio – padėtis. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą paskirtis – ginti darbuotoją kaip silpnesnę darbo sutarties šalį. Todėl socialine prasme delspinigių instituto darbo teisėje vienodas traktavimas su delspinigių institutu civilinėje teisėje būtų neteisingas. Tokia išvada jokiu būdu neprieštarauja nuostatai, kad visų tapačių teisinių santykių dalyvių pažeistos teisės turi būti ginamos vienodai, nes pažeistų teisių analogiškų gynimo būdų taikymą ar netaikymą lemia būtent teisinių santykių tapatumas ar netapatumas. Taigi Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka, reikalavimui dėl šių delspinigių priteisimo ieškinio senaties terminai nustatomi pagal darbo teisės normas. Civilinė byla Nr. 3K–7–128/2003 Bylų kategorija 5. 7; 18. 1; 18. 4 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), A-o D-o, Sigito G-iaus, E-idijaus L-o, Zigmo Levickio, Algio N-kūno ir A-o S-niškio (pranešėjas), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Marytės Petkevičienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Marytės Petkevičienės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Skaiteks“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės pašalpos, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė M. Petkevičienė nurodė, kad dirbo atsakovo įmonėje nuo 1962 m. birželio 16 d. iki 2002 m. kovo 12 d. , kai buvo atleista iš darbo pagal DSĮ 281 straipsnį. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas su ja neatsiskaitė: neišmokėjo priklausančio darbo uždarbio, išeitinės pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių. Kaip nurodė ieškovė, delspinigiai jai turėtų būti priteisti už laikotarpį nuo 1996 m. rugpjūčio mėn. iki darbo santykių pasibaigimo, nes per visą šį laikotarpį darbo užmokestis buvo mokamas pavėluotai. Ieškovės nuomone, atsakovas yra kaltas dėl uždelsimo atsiskaityti, todėl iš atsakovo priteistinas atlyginimas už uždelsimą atsiskaityti. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6724,10 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 4556,33 Lt išeitinės pašalpos, 16 518 Lt delspinigių, 2015 Lt už uždelsimą atsiskaityti. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei 6724,10 Lt darbo užmokesčio, 4556,33 Lt išeitinės pašalpos, 1511,58 Lt už uždelsimą atsiskaityti bei 190 Lt delspinigių. Teismas priteisė ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį ir išeitinę pašalpą, nes nustatė, kad atsakovas šių ieškovei priklausančių išmokų atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo, dėl išeitinės pašalpos ieškovei priteisimo atsakovas neprieštaravo. Teismas nurodė, kad delspinigiams apskaičiuoti ieškovė nepagrįstai taikė vartotojų kainų indeksą, nustatant kalendorinių dienų skaičių, neatsižvelgė į darbo užmokesčio išmokėjimo datas. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas dėl reikalavimo priteisti delspinigius prašo taikyti ieškinio senatį, sprendė, kad delspinigiai už darbo užmokesčio išmokėjimą ne laiku nėra išmoka, susijusi su darbo santykiais, todėl ieškovės ieškiniui dėl delspinigių priteisimo taikomas CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 190 Lt delspinigių, o kitai šio reikalavimo daliai taikė ieškinio senatį, konstatavęs, jog atsakovas elgėsi sąžiningai ir delspinigius skaičiavo, tuo tarpu ieškovė, žinodama apie savo pažeistą teisę, šios teisės negynė ir be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Konstatavęs atsakovo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove, teismas priteisė jai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2002 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasaciniu skundu ieškovė M. Petkevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai išaiškino ir pritaikė Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, CK 1. 125, 1. 127, 1. 131 straipsnius, neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad delspinigiai gali būti mokami tik iki darbo santykių nutraukimo dienos. Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartyje kalbama, kad delspinigiai iki minėtos dienos yra skaičiuojami, o gali būti išmokami ir atleidus darbuotoją iš darbo. 2. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Kasatorės nuomone, taikant darbo teisėje sutrumpintą ieškinio senaties terminą reglamentuojančias civilinės teisės normas, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą būtų sudėtinga pritaikyti praktikoje. Šešių mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tik iš ūkinės komercinės veiklos atsirandančioms prievolėms. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Skaiteks“ prašo skundą atmesti, apskųstus teismų spendimus palikti nepakeistus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsniu, ši civilinė byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal 1964 m. CPK normas. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo darbuotojo ieškiniui darbdaviui dėl delspinigių priteisimo pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Kasaciniame skunde kasatorė, prašydama panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą, nurodo kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius argumentus tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis išspręstas jos ieškininis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Nagrinėjimo dalykas kasaciniame procese yra kasatoriaus skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, todėl šioje byloje, kasatorei ginčijant apskųstų procesinių sprendimų teisėtumą tik dėl delspinigių priteisimo, išplėstinė teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 358 straipsnio 2 dalis), kasacine tvarka nagrinėja tik ieškininio reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, ieškovė greta kitų ieškininių reikalavimų atsakovui prašė vadovaujantis Delspinigių nustatymo ne išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 1996 m. rugpjūčio mėn. iki darbo santykių tarp šalių pasibaigimo, t. y. 2002 m. kovo 12 d. Bylą nagrinėję teismai, atsakovui prašant ieškinio daliai dėl delspinigių priteisimo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai nėra su darbo santykiais susijusi išmoka, todėl padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas 2001 m. CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai ieškovės prašomus priteisti delspinigius nepagrįstai priskyrė prie išmokų, nesusijusių su darbo santykiais, bei netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas. N-s, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra sankcija darbdaviui, tačiau pažymėtina, kad ši sankcija darbdaviui taikoma už teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra, – darbo sutartyje) arba darbdavio nustatytu laiku darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, be to, šie delspinigiai mokami darbuotojo naudai. Taip pat pažymėtina, kad dėl delspinigių mokėjimo sąlygų, darbuotojams palankesnių nei numatytos įstatyme, gali būti sulygstama kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, – darbo sutartyje. Tokios kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra, – darbo sutarties) sąlygos ją sudariusioms šalims yra privalomos. Jeigu darbo santykių nebūtų ar nebūtų atitinkamų pagal darbo santykius darbuotojui priklausančių išmokų mokėjimo terminų pažeidimo, tai su šiais delspinigiais susijusios teisės ir pareigos asmenims iš viso neatsirastų. Taigi darbuotojo teisės gauti, o darbdavio pareigos mokėti šiuos delspinigius atsiradimas yra visų pirma neatsiejamai susijęs su darbo santykiais. Todėl ir delspinigiai už darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą turi tiesioginį ryšį su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Tai, kad pagal įstatymą delspinigiai nustatyti už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, nesudaro pagrindo šiuos delspinigius pripažinti su darbo santykiais nesusijusia išmoka ir juos priskirti CK reglamentuojamų santykių sričiai. Darbo teisėje ir civilinėje teisėje delspinigių institutai gali turėti savo ypatumų ir skirtumų. Darbo teisėje šio instituto ypatumus lemia darbo sutarties, lyginant su kitomis sutartimis, ypatumai bei nevienoda darbo sutarties šalių – darbuotojo ir darbdavio – padėtis. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą paskirtis – ginti darbuotoją kaip silpnesnę darbo sutarties šalį. Todėl socialine prasme delspinigių instituto darbo teisėje vienodas traktavimas su delspinigių institutu civilinėje teisėje būtų neteisingas. Tokia išvada jokiu būdu neprieštarauja nuostatai, kad visų tapačių teisinių santykių dalyvių pažeistos teisės turi būti ginamos vienodai, nes pažeistų teisių analogiškų gynimo būdų taikymą ar netaikymą nulemia būtent teisinių santykių tapatumas ar netapatumas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka, reikalavimui dėl šių delspinigių priteisimo ieškinio senaties terminai nustatomi pagal darbo teisės normas. Šią bylą nagrinėję teismai, esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, spręsdami ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties termino klausimą, už laikotarpį iki 2000 m. liepos 12 d. , t. y. iki Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo (toliau – DGNĮ) įsigaliojimo, turėjo pagal įstatymo analogiją taikyti Darbo įstatymų kodekso (toliau – DĮK) 242 straipsnio 2 dalį ir šioje normoje numatytą 1 metų terminą, kuris pagal savo teisinę prigimtį yra ieškinio senaties terminas, o už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 12 d. – taikyti DGNĮ 10 straipsnio 4 dalį ir šioje normoje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Kaip matyti iš apskųstų procesinių sprendimų turinio, bylą nagrinėję teismai netaikė šių darbo teisės normų ir taip jas pažeidė, taip pat nepagrįstai taikė 2001 m. CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuris nereguliuoja ginčo santykių. DĮK ir DGNĮ nereglamentavo ieškinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustatė ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, DGNĮ taip pat nenustatė ieškinio dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, senaties termino eigos pradžios momento, todėl šie klausimai, atsižvelgiant į įstatymų galiojimą laike, spręstini pagal įstatymo analogiją taikant 1964 m. CK normas arba subsidiariai taikant 2001 m. CK normas. Ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas, jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes, tarp jų: kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo, ar jis nėra praleistas dėl svarbios priežasties, nes, šių aplinkybių nenustačius, teismas nedisponuoja galimybe tinkamai pritaikyti ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas (DĮK 242 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 86, 88, 89, 90 straipsniai, 2001 m. CK 1. 127, 1. 129, 1. 130, 1. 131 straipsniai). Jeigu pateiktų byloje įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 58 straipsnio 2 dalis). Šios bylos atveju, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminų trukmę reglamentuojančių teisės normų pasikeitimą (DĮK penkioliktasis skirsnis „Darbo ginčai“ neteko galios nuo DGNĮ įsigaliojimo 2000 m. liepos 12 d. ), taip pat aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškinio senaties terminas, numatytas pagal DĮK 242 straipsnio 2 dalyje, kuriai nors iš ieškovės prašomų priteisti delspinigių daliai nebuvo pasibaigęs iki DGNĮ įsigaliojimo, nes DGNĮ 10 straipsnio 4 dalis, remiantis įstatymų galiojimo laike taisyklėmis, negalioja atgal ir neprailgino tų ieškinio senaties terminų, kurie pasibaigė iki DGNĮ įsigaliojimo. DGNĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas, jei ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus DGNĮ, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas, nustatytas pagal galiojusius įstatymus (DĮK penkioliktasis skirsnis „Darbo ginčai“), nepasibaigė iki DGNĮ įsigaliojimo. Pastaruoju atveju iki DGNĮ įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į ieškinio senaties terminą pagal DGNĮ. Šios bylos duomenys ir apskųstų procesinių sprendimų turinys įgalina padaryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai ieškinio senatį taikė nenustatę minėtų jos taikymui reikšmingų bylos aplinkybių. Be to, bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir nevertino ieškovės į bylą pateiktų atsiskaitymo lapelių (kvitų), kuriuose nurodytos atitinkamos delspinigių sumos, taip pat nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyto delspinigių 4903 Lt dydžio skolos ieškovei pripažinimo (b. l. 23), nors tai gali turėti įtakos ieškinio senaties taikymui ir reikalavimo dėl delspinigių priteisimo tenkinimo dydžiui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties taikymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje G. Vysidalko ir kt. v UAB „I-aksa“ ir kt. , bylos Nr. 3K–7–653/2001). Nustatyti materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą naikinti apskųstų sprendimo ir nutarties dalį, kuria išspręstas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo (CPK 3542 straipsnio 2 dalis), ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apskųstus procesinius sprendimus iš dalies panaikinus, iš atsakovo priteistos bylos vedimo išlaidos ieškovei, taip pat priteistas žyminis mokestis valstybei sumažintini proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų, dėl kurių sprendimo ir nutarties dalis palikta nepakeista, dydžiui iki 639,60 Lt kiekvienas (12 792,01 x 5:100). Atitinkamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus dėl bylos dalies, kuri grąžinama nagrinėti iš naujo, išspręs ją išnagrinėjęs teismas. Iš naujo nagrinėjant bylą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėtų būti tenkinamas ir už laikotarpį iki 2000 m. liepos 12 d. , kai galiojo DĮK penkioliktasis skirsnis, atkreiptinas dėmesys į DĮK 2521 straipsnio (1990 m. gegužės 15 d. įstatymo redakcija) nuostatas dėl piniginių reikalavimų patenkinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 370 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a : Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės M. Petkevičienės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo AB „Skaiteks“ ieškovei M. Petkevičienei priteista 190 Lt delspinigių, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria minėtoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinti ir bylą reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalyje perduoti Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Iš atsakovo AB „Skaiteks“ priteistas bylos vedimo išlaidas ieškovei M. Petkevičienei sumažinti iki 639,60 Lt, o priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 639,60 Lt. Kitą Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |