|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 1. Dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo Turto dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, nesvarbu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Teismo antstolis siūlo išieškotojui bei atskirais atvejais – skolininkui pagal Civilinio proceso kodekso 406 straipsnį (pagal naujojo CPK 667 straipsnį – bendrosios nuosavybės dalyviams) per tam tikrą terminą teisme nusistatyti dalį turte. 1964 m. Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismo antstolį siūlyti tokį skolininko turto dalies nustatymą ir tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl turto dalies nustatymo realizuoti tą turto dalį varžytynėse. N-jojo Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis pakeitė bendraturčio – skolininko dalies nustatymo tvarką, bet ir šioje normoje nekito pagrindinė nuostata, kad nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą galima tik tada, kai nustatoma jo dalis tame turte. Civilinė byla Nr. 3K–3–140/2003 Bylų kategorija 120, 40. 13, 16. 5 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. sausio 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-o M-io (kolegijos pirmininkas), E-idijaus L-o, J-os S-ienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens Kazio Rakausko skundą antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo, R-ui Rakauskui, Kazimierui A-ui B-šauskui, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriui dėl antstolių veiksmų parduodant varžytynėse žemės sklypą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Molėtų rajono Vilijočių kaimo Vėželių vietovėje esantis 54,73 ha žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R-ui Rakauskui ir Kaziui Rakauskui. Vykdomojoje byloje Nr. 6–181280, išieškant iš skolininko R. Rakausko 22231,23 Lt skolą, Teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo, 2002 m. balandžio 30 d. vyko dviejų žemės sklypų, 16,365 ha ir 11 ha ploto, nuosavybės teise priklausančių skolininkui, pardavimas iš varžytynių. Suinteresuotas asmuo K. Rakauskas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad bendra žemė nėra padalyta, pagal projektą nėra suformuotas jo atskiras žemės sklypas, nenustatytos ribos, todėl žemės pardavinėti negalima. K. Rakauskas prašė teismą kol nebus parengti jo ir skolininko R. Rakausko atskirų žemės sklypų projektai, suderintos ir nustatytos bei paženklintos sklypų ribos, vykdomąją bylą Nr. 6–181280 sustabdyti: uždrausti priimti piniginį įnašą už žemę iš varžytynių nugalėtojo, nurodyti vyriausiajam teismo antstoliui antstolių kontoros antspaudu ir parašu nepatvirtinti 11 ha ir 16,365 ha ploto žemės sklypų pardavimo iš varžytynių akto, gavus žemės sklypų planus ir atidalijus jo dalį, paskelbti naujas varžytynes. Bylos nagrinėjimo metu K. Rakauskas pastarojo reikalavimo atsisakė. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2002 m. gegužės 21 d. nutartimi suinteresuoto asmens K. Rakausko skundą tenkino – uždraudė priimti piniginį įnašą už žemę iš varžytynių nugalėtojo ir nurodė vyriausiajam teismo antstoliui antstolių kontoros antspaudu ir parašu nepatvirtinti 11 ha ir 16,365 ha ploto žemės sklypų, esančių Molėtų rajono Vilijočių kaimo Vėželių vietovėje, pardavimo iš varžytynių, įvykusių 2002 m. balandžio 30 d. , aktų AAA Nr. 003357 ir AAA Nr. 003358. Teismas nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Žemės sandoriams taikomos Žemės įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų kolizijai, taikomos Žemės įstatymo normos (Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), todėl teismo antstolis privalėjo vadovautis ir šiuo įstatymu, ne tik Civilinio proceso kodeksu. Žemės sandoriui sudaryti būtinas sandorio objekto – žemės sklypo – planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos (Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, ši dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Visos nurodytos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, jų privalu laikytis, sudarant bet kurį žemės sandorį, tarp jų – ir parduodant žemės sklypą iš varžytynių, todėl teismo antstolis privalo prieš varžytynes surinkti ir parengti visus reikiamus dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėjant teismo antstolio pareiškimą dėl skolininko R. Rakausko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, buvo pažeisti CPK 406 straipsnio 1 dalies reikalavimai, numatantys, jog pareiškimas turi būti nagrinėjamas, pranešus kitiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, tuo tarpu bendrosios nuosavybės dalyviui K. Rakauskui apie pareiškimo nagrinėjimą nebuvo pranešta. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo atskirąjį skundą, 2002 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 11 ha ir 16,365 ha ploto žemės sklypai, priklausantys skolininkui R. Rakauskui, nėra suformuoti ir nurodytas žemės plotas priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo K. Rakauskas, būdamas šių sklypų bendrasavininkis, turi teisę juos valdyti, jais naudotis ir disponuoti. Nei bendrasavininkiai, nei kreditoriai nesikreipė į teismą dėl dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Taip pat nebuvo nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypo konkrečiomis dalimis tvarka, kaip numato CK 4. 81 straipsnio 1 dalis. Parduodant skolininko turtą, turi būti nustatyta ne tik idealioji, bet ir realioji šio turto dalis, kuri šios bylos atveju nenustatyta, nors CPK 406 straipsnis suteikia teismo antstoliui teisę kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. N-s pareiškėjas K. Rakauskas skunde nesuformulavo reikalavimo tam tikrus teismo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimo matyti, jog skundas paduotas dėl teismo antstolio veiksmų, atliktų vykdant žemės sklypų pardavimą iš varžytynių, vykusių 2002 m. balandžio 30 d. N-s byla išnagrinėta neįtraukus pirkėjo F. G-cevičiaus, kaip reikalauja CPK 472 straipsnis, jis nepadavė atskirojo skundo, todėl kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties nelaikė naikintina. Kasaciniu skundu Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais: 1. Teismai nepagrįstai konstatavo CPK 406 straipsnio pažeidimą. Šio straipsnio pagrindu teismo antstolis kreipiasi į teismą dėl dalies turte nustatymo tik tuo atveju, kai skolininko dalis turte nenustatyta, t. y. tik esant bendrajai jungtinei nuosavybei. Pagal teismo antstolio pareiškimą teismas nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. R-e. Civilinio kodekso 4. 80 straipsnio 1 dalis suteikia teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienam bendraturčiui ir jo kreditoriui, tačiau šie subjektai dėl atidalijimo į teismą nesikreipė. Kreiptis į teismą dėl R. Rakausko ir K. Rakausko turto padalijimo teismo antstolis neturėjo pagrindo. 2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesuformuoti atskiri jo ir skolininko sklypai, nenustatytos jų ribos, o pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl dalyko, dėl kurio pareiškėjas nereiškė reikalavimo – dėl pareiškėjo dalies bendrojoje nuosavybėje atidalijimo. 3. Asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Kreipiantis į teismą su skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų, asmens teisės ir teisėti interesai turi būti pažeisti šiais veiksmais (CPK 472 straipsnis). Pareiškėjas K. Rakauskas nenurodė, kodėl jis negali pasinaudoti CK 4. 75 ir 4. 80 straipsniuose jam suteiktomis teisėmis, kokie teismo antstolio veiksmai užkirto kelią nustatyti savo sklypo ribas ir jį suformuoti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atskirajame skunde nurodyto motyvo, jog pareiškėjas turi nurodyti, kokias jo teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidė teismo antstolis. 4. Teismas, priimdamas nutartį CPK 472 straipsnio pagrindu, nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokie teismo antstolio veiksmai pripažįstami neteisėtais, taip pat užkirto kelią tolimesniam vykdomosios bylos vykdymui, nes iš nutarties neaišku, kokių veiksmų turi imtis antstolis. 5. Į teismo posėdį nebuvo kviečiamas pirkėjas, dalyvavęs varžytynėse, nors pirmosios instancijos teismo nutartimi jam sukuriamos teisės ir pareigos, t. y. buvo nuspręsta dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų. Atsiliepimu į kasacinį skundą išieškotojas K. A. B-šauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartį bei nurodo, kad pareiškėjas K. Rakauskas turėjo galimybę atlikti jam priklausančios žemės atidalijimui iš bendrosios nuosavybės būtinus veiksmus, o skųsdamas teismo antstolio veiksmus, vilkina vykdymo procesą. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas K. Rakauskas prašo šį skundą atmesti bei savo prašymą motyvuoja, nurodydamas, kad skolininkui priklausančios žemės dalies pardavimas, nesant sklypo dalių planų, pažeidžia jo teises, nes žemė sklype yra skirtingos kokybės, į jį patenka miškas ir neaišku, kurioje vietoje sklypus įgis pirkėjas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasatoriaus argumentai dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti. Bendroji nuosavybė gali būti jungtinė santuokinė, kai kiekvieno savininko – sutuoktinio dalys nenustatytos ir bendroji dalinė – kai kiekvieno bendraturčio dalys yra nustatytos. D-ių nustatymas bendrojoje nuosavybėje reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies nustatymą daikte, kuri turi atitikti idealiąją teisės dalį. Visiškas bendraturčio dalies nustatymas, t. y. ne tik idealiosios, bet ir realiosios, galimas paties bendraturčio reikalavimu, kai jis siekia be kito bendraturčio sutikimo, pats asmeniškai tvarkyti jam tenkančio bendro daikto dalis, kai pasibaigia bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmeninę jo prievolę, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, jeigu kito jo turimo turto neužtenka. CK 4. 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, lemia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Po bendro turto arešto priverstinis išieškojimas, parduodant bendro daikto dalį varžytynėse, galimas po to, kai bus nustatyta skolininko – bendraturčio dalis bendrame turte, nes kitas bendraturtis, nesvarbu, ar tai sutuoktinis, ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą. Toks nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Materialinės teisės normos reikalavimą nustatyti bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, prieš išieškant iš tos dalies skolas, įgyvendina teismo antstolis 1964 m. CPK 406 straipsnio nustatyta tvarka ir naujojo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Kasatoriaus argumentai, kad šios procesinės teisės normos taikomos tik išieškant iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, nepagrįsti. Kolegija tokį aiškinimą vertina kaip CPK 406 straipsnio taikymo susiaurinimą. Šios teisės normos paskirtis – skolininko dalies turto, kuris yra bendra jo su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas. D-ies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, nesvarbu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Teismo antstolis siūlo išieškotojui bei atskirais atvejais – skolininkui pagal CPK 406 straipsnį (pagal naujojo CPK 667 straipsnį – bendrosios nuosavybės dalyviams) per tam tikrą terminą teisme nusistatyti dalį turte. 1964 m. CPK įpareigoja teismo antstolį imtis priemonių nustatyti tokiai skolininko turto daliai ir tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl turto dalies nustatymo realizuoti tą turto dalį varžytynėse. N-jojo CPK 667 straipsnio 1 dalis pakeitė bendraturčio – skolininko dalies nustatymo tvarką, bet ir šioje normoje nekito pagrindinė nuostata, kad nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą galima tik tada, kai nustatoma jo dalis tame turte. Nagrinėjamoje byloje teismo antstolio veiksmai neatitinka CK 4. 89 straipsnio 1 dalies ir 1964 m. CPK 604 straipsnio reikalavimų. Teismo antstolis realizavo 11 ha ir 16,365 ha žemės sklypus, esančius Molėtų rajone, Vilijočių kaime, kai šie sklypai nebuvo teismo nutartimi nustatyti kaip skolininko R-o Rakausko turto dalis jo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su Kazimieru Rakausku – 54,73 ha žemės sklype, esančiame Molėtų rajone, Vilijočių kaime. Kolegija pažymi, kad nustatant dalį bendrame turte būtina atsižvelgti į bendro daikto įsigijimą bei tos rūšies dalių nustatymui būtinas sąlygas, numatytas specialiosiose teisės normose. Šios bylos atveju žemės sklypų suformavimui keliami reikalavimai kaip pirkimo–pardavimo, nuomos ar įkeitimo objektams, t. y. kad jie būtų suformuoti atskiruose planuose, atitinkamai užregistruoti kadastro įmonėje ir kita (Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, o nuo 2001 m. liepos 1 d. – CK 6. 305 straipsnio 3 dalis, 6. 393 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |