TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 6. Dėl van­dens tie­ki­mo dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­jai
su­tar­čių, kaip var­to­ji­mo su­tar­čių, ir dėl bu­tų sa­vi­nin­kų pa­rei­gos
pa­deng­ti
van­dens nuos­to­lius, at­si­ra­du­sius tie­kiant van­de­nį var­to­to­jams
pri­klau­san­čiais tie­ki­mo tin­klais

Pa­gal Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų
įsta­ty­mo 3 straips­nio 1 da­lį ben­dri­ja yra ne­ko­mer­ci­nis, spe­cia­laus
teis­nu­mo ju­ri­di­nis as­muo, per ku­rį bu­tų sa­vi­nin­kai įgy­ven­di­na sa­vo
daik­ti­nes ir prie­vo­li­nes tei­ses. Pa­gal su­tar­tis tie­kia­mo van­dens
var­to­to­jai yra ne ben­dri­ja, bet bu­tų sa­vi­nin­kai, t. y. fi­zi­niai as­me­nys,
vartojantys van­de­nį sa­vo na­mų ūkio reik­mėms. Bū­tent bu­tų sa­vi­nin­kai,
o ne ben­dri­ja mo­ka už tie­kia­mą van­de­nį. Va­di­na­si, su­tar­ties ob­jek­to
– van­dens – var­to­to­jai yra fi­zi­niai as­me­nys, bet ne ben­dri­ja, o
sudarytosios su­tar­tys tei­si­ne pras­me ver­tin­ti­nos kaip var­to­ji­mo su­tar­tys
ir joms tu­ri bū­ti tai­ko­mos spe­cia­lios tei­sės nor­mos, tai­ko­mos var­to­ji­mo
su­tar­tims.
Nuo eks­plo­a­ta­vi­mo ri­bos iki bu­tų van­duo
tie­kia­mas bu­tų sa­vi­nin­kams ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se
pri­klau­san­čiais tin­klais. Jei­gu van­dens nuos­to­liai at­si­ran­da tie­kiant
van­de­nį var­to­to­jams pri­klau­san­čiais tie­ki­mo tin­klais, tai šiuos nuos­to­lius
pri­va­lo pa­deng­ti tų tin­klų sa­vi­nin­kai, t. y. bu­tų sa­vi­nin­kai. To­kia
bu­tų sa­vi­nin­kų pa­rei­ga at­si­ran­da Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4. 76 ir 4. 82
straips­nių bei Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo 4
straips­nio 4 da­lies pa­grin­du. B- ku­rio bu­to sa­vi­nin­kas kar­tu yra ben­dro­sios
da­li­nės nuo­sa­vy­bės sub­jek­tas. To­dėl jis pa­gal daik­ti­nės tei­sės nor­mas
pri­va­lo pa­deng­ti iš­lai­das, su­si­ju­sias su ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės
eks­plo­a­ta­vi­mu.

                                                        Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–579/2003
                                                        By­lų ka­te­go­ri­ja 37. 1; 37. 6; 40. 2;
40. 5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. ge­gu­žės 12 d.
                                                   Vil­nius          

Lie­tu­vos Aukščiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: Te­odo­ros
Stau­gai­tie­nės (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kė), V-o M-o (pra­ne­šė­jas)
ir A-o S-­niš­kio,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieško­vo 257–osios dau­gia­bu­čio
na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­jos ir at­sa­ko­vo UAB „Vil­niaus van­de­nys“ ka­sa­ci­nius
skun­dus dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo 257–osios dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­jos
ieš­ki­nį at­sa­ko­vams UAB „Vil­niaus van­de­nys“, UAB „Vil­niaus ener­gi­ja“,
tre­tie­siems as­me­nims Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei, UAB „Ter­mo­ma­ti­ka“
dėl pri­pa­ži­ni­mo tie­kė­jais, san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo iš da­lies ne­ga­lio­jan­čiais,
tei­si­nių san­ty­kių mo­di­fi­ka­vi­mo; by­lo­je da­ly­vau­ja Na­cio­na­li­nė
var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos ta­ry­ba prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos.
Pa­gal 2002 m. va­sa­rio 28 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo 8 straips­nį by­la ka­sa­ci­ne tvar­ka nag­ri­nė­ja­ma pa­gal 1964
m. CPK tei­sės nor­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t
a t ė :

Ieš­ko­vas – 257–oji dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų
ben­dri­ja (to­liau – 257–oji DNSB ar­ba Ben­dri­ja) – 2001 m. ba­lan­džio 2 d.
krei­pė­si su ieš­ki­niu į teis­mą ir nu­ro­dė, kad Ben­dri­ja su UAB „Vil­niaus
van­de­nys“ yra su­da­riu­si dvi su­tar­tis dėl van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų
ša­li­ni­mo: 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­tį Nr. 42A dėl šal­to van­dens karš­tam
van­de­niui ruoš­ti tie­ki­mo ir 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­tį Nr. 42 dėl
šal­to van­dens tie­ki­mo. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, kai ku­rios mi­nė­tų su­tar­čių
nuo­sta­tos ne­ati­tin­ka ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų, to­dėl jos tu­ri bū­ti
pri­pa­žin­tos ne­ga­lio­jan­čio­mis kaip ne­ati­tin­kan­čios įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų
(1964 m. CK 47 straips­nis). Ieš­ko­vas nu­ro­dė, jog abie­jų su­tar­čių 4. 1
punk­to 2 ir 3 da­lys bei 4. 2 punk­tas įtvir­ti­na mo­kes­čių už van­de­nį nu­sta­ty­mo
kiek­vie­nam na­mo bu­tui tvar­ką, pa­gal ku­rią na­mo su­var­to­ti van­dens
kie­kiai nu­sta­to­mi pa­gal na­mo įva­di­nį van­dens skai­tik­lį (kiek­vie­nai
van­dens rū­šiai – at­ski­ras skai­tik­lis), ir na­mo su­var­to­tą van­dens kie­kį
bu­tams tu­ri pa­skirs­ty­ti Ben­dri­ja. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, to­kiu bū­du Ben­dri­ja
tu­ri pri­si­im­ti van­dens nu­te­kė­ji­mus, ava­ri­jų bei ki­tus nuos­to­lius,
šiuos nuos­to­lius pa­skirs­ty­ti bu­tams, tai­gi pa­gal mi­nė­tas su­tar­tis
gy­ven­to­jai ver­čia­mi mo­kė­ti už ne­su­var­to­tą van­de­nį. Ieš­ko­vas nu­ro­dė,
jog to­kia tvar­ka prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1507 (to­liau – Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas
Nr. 1507) 1. 4 punk­tui, kad gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se mo­kes­tis už šal­tą
bei karš­tą van­de­nį nu­sta­to­mas pa­gal bu­tų ap­skai­tos prie­tai­sų rod­me­nis,
o jei­gu tų prie­tai­sų nė­ra, – pa­gal van­dens su­nau­do­ji­mo nor­mas. Ieš­ko­vo
tei­gi­mu, vi­so na­mo su­var­to­to van­dens kie­kiai tu­ri bū­ti nu­sta­to­mi
kaip vi­sų bu­tų su­var­to­tų van­dens kie­kių su­ma, o už bu­tų ri­bų at­si­ra­du­sius
nuos­to­lius tu­ri pri­si­im­ti „Vil­niaus van­de­nys“ (1964 m. CK 327 straips­nis,
Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr. 1507). Be to, Ben­dri­ja ne­ga­li pa­deng­ti jo­kių
nuos­to­lių dar ir dėl to, kad ji yra ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, ne­ga­li už­si­im­ti
ki­ta veik­la, ne­su­si­ju­sia su na­mo val­dy­mu, nau­do­ji­mu, prie­žiū­ra ir
tvar­ky­mu (Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo 3 straips­nis),
tai­gi Ben­dri­ja ne­tu­ri ir ne­ga­li tu­rė­ti ki­to­kių lė­šų be tų, ku­rias
su­ren­ka iš gy­ven­to­jų, ir mi­nė­ti van­dens nuos­to­liai au­to­ma­tiš­kai
per­ke­lia­mi vis tiek gy­ven­to­jams. Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, jog gin­či­ja­mų
su­tar­čių 1. 1 punk­tų nuo­sta­ta, kad tie­kė­jas tie­kia van­de­nį „. . . iki su­tar­ty­je
nu­ro­dy­tų eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų“ bei 2. 3 punk­tų nuo­sta­ta, kad „už ap­skai­tos
prie­tai­so pa­tik­rą at­sa­ko jo sa­vi­nin­kas“ ne­ati­tin­ka pa­čių su­tar­čių
bei Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 1507 pras­mės bei rai­dės. Ieš­ko­vo tei­gi­mu,
mi­nė­tos su­tar­tys yra tie­ki­mo var­to­ji­mo su­tar­tys, ir tie­kė­jas yra
„Vil­niaus van­de­nys“, o var­to­to­jai – at­ski­ri Ben­dri­jos na­mo bu­tai,
bet ne Ben­dri­ja. Ben­dri­ja šiuo at­ve­ju yra tik at­si­skai­ty­mo už bu­tuo­se
su­var­to­tą van­de­nį tar­pi­nin­kė, o ne van­dens tie­ki­mo tar­pi­nin­kė, ir
ji van­dens bu­tams ne­tie­kia: Su­tar­čių 4. 6, 4. 8 punk­tais tie­kė­jas įsi­pa­rei­go­jo
abo­nen­tui mo­kė­ti už ben­dro gy­ve­na­ma­ja­me pa­sta­te su­var­to­to šal­to
van­dens kie­kio pa­skirs­ty­mą, t. y. už jau su­var­to­to bu­tuo­se van­dens ap­skai­tos
tvar­ky­mą, gy­ven­to­jų in­for­ma­vi­mą, duo­me­nų pa­tei­ki­mą, mo­kė­ji­mų
kon­tro­lę. Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, jog pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo
Nr. 1507 1. 4 punk­tą
gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se mo­kes­tis už van­de­nį nu­sta­to­mas pa­gal bu­tų
ap­skai­tos prie­tai­sų (ne pa­gal na­mo įva­di­nio skai­tik­lio) rod­me­nis,
ir mi­nė­tus ap­skai­tos prie­tai­sus sa­vo lė­šo­mis eks­plo­a­tuo­ja (kei­čia,
re­mon­tuo­ja ir pan. ) tie­kė­jai (Nu­ta­ri­mo 1. 2, 1. 3, 1. 4, 2. 1, 2. 2 punk­tai),
o pa­tal­pų sa­vi­nin­kai at­sa­ko tik už mi­nė­tų prie­tai­sų ap­sau­gą (Nu­ta­ri­mo
2. 3 punk­tas). Tai­gi van­dens ap­skai­tos prie­tai­sus per­ka, įren­gia bei
kei­čia sa­vo lė­šo­mis tie­kė­jai, ku­rie yra su­da­rę su var­to­to­jais van­dens
tie­ki­mo ir var­to­ji­mo su­tar­tis, ir gin­čo at­ve­ju van­dens tie­kė­jas
yra „Vil­niaus van­de­nys“, o var­to­to­jai – Ben­dri­jos bu­tų sa­vi­nin­kai,
ku­rie su­tar­tį su van­dens tie­kė­ju yra su­da­rę per at­sto­vą, t. y. Ben­dri­ją;
Ben­dri­ja, kaip bu­tų sa­vi­nin­kų at­sto­vas, tar­pi­nin­kau­ja pas­ta­rie­siems
at­si­skai­tant su tie­kė­ju. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, van­dens tie­kė­jas – „Vil­niaus
van­de­nys“ – tie­kia van­de­nį iki pat var­to­to­jų, t. y. iki vi­sų na­mo bu­tų,
tai­gi tie­kė­jas tu­ri vyk­dy­ti ir Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me Nr. 1507 nu­ma­ty­tas
tie­kė­jo pa­rei­gas: nu­pirk­ti, įreng­ti, keis­ti van­dens skai­tik­lius, or­ga­ni­zuo­ti
jų met­ro­lo­gi­nę pa­tik­rą, ir vi­sa tai at­lik­ti sa­vo lė­šo­mis (Vy­riau­sy­bės
nu­ta­ri­mo Nr. 1507 1. 2,
1. 3, 2. 1, 2. 2 p. ), to­dėl Su­tar­čių 1. 1 bei 2. 3 punk­tų nuo­sta­tos prieš­ta­rau­ja
Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mui Nr. 1507, tu­ri bū­ti pri­pa­žin­tos ne­ga­lio­jan­čio­mis.
Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, jog 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­ties Nr. 42A 4. 4
punk­te nu­sta­ty­ta 0,2 proc. dels­pi­ni­gių nor­ma už kiek­vie­ną pra­dels­tą
die­ną yra ne­pro­por­cin­gai di­de­lė ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už su­tar­ties
ne­vyk­dy­mą. Be to, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio
25 d. nu­ta­ri­mo Nr. 124 3. 4
punk­te nu­ma­ty­ti 0,04 proc. dy­džio dels­pi­ni­giai bei pa­pil­do­mos leng­va­tos
so­cia­liai rem­ti­niems as­me­nims. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, vi­sos gin­či­ja­mos
su­tar­čių są­ly­gos įra­šy­tos į su­tar­tis ne ieš­ko­vo va­lia, jos yra stan­dar­ti­nės
to­kio po­bū­džio su­tar­čių są­ly­gos, ku­rios su ieš­ko­vu ne­bu­vo ap­tar­tos
in­di­vi­du­a­liai, ir jos yra ne­są­ži­nin­gos pa­slau­gų tei­ki­mo są­ly­gos,
nes įtvir­ti­na pa­slau­gų tei­kė­jo ir var­to­to­jo abi­pu­sių tei­sių bei pa­rei­gų
ne­ly­gy­bę var­to­to­jo ne­nau­dai. Be to, mi­nė­tos su­tar­čių są­ly­gos yra
dis­kri­mi­na­ci­nės Ben­dri­jos na­rių at­žvil­giu, ly­gi­nant su gy­ven­to­jais
na­mų, ku­riuos ap­tar­nau­ja Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės se­niū­ni­jų
įmo­nės, nes pas­ta­rie­ji be­są­ly­giš­kai at­si­skai­to Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo
Nr. 1507 nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­gal Var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo įsta­ty­mo
9 straips­nį pa­slau­gų tei­ki­mo su­tar­čių są­ly­gos ne­ga­li prieš­ta­rau­ti
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mams, ir tai yra im­pe­ra­ty­vi tei­sės nor­ma,
to­dėl su­tar­tys, ne­ati­tin­kan­čios šios tei­sės nor­mos, yra ne šiaip sau
ne­ga­lio­jan­čios, bet nie­ki­nės. Ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė, jog, su­da­rant
su­tar­tis, „Vil­niaus van­de­nys“ su­klai­di­no Ben­dri­ją, nes gin­či­ja­mų
at­si­skai­ty­mo už pa­tiek­tą van­de­nį są­ly­gų prak­ti­ko­je ne­tai­kė (1964
m. CK 56 straips­nis). Be to, su­da­rant ir tai­kant 1999 m. su­tar­tį Nr. 42A,
yra ap­gau­lės po­žy­mių: „Vil­niaus van­de­nys“ stai­ga pra­dė­jo tai­ky­ti at­si­skai­ty­mą
pa­gal įva­di­nį skai­tik­lį, tai anks­čiau nie­ka­da ne­bu­vo tai­ko­ma (1964
m. CK 57 straips­nis). Ieš­ko­vas, rem­da­ma­sis 1964 m. CK 6, 47, 59, 60, 327
straips­niais, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d.
nu­ta­ri­mu Nr. 1507, pra­šė teis­mą:
1. Pri­pa­žin­ti iš da­lies ne­ga­lio­jan­čiais
nuo su­tar­čių su­da­ry­mo mo­men­to SP UAB „Vil­niaus van­de­nys“ ir 257–osios
DNSB su­da­ry­tas van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų nu­ve­di­mo 1999 m. spa­lio
27 d. su­tar­ties Nr. 42A bei 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­ties Nr. 42 nuo­sta­tas
bei punk­tus:
1. 1. Su­tar­čių 4. 1 punk­to 2 ir 3 da­lis.
1. 2. Su­tar­čių 4. 2 punk­tą.
1. 3. Su­tar­čių 1. 1 punk­to nuo­sta­tą „. . . iki
su­tar­ty­je nu­ro­dy­tų eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų“.
1. 4. Su­tar­čių 2. 3 punk­to nuo­sta­tą „Už ap­skai­tos
prie­tai­so pa­tik­rą at­sa­ko jo sa­vi­nin­kas“.
1. 5. Su­tar­ties Nr. 42A 4. 4 punk­to nuo­sta­tą
„Lai­ku ne­ap­mo­kė­jus są­skai­tų, už kiek­vie­ną už­dels­tą die­ną ima­mi 0,2
proc. dels­pi­ni­gių“.
2. Mo­di­fi­kuo­ti abi su­tar­tis, jų 1. 1 punk­te
vie­to­je „. . . iki su­tar­ty­je nu­ro­dy­tų eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų“ įra­šant
„. . . iki van­dens skai­tik­lių bu­tuo­se“.
3. Pri­pažin­ti, kad:
3. 1. Šal­to van­dens tie­kė­jas pa­gal 2000 m.
ba­lan­džio 21 d. su­tar­tį Nr. 42 Ben­dri­jos na­mo bu­tams yra UAB „Vil­niaus
van­de­nys“ su vi­so­mis tie­kė­jo pa­rei­go­mis pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mą Nr. 1507.
3. 2. Van­dens – karš­to van­dens ba­zi­nio kom­po­nen­to
– tie­kė­jas Ben­dri­jos na­mo bu­tams pa­gal 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­tį
Nr. 42A yra UAB „Vil­niaus van­de­nys“ su vi­so­mis tie­kė­jo pa­rei­go­mis pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 1507, kiek tai su­si­ję su pa­čiu van­de­niu, jo ap­skai­ta, jo nuos­to­liais,
ap­skai­tos prie­tai­sais;
3. 3. Ant­ro­jo karš­to van­dens kom­po­nen­to –
su karš­tu van­de­niu tie­kia­mos ši­lu­mos – tie­kė­jas Ben­dri­jos na­mo bu­tams
pa­gal 1999 m. lap­kri­čio 29 d. su­tar­tį Nr. 20233 su pa­pil­do­mu su­si­ta­ri­mu
yra UAB „Vil­niaus ši­lu­mos tin­klai“ su vi­so­mis tie­kė­jo pa­rei­go­mis pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 1507, kiek tai su­si­ję su karš­tu van­de­niu tie­kia­ma ši­lu­ma, jos ap­skai­ta,
nuos­to­liais, ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sais; nuo 2002 m. ba­lan­džio 1
d. tie­kė­jas šia­me punk­te iš­dės­ty­to­mis są­ly­go­mis yra UAB „Vil­niaus
ener­gi­ja“.
4. Ne­sant ga­li­my­bės pri­pa­žin­ti rei­ka­la­vi­mų,
iš­dės­ty­tų 3 punk­te, iš­spręs­ti klau­si­mą, kas yra tie­kė­jas: 1) šal­to
van­dens, 2) van­dens – karš­to van­dens ba­zi­nio kom­po­nen­to, 3) ant­ro­jo
karš­to van­dens kom­po­nen­to – su karš­tu van­de­niu tie­kia­mos ši­lu­mos –
Ben­dri­jos na­mo bu­tams su vi­so­mis tie­kė­jų pa­rei­go­mis pa­gal Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mą Nr. 1507.
Vil­niaus mies­to 3–ia­sis apy­lin­kės teis­mas
2002 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mu ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas spren­di­me
nu­ro­dė, kad dau­gia­bu­čio na­mo ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tai pri­klau­so
pa­tal­pų sa­vi­nin­kams ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se, ir ben­dro­sios
nuo­sa­vy­bės tei­sės da­ly­viai pri­va­lo šią sa­vo nuo­sa­vy­bę iš­lai­ky­ti,
pri­žiū­rė­ti bei at­sa­ky­ti už dėl ne­tin­ka­mos prie­žiū­ros at­si­ra­du­sius
nuos­to­lius. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad dau­gia­bu­čio na­mo in­ži­ne­ri­nė
įran­ga, t. y. vi­daus van­den­tie­kio bei ka­na­li­za­ci­jos tin­klai, ki­ta
tech­ni­nė įran­ga, yra Ben­dri­jos na­rių ben­dro­ji da­li­nė nuo­sa­vy­bė, ku­rią
eks­plo­a­tuo­ja Ben­dri­ja (Ben­dri­jos įsta­tų 5. 5, 6. 1 punk­tai). Teis­mas
kon­sta­ta­vo, jog „Vil­niaus van­de­nys“ tie­kia van­de­nį pa­gal tech­ni­nes
są­ly­gas, ga­ran­tuo­ja van­dens spau­di­mą ir ko­ky­bę iki sa­vo eks­plo­a­ta­ci­jos
ri­bų, o už van­dens pa­te­ki­mą pas var­to­to­jus – ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės
sub­jek­tus – at­sa­ko as­muo, eks­plo­a­tuo­jan­tis įren­gi­nius, gin­čo at­ve­ju
– 257–oji DNSB, tai­gi Su­tar­čių 1. 1 punk­tas yra tei­sė­tas. Be to, pa­gal Su­tar­čių
2. 1 punk­tą Tie­kė­jas ir Abo­nen­tas, vyk­dy­da­mi su­tar­tis, va­do­vau­ja­si
Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo tai­syk­lė­mis, ir pa­gal mi­nė­tų Tai­syk­lių
4. 2 punk­tą Tie­kė­jas, t. y. „Vil­niaus van­de­nys“, at­sa­ko tik už jo ba­lan­se
esan­čių van­den­tie­kio bei nuo­te­kų tin­klų ir įren­gi­nių eks­plo­a­ta­vi­mą,
ava­ri­jų lik­vi­da­vi­mą bei ge­ria­mo van­dens ko­ky­bę tin­kle. Teis­mas nu­ro­dė,
jog „Vil­niaus van­de­nys“ eks­plo­a­tuo­ja įren­gi­nius iki įva­di­nio skai­tik­lio,
nes 257–oji DNSB nė­ra per­da­vu­si „Vil­niaus van­de­nims“ eks­plo­a­tuo­ti sa­vo
įren­gi­nių, tai­gi van­dens tie­ki­mas už įva­di­nio skai­tik­lio yra Ben­dri­jos
ži­nio­je, ir ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mai pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu Su­tar­čių
1. 1 punk­tą bei pri­pa­žin­ti „Vil­niaus van­de­nis“ tie­kė­ju iki van­dens
skai­tik­lių bu­tuo­se yra ne­pa­grįs­ti. Teis­mas nu­spren­dė at­mes­ti ieš­ko­vo
rei­ka­la­vi­mus nu­sta­ty­ti ju­ri­di­nę reikš­mę tu­rin­čius fak­tus, nes jie
nu­sta­to­mi ypa­tin­go­sios tei­se­nos tvar­ka, be to, ieš­ko­vas ne­nu­ro­do,
ko­kias tei­si­nes pa­sek­mes su­kels šių fak­tų nu­sta­ty­mas. Teis­mas taip
pat pa­žy­mė­jo, kad Vil­niaus mies­to val­dy­bos 1998 m. spren­di­mu Nr. 2230
bei 2001 m. spren­di­mu Nr. 356V nu­sta­ty­ta, jog van­dens tie­kė­jai yra tie
sub­jek­tai, ku­rie eks­plo­a­tuo­ja įren­gi­nius, tai­gi ga­lio­jan­čiais vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­to ak­tais jau yra nu­sta­ty­ti tie­kė­jai. Teis­mas
nu­ro­dė, kad 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­ties Nr. 42 pa­grin­du Ben­dri­ja
at­si­skai­to su „Vil­niaus van­de­ni­mis“ už fak­tiš­kai su­var­to­tą šal­to
van­dens kie­kį, ku­ris ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal bu­tuo­se įreng­tų šal­to
van­dens ap­skai­tos prie­tai­sų rod­me­nis, o jei­gu bu­tuo­se to­kie prie­tai­sai
ne­įreng­ti, – pa­gal sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­tas šal­to van­dens su­var­to­ji­mo
nor­mas, nors pa­gal Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo tai­syk­lių 12. 10 punk­tą
Abo­nen­tas už su­var­to­tą šal­tą van­de­nį ir nuo­te­kas su Tie­kė­ju at­si­skai­to
tik pa­gal įva­di­nio skai­tik­lio pa­ro­dy­mus. Be to, Ben­dri­ja, abe­jo­da­ma
są­skai­tų tei­sin­gu­mu, tu­ri tei­sę per 15 die­nų pa­teik­ti „Vil­niaus van­de­nims“
pre­ten­zi­ją, ir, jei­gu fak­tiš­kai su­nau­do­to van­dens kie­kis ne­ati­tin­ka
van­dens kie­kio pa­gal gy­ven­to­jų bu­tuo­se įreng­tų ap­skai­tos prie­tai­sų
pa­ro­dy­mus, skir­tu­mas yra kom­pen­suo­ja­mas. Teis­mas taip pat nu­ro­dė,
jog „Vil­niaus van­de­nys“ tie­kia Ben­dri­jai ir šal­tą van­de­nį, ku­ris yra
ža­lia­va karš­tam van­de­niui ruoš­ti, o Ben­dri­ja mi­nė­tą van­de­nį nu­krei­pia
„Vil­niaus ener­gi­jai“. Teis­mas nu­spren­dė, jog „Vil­niaus van­de­nys“ yra
šal­to van­dens karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kė­jas iki jų at­skai­to­my­bės
ri­bos, t. y. iki įva­di­nio skai­tik­lio prieš van­dens pa­šil­dy­tu­vą, to­dėl
ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas pri­pa­žin­ti „Vil­niaus van­de­nis“ šal­to van­dens
karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kė­ju iki van­dens skai­tik­lių bu­tuo­se yra
ne­pa­grįs­tas. Teis­mas taip pat kon­sta­ta­vo ieš­ko­vą ne­pa­tei­kus įro­dy­mų,
jog gin­či­ja­mos su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos dėl ap­gau­lės ir su­kly­di­mo,
nes mi­nė­tas su­tar­tis ša­lys pa­si­ra­šė ge­ra­no­riš­kai, taip pat su­ta­rė
dėl dels­pi­ni­gių dy­džio, ieš­ko­vas nie­ka­da ne­si­krei­pė dėl mi­nė­tų su­tar­čių
nu­trau­ki­mo, ir teis­mas ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­ti­mi iš da­lies
pa­ten­ki­no ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą ir Vil­niaus mies­to 3–io­jo apy­lin­kės
teis­mo 2002 m. ge­gu­žės 3 d. spren­di­mą pa­kei­tė: spren­di­mo da­lį, ku­ria
at­mes­tas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu 1999 m.
spa­lio 27 d. su­tar­ties Nr. 42A 4. 4 punk­tą, pa­nai­ki­no ir šį ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą
iš da­lies pa­ten­ki­no – 4. 4 punk­to nuo­sta­tą „Lai­ku ne­ap­mo­kė­jus są­skai­tų,
už kiek­vie­ną už­dels­tą die­ną ima­mi 0,2 proc. dels­pi­ni­gių“ pa­kei­tė į
„Lai­ku ne­ap­mo­kė­jus są­skai­tų, už kiek­vie­ną už­dels­tą die­ną ima­mi
0,04 proc. dels­pi­ni­gių“; ki­tą spren­di­mo da­lį pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja
nu­tar­ty­je nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas yra ju­ri­di­nis as­muo, ku­rio vie­nas
iš pa­grin­di­nių už­da­vi­nių – na­mo Vil­niu­je, Ogins­kio g. 5, ben­dro­jo
nau­do­ji­mo pa­tal­pų, in­ži­ne­ri­nės įran­gos prie­žiū­ra, eks­plo­a­ta­vi­mas,
re­mon­tas, re­no­va­ci­ja (Ben­dri­jos įsta­tų 1, 4 punk­tai), tai­gi na­mo
van­den­tie­kio, ka­na­li­za­ci­jos, ši­lu­mos tin­klus, vamz­dy­nus, ši­lu­mos
maz­gus, karš­to van­dens ruo­ši­mo įren­gi­nius val­do Ben­dri­ja. Ko­le­gi­ja
pa­žy­mė­jo, kad jau 1997 m. ko­vo 4 d. ieš­ko­vas ir at­sa­ko­vas „Vil­niaus
van­de­nys“ nu­sta­tė van­den­tie­kio bei ka­na­li­za­ci­jos tin­klų eks­plo­a­ta­ci­jos
ri­bas, ku­rios ir yra 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­ties Nr. 42 prie­das, o
su­da­rant 1999 m. lap­kri­čio 29 d. su­tar­tį Nr. 20233, bu­vo pa­si­ra­šy­tas
ši­lu­mos tin­klų eks­plo­a­ta­ci­nės at­sa­ko­my­bės ri­bų ak­tas. Ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, jog pa­gal mi­nė­tus ak­tus „Vil­niaus van­de­nys“ bei „Vil­niaus
ši­lu­mos tin­klai“ (da­bar – „Vil­niaus ener­gi­ja“) pri­si­ė­mė pa­rei­gą
tiek­ti šal­tą van­de­nį ir ši­lu­mos ener­gi­ją iki ak­tuo­se nu­ma­ty­tų eks­plo­a­ta­ci­jos
ri­bų, nes, na­mo sa­vi­nin­kams įkū­rus Ben­dri­ją, šios ben­dro­vės ne­tu­ri
jo­kios ga­li­my­bės eks­plo­a­tuo­ti in­ži­ne­ri­nių įren­gi­nių ar su­si­tar­ti
su ki­ta įmo­ne dėl jų eks­plo­a­ta­vi­mo. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­spren­dė,
kad gin­či­ja­mos su­tar­tys ati­ti­ko jų su­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sius Dau­gia­bu­čių
na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mą, Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo
tai­syk­les, Ši­lu­mos ener­gi­jos var­to­ji­mo tai­syk­les, ir ieš­ko­vas ne­įro­dė,
jog gin­či­ja­mos su­tar­čių są­ly­gos yra ydin­gos ar ne­są­ži­nin­gos. Ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tu­rė­jo pa­grin­do
pri­pa­žin­ti ša­lių su­tar­tis var­to­ji­mo su­tar­ti­mis, o gin­či­ja­mas jų
nuo­sta­tas – ne­są­ži­nin­go­mis bei pa­žei­džian­čio­mis ieš­ko­vo, kaip var­to­to­jo,
tei­ses, nes var­to­to­jas yra fi­zi­nis as­muo (Var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo
įsta­ty­mas, 2000 m. CK 1. 39 straips­nis). Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog 2000 m. ba­lan­džio
21 d. ša­lys su­da­rė su­tar­tį Nr. 42 dėl šal­to ge­ria­mo van­dens ir nuo­te­kų
ša­li­ni­mo, ir Tie­kė­jas „Vil­niaus van­de­nys“ įsi­pa­rei­go­jo tiek­ti van­de­nį
Abo­nen­tui, t. y. ieš­ko­vui, įva­du į na­mą, ku­rį pas­ta­ra­sis eks­plo­a­tuo­ja.
Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, jog, su­da­ry­da­mos mi­nė­tą su­tar­tį, ša­lys nu­sta­tė
tas pa­čias eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bas, dėl ku­rių jau bu­vo su­ta­rę pa­gal
1997 m. ko­vo 18 d. su­tar­tį, tai­gi, su­da­rant 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­tį,
tarp ša­lių jau bu­vo nu­si­sto­vė­ję tei­si­niai san­ty­kiai dėl šal­to van­dens
tie­ki­mo ir nuo­te­kų ša­li­ni­mo, ir nei Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo
tai­syk­lės, nei Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr. 1507 ar ki­ti nor­mi­niai ak­tai
ne­nu­ma­tė, jog tie­kė­jo eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bos yra gy­ven­to­jų bu­tuo­se
esan­tys van­dens skai­tik­liai. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog na­mo in­ži­ne­ri­nius
tin­klus eks­plo­a­tuo­ja ieš­ko­vas, ir jis pri­va­lo už­tik­rin­ti šal­to van­dens
pa­te­ki­mą į gy­ven­to­jų bu­tus nuo su­tar­tos su tie­kė­ju ri­bos, taip pat
už­tik­rin­ti tin­ka­mą in­ži­ne­ri­nių tin­klų prie­žiū­rą, kad ne­bū­tų ava­ri­jų,
van­dens nu­te­kė­ji­mų; tuo tar­pu tie­kė­jas ne­ga­li da­ry­ti jo­kios įta­kos
mi­nė­tų in­ži­ne­ri­nių tin­klų eks­plo­a­ta­ci­jai, tai­gi su­var­to­tas van­dens
kie­kis pa­grįs­tai nu­sta­to­mas pa­gal įva­di­nio skai­tik­lio pa­ro­dy­mus.
Be to, iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, jog at­sa­ko­vas po Su­tar­ties su­da­ry­mo
ne­rei­ka­la­vo ap­mo­kė­ti už per­tek­li­nį šal­tą van­de­nį, t. y. van­dens
kie­kį, ku­ris vir­ši­jo gy­ven­to­jų su­nau­do­tą van­de­nį pa­gal bu­tų ap­skai­tos
prie­tai­sų rod­me­nis, ir fak­tiš­kai mo­kes­tis už van­de­nį ima­mas pa­gal
bu­tuo­se esan­čių ap­skai­tos prie­tai­sų pa­ro­dy­mus. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne,
Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr. 1507 reg­la­men­tuo­ja mo­kes­čių už šal­tą,
karš­tą van­de­nį, du­jas ir kt. ap­skai­čia­vi­mo tvar­ką, tuo tar­pu van­dens
tie­ki­mo klau­si­mus re­gu­liuo­ja Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo tai­syk­lės.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog gin­či­ja­ma su­tar­ti­mi van­dens ap­skai­tos
vie­ta pa­grįs­tai nu­sta­ty­ta ši­lu­mos maz­ge, kur yra van­dens ap­skai­tos
skai­tik­lis, ku­ris yra Tie­kė­jo nuo­sa­vy­bė, ir už jo pa­tik­rą at­sa­ko
„Vil­niaus van­de­nys“, tai­gi su­var­to­tas van­dens kie­kis nu­sta­to­mas pa­gal
įva­di­nio van­dens skai­tik­lio pa­ro­dy­mus, o Abo­nen­tas, t. y. ieš­ko­vas,
pa­skirs­to gy­ve­na­ma­ja­me pa­sta­te su­var­to­to šal­to van­dens kie­kį na­mo
gy­ven­to­jams sa­vo nu­sta­ty­ta tvar­ka, to­dėl nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti
ne­ga­lio­jan­čiais Su­tar­ties 2. 3, 4. 1, 4. 2 punk­tus, taip pat pa­keis­ti 1. 1
punk­to nuo­sta­tą, kad eks­plo­a­ta­ci­jos ri­ba – van­dens skai­tik­liai bu­tuo­se.
Dėl 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­ties Nr. 42A ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog ši su­tar­tis
bu­vo su­da­ry­ta po to, kai ieš­ko­vas 1999 m. rug­sė­jo mė­ne­sį at­li­ko ši­lu­mos
maz­go re­no­va­ci­ją ir sa­vo lė­šo­mis įren­gė ne­pri­klau­so­mą šil­dy­mo ir
karš­to van­dens sis­te­mą, tai­gi to­kiu bū­du ieš­ko­vas iš es­mės at­si­sa­kė
cen­tra­li­zuo­to karš­to van­dens tie­ki­mo. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, jog nai­kin­ti
Su­tar­ties punk­tą dėl eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų bei ap­skai­tos prie­tai­so
pa­tik­ros nė­ra pa­grin­do ir dėl to, kad ieš­ko­vas ap­tar­nau­ti ne­pri­klau­so­mą
ši­lu­mos punk­tą, šal­to van­dens įva­di­nį maz­gą, van­den­tie­kio tin­klus
pa­ve­dė UAB „Ter­mo­ma­ti­ka“, tai­gi ir dėl šios prie­žas­ties „Vil­niaus van­de­nys“
ne­ga­li įta­ko­ti karš­to van­dens pa­te­ki­mo ieš­ko­vo eks­plo­a­tuo­ja­mo
na­mo gy­ven­to­jams, to­dėl Su­tar­ti­mi ša­lys pa­grįs­tai su­ta­rė mo­kė­ti
už van­de­nį pa­gal įva­di­nio skai­tik­lio rod­me­nis. Ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė,
jog, kas yra van­dens tie­kė­jas ir ko­kia tvar­ka yra tie­kia­mas van­duo, ša­lys
su­si­ta­rė Su­tar­ti­mi, be to, tai yra nu­ma­ty­ta Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo
tai­syk­lė­se; 1999 m. lap­kri­čio 29 d. su­tar­ty­je aiš­kiai nu­ma­ty­ta, kad
ši­lu­mos ener­gi­ja tie­kia­ma šil­dy­mui bei karš­tam van­de­niui, ir „Vil­niaus
ener­gi­ja“ cen­tra­li­zuo­tai ieš­ko­vui karš­to van­dens ne­tie­kia, nes to­kia
bu­vo ieš­ko­vo va­lia. Kar­tu ko­le­gi­ja nu­spren­dė, jog Su­tar­ties Nr. 42A
4. 4 punk­te nu­sta­ty­ti per di­de­li dels­pi­ni­giai už lai­ku ne­ap­mo­kė­tas
pa­slau­gas, to­dėl šis Su­tar­ties punk­tas keis­ti­nas, nu­sta­tant 0,04
proc. dels­pi­ni­gius už kiek­vie­ną už­dels­tą at­si­skai­ty­ti die­ną (2000
m. CK 1. 5 straips­nis). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog ape­lia­ci­nio
skun­do mo­ty­vais yra pa­grin­das pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mo da­lį, ku­ria at­mes­tas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas dėl
dels­pi­ni­gių, ir šį rei­ka­la­vi­mą iš da­lies pa­ten­kin­ti, tuo tar­pu ki­ta
spren­di­mo da­lis pa­lik­ti­na ne­pa­keis­ta.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas – 257–oji DNSB
– pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus mies­to 3–io­jo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. ge­gu­žės
3 d. spren­di­mą, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­ties da­lį, ku­riais at­mes­ti
ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mai, pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ten­ki­nant ieš­ki­nį
vi­siš­kai. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Teis­mai ne­tei­sin­gai in­ter­pre­ta­vo tei­sės
ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius su­tar­čių kva­li­fi­ka­vi­mą. Teis­mai gin­čo
su­tar­čių ga­lu­ti­nai taip ir ne­kva­li­fi­ka­vo: neig­da­mi, kad jos yra var­to­ji­mo
su­tar­tys, teis­mai vis­gi ne­pa­va­di­no jų (ko­mer­ci­nė­mis) did­me­ni­nio
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mis, nors yra tik šios dvi al­ter­na­ty­vos
(žr. Su­tar­čių kla­si­fi­ka­vi­mo sche­mą, b. l. 125). Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas vi­siš­kai ne­pa­si­sa­kė dėl ieš­ko­vo mo­ty­vų apie 1980 m. Ro­mos
kon­ven­ci­jos „Dėl su­tar­ti­nėms prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės“ 5
straips­nio 1 da­lies ir 2000 m. CK 1. 39 straips­nio 1 da­lies teks­tų ne­ati­ti­ki­mą,
tuo tar­pu bū­tent dėl mi­nė­to CK straips­nio dvi­pras­miš­ku­mo Na­cio­na­li­nė
var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos ta­ry­ba ne­tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­ja gin­čo
su­tar­tis (b. l. 89 ir 163) ir ne­gi­na var­to­to­jų – dau­gia­bu­čių na­mų, ku­riuos
val­do ben­dri­jos, gy­ven­to­jų in­te­re­sų.
2. Gin­čo su­tar­tys yra var­to­ji­mo – ener­gi­jos
pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tys, kur var­to­to­jai yra fi­zi­niai as­me­nys
– Ben­dri­jos na­riai, o par­da­vė­jai (tie­kė­jai) yra at­sa­ko­vai. Ben­dri­ja
mi­nė­tas su­tar­tis pa­si­ra­šė ar­ba kaip įsta­ty­mi­nis Ben­dri­jos na­rių
at­sto­vas, at­sto­vau­jan­tis įsta­ty­mo pa­grin­du (CK 2. 132 straips­nio 2 da­lis),
ar­ba tai yra su­tar­tys tre­čių­jų as­me­nų – Ben­dri­jos na­rių – nau­dai (CK
6. 191 straips­nis), t. y. Ben­dri­ja iš­ly­go, kad prie­vo­lė bū­tų at­lie­ka­ma
pa­tal­pų sa­vi­nin­kams – fi­zi­niams as­me­nims, Ben­dri­jos na­riams, ir
ener­gi­ja tie­kia­ma jiems. Tai, kad nei at­sto­va­vi­mas, nei iš­ly­ga su­tar­ty­se
ne­pa­mi­nė­ti, yra dar vie­nas stan­dar­ti­nių su­tar­čių są­ly­gų ren­gė­jų
dar­bo de­fek­tas (žr. b. l. 118–120, 125), bet tai ne­tu­rė­tų bū­ti kliū­tis
šias su­tar­tis mo­di­fi­kuo­ti.
3. Teis­mai ne­tai­kė Var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo
įsta­ty­mo 11 straips­nio 3 da­lies. Vi­sos gin­či­ja­mos su­tar­čių są­ly­gos
bu­vo pri­mes­tos ieš­ko­vui kaip stan­dar­ti­nės, ne­bu­vo in­di­vi­du­a­liai
ap­tar­tos, ir įro­dy­ti, kad mi­nė­tos są­ly­gos bu­vo ap­tar­tos in­di­vi­du­a­liai,
tu­ri par­da­vė­jas (2000 m. CK 6. 188 straips­nis).
4. Teis­mai ig­no­ra­vo su­tar­čių aiš­ki­ni­mo
tai­syk­les, kad „. . . su­tar­ties są­ly­gos tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mos var­to­to­jų
nau­dai ir su­tar­tį pri­si­jun­gi­mo bū­du su­da­riu­sios ša­lies nau­dai“ (CK
6. 193 straips­nio 4 da­lis). Pri­pa­ži­nus gin­čo su­tar­tis var­to­ji­mo su­tar­ti­mis,
tos jų są­ly­gos, ku­rios ne­ati­tin­ka tei­sės ak­tų (Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo
Nr. 1507 ir kt. ) rei­ka­la­vi­mų, tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tos ne­są­ži­nin­go­mis
var­to­ji­mo su­tar­čių są­ly­go­mis ir tuo pa­grin­du pri­pa­žin­tos ne­ga­lio­jan­čio­mis
(Var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo įsta­ty­mo 9 straips­nis).
5. Teis­mai su­pai­nio­jo są­vo­kas: 1) „tie­ki­mo
ri­ba“ ar­ba „ap­skai­tos taš­kas“ ir 2) „eks­plo­a­ta­ci­nės at­sa­ko­my­bės“
ar­ba „ba­lan­si­nės pri­klau­so­my­bės“ ri­ba. Pir­mo­ji są­vo­ka reiš­kia vie­tą,
iki kur tie­kia­ma ener­gi­ja ir kur sto­vi ap­skai­tos prie­tai­sai, pa­gal ku­riuos
už tie­ki­mą at­si­skai­to­ma. Ant­ro­ji są­vo­ka ne­tu­ri nie­ko ben­dra su
tie­ki­mais ir žy­mi nuo­sa­vy­bės ar­ba eks­plo­a­ta­ci­jos zo­nų pa­si­da­li­ji­mą.
Tiek­ti ga­li­ma ir sve­ti­mais vamz­dy­nais. Pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą
Nr. 1507 ap­skai­tos taš­kai (są­vo­ka iš Ūkio mi­nis­te­ri­jos 1999 m. gruo­džio
21 d. įsa­ky­mu Nr. 424 pa­tvir­tin­tų Tai­syk­lių) yra bu­tų skai­tik­liai, ta­čiau
šių dvie­jų tei­sės ak­tų nor­mų teis­mai ne­tai­kė.
6. Teis­mai ne­tai­kė Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo
Nr. 1507 1. 4 punk­to,
kad gy­ven­to­jai ir už šal­tą, ir už karš­tą van­de­nį tu­ri at­si­skai­ty­ti
pa­gal bu­tų ap­skai­tos prie­tai­sų rod­me­nis, o jei­gu jų nė­ra, – pa­gal sa­vi­val­dy­bės
pa­tvir­tin­tas van­dens su­var­to­ji­mo nor­mas. Teis­mai net­gi kon­sta­ta­vę,
jog „Vil­niaus van­de­nys“ prak­ti­ko­je tai­ko ne Su­tar­ties Nr. 42 nuo­sta­tas,
bet Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 1507 nu­sta­ty­tą tvar­ką (t. y. už šal­tą
van­de­nį lei­džia at­si­skai­ty­ti pa­gal bu­tų skai­tik­lius), ne­pa­nai­ki­no
tų „ne­gy­vų“ (ne­tai­ko­mų) Su­tar­ties Nr. 42 nuo­sta­tų ir to­liau pa­li­ko
na­mo gy­ven­to­jus at­sa­ko­vo ma­lo­nei – no­rės tai­kys Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą
Nr. 1507, no­rės tai­kys Su­tar­ties Nr. 42 nuo­sta­tas.
7. Teis­mai ne­tai­kė Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų
ben­dri­jų įsta­ty­mo 29 straips­nio 2 da­lies, kad ben­dri­jos na­rys ne­pri­va­lo
ap­mo­kė­ti iš­lai­dų, dėl ku­rių jis nė­ra da­vęs su­ti­ki­mo. To­kia teis­mų
po­zi­ci­ja ve­da į ak­la­vie­tę: dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jos
yra ju­ri­di­niai as­me­nys, jų at­sa­ko­my­bė ri­bo­ta tur­tu, ta­čiau dau­ge­lio
ben­dri­jų tur­tas ly­gus nu­liui, tai­gi Ben­dri­jos at­sa­ko­my­bė pa­gal
prie­vo­les ly­gi nu­liui. Jei­gu gy­ven­to­jai, rem­da­mie­si Dau­gia­bu­čių
na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo 29 straips­nio 2 da­li­mi, at­si­sa­kys
mo­kė­ti už nuos­to­li­nį van­de­nį, joks teis­mas ne­pri­teis iš jų šių įsi­sko­li­ni­mų.
8. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tei­sin­gai
iš­si­aiš­ki­no Vil­niaus mies­to val­dy­bos 1998 m. lie­pos 30 d. spren­di­mo
Nr. 1620V 3. 4 punk­tą, kad pa­sta­to sa­vi­nin­kui, eks­plo­a­tuo­jan­čiai or­ga­ni­za­ci­jai
at­si­sa­kius re­konst­ruo­ti ši­lu­mos punk­tą, pas­ta­rie­ji sa­vo pa­sta­te
karš­to van­dens tie­ki­mo pro­ble­mas spren­džia sa­va­ran­kiš­kai. Vil­niaus
mies­to val­dy­bos 1997 m. bir­že­lio 19 d. spren­di­mu bu­vo nu­spręs­ta nai­kin­ti
gru­pi­nes boi­le­ri­nes, ir „Vil­niaus ši­lu­mos tin­klai“ 1999 m. bir­že­lio
4 d. raš­tu ieš­ko­vui pra­ne­šė, kad lik­vi­duo­ja­ma boi­le­ri­nė, iš ku­rios
na­mui cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mas karš­tas van­duo. Lais­vos va­lios rink­tis
cen­tra­li­zuo­tą karš­to van­dens tie­ki­mą ne­be­li­ko. Ben­dri­ja ne­at­si­sa­kė
re­no­vuo­ti na­mo ši­lu­mos punk­tą, tik re­no­va­vo jį sa­vo jė­go­mis, pa­nau­do­da­ma
Ener­gi­jos būs­te tau­py­mo pro­gra­mos da­li­nę pa­ra­mą, ir by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai prie mi­nė­tos skriau­dos na­mo gy­ven­to­jams ban­do pri­dė­ti dar
vie­ną skriau­dą – mo­kė­ti už ne­su­var­to­tą van­de­nį.
9. Gin­čo su­tar­tis pri­pa­ži­nus ko­mer­ci­nė­mis
su­tar­ti­mis tarp dvie­jų ver­sli­nin­kų – „Vil­niaus van­de­nų“ ir 257–osios
DNSB – reikš­tų, jog Ben­dri­ja tie­kia van­de­nį ir ši­lu­mą ko­mer­ci­niais
pa­grin­dais sa­vo na­mo gy­ven­to­jams. To­kiu at­ve­ju kil­tų klau­si­mas, ar
mi­nė­tos su­tar­tys yra tei­sė­tos ul­tra vi­res dok­tri­nos po­žiū­riu.
Pa­gal Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mą Ben­dri­jos tu­ri
spe­cia­lų­jį teis­nu­mą. Su­tar­čių su­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sio 1964 m. CK
26 straips­nis ju­ri­di­niams as­me­nims pri­pa­ži­no tik spe­cia­lų­jį teis­nu­mą.
Pa­gal mi­nė­tą įsta­ty­mą bei 257–osios DNSB įsta­tus ko­mer­ci­nė veik­la Ben­dri­jai
ne­leis­ti­na, kaip prieš­ta­rau­jan­ti jos tiks­lams, tai­gi to­kios ko­mer­ci­nės
su­tar­tys ne­ga­lio­ja (1964 m. CK 49 straips­nis, žr. taip pat A. Ab­ra­ma­vi­čius,
V. M-a-. Įmo­nių va­do­vų tei­si­nė at­sa­ko­my­bė. Vil­nius, 1998. P.
266–269). N-s 2000 m. CK pri­pa­žįs­ta ju­ri­di­niams as­me­nims ben­drą­jį
teis­nu­mą, ta­čiau, ieš­ko­vo nuo­mo­ne, dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­joms
išli­ko spe­cia­lu­sis teis­nu­mas.
10. Teis­mui at­me­tus ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mus
pri­pa­žin­ti gin­čo su­tar­tis var­to­ji­mo su­tar­ti­mis, pri­pa­žin­ti ne­są­ži­nin­go­mis
var­to­ji­mo su­tar­čių są­ly­go­mis gin­či­ja­mas šių su­tar­čių nuo­sta­tas,
ta­da ir tik ta­da rei­kė­tų nag­ri­nė­ti gin­čo su­tar­čių su­da­ry­mo pro­ce­są
su­kly­di­mo ir ap­gau­lės as­pek­tais (1964 m. CK 56, 57 straips­niai). Su­kly­di­mas
ir ap­gau­lė įro­dy­ti že­mes­nių­jų ins­tan­ci­jų teis­mų po­sė­džiuo­se.
11. Teis­mai, at­si­sa­kę pri­pa­žin­ti at­sa­ko­vus
ener­gi­jos (van­dens, ši­lu­mos) tie­kė­jais na­mo pa­tal­pų sa­vi­nin­kams,
ne­tai­kė eko­no­mi­kos bei tei­sės abė­cė­lės ir 2000 m. CK 6. 305; 6. 383 straips­nių.
Par­da­vė­jas (tie­kė­jas) yra tas as­muo, ku­ris par­duo­da ir ku­riam už tas
pre­kes mo­ka­ma (CK 6. 383 straips­nis).
12. Teis­mai, at­si­sa­kę iš­spręs­ti klau­si­mą
dėl ben­dro­vių „Vil­niaus van­de­nys“ ir „Vil­niaus ši­lu­mos tin­klai“ pri­pa­ži­ni­mo
tie­kė­jais iki bu­to, pa­žei­dė CPK 26 ir 29 straips­nius. Dėl mi­nė­tų ben­dro­vių
pri­pa­ži­ni­mo tie­kė­jais jau bu­vo ki­lęs gin­čas, ir tai pa­tvir­ti­na by­lo­je
su­rink­ti įro­dy­mai.
13. Teis­mai, ne­pa­si­sa­kę dėl Ap­lin­kos ir
Ūkio mi­nis­te­ri­jų bei Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos iš­aiš­ki­ni­mų,
pa­žei­dė CPK 73 straips­nio 2 da­lį.
14. Teis­mai pa­žei­dė įro­dy­mų ver­ti­ni­mo
tai­syk­les, teis­mų iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­lo­je esan­čių įro­dy­mų, to­dėl
jų spren­di­mas bei nu­tar­tis ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi pa­grįs­tais ir tei­sė­tais
(CPK 65, 215, 314 straips­niai).
15. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tei­sin­gai
iš­spren­dė ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mą dėl dels­pi­ni­gių nor­mos, pa­keis­da­mas
ją iš 0,2 proc. į 0,04 proc. už kiek­vie­ną už­dels­tą die­ną. Mi­nė­tam spren­di­mui
pa­grįs­ti tiks­lin­ga ša­lia ben­dro­sios 2000 m. CK 1. 5 straips­nio nor­mos
nu­ro­dy­ti spe­cia­li­ą­ją nor­mą – Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 25 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 124, nes ki­taip ne­aiš­ku, ko­dėl teis­mas pri­tai­ko dels­pi­ni­gių nor­mą
bū­tent 0,04 proc. , o ne, pa­vyz­džiui, 0,1 ar 0,01 proc.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas
UAB „Vil­niaus ener­gi­ja“ pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma, kad:
1. Šalys šilu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo su­tar­ty­je
pa­grįs­tai nu­sta­tė, jog „Vil­niaus ener­gi­jos“ in­ži­ne­ri­nių tin­klų eks­plo­a­ta­vi­mo
ri­ba yra na­mo, easnčio Ogins­kio g. 5, iš­ori­nė sie­na. Be to, dėl at­sa­ko­my­bės
ri­bos su­da­ry­tas ak­tas, ku­ris yra Su­tar­ties prie­das.
2. Ša­lių Su­tar­tis ir ak­tas ne­pri­eš­ta­ra­vo
ga­lio­ju­siems įsta­ty­mams, taip pat ati­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo
tai­syk­les. Nei mi­nė­tos Tai­syk­lės, nei Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr.
1507 ne­nu­ma­to, kad tie­kė­jo tin­klų eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bos yra gy­ven­to­jų
bu­tai, tai­gi pats ka­sa­to­rius, eks­plo­a­tuo­da­mas na­mo vi­daus in­ži­ne­ri­nę
įran­gą, už­tik­ri­na karš­to van­dens pa­te­ki­mą į bu­tus.
3. Ka­sa­to­rius sa­vo ini­cia­ty­va at­li­ko
ši­lu­mos maz­go re­no­va­ci­ją ir sa­vo įren­gi­muo­se pats pra­dė­jo ga­min­ti
karš­tą van­de­nį bei tiek­ti jį gy­ven­to­jams į bu­tus, ir „Vil­niaus ener­gi­ja“,
ne­eksp­lo­a­tuo­da­ma van­dens tie­ki­mo in­ži­ne­ri­nių tin­klų, ne­ga­li at­sa­ky­ti
už van­dens tie­ki­mą iki pat gy­ven­to­jų bu­tų.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vas
UAB „Vil­niaus van­de­nys“ pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir teis­mų
spren­di­mą bei nu­tar­ties da­lį, ku­riais at­mes­ti ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mai,
pa­lik­ti ne­pa­keis­tus. At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma, kad:
1. Ieš­ko­vas ne­įro­dė, jog gin­či­ja­mos san­do­rių
da­lys prieš­ta­rau­ja im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mų nor­moms (1964 m. CK 47
straips­nis), taip pat kad gin­čo su­tar­tis ieš­ko­vas pa­si­ra­šė dėl ap­gau­lės
ar es­mi­nio su­kly­di­mo (1964 m. CK 56, 57 straips­niai).
2. Teis­mai pa­grįs­tai gin­čo su­tar­čių ne­lai­kė
var­to­ji­mo su­tar­ti­mis. Su­tar­čių su­da­ry­mo me­tu ga­lio­jęs Var­to­to­jų
tei­sių gy­ni­mo įsta­ty­mas var­to­to­ju pri­pa­ži­no tik fi­zi­nį as­me­nį;
ana­lo­giš­ka var­to­to­jo są­vo­ka pa­teik­ta ir 2000 m. CK1. 39, 6. 383 straips­niuo­se.
Ben­dri­ja yra ju­ri­di­nis as­muo (Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų
įsta­ty­mo 3 straips­nis), tai­gi gin­či­ja­mos su­tar­tys su­da­ry­tos tarp ju­ri­di­nių
as­me­nų ir šioms su­tar­tims Var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo įsta­ty­mas bei CK
nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios var­to­ji­mo su­tar­čių ypa­tu­mus, ne­tai­ky­ti­nos.
1980 m. Ro­mos kon­ven­ci­ja „Dėl su­tar­ti­nėms prie­vo­lėms tai­ky­ti­nos tei­sės“
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos nė­ra ra­ti­fi­kuo­ta, to­dėl ji gin­čo at­ve­ju ne­ga­li
bū­ti tai­ko­ma.
3. Teis­mai pa­grįs­tai at­me­tė ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mus
pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia Su­tar­čių 1. 1 punk­to nuo­sta­tą „. . . iki su­tar­ty­je
nu­ro­dy­tų eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų“ bei ją mo­di­fi­kuo­ti į „. . . iki van­dens
skai­tik­lių bu­tuo­se“. „Vil­niaus van­de­nys“, kaip šal­to van­dens tie­kė­jas,
ne­tu­ri ga­li­my­bės spręs­ti, ko­kiu bū­du bus eks­plo­a­tuo­ja­mi dau­gia­bu­čio
na­mo vi­daus tin­klai, to­dėl na­mo įva­di­nis skai­tik­lis pa­grįs­tai yra
šal­to van­dens par­da­vė­jo at­sa­ko­my­bės ri­ba, ir tik iki šios ri­bos „Vil­niaus
van­de­nys“ ga­li ir pri­va­lo už­tik­rin­ti ge­ria­mo van­dens ko­ky­bę, lik­vi­duo­ti
ava­ri­jas ir ki­taip eks­plo­a­tuo­ti van­den­tie­kio tin­klus. Be to, pa­gal
CK 6. 383 straips­nio 2 da­lį ener­gi­jos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis su
abo­nen­tu su­da­ro­ma tik ta­da, jei­gu jis tu­ri ener­gi­ją nau­do­jan­čius
įren­gi­nius ar nu­sta­ty­tus tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius vi­daus
tin­klus, ku­rie yra pri­jung­ti prie ener­gi­jos tie­ki­mo tin­klų, ir kai
įreng­ti ener­gi­jos ap­skai­tos prie­tai­sai. Tai­gi vi­daus tin­klų ati­ti­ki­mą
nu­sta­ty­tiems tech­ni­niams rei­ka­la­vi­mams tu­ri už­tik­rin­ti ne šal­to
van­dens par­da­vė­jas, bet abo­nen­tas, ir to­kia jo pa­rei­ga grin­džia­ma
tuo, jog na­mo vi­daus tin­klai pri­klau­so bu­tų sa­vi­nin­kams ben­dro­sios
da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se (Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų
įsta­ty­mo 1 straips­nis, 1964 m. CK 121 straips­nis, 2000 m. CK 4. 82 straips­nis).
Gin­čo at­ve­ju „Vil­niaus van­de­nys“, kaip šal­to van­dens par­da­vė­jas, ne­at­sa­ko
už van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tin­klus tarp na­mo įva­di­nio skai­tik­lio
ir skai­tik­lių bu­tuo­se, ir su­tar­tys ne­ga­li bū­ti mo­di­fi­kuo­tos ieš­ko­vo
pa­gei­dau­ja­mu bū­du.
4. Ša­lių su­tar­ty­se nu­ma­ty­tas par­duo­to
šal­to van­dens kie­kio nu­sta­ty­mo bū­das (pa­gal na­mo įva­di­nį skai­tik­lį)
ne­pa­žei­džia jo­kių im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų ir ati­tin­ka Vy­riau­sy­bės
nu­ta­ri­mą Nr. 1507. At­si­skai­ty­mą už šal­tą van­de­nį tik pa­gal įva­di­nio
van­dens rod­me­nis įtvir­ti­na Van­dent­var­kos ūkio nau­do­ji­mo tai­syk­lių
12. 10 punk­tas.
5. 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­tis Nr. 42A ne­pri­eš­ta­rau­ja
257–osios DNSB teis­nu­mui. Ben­dri­ja yra ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, įgy­ven­di­nan­ti
pa­tal­pų sa­vi­nin­kų ben­drą­sias tei­ses, pa­rei­gas, in­te­re­sus, ir vie­nas
šių in­te­re­sų – ap­rū­pin­ti ben­dri­jos na­rius ši­lu­ma, karš­tu bei šal­tu
van­de­niu. Ben­dri­jai ir jos na­riams pri­imant spren­di­mą at­si­jung­ti nuo
cen­tra­li­zuo­tos karš­to van­dens tie­ki­mo sis­te­mos, tu­rė­jo bū­ti ap­skai­čiuo­ta
ir nu­tar­ta, ko­kiu bū­du na­riams bus pa­skirs­to­mi karš­to van­dens tie­kė­jo
nuos­to­liai.
