|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl nekilnojamojo turto nuomininko teisės į draudimo išmoką Nekilnojamojo turto nuomos sutartis savaime nesukuria daiktