Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO CIVILINIŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7128: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 12. Dėl įsta­ty­mo lei­dė­jo var­to­ja­mos „per­lei­di­mo“ są­vo­kos

Įsta­ty­mo lei­dė­jo var­to­ja­ma są­vo­ka „per­lei­di­mas“
yra api­ben­dri­nan­ti, ci­vi­li­nė­je tei­sė­je reiš­kian­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės
per­da­vi­mą ki­tam as­me­niui, taip pat vie­nas iš bū­dų įgy­ven­din­ti sa­vi­nin­kui
sa­vo dis­po­na­vi­mo tei­sę tiek už at­ly­gi­ni­mą, tiek ir ne­at­ly­gin­ti­nai.
Per­lei­di­mo tei­sė ga­li bū­ti re­a­li­zuo­ta per įvai­rias san­do­rių rū­šis:
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo, do­va­no­ji­mo, mai­nų ir kt. Mai­nų su­tar­tis sa­vo
es­me yra tur­to per­lei­di­mo su­tar­ties rū­šis. Tai si­na­lag­ma­ti­nė su­tar­tis,
ku­ri yra at­ly­gin­ti­nė abiem san­do­rio ša­lims ir joms abiem su­ku­ria tei­ses
ir pa­rei­gas.

                                                              Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–113/2003
                                                              By­lų ka­te­go­ri­ja:15. 2. 1. 1;15. 2. 2. 8;
                                                                21. 2. 2. 1; 21. 6; 22. 1; 41; 94. 1;
103

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. va­sa­rio 17 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo
J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės (pra­ne­šė­ja)
ir A-o S-­čiaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo Ei­man­to Gra­kaus­ko
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2002 m. va­sa­rio 18
d. spren­di­mo bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo UAB kor­po­ra­ci­jos „Liet­ver­slas“ ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
Ei­man­tui Gra­kaus­kui dėl san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vas ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu nu­ro­dė,
kad 1997 m. ko­vo 28 d. UAB kor­po­ra­ci­ja ,,Liet­ver­slas“, at­sto­vau­ja­ma
vi­ce­pre­zi­den­to E. K-iaus, su­da­rė mai­nų su­tar­tis su at­sa­ko­vu
E. Gra­kaus­ku, ku­rio­mis kor­po­ra­ci­jai pri­klau­san­čios ak­ci­jos bu­vo
per­leis­tos E. Gra­kaus­kui, o jam pri­klau­san­čios ak­ci­jos – kor­po­ra­ci­jai.
E. Gra­kaus­kas per­lei­do jam pri­klau­siu­sias: IAB ,,U-­to in­ves­ti­ci­ja“
54 426 ak­ci­jas į 544 259 UAB ,,B-­dai Jums“ ak­ci­jas, san­do­rio ver­tė –
544 259 Lt; UAB ,,Kas­ta“ 7586 ak­ci­jas
į AB ,,Mi­ni­ja“ 15 172 ak­ci­jas, san­do­rio ver­tė – 75 860 Lt; UAB ,,Kas­ta“ 320 ak­ci­jų į UAB ,,Vals­tie­čių
laik­raš­tis“ 3203 ak­ci­jas, san­do­rio ver­tė – 3203 Lt;
3556 UAB ,,Kas­ta“ ak­ci­jas į UAB ,,Me­ta­lo ga­mi­niai“ 35 562 ak­ci­jas, san­do­rio
ver­tė – 35 562 Lt. Tą pa­čią
die­ną bu­vo su­da­ry­tos pa­na­šios ak­ci­jų mai­nų su­tar­tys su ki­tais as­me­ni­mis.
Vi­sų tą die­ną su­da­ry­tų san­do­rių ver­tė – 1 952 767 Lt. San­do­rių ver­tė bu­vo di­des­nė ne­gu 270 000 Lt, t. y. dau­giau nei 1/20 kor­po­ra­ci­jos įsta­ti­nio
ka­pi­ta­lo, nes UAB kor­po­ra­ci­jos ,,Liet­ver­slas“ įsta­ti­nis ka­pi­ta­las
bu­vo 5 400 000 Lt, to­dėl
pa­gal Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­nio 7 punk­tą šie san­do­riai
ga­lė­jo bū­ti su­da­ro­mi tik esant vi­suo­ti­niam kor­po­ra­ci­jos ak­ci­nin­kų
su­si­rin­ki­mo spren­di­mui, ku­rio ne­bu­vo. Be to, mi­nė­tas ak­ci­jų mai­nų
su­tar­tis su­da­rė ne­įga­lin­tas as­muo. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 2001
m. rug­sė­jo 15 d. nu­tar­ti­mi ieš­ko­vo pra­šy­mu ci­vi­li­nę by­lą iš­skai­dė
į sa­va­ran­kiš­kas by­las pa­gal at­sa­ko­vus, ku­rie at­li­ko ak­ci­jų mai­nų
su­tar­tis. Va­do­vau­da­ma­sis tuo, kas iš­dės­ty­ta, ieš­ko­vas ieš­ki­ni­niu
pa­reiš­ki­mu at­sa­ko­vui pra­šė teis­mo pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čio­mis
1997 m. ko­vo 28 d. ak­ci­jų mai­nų su­tar­tis: dėl 54 426 IAB ,,U-­to in­ves­ti­ci­ja“
ak­ci­jų mai­nų į 544 259 UAB ,,B-­dai Jums“ ak­ci­jas; dėl 320 UAB ,,Kas­ta“
ak­ci­jų mai­nų į 3203 UAB ,,Vals­tie­čių laik­raš­tis“ ak­ci­jas; dėl 7586 UAB
,,Kas­ta“ ak­ci­jų mai­nų į 15 172 AB ,,Mi­ni­ja“ ak­ci­jas; dėl 3556 UAB ,,Kas­ta“
ak­ci­jų mai­nų į 35 562 UAB ,,Me­ta­lų ga­mi­niai“ ak­ci­jas. Vė­liau ieš­ko­vas
at­si­sa­kė rei­ka­la­vi­mo da­lies dėl UAB ,,Kas­ta“ ak­ci­jų mai­nų į UAB
,,Me­ta­lo ga­mi­niai“ ak­ci­jas. Taip pat ieš­ko­vas pra­šė teis­mo tai­ky­ti
abi­ša­lę res­ti­tu­ci­ją.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 2002 m. va­sa­rio
18 d. spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no: pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čio­mis
UAB kor­po­ra­ci­ja ,,Liet­ver­slas“ ir E. Gra­kaus­ko su­da­ry­tas 1997 m. ko­vo
28 d. ak­ci­jų mai­nų su­tar­tis dėl 54 426 IAB ,,U-­to in­ves­ti­ci­ja“ ak­ci­jų
mai­nų į 544 259 UAB ,,B-­dai Jums“ ak­ci­jas; dėl 320 UAB ,,Kas­ta“ ak­ci­jų
mai­nų į 3203 UAB ,,Vals­tie­čių laik­raš­tis“ ak­ci­jas; dėl 7586 UAB ,,Kas­ta“
ak­ci­jų mai­nų į 15 172 AB ,,Mi­ni­ja“ ak­ci­jas, be to, teis­mas tai­kė res­ti­tu­ci­ją
ir nu­spren­dė grą­žin­ti: UAB kor­po­ra­ci­jai ,,Liet­ver­slas“ 544 259 UAB
,,B-­dai Jums“ 544 259 Lt ver­tės
ak­ci­jas, 151 72 AB ,,Mi­ni­ja“ 75 860 Lt
ver­tės ak­ci­jas, 3203 UAB ,,Vals­tie­čių laik­raš­tis“ 3203 Lt ver­tės ak­ci­jas iš E. Gra­kaus­ko; E. Gra­kaus­kui
grą­žin­ti 54 426 IAB ,,U-­to in­ves­ti­ci­ja“ 544 260 Lt ver­tės ak­ci­jas, 7586 UAB ,,Kas­ta“ 75 860 Lt ver­tės ak­ci­jas ir 3556 UAB ,,Kas­ta“ 35 560 Lt ver­tės ak­ci­jas iš UAB kor­po­ra­ci­jos
,,Liet­ver­slas“. Ieš­ko­vo at­si­sa­ky­mą nuo da­lies ieš­ki­nio dėl 1997 m.
ko­vo 28 d. ak­ci­jų mai­nų su­tar­ties, su­da­ry­tos UAB kor­po­ra­ci­jos
,,Liet­ver­slas” ir E. Gra­kaus­ko, dėl 3556 UAB ,,Kas­ta“ ak­ci­jų mai­nų į 35
562 UAB ,,Me­ta­lo ga­mi­niai“ ak­ci­jas pri­ėmė ir šią by­los da­lį nu­trau­kė.
Teis­mas su­rink­tų įro­dy­mų pa­grin­du nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas su at­sa­ko­vu
1997 m. ko­vo 28 d. su­da­rė anks­čiau mi­nė­tas mai­nų su­tar­tis. Pa­gal Ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo (1994 m. lie­pos 5 d. red. ) 27 straips­nio 3 da­lies 4
punk­tą įmo­nės val­dy­ba (ta­ry­ba) ana­li­zuo­ja ir ap­ro­buo­ja ad­mi­nist­ra­ci­jos
pa­teik­tą me­džia­gą apie ben­dro­vės san­do­rius, o pa­gal mi­nė­to įsta­ty­mo
27 straips­nio 7 da­lį val­dy­bos spren­di­mams dėl di­des­nės kaip 1/20 įmo­nės
įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo ver­tės il­ga­lai­kio tur­to da­lies par­da­vi­mo, per­lei­di­mo,
nuo­mos ar įkei­ti­mo, taip pat lai­da­vi­mo ar ga­ran­ta­vi­mo rei­ka­lin­gas
vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mas. UAB kor­po­ra­ci­jos
,,Liet­ver­slas“ su­tar­čių su­da­ry­mo me­tu įsta­ti­nis ka­pi­ta­las bu­vo 5
400 000 Lt, to­dėl san­do­riams, ku­rių
ver­tė per ūki­nius me­tus di­des­nė nei 270 000 Lt,
tu­rė­jo bū­ti vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mas. Tarp ša­lių
(ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo) su­da­ry­tų ak­ci­jų mai­nų san­do­rių, ku­riuos ieš­ko­vas
pra­šė pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais, kai­na 658 884 Lt, be to, by­lo­je yra duo­me­nų, kad tais pa­čiais
ūki­niais me­tais su­da­ry­ta ir dau­giau san­do­rių. To­dėl, su­da­rant tarp
ša­lių ak­ci­jų mai­nų su­tar­tis, bu­vo bū­ti­nas kor­po­ra­ci­jos ak­ci­nin­kų
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mas dėl pri­ta­ri­mo to­kiems mai­nams, ku­ris ne­bu­vo
gau­tas. N-s at­sa­ko­vas pa­tei­kė 1997 m. ko­vo 28 d. iš­ra­šo iš UAB kor­po­ra­ci­jos
,,Liet­ver­slas“ ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo ko­pi­ją, nu­ro­dy­da­mas, kad
toks su­si­rin­ki­mas bu­vo, ta­čiau, teis­mo tei­gi­mu, at­sa­ko­vo pa­teik­ta
atšviesta ko­pi­ja nė­ra įro­dy­mas, kad kor­po­ra­ci­jos ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mas
bu­vo pri­ta­ręs mi­nė­tiems san­do­riams (CPK 78 straips­nis). Taip pat at­sa­ko­vo
nu­ro­dy­mas, kad ieš­ko­vas vė­liau mai­nų san­do­riams pri­ta­ręs, nes val­dė
jo gau­tas ak­ci­jas ir jo­mis dis­po­na­vo, san­do­rių pri­pa­ži­ni­mui ne­tu­ri
reikš­mės, nes san­do­ris, prieš­ta­rau­jan­tis įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mams,
yra nie­ki­nis. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, jog san­do­rius kor­po­ra­ci­jos
var­du pa­si­ra­šęs E. K-ius ne­tu­rė­jo įga­lio­ji­mų su­da­ry­ti to­kius
san­do­rius, to­dėl san­do­riai ne­ga­lio­ja ir CK 66 straips­nio pa­grin­du.
Pri­pa­ži­nus mai­nų su­tar­tis ne­ga­lio­jan­čio­mis CK 47 straips­nio 1 da­lies
pa­grin­du, teis­mas tai­kė res­ti­tu­ci­ją (CK 47 straips­nio 2 da­lis).
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­ti­mi at­sa­ko­vo E.
Gra­kaus­ko ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja iš es­mės su­ti­ko su pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­do­mis bei mo­ty­vais, nu­ro­džiu­si iš­aiš­ki­no
vi­sas reikš­min­gas by­lai ap­lin­ky­bes, tei­sin­gai tai­kė ma­te­ria­li­nės
ir pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas ir pri­ėmė pa­grįs­tą spren­di­mą, ku­rį nai­kin­ti
dėl ape­lia­ci­nia­me skun­de iš­dės­ty­tų mo­ty­vų nė­ra pa­grin­do. Ko­le­gi­ja
taip pat nu­ro­dė, jog ape­lian­to nu­ro­dy­ti pro­ce­si­nės tei­sės pa­žei­di­mai
nė­ra pa­grin­das teis­mo spren­di­mą pa­nai­kin­ti. Dėl by­los su­stab­dy­mo
ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog bau­džia­mo­jo­je by­lo­je at­lie­ka­mas ty­ri­mas nė­ra
kliū­tis spręs­ti gin­čą dėl san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu. Ko­le­gi­ja
nu­tar­ty­je taip pat pa­žy­mė­jo, jog ape­lian­to ar­gu­men­tas dėl drau­di­mo
val­dy­bai pri­im­ti spren­di­mą dėl di­des­nės kaip 1/20 įmo­nės įsta­ti­nio
ka­pi­ta­lo ver­tės tur­to da­lies par­da­vi­mo, per­lei­di­mo, nuo­mos ar įkei­ti­mo,
taip pat lai­da­vi­mo ar ga­ran­ta­vi­mo be vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mo at­mes­ti­nas, ka­dan­gi, at­si­žvel­giant į įsta­ty­mo tiks­lus,
są­vo­ka per­leis­ti su­pran­ta­ma kaip bet koks tu­ri­mo tur­to iš­ėji­mas
iš ben­dro­vės dis­po­na­vi­mo. To­dėl į šią są­vo­ką pa­ten­ka ir tur­to mai­nai.
Įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mas dėl vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo pri­ta­ri­mo
tur­to per­lei­di­mui su­for­mu­luo­tas im­pe­ra­ty­viai, to­dėl teis­mo spren­di­mas
pri­pa­žin­ti mai­nų su­tar­tis ne­ga­lio­jan­čio­mis pa­grįs­tas. Ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai pri­pa­ži­no
san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu CK 66 straips­nio pa­grin­du, ka­dan­gi nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti, kad san­do­ris su­da­ry­tas pa­žei­džiant at­sto­va­vi­mo ins­ti­tu­to
rei­ka­la­vi­mus. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, jog at­sa­ko­vas nė­ra pa­reiš­kęs
rei­ka­la­vi­mo dėl tur­to pa­ge­ri­ni­mo, to­dėl teis­mas pa­grįs­tai šio klau­si­mo
ne­svars­tė. Gin­či­ja­mas teis­mo spren­di­mas ne­už­ker­ta ke­lio to­kiems
rei­ka­la­vi­mams pa­reikš­ti.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de E. Gra­kaus­kas tei­gia,
kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti ir ne­tei­sė­ti, ka­dan­gi teis­mai ne­tei­sin­gai
iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas bei pa­da­rė es­mi­nių
pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mų:
1. Teis­mas ne­pa­grįs­tai at­me­tė mo­ty­vuo­tus
pra­šy­mus dėl by­los su­stab­dy­mo, taip pa­žeis­da­mas CPK 239 straips­nio 5
punk­tą bei nu­kryp­da­mas nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sės aiš­ki­ni­mo
bei tai­ky­mo prak­ti­kos (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 1999 m. bir­že­lio
11 d. nu­tar­tis Nr. 3K–7–191/1999).
2. Teis­mas ne­pa­grįs­tai at­me­tė at­sa­ko­vo
pra­šy­mus dėl ra­šy­ti­nių įro­dy­mų iš­rei­ka­la­vi­mo, ne­lei­do su­rink­ti
bū­ti­nų įro­dy­mų ir ob­jek­ty­viai ne­ty­rė UAB kor­po­ra­ci­jos „Liet­ver­slas“
vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo 1997 m. ko­vo 28 d. pro­to­ko­lo su­da­ry­mo
ir nu­ta­ri­mo leis­ti ak­ci­jų mai­nus. Ape­lia­ci­nis teis­mas ne­tei­sin­gai
nu­ro­dė, jog teis­mas iš­rei­ka­la­vo vi­sus at­sa­ko­vo pra­šy­tus ra­šy­ti­nius
įro­dy­mus. Taip bu­vo pa­žeis­ti CPK 57–92 straips­niai. Be to, ka­sa­to­riaus
tei­gi­mu, by­lo­je esan­tys įro­dy­mai pa­tvir­ti­na, jog ak­ci­nin­kų su­ti­ki­mas
dėl mai­nų su­tar­čių bu­vo.
3. Teis­mai ne­pa­grįs­tai va­do­va­vo­si tik
se­no­jo CK nuo­sta­to­mis. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, teis­mas tu­rė­jo tai­ky­ti
nau­jo­jo CK nuo­sta­tas, ku­ria­me nie­ki­niu san­do­ris lai­ko­mas tik ta­da,
kai yra įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti pa­grin­dai. CK 1. 80 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to,
jog san­do­riai ne­ga­li prieš­ta­rau­ti im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mo nuo­sta­toms.
Tai nau­ja, aukš­tes­nio ko­ky­bi­nio ly­gio, nei se­no­jo CK 47 straips­nio 1
da­ly­je nu­ma­ty­ta, įsta­ty­mi­nė nor­ma. Be to, ir se­no­jo CK 47 straips­nio
nuo­sta­tos pa­gal teis­mų prak­ti­ką (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2000
m. spa­lio 2 d. nu­tar­tis Nr. 3K–3–905/2000; 1998 m. nu­tar­tis Nr. 3K–1/1998)
reiš­kia im­pe­ra­ty­vų tei­sės nor­mų pa­žei­di­mą. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
1997 m. su­si­klos­čiu­sių san­ty­kių ne­ga­li­ma bu­vo keis­ti, ka­dan­gi ne­bu­vo
im­pe­ra­ty­vių įsta­ty­mo nor­mų gi­na­mo vie­šo ir pri­va­taus in­te­re­so pa­žei­di­mo,
be to, teis­mas kon­kre­čiai ne­nu­ro­dė, ko­kio im­pe­ra­ty­vaus po­bū­džio
nor­mos pa­žeis­tos.
4. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, mai­nų su­tar­tims
su­da­ry­ti ne­bu­vo rei­ka­lin­gas ak­ci­nin­kų pri­ta­ri­mas, ka­dan­gi pa­gal
įsta­ty­mo nuo­sta­tas ly­gia­ver­čių daik­tų mai­nai ne­pa­da­ro jo­kios įta­kos
ben­dro­vės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo il­ga­lai­kio tur­to po­ky­čiams – šio tur­to
kie­kis ir ver­tė iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­si. Dėl to ydin­ga teig­ti, kad Ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­me nu­ma­ty­tas san­do­ris – per­lei­di­mas ap­ima ir ak­ci­jų
mai­nų su­tar­tis.
5. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, šiuo me­tu ak­ci­jų
mai­nų san­do­rių pri­pa­ži­ni­mas ne­ga­lio­jan­čiais yra ne įsta­ty­mų sau­go­mas
vi­suo­me­ni­nis in­te­re­sas, bet tik tie­sio­gi­nis ben­dro­vės ad­mi­nist­ra­to­riaus
at­sto­vų in­te­re­sas.
6. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, by­la bu­vo už­ves­ta
ne­įga­lin­to as­mens, ka­dan­gi ieš­ki­nys bu­vo pa­teik­tas teis­mui ad­vo­ka­to,
pa­žei­džiant CPK 150 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, o teis­mas tik vė­liau
(2001 m. sau­sio 25 d. ) pa­pra­šė ad­vo­ka­to pa­teik­ti įga­lio­ji­mą ieš­ki­niui
pa­tei­kti. Be to, pa­gal Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 29 straips­nio 11 da­lį
tik ak­ci­nin­kai tu­ri tei­sę gin­čy­ti ne­tei­sė­tus ad­mi­nist­ra­ci­jos su­da­ry­tus
san­do­rius.
7. Teis­mo spren­di­mu ir nu­tar­ti­mi ne­iš­spren­dus
tur­to pa­ge­ri­ni­mo, val­dy­mo iš­lai­dų pri­tei­si­mo ir di­vi­den­dų iš­mo­kė­ji­mo,
bu­vo pa­žeis­ti CK 4. 26 straips­nio 2 da­lis, 4. 34 straips­nio 3 da­lis, 6. 150
straips­nis ir 6. 151 straips­nio 1 da­lis. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, by­lo­je
yra vi­si tai pa­tvir­ti­nan­tys įro­dy­mai, ben­dra tur­to pa­ge­ri­ni­mo, tu­rė­tų
val­dy­mo iš­lai­dų ir ne­iš­mo­kė­tų di­vi­den­dų su­ma – 1 952 875,9 Lt.
8. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, mai­nų su­tar­tis
ga­li­ma bu­vo pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čio­mis tik ta­da, jei kon­tra­hen­tas
bu­vo ne­są­ži­nin­gas, t. y. ži­no­jo ir tu­rė­jo ži­no­ti, kad ju­ri­di­nis as­muo
ne­tu­rė­jo tei­sės su­da­ry­ti to­kio san­do­rio (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo by­la Nr. 3K–3–383/2000). Ta­čiau to­kių duo­me­nų by­lo­je nė­ra. Prie­šin­gai,
by­lo­je yra duo­me­nų, kad bū­tent ieš­ko­vas bu­vo ne­są­ži­nin­gas ir pik­tnau­džia­vo
sa­vo tei­sė­mis. Be to, ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, šiuo at­ve­ju res­ti­tu­ci­jos
at­lik­ti na­tū­ra ne­įma­no­ma, nes per 5 me­tus įvy­ko es­mi­nis ak­ci­jų ver­tės
pa­di­dė­ji­mas, ka­sa­to­riui tu­ri bū­ti at­ly­gin­tas tur­to pa­ge­ri­ni­mas,
o ieš­ko­vas yra ban­kru­tuo­jan­ti įmo­nė ir tam ne­tu­ri pa­kan­ka­mai lė­šų.
Prie­šin­gu at­ve­ju ieš­ko­vas ne­pa­grįs­tai pra­tur­tė­tų. To­dėl bū­ti­na
pa­keis­ti res­ti­tu­ci­jos bū­dą, su­mo­kant ek­vi­va­len­tą pi­ni­gais. Tai­kant
res­ti­tu­ci­ją na­tū­ra, šio­je by­lo­je pa­žeis­ti CK 1. 2 ir 1. 5 straips­niuo­se
nu­sta­ty­ti ver­ty­bi­niai kri­te­ri­jai.
9. Teis­mas ne­tei­sin­gai iš­spren­dė dėl teis­mo
iš­lai­dų, t. y. ne­pa­grįs­tai žy­mi­nį mo­kes­tį bei do­ku­men­tų ir šau­ki­mų
siun­ti­mo iš­lai­das pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo. CK 6. 152 straips­nis nu­ma­to,
jog res­ti­tu­ci­jos iš­lai­dos pa­skirs­to­mos po ly­giai. Be to, res­ti­tu­ci­ja
čia tai­ko­ma tik dėl ieš­ko­vo kal­tės, to­dėl vi­sas iš­lai­das tu­ri at­ly­gin­ti
ieš­ko­vas (CK 6. 153 straips­nio 2 da­lis).
Ka­sa­to­rius E. Gra­kaus­kas pra­šo teis­mo
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2002 m. va­sa­rio 18 d. spren­di­mą bei Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002
m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ieš­ki­nį
at­me­tant.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas
UAB kor­po­ra­ci­ja „Liet­ver­slas“ pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį
pa­lik­ti ne­pa­keis­tus. Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus ieš­ko­vas lai­ko
ne­pa­grįs­tais.
2003 m. sau­sio 23 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam
Teis­mui bu­vo pa­teik­tas ka­sa­to­riaus E. Gra­kaus­ko at­si­lie­pi­mas į ieš­ko­vo
at­si­lie­pi­mą į ka­sa­ci­nį skun­dą. Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog CPK ket­vir­to­jo
sky­riaus 351–3702 str. , reg­la­men­tuo­jan­tys by­lų nag­ri­nė­ji­mo
ka­sa­ci­nę tvar­ką, ne­nu­ma­to by­los ša­lims tei­sės pa­teik­ti at­si­lie­pi­mo
į at­si­lie­pi­mą, to­dėl toks ka­sa­to­riaus at­si­lie­pi­mas ne­ap­ta­ria­mas
ir nag­ri­nė­jant by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka ne­ver­ti­na­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

2002 m. va­sa­rio 28 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo Nr. IX–743 (Žin. , 2002, Nr. 36–1340) 8 straips­ny­je įtvir­tin­ta,
kad by­lo­se, ku­rio­se spren­di­mai ar nu­tar­tys ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­me pri­im­ti iki Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo, ka­sa­ci­niai
skun­dai dėl šių spren­di­mų ar nu­tar­čių iš­nag­ri­nė­ja­mi pa­gal pro­ce­si­nes,
įskai­tant reg­la­men­tuo­jan­čias at­sto­va­vi­mą, tei­sės nor­mas, ga­lio­ju­sias
iki šio Ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mo. Tai­gi šio­je by­lo­je ka­sa­to­riaus skun­das
nag­ri­nė­ja­mas pa­gal 1964 m. CPK, ga­lio­ju­sio iki 2003 m. sau­sio 1 d. , ka­sa­ci­nį
pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas.
Lie­tu­vos CPK 358 straips­nio 1 da­lis
nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bų, rem­da­ma­sis spren­di­me ar nu­tar­ty­je teis­mo nu­sta­ty­to­mis
ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir nu­tar­tis tei­sės
tai­ky­mo as­pek­tu. To­kia įsta­ty­mo nor­ma su­po­nuo­ja nuo­sta­tą, kad ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­spren­džia fak­to klau­si­mų. To­dėl fak­ti­nės by­los
ap­lin­ky­bės svars­to­mos tik spren­džiant klau­si­mą, ar by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, ar ne­pa­da­rė
es­mi­nių pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mų.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­dy­ti tei­si­niai
ar­gu­men­tai su­si­ję su 1994 m. Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo ati­tin­ka­mų
nor­mų, re­gu­liuo­jan­čių ben­dro­vės val­dy­mo or­ga­nų kom­pe­ten­ci­ją, jų
nu­ta­ri­mų pri­pa­ži­ni­mą ne­ga­lio­jan­čiais, aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu,
taip pat su tei­sės nor­mų, re­gu­liuo­jan­čių by­los su­stab­dy­mą bei įro­dy­mų
ver­ti­ni­mo pro­ce­są, aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu. Šie klau­si­mai yra tei­sės
klau­si­mai, dėl ku­rių tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko.
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, tiek pir­mo­sios,
tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­mai pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čio­mis
UAB kor­po­ra­ci­jos ,,Liet­ver­slas“ ir E. Gra­kaus­ko su­da­ry­tas
1997 m. ko­vo 28 d. ak­ci­jų mai­nų su­tar­tis dėl 54 426 IAB ,,U-­to in­ves­ti­ci­ja“
ak­ci­jų mai­nų į 544 259 UAB ,,B-­dai Jums“ ak­ci­jas, dėl 320 UAB ,,Kas­ta“
ak­ci­jų mai­nų į 3203 UAB ,,Vals­tie­čių laik­raš­tis“ ak­ci­jas bei dėl 7586
UAB ,,Kas­ta” ak­ci­jų mai­nų į 15 172 AB ,,Mi­ni­ja“ ak­ci­jas. Sa­vo spren­di­mą
teis­mai iš es­mės grin­dė tuo, kad mi­nė­ti mai­nų san­do­riai bu­vo su­da­ry­ti
pa­žei­džiant Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­nio 7 da­lį, ku­rio­je
nu­sta­ty­tas rei­ka­la­vi­mas pri­imant val­dy­bos spren­di­mus dėl di­des­nės
kaip 1/20 įmo­nės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo ver­tės il­ga­lai­kio tur­to da­lies
par­da­vi­mo, per­lei­di­mo, nuo­mos ar įkei­ti­mo, taip pat lai­da­vi­mo ar ga­ran­ta­vi­mo
gau­ti vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo pri­ta­ri­mą, ku­ris šio­je by­lo­je
ne­bu­vo gau­tas. Teis­mai spren­dė, jog gin­čo mai­nų su­tar­tys su­da­ry­tos,
pa­žei­džiant įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus, dėl ko jos ir bu­vo pri­pa­žin­tos
ne­ga­lio­jan­čio­mis (CK 47 straips­nis).
Pa­gal CK 47 straips­nį san­do­ris ne­ga­lio­ja,
jei­gu jis ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų. Mi­nė­tos nor­mos pras­me
san­do­ris, ne­ati­tin­kan­tis įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų, yra nie­ki­nis. CK
47 straips­nis nu­ma­to la­bai sun­kius įsta­ty­mo pa­žei­di­mo tei­si­nius pa­da­ri­nius.
Šis straips­nis, kaip ir bet ku­ri tei­sės nor­ma, tu­ri bū­ti tai­ko­mas at­si­žvel­giant
į jos tiks­lus. San­do­rių ne­ga­lio­ji­mo ins­ti­tu­to pa­skir­tis – siek­ti,
kad ci­vi­li­niuo­se san­ty­kiuo­se bū­tų už­tik­rin­tas tei­sė­tu­mas. Ki­ta
ver­tus, įsta­ty­mų lei­dė­jas, nu­sta­ty­da­mas san­do­rių ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­dus,
sie­kia už­tik­rin­ti san­do­rių ir jų pa­grin­du su­si­klos­čiu­sių ci­vi­li­nių
tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mą. At­si­žvelg­da­mas į tai, kas iš­dės­ty­ta,
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra pa­brė­žęs, jog CK 47 straips­ny­je
var­to­ja­ma są­vo­ka „įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai“ reiš­kia ne ką ki­ta, kaip
im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų pa­žei­di­mą. To­dėl san­do­ris CK 47 straips­nio
pa­grin­du ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu tik tuo at­ve­ju, jei­gu
kon­sta­tuo­ja­ma, jog jis ne­ati­tin­ka im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų rei­ka­la­vi­mų
(Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2000 m. spa­lio 2 d. nu­tar­tis Nr.
3K–3–905/2000; 1998 m. nu­tar­tis Nr. 3K–1/1998).
Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo (gin­čo san­do­rių
su­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sios 1994 m. lie­pos 5 d. red. ) 27 straips­nio 7 da­lis
nu­ma­tė rei­ka­la­vi­mą pri­imant val­dy­bos spren­di­mus dėl di­des­nės kaip
1/20 įmo­nės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo ver­tės il­ga­lai­kio tur­to da­lies par­da­vi­mo,
per­lei­di­mo, nuo­mos ar įkei­ti­mo, taip pat lai­da­vi­mo ar ga­ran­ta­vi­mo
gau­ti vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo pri­ta­ri­mą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis
Teis­mas ne kar­tą yra pa­brė­žęs, kad teis­mai pri­va­lo aiš­kin­ti ir tai­ky­ti
tei­sės nor­mas at­si­žvelg­da­mi į jų sis­te­mi­nius ry­šius su ki­to­mis tei­sės
nor­mo­mis bei į tei­sės nor­mų tiks­lus (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. ba­lan­džio 12 d.
nu­tar­tis, ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–50/1999, 1999 m. rug­sė­jo 6 d. nu­tar­tis,
ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–363/1999, kt. ). To­dėl ap­ta­ria­mo­ji nor­ma tu­ri
bū­ti tai­ko­ma ir aiš­ki­na­ma tiek sis­te­miš­kai ją sie­jant su ki­tais tei­sės
ak­tais, tiek ir at­si­žvel­giant į jos tiks­lus. Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas
iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27
straips­nio 7 da­lies nuo­sta­ta su­si­ju­si su svar­biau­siu įmo­nės sa­vi­nin­kų
(ak­ci­nin­kų) in­te­re­su, kad įmo­nė, kaip pel­no sie­kian­tis ju­ri­di­nis
as­muo, pa­tei­sin­tų sa­vo funk­cio­na­vi­mą ir veik­tų pel­nin­gai. Mi­nė­ta
nuo­sta­ta lei­džia ak­ci­nin­kams, kaip la­biau­siai įmo­nės pel­nin­gu­mu su­in­te­re­suo­tiems
as­me­nims, pri­im­ti le­mia­mus, la­biau­siai ga­lin­čius tu­rė­ti įta­kos įmo­nės
tur­ti­nei pa­dė­čiai, spren­di­mus. Dėl to Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27
straips­nio 7 da­lis, prie­šin­gai nei tei­gia ka­sa­to­rius, dėl sa­vo po­bū­džio
ir tu­ri­nio yra im­pe­ra­ty­vaus po­bū­džio ir ne­nu­ma­to jo­kių iš­im­čių.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­do­ma, jog mai­nų
su­tar­tims Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­nio 7 da­lies nuo­sta­ta
ne­tai­ko­ma, ka­dan­gi pa­gal įsta­ty­mo nuo­sta­tas ly­gia­ver­čių daik­tų
mai­nai ne­pa­da­ro jo­kios įta­kos ben­dro­vės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo il­ga­lai­kio
tur­to po­ky­čiams – šio tur­to kie­kis ir ver­tė iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­si. Su
to­kiais ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tais ko­le­gi­ja ne­su­tin­ka. Įsta­ty­mo lei­dė­jo
var­to­ja­ma są­vo­ka „per­lei­di­mas“ yra api­ben­dri­nan­ti, ci­vi­li­nė­je
tei­sė­je reiš­kian­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės per­da­vi­mą ki­tam as­me­niui,
taip pat vie­nas iš bū­dų įgy­ven­din­ti sa­vi­nin­kui sa­vo dis­po­na­vi­mo
tei­sę tiek už at­ly­gi­ni­mą, tiek ir ne­at­ly­gin­ti­nai. Per­lei­di­mo tei­sė
ga­li bū­ti re­a­li­zuo­ta per įvai­rias san­do­rių rū­šis: pir­ki­mo–­par­da­vi­mo,
do­va­no­ji­mo, mai­nų ir kt. Mai­nų su­tar­tis sa­vo es­me yra tur­to per­lei­di­mo
su­tar­ties rū­šis. Tai si­na­lag­ma­ti­nė su­tar­tis, ku­ri yra at­ly­gin­ti­nė
abiem san­do­rio ša­lims ir joms abiem su­ku­ria tei­ses ir pa­rei­gas. Be to,
Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 27 straips­ny­je mi­ni­mi at­ve­jai ap­ima vi­sus
tiek at­ly­gin­ti­nius, tiek ne­at­ly­gin­ti­nius tur­to per­lei­di­mo at­ve­jus.
Le­mia­mas vaid­muo spren­džiant, ar bū­ti­nas san­do­riui su­da­ry­ti ak­ci­nin­kų
pri­ta­ri­mas, ten­ka ne ben­dro­vės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo il­ga­lai­kio tur­to
po­ky­čiui ar jo dy­džiui san­do­rio su­da­ry­mo ir/ar jo įvyk­dy­mo me­tu, bet
pa­ties san­do­rio dėl tam tik­ros ver­tės ben­dro­vės įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo
il­ga­lai­kio tur­to per­lei­di­mo fak­tui. Bū­tent dėl to šiuo at­ve­ju įsta­ty­mas
nu­ma­to bū­ti­nu­mą dėl di­des­nės ver­tės įmo­nės tur­to per­lei­di­mo klau­si­mų
ap­si­spręs­ti pa­grin­di­niam įmo­nei at­sto­vau­jan­čiam or­ga­nui – ak­ci­nin­kų
su­si­rin­ki­mui.
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, teis­mai,
pri­pa­ži­nę, jog gin­čo mai­nų su­tar­tys ne­ga­lio­ja CK 47 straips­nio pa­grin­du,
tai­kė šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tą abi­ša­lę res­ti­tu­ci­ją na­tū­ra,
grą­žin­da­mi gin­čo ša­lims iš­mai­ny­tų įmo­nių ak­ci­jas. Ka­sa­to­rius su
tuo ne­su­ti­ko, mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad teis­mai tu­rė­jo tai­ky­ti nau­jo­jo
CK nuo­sta­tas, įver­tin­ti ša­lių są­ži­nin­gu­mą, tai­ky­ti res­ti­tu­ci­ją
pi­ni­gais bei at­ly­gin­ti ka­sa­to­riui tur­to pa­ge­ri­ni­mo išlai­das.
Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad, pri­pa­ži­nus san­do­rį
ne­ga­lio­jan­čiu, va­do­vau­jan­tis 2000 m. lie­pos 18 d. Ci­vi­li­nio ko­dek­so
pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. VIII–1864
9 straips­niu, tai­ky­ti­nos 2001 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­ju­sia­me CK nu­ma­ty­tos
tai­syk­lės dėl san­do­rio ne­ga­lio­ji­mo pa­sek­mių. Tai­gi teis­mas, kon­sta­ta­vęs
san­do­rio ne­ga­lio­ji­mo fak­tą, tu­rė­jo tai­ky­ti nau­jo­jo CK nuo­sta­tas
bei tai­ky­ti res­ti­tu­ci­ją – grą­žin­ti ša­lims tai, ką jos yra ga­vu­sios
pa­gal san­do­rį (CK 1. 80 straips­nio 2 da­lis). Tai­kant res­ti­tu­ci­ją tur­tas
grą­ži­na­mas na­tū­ra. Jei­gu jo na­tū­ra grą­žin­ti ne­įma­no­ma, tu­ri bū­ti
grą­žin­ta tur­to ver­tė. Tik kai res­ti­tu­ci­ja na­tū­ra ne­ga­li­ma, res­ti­tu­ci­ja
at­lie­ka­ma su­mo­kant ek­vi­va­len­tą pi­ni­gais (CK 6. 145, 6. 146 straips­niai).
Be to, kai pri­va­lan­tis grą­žin­ti tur­tą as­muo yra ne­są­ži­nin­gas ar­ba
res­ti­tu­ci­ja tai­ko­ma dėl jo kal­tės, tai jis pri­va­lo at­ly­gin­ti di­džiau­sią
tur­to ver­tę (CK 6. 147 straips­nio 2 da­lis).
Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, ir at­si­žvelg­da­ma
į by­los me­džia­gą, ko­le­gi­ja ne­su­tin­ka su ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tais,
jog res­ti­tu­ci­ja na­tū­ra šio­je by­lo­je ne­ga­li­ma. Res­ti­tu­ci­jos da­ly­kas
šio­je by­lo­je – at­ski­rų įmo­nių ak­ci­jos, ku­rias iki šiol nuo­sa­vy­bės
tei­se val­dė tiek ieš­ko­vas, tiek at­sa­ko­vas. Jos nė­ra per­leis­tos tre­tie­siems
as­me­nims, dėl ko, tai­kant res­ti­tu­ci­ją na­tū­ra, ga­lė­tų bū­ti pa­žeis­ti
są­ži­nin­gų tre­čių­jų as­me­nų in­te­re­sai. Ko­le­gi­ja taip pat ne­su­tin­ka
ir su ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tu, kad mai­nų su­tar­tys ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­tos
ne­ga­lio­jan­čio­mis bei res­ti­tu­ci­ja ne­tai­ky­ti­na dėl to, kad nė­ra įro­dy­ta,
jog jis, kaip san­do­rio ša­lis, bu­vo ne­są­ži­nin­gas, be to, ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
pats ieš­ko­vas bu­vo ne­są­ži­nin­gas ir pik­tnau­džia­vo sa­vo tei­sė­mis.
Pir­ma, san­do­ris ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas nie­ki­niu ne­pri­klau­so­mai nuo
to, ar ku­ri nors iš ša­lių bu­vo są­ži­nin­ga, ar ne. Šiuo at­ve­ju, bu­vo kon­sta­tuo­ta,
jog mai­nų su­tar­tys prieš­ta­rau­ja im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mo nuo­sta­toms,
to­dėl yra nie­ki­nės, tai teis­mai ir kon­sta­ta­vo. An­tra, tai­kant res­ti­tu­ci­ją,
san­do­rio ša­lies są­ži­nin­gu­mo klau­si­mas nag­ri­nė­ja­mas, kai ne­ga­li­ma
tai­ky­ti res­ti­tu­ci­jos na­tū­ra dėl to, kad to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je vie­nos
ša­lies pa­dė­tis ne­pa­grįs­tai ir ne­są­ži­nin­gai pa­blo­gė­tų, taip pat grą­žin­ti­no
tur­to ver­tės at­ly­gi­ni­mo at­ve­ju. Ta­čiau šio­je by­lo­je, kaip tai pa­žy­mė­jo
ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, ka­sa­to­rius, bū­da­mas UAB kor­po­ra­ci­ja
,,Liet­ver­slas” vi­ce­pre­zi­den­tas, ne­ga­lė­jo ne­ži­no­ti, o jei­gu ir ne­ži­no­jo,
tai tu­rė­jo vi­sas ga­li­my­bes su­ži­no­ti, kad ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mas
nė­ra pri­ta­ręs ak­ci­jų mai­nų su­tar­tims, ku­rio­se at­sa­ko­vas yra vie­nas
iš san­do­rio ša­lių. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­džia, jog keis­ti res­ti­tu­ci­jos
bū­dą ar jos ne­tai­ky­ti šio­je by­lo­je nė­ra pa­grin­do. Be to, ko­le­gi­ja
pa­žy­mi, jog nors teis­mai, tai­ky­da­mi res­ti­tu­ci­ją, va­do­va­vo­si 1964
m. CK nuo­sta­to­mis, ta­čiau iš es­mės pri­ėmė pa­grįs­tą spren­di­mą, dėl ko
teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties nai­kin­ti taip pat nė­ra jo­kio pa­grin­do.
Dėl ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vo, kad ka­sa­to­riui
tu­rė­tų bū­ti at­ly­gi­na­mos tur­to pa­ge­ri­ni­mo iš­lai­dos, tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pa­žy­mi, jog res­ti­tu­ci­ja yra as­mens grą­ži­ni­mas į anks­tes­nę pa­dė­tį,
bu­vu­sią iki jo tei­sės pa­žei­di­mo (sta­tus quo). Tai reiškia, kad,
pri­tai­kius res­ti­tu­ci­ją, as­muo ne­ga­li gau­ti ma­žiau, ne­gu iš jo ne­tei­sė­tai
bu­vo pa­im­ta. B- kar­tu jis ne­ga­li gau­ti ir dau­giau, nei tu­rė­jo (res­ti­tu­tio
in in­teg­rum). By­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu pir­mo­jo­je ir ape­lia­ci­nė­je
ins­tan­ci­jo­se ne­bu­vo ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas dėl tur­to pa­ge­ri­ni­mo
iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mo, to­dėl teis­mai pa­grįs­tai šio klau­si­mo ne­svars­tė.
Ta­čiau tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog šios by­los iš­nag­ri­nė­ji­mas ne­už­ker­ta
ke­lio ka­sa­to­riui pa­reikš­ti to­kius rei­ka­la­vi­mus. Kar­tu ko­le­gi­ja
pa­žy­mi, kad nors sub­jek­ti­nė tei­sė ka­sa­to­riui į ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mą
iš­lie­ka, bet jo pa­ten­ki­ni­mo klau­si­mai sie­ti­ni ne tik su fak­tų įro­dy­ti­nu­mu,
bet ir su san­do­rio ne­ga­lio­ji­mo tei­si­nė­mis pa­sek­mė­mis.
Ko­le­gi­ja at­me­ta kaip ne­pa­grįs­tą ka­sa­to­riaus
ar­gu­men­tą dėl to, kad teis­mai tu­rė­jo su­stab­dy­ti nag­ri­nė­ja­mą ci­vi­li­nę
by­lą, kol bus nag­ri­nė­ja­ma bau­džia­mo­ji by­la, iš­kel­ta 1999 m. ba­lan­džio
2 d. Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­mu pa­gal BK 274 straips­nio 3
da­lį, 207 straips­nio 1 da­lį, 275 straips­nio 3 da­lį, 322 straips­nį UAB
„Liet­ver­slas” va­do­vams G. Ko­nop­lio­vui, E. K-iui, E. Gra­kaus­kui,
E. G-­vi­lai, J. Jo­ki­mui ir vy­riau­sia­jai fi­nan­si­nin­kei D. Kas­pa­ra­vi­čiū­tei.
Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai pa­ro­do tur­ti­nių
rei­ka­la­vi­mų ci­vi­li­nė­je by­lo­je ir bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ta­pa­tu­mą.
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, teis­mai, įver­ti­nę by­los ap­lin­ky­bes
bei tur­ti­nių rei­ka­la­vi­mų ci­vi­li­nė­je ir bau­džia­mo­jo­je by­lo­se ta­pa­tu­mo
klau­si­mą, pa­grįs­tai spren­dė, jog su­stab­dy­ti ci­vi­li­nės by­los nag­ri­nė­ji­mą
pa­gal CPK 239 straips­nio 5 punk­tą nė­ra pa­grin­do, ka­dan­gi, kaip tai pa­žy­mė­jo
ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, bau­džia­mo­jo­je by­lo­je at­lie­ka­mas
ty­ri­mas nė­ra kliū­tis spręs­ti gin­čą dėl san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais,
be to, to­kio po­bū­džio rei­ka­la­vi­mai bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ne­nag­ri­nė­ja­mi.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja lai­ko ne­pa­grįs­tu ka­sa­to­riaus
ar­gu­men­tą, kad teis­mai ne­lei­do su­rink­ti bū­ti­nų įro­dy­mų ir ob­jek­ty­viai
ne­ty­rė UAB kor­po­ra­ci­jos „Liet­ver­slas“ vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo
1997 m. ko­vo 28 d. pro­to­ko­lo su­da­ry­mo ir nu­ta­ri­mo leis­ti ak­ci­jų
mai­nus. Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos, teis­mai ten­ki­no at­sa­ko­vo
pra­šy­mus dėl įro­dy­mų, pa­rei­ka­la­vo vi­sus jo pra­šo­mus do­ku­men­tus,
ap­klau­sė liu­dy­to­jus. Be to, šio­je by­lo­je teis­mai pa­grįs­tai  va­do­va­vo­si Vil­niaus m. 1–ojo apy­lin­kės
teis­mo 2000 m. ba­lan­džio 11 d. spren­di­me nu­sta­ty­to­mis ir įver­tin­to­mis
ap­lin­ky­bė­mis dėl ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­lo (ci­vi­li­nė by­la
Nr. 2–969/2000) ir spren­dė, kad at­sa­ko­vo pa­teik­ta teis­mui 1997 m. ko­vo
28 d. iš­ra­šo iš UAB kor­po­ra­ci­jos ,,Liet­ver­slas” ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo
atšviesta ko­pi­ja nė­ra įro­dy­mas, kad kor­po­ra­ci­jos ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mas
bu­vo pri­ta­ręs mi­nė­tiems san­do­riams (CPK 78 straips­nis).
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
jog CPK 65 straips­nis įtvir­ti­na, kad teis­mas ver­ti­na įro­dy­mus pa­gal vi­di­nį
sa­vo įsi­ti­ki­ni­mą, pa­grįs­tą vi­sa­pu­siš­ku, pil­nu­ti­niu ir ob­jek­ty­viu
vi­sų by­los ap­lin­ky­bių vi­se­to iš­nag­ri­nė­ji­mu teis­mo po­sė­dy­je, va­do­vau­da­ma­sis
įsta­ty­mu. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ju­ris­prudencijoje bu­vo ne
kar­tą pa­brėž­ta, kad įro­dy­mų pa­kan­ka­mu­mo tai­syk­lė ci­vi­li­nia­me pro­ce­se
grin­džia­ma ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Ci­vi­li­nia­me pro­ce­se
įro­di­nė­ji­mas tu­ri sa­vo spe­ci­fi­ką – nė­ra nu­sta­ty­ta, kad teis­mas ga­li
da­ry­ti iš­va­dą apie tam tik­rų ap­lin­ky­bių bu­vi­mą tik ta­da, kai dėl jų
nė­ra ab­so­liu­čiai jo­kių abe­jo­nių. Iš­va­dą apie fak­tų bu­vi­mą teis­mas
ci­vi­li­nia­me pro­ce­se ga­li da­ry­ti ir ta­da, kai tam tik­rų abe­jo­nių
dėl fak­to bu­vi­mo lie­ka, ta­čiau by­lo­je esan­čių įro­dy­mų vi­su­ma lei­džia
ma­ny­ti esant la­biau ti­kė­ti­na ati­tin­ka­mą fak­tą bu­vus, nei jo ne­bu­vus.
(Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2001 m. ko­vo 26 d. nu­tar­tis, pri­im­ta G.
Šim­ku­vie­nė v. Kny­gų pre­ky­bos vals­ty­bi­nės fir­mos „Kny­ga“ Ra­sei­nių
fi­lia­las, by­los Nr. 3K–3–260/2001, 2002 m. ba­lan­džio 15 d. nu­tar­tis,
pri­im­ta ci­vi­li­nė­je by­lo­je UAB „AAA“ v. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
vals­ty­bi­nis pa­ten­tų biu­ras, by­los Nr. 3K–3–569/2002 ir kt. ).
Va­do­vau­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, taip
pat at­si­žvelg­da­ma į by­los me­džia­gą, ko­le­gi­ja spren­džia, jog teis­mų
iš­va­dos dėl to, kad ak­ci­jų mai­nų su­tar­tims ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo
pri­ta­ri­mas ne­bu­vo gau­tas, pa­grįs­tos įro­dy­mais, ku­rie ne­ke­lia abe­jo­nių
sa­vo įro­do­mą­ja ga­lia, leis­ti­nu­mu ir tar­pu­sa­vio ry­šiu (CPK 57, 64,
65 straips­niai), to­dėl mi­nė­tas ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tas at­mes­ti­nas.
Dėl ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų ki­tų įro­di­nė­ji­mo
bei įro­dy­mų ver­ti­ni­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo klau­si­mais ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
jog iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad teis­mai ne­ša­liš­kai, vi­sa­pu­siš­kai
ir ob­jek­ty­viai pa­gal sa­vo vi­di­nį įsi­ti­ki­ni­mą teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo
ir įver­ti­no vi­sas by­los ap­lin­ky­bes. Nė vie­no įro­dy­mo at­žvil­giu teis­mas
ne­bu­vo iš anks­to vie­naip ar ki­taip nu­si­tei­kęs, to­dėl kon­sta­tuo­ti­na,
kad įro­dy­mų ver­ti­ni­mo tai­syk­lių bu­vo lai­ky­ta­si tiek pir­mo­sios, tiek
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, ir teis­mų iš­va­dos pa­grįs­tos įro­dy­mais,
ku­rie ne­ke­lia abe­jo­nių sa­vo įro­do­mą­ja ga­lia, leis­ti­nu­mu ir tar­pu­sa­vio
ry­šiu (CPK 57, 64, 65 straips­niai).
Ko­le­gi­ja at­me­ta ir ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tą,
kad by­la bu­vo už­ves­ta ne­įga­lin­to as­mens, ka­dan­gi ieš­ki­nys bu­vo pa­teik­tas
teis­mui ad­vo­ka­to, pa­žei­džiant CPK 150 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, o
teis­mas tik vė­liau (2001 m. sau­sio 25 d. ) pa­pra­šė ad­vo­ka­to pa­teik­ti
įga­lio­ji­mą ieš­ki­niui pa­teik­ti. By­lo­je teis­mai nu­sta­tė, jog ad­vo­ka­tui
bu­vo su­teik­ti vi­si įga­li­ni­mai, ku­riuos nu­ma­to CPK 51 str. (T. 1, b. l.
9). Be to, vė­liau ad­vo­ka­to įga­li­ni­mus pa­tvir­ti­no ir teis­mo po­sė­džiuo­se
da­ly­va­vęs ad­mi­nist­ra­to­rius. Ko­le­gi­ja spren­džia, jog pa­gal CPK 51
straips­nį ir CK 66 straips­nį ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tai at­mes­ti­ni.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de taip pat tei­gia­ma,
jog pa­gal Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 29 straips­nio 11 da­lį tik ak­ci­nin­kai
tu­ri tei­sę gin­čy­ti ne­tei­sė­tus ad­mi­nist­ra­ci­jos su­da­ry­tus san­do­rius.
Gin­čo at­ve­ju mai­nų su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos pa­žei­džiant im­pe­ra­ty­vias
įsta­ty­mo nuo­sta­tas. Pa­gal CK 47 straips­nį (nau­jo­jo CK 1. 80 straips­nis)
pras­mę san­do­riai, prieš­ta­rau­jan­tys im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mo nuo­sta­toms,
yra nie­ki­niai. To­kius san­do­rius tu­ri tei­sę gin­čy­ti ne tik ak­ci­nin­kai,
san­do­rio ša­lys, bet ir joms at­sto­vau­jan­tis ban­kro­to ad­mi­nist­ra­to­rius,
ku­riam to­kią tei­sę su­tei­kia Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas. Be to, san­do­rio
bu­vi­mo nie­ki­niu fak­tą ga­li kon­sta­tuo­ti ir teis­mas ex of­fi­cio.
Tai­gi ko­le­gi­ja mi­nė­tą ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tą taip pat at­me­ta.
Ko­le­gi­ja ne­nu­sta­tė ir ki­tų pa­grin­dų
nai­kin­ti skun­džia­mus teis­mo spren­di­mą bei nu­tar­tį (CPK 3542
straips­nio 5 da­lis).
Va­do­vau­jan­tis tuo, kas iš­dės­ty­ta, pir­mo­sios
bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mas ir nu­tar­tis pa­lik­ti­ni
ne­pa­keis­ti.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu ir 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a
r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2002 m. va­sa­rio
18 d. spren­di­mą bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tus.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.78196 sekundės -