6. Teis­mai pa­grįs­tai at­me­tė ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mus
nu­sta­ty­ti, kas yra van­dens tie­kė­jai. Tie­kė­jai yra nu­sta­ty­ti ga­lio­jan­čiais
vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ak­tais (Vil­niaus mies­to val­dy­bos 2001 m. ko­vo
1 d. spren­di­mas Nr. 356V), taip pat ša­lių pa­si­ra­šy­to­mis su­tar­ti­mis.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas UAB „Vil­niaus
van­de­nys“ pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­ties da­lį,
ku­ria pa­ten­kin­tas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas dėl dels­pi­ni­gių, ir pa­lik­ti
ga­lio­ti Vil­niaus mies­to 3–io­jo apy­lin­kės teis­mo 2002 m. ge­gu­žės 3 d.
spren­di­mo da­lį. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, su­ma­ži­nęs
dels­pi­ni­gių dy­dį nuo 0,2 proc. iki 0,04 proc. , kai ieš­ko­vas to­kio rei­ka­la­vi­mo
ne­reiš­kė, iš­ėjo už ieš­ki­nio ri­bų ir pa­žei­dė 1964 m. CPK 35 straips­nį.
2. Teis­mas, su­ma­žin­da­mas dels­pi­ni­gių dy­dį,
ne­pa­grįs­tai rė­mė­si 2000 m. CK 1. 5 straips­niu. Mi­nė­ta nor­ma ne­drau­džia
su­tar­ties ša­lims – šal­to van­dens par­da­vė­jui ir dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų
ben­dri­jai – su­si­tar­ti dėl di­des­nės dels­pi­ni­gių nor­mos už tą, ku­rią
pa­gal Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 25 d. nu­ta­ri­mo Nr. 124 3. 1 punk­tą pri­va­lo mo­kė­ti gy­ven­to­jai.
Be to, ne­te­sy­bų su­ma­ži­ni­mas ga­li­mas tik kon­kre­čiu at­ve­ju spren­džiant
at­sa­ko­my­bės už prie­vo­lės ne­įvyk­dy­mą klau­si­mą (1964 m. 197 straips­nis,
2000 m. CK 6. 73 straips­nio 2 da­lis).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s
t a t u o j a :

Ka­sa­ci­nio teis­mo pa­skir­tis – už­tik­rin­ti
vie­no­dą tei­sės aiš­ki­ni­mą ir tai­ky­mą vi­so­je vals­ty­bė­je (Teis­mų
įsta­ty­mo 23 straips­nis). Įsi­tei­sė­ju­sių teis­mo spren­di­mų ir nu­tar­čių
per­žiū­rė­ji­mas ka­sa­ci­ne tvar­ka yra ypa­tin­ga, iš­im­ti­nė teis­mų spren­di­mų
ir nu­tar­čių tei­sė­tu­mo kon­tro­lės for­ma, lei­džia­ma tik įsta­ty­mo nu­ma­ty­tais
at­ve­jais (CPK 352, 358 straips­niai). Skir­tin­gai nei pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­muo­se, kur nag­ri­nė­ja­mi ir spren­džia­mi tiek tei­sės,
tiek fak­to klau­si­mai, nag­ri­nė­jant by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, teis­mi­nio
nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas kei­čia­si, tai le­mia spe­cia­lų teis­mo (ka­sa­ci­nį)
pro­ce­są. Pa­gal CPK 358 straips­nio 1 da­lį ka­sa­ci­nis teis­mas spren­džia
tik tei­sės, bet ne fak­to klau­si­mus. Ka­sa­ci­nis teis­mas, spręs­da­mas tei­sės
klau­si­mus, re­mia­si že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­me ar nu­tar­ty­je
nu­sta­ty­to­mis fak­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis ir pats fak­tų ne­nu­sta­ti­nė­ja.
To­dėl ka­sa­ci­nis skun­das tu­ri bū­ti grin­džia­mas tik tei­sės, o ne fak­to
klau­si­mais (CPK 3542 straips­nis). Dėl šių prie­žas­čių tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko tik dėl tų ka­sa­ci­nio skun­do ir at­si­lie­pi­mo į jį
ar­gu­men­tų, ku­rie pri­pa­žin­ti­ni tei­sės klau­si­mais.

I. Dėl ieš­ko­vo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų

1. Dėl gin­či­ja­mų su­tar­čių tei­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos

Ka­sa­to­rius tei­gia, kad gin­či­ja­mos su­tar­tys
yra var­to­ji­mo su­tar­tys, t. y. ke­lia­mas su­tar­čių tei­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos
klau­si­mas (pir­ma­sis, ant­ra­sis, tre­čia­sis ir ket­vir­ta­sis, de­vin­ta­sis,
de­šim­ta­sis ir vie­nuo­lik­ta­sis ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai). Su­tar­ties
tei­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja yra tei­sės klau­si­mas, to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja
dėl šių ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų pa­si­sa­ko.
Var­to­ji­mo su­tar­ties sam­pra­tą pa­tei­kia
CK 1. 39 straips­nio 1 da­lis. Pa­gal šią nor­mą var­to­ji­mo su­tar­čiai yra
bū­din­gi du po­žy­miai. Pir­ma, pre­kes ar pa­slau­gas tu­ri įsi­gy­ti fi­zi­nis
as­muo. An­tra, fi­zi­nis as­muo pre­kes ir pa­slau­gas tu­ri įsi­gy­ti ne dėl
sa­vo ūki­nės–­ko­mer­ci­nės veik­los, o sa­vo as­me­ni­nių, šei­mos, na­mų
ūkio po­rei­kių ten­ki­ni­mui. Šie du po­žy­miai rei­ka­lau­ja, kad, tei­siš­kai
ver­ti­nant su­tar­tį, svar­bu nu­sta­ty­ti, koks as­muo, t. y. fi­zi­nis ar ju­ri­di­nis
as­muo, yra ga­lu­ti­nis pre­kių ar pa­slau­gų var­to­to­jas, taip pat pre­kių
ir pa­slau­gų įsi­gi­ji­mo tiks­lą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, jog
by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai gin­či­ja­mas su­tar­tis ver­ti­no for­ma­liai ir
ne­pa­grįs­tai su­reikš­mi­no ap­lin­ky­bę, kad gin­či­ja­mas su­tar­tis pa­si­ra­šė
ju­ri­di­niai as­me­nys. Ta­čiau by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­ver­ti­no, kas
fak­tiš­kai nau­do­ja­si per­ka­ma pre­ke ir kas už ją su­mo­ka. Taip pat teis­mai
ne­ver­ti­no ap­lin­ky­bės, jog su­tar­tį pa­si­ra­šė sa­vi­tas ju­ri­di­nis as­muo
– dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­ja. Šios rū­šies ju­ri­di­niai as­me­nys
yra spe­ci­fi­niai ju­ri­di­niai as­me­nys – pa­gal Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų
ben­dri­jų įsta­ty­mo 3 straips­nio 1 da­lį ben­dri­ja yra ne­ko­mer­ci­nis,
spe­cia­laus teis­nu­mo ju­ri­di­nis as­muo, per ku­rį bu­tų sa­vi­nin­kai įgy­ven­di­na
sa­vo daik­ti­nes ir prie­vo­li­nes tei­ses. Aki­vaiz­du, kad pa­gal gin­či­ja­mas
su­tar­tis tie­kia­mo van­dens var­to­to­jai yra ne ben­dri­ja, bet bu­tų sa­vi­nin­kai,
t. y. fi­zi­niai as­me­nys, vartojantys van­de­nį sa­vo na­mų ūkio reik­mėms. Bū­tent
bu­tų sa­vi­nin­kai, o ne ben­dri­ja mo­ka už tie­kia­mą van­de­nį. Va­di­na­si,
su­tar­ties ob­jek­to – van­dens –  var­to­to­jai
yra fi­zi­niai as­me­nys, bet ne ben­dri­ja. Ati­tin­ka­mai van­dens bu­tų sa­vi­nin­kams
par­da­vė­jas (tie­kė­jas), ku­riam už pa­tiek­tą van­de­nį su­mo­ka bu­tų sa­vi­nin­kai,
yra UAB „Vil­niaus van­de­nys“, o ne dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­ja.
To­dėl gin­či­ja­mos su­tar­tys tei­si­ne pras­me ver­tin­ti­nos kaip var­to­ji­mo
su­tar­tys ir joms tu­ri bū­ti tai­ko­mos spe­cia­lios tei­sės nor­mos, tai­ko­mos
var­to­ji­mo su­tar­tims. Dėl šios prie­žas­ties gin­či­ja­mų su­tar­čių są­ly­gos,
kad van­duo tie­kia­mas ne iki gy­ven­to­jų bu­tų, o tik iki eks­plo­a­ta­ci­jos
ri­bų, yra ne­są­ži­nin­gos var­to­to­jams, t. y. bu­tų sa­vi­nin­kams (CK 6. 188
straips­nis). Ga­lu­ti­nis van­dens tie­ki­mo taš­kas tu­ri bū­ti kon­kre­tus
bu­tas. Su­tar­ty­se var­to­ja­ma są­vo­ka „eks­plo­a­ta­ci­jos ri­ba“ šiuo at­ve­ju
reiš­kia ne ga­lu­ti­nio tie­ki­mo taš­ką, bet tie­ki­mo tin­klų nuo­sa­vy­bės
tei­sės ir tin­klų prie­žiū­ros at­ri­bo­ji­mą, t. y. kiek­vie­na su­tar­ties ša­lis
yra at­sa­kin­ga už jai nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių van­dens tie­ki­mo
tin­klų eks­plo­a­ta­vi­mą ir prie­žiū­rą. Ta­čiau van­dens, kaip pre­kės, per­da­vi­mo
pras­me tie­kė­jas yra at­sa­kin­gas, kad per­ka­mas van­duo pa­kliū­tų pir­kė­jui
ne­pri­klau­so­mai nuo to, kie­no – par­da­vė­jo ar pir­kė­jo – tin­klais jis
yra per­duo­da­mas. To­kia iš­va­da da­ry­ti­na at­si­žvel­giant į pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties es­mę: pa­gal pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį par­da­vė­jas pri­va­lo
per­duo­ti pre­kę pir­kė­jui (CK 6. 305, 6. 383 straips­niai). Pa­žy­mė­ti­na,
kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas jau yra pa­si­sa­kęs, jog su­tar­ties
są­ly­gos, pa­gal ku­rias ener­gi­jos par­da­vė­jas ener­gi­ją tie­kia tik iki
ener­gi­jos įva­do, žy­min­čio par­da­vė­jo ir pir­kė­jo tin­klų nuo­sa­vy­bės
at­ri­bo­ji­mą, pa­žei­džia var­to­to­jų tei­ses ir yra ne­są­ži­nin­gos (Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. spa­lio 7 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je
SP AB „Vil­niaus ši­lu­mos tin­klai“ v. B. G-ai­tie­nė, Nr.
3K–3–1137/2002, kat. 40. 2). Teis­mas, nu­sta­tęs, jog var­to­ji­mo su­tar­ties
są­ly­ga yra ne­są­ži­nin­ga, ir ją pri­pa­ži­nęs ne­ga­lio­jan­čia, tu­ri tei­sę
su­tar­tį ati­tin­ka­mai mo­di­fi­kuo­ti, už­pil­dy­da­mas su­tar­ties spra­gą,
at­si­ra­du­sią dėl ne­są­ži­nin­gos su­tar­ties są­ly­gos pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia
(CK 6. 195 straips­nis). Ka­dan­gi by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­tin­ka­mai aiš­ki­no
CK 1. 39 straips­nio 1 da­lį, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos nu­tar­tis keis­ti­na,
o gin­či­ja­mų su­tar­čių 1. 1 punk­tai mo­di­fi­kuo­ti­ni, nu­sta­tant, kad UAB
„Vil­niaus van­de­nys“ tie­kia šal­tą van­de­nį ne iki eks­plo­a­ta­ci­jos ri­bų,
bet iki van­dens skai­tik­lių bu­tuo­se.
Kar­tu tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­grįs­tai at­me­tė ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą
pri­pa­žin­ti, jog UAB „Vil­niaus van­de­nys“ yra ir karš­to van­dens tie­kė­jas.
Iš by­lo­je esan­čios 1999 m. lap­kri­čio 29 d. su­tar­ties ma­ty­ti, kad ši­lu­mos
ener­gi­ją šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti ben­dri­jos gy­ven­to­jams
par­duo­da (tie­kia) UAB „Vil­niaus ener­gi­ja“. Tai­gi ši­lu­mos ener­gi­jos
(karš­to van­dens) par­da­vė­jas yra aiš­kus, o aiš­kūs fak­tai ne­rei­ka­lau­ja
teis­mi­nio pri­pa­ži­ni­mo. Ta ap­lin­ky­bė, jog UAB „Vil­niaus ener­gi­ja“,
par­duo­da­ma gy­ven­to­jams ši­lu­mos ener­gi­ją, šiai prie­vo­lei vyk­dy­ti
pa­si­tel­kia ir ki­tus as­me­nis (taip pat ir UAB „Vil­niaus van­de­nis“), nė­ra
pa­grin­das da­ry­ti iš­va­dą, kad UAB „Vil­niaus van­de­nys“ yra ir ši­lu­mos
ener­gi­jos (karš­to van­dens) par­da­vė­jas. Pa­gal CK 6. 38 straips­nio 4 da­lį,
jei­gu sko­li­nin­kas, vyk­dy­da­mas prie­vo­lę, nau­do­ja­si ki­tų as­me­nų pa­gal­ba,
tai prieš kre­di­to­rių už tin­ka­mą prie­vo­lės įvyk­dy­mą lie­ka at­sa­kin­gas
pats sko­li­nin­kas.

2. Dėl ap­mo­kė­ji­mo už šal­tą van­de­nį

Ka­sa­to­rius tei­gia, kad by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai pa­žei­dė tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius at­si­skai­ty­mą už
šal­tą van­de­nį (penk­ta­sis, šeš­ta­sis ir sep­tin­ta­sis ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tai). Iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad šal­tas van­duo iki ga­lu­ti­nio
var­to­to­jo, t. y. iki sa­vi­nin­kų bu­tų, tie­kia­mas van­dens tie­ki­mo sis­te­ma,
ku­ri nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so skir­tin­giems as­me­nims. Iki van­dens
tie­ki­mo su­tar­ty­se nu­ma­ty­tų eks­plo­a­ta­vi­mo ri­bų van­duo tie­kia­mas
UAB „Vil­niaus van­de­nys“ pri­klau­san­čiais tin­klais. Nuo eks­plo­a­ta­vi­mo
ri­bos iki bu­tų van­duo tie­kia­mas bu­tų sa­vi­nin­kams ben­dro­sios da­li­nės
nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čiais tin­klais. Pa­gal CK 6. 383 straips­nio
1 da­lį ener­gi­jos pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties ša­lys yra at­sa­kin­gos
už jiems pri­klau­san­čius ener­gi­jos tin­klus. Jei­gu van­dens nuos­to­liai
at­si­ran­da tie­kiant van­de­nį var­to­to­jams pri­klau­san­čiais tie­ki­mo
tin­klais, tai šiuos nuos­to­lius pri­va­lo pa­deng­ti tų tin­klų sa­vi­nin­kai,
t. y. bu­tų sa­vi­nin­kai. To­kia bu­tų sa­vi­nin­kų pa­rei­ga at­si­ran­da ne
Vy­riau­sy­bės 1997 m. gruo­džio 31 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1507 pa­grin­du, o CK
4. 76 ir 4. 82 straips­nių bei Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo
4 straips­nio 4 da­lies pa­grin­du. Mi­nė­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas reg­la­men­tuo­ja
ap­mo­kė­ji­mą už van­de­nį, ku­rį suvartoja kon­kre­taus bu­to gy­ven­to­jai.
Ta­čiau bet ku­rio bu­to sa­vi­nin­kas kar­tu yra ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės
sub­jek­tas. To­dėl jis pa­gal daik­ti­nės tei­sės nor­mas pri­va­lo pa­deng­ti
iš­lai­das, su­si­ju­sias su ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės eks­plo­a­ta­vi­mu.
Kaip mi­nė­ta, jei­gu van­dens nuos­to­liai su­si­da­ro tie­kiant van­de­nį bu­tų
sa­vi­nin­kams ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čiais
tin­klais, tai jie pa­gal CK 4. 76 ir 4. 82 straips­nius pri­va­lo ap­mo­kė­ti
tie­kė­jui šio van­dens kai­ną, ir Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr. 1507 šiems
tei­si­niams san­ty­kiams ne­tai­ky­ti­nas. To­kia bu­tų sa­vi­nin­kų pa­rei­ga
ne­at­si­ras­tų tik tuo at­ve­ju, jei­gu bū­tų įro­dy­ta, jog šal­to van­dens
nuos­to­liai su­si­da­ro ne dėl bu­tų sa­vi­nin­kų kal­tės ir ne jiems ben­dro­sios
da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čiuo­se tin­kluo­se. Ta­čiau by­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai to­kios ap­lin­ky­bės nė­ra kon­sta­ta­vę. Dėl šių mo­ty­vų
tei­sė­jų ko­le­gi­ja penk­tą­jį, šeš­tą­jį ir sep­tin­tą­jį ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tus at­me­ta kaip tei­siš­kai ne­pa­grįs­tus.
Ki­ti ka­sa­ci­nio skun­do tei­gi­niai ir sam­pro­ta­vi­mai
nė­ra ka­sa­ci­jos pa­grin­das, to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja dėl jų ne­pa­si­sa­ko.

II. Dėl at­sa­ko­vo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų

At­sa­ko­vas gin­či­ja ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ties da­lį, ku­ria su­tar­ty­se dels­pi­ni­giai bu­vo su­ma­žin­ti
nuo 0,2 proc. iki 0,04 proc. už kiek­vie­ną pra­leis­tą die­ną. Dels­pi­ni­giai,
kaip su­tar­ti­nės at­sa­ko­my­bės for­ma, ga­li bū­ti nu­sta­to­mi su­tar­ti­mi
ar­ba įsta­ty­mu (CK 6. 258 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu ne­te­sy­bų dy­dis nu­sta­ty­tas
įsta­ty­me, o su­tar­tis yra var­to­ji­mo su­tar­tis, tai ša­lys sa­vo su­si­ta­ri­mu
ne­ga­li blo­gin­ti var­to­to­jo pa­dė­ties, t. y. nu­sta­ty­ti var­to­to­jui di­des­nius
dels­pi­ni­gius ne­gu nu­sta­to įsta­ty­mas. 1996 m. rug­pjū­čio 13 d. įsta­ty­mu
yra nu­sta­ty­ti 0,04 proc. dy­džio dels­pi­ni­giai, to­dėl gin­či­ja­mo­je su­tar­ty­je
dels­pi­ni­giai ne­ga­lė­jo bū­ti di­di­na­mi. Dėl šių mo­ty­vų tei­sė­jų ko­le­gi­ja
at­sa­ko­vo UAB „Vil­niaus van­de­nys“ ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus at­me­ta
kaip tei­siš­kai ne­pa­grįs­tus.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368
straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a
r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. lap­kri­čio 11 d. nu­tar­tį pa­keis­ti.
Nu­tar­ties da­lį, ku­ria bu­vo pa­lik­tas ga­lio­ti
Vil­niaus mies­to 3–io­jo apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas dėl gin­či­ja­mų su­tar­čių
1. 1 punk­tų, pa­nai­kin­ti ir šio­je da­ly­je pri­im­ti nau­ją spren­di­mą.
Pri­pa­žin­ti 1999 m. spa­lio 27 d. su­tar­ties
Nr. 42A ir 2000 m. ba­lan­džio 21 d. su­tar­ties Nr. 42, su­da­ry­tų tarp
257–osios DNSB ir UAB „Vil­niaus van­de­nys“, 1. 1 punk­tus iš da­lies ne­ga­lio­jan­čiais
ir juos pa­keis­ti, nu­sta­tant, kad UAB „Vil­niaus van­de­nys“ šal­tą van­de­nį
tie­kia iki van­dens skai­tik­lių bu­tuo­se.
Ki­tas nu­tar­ties da­lis pa­lik­ti ne­pa­keis­tas.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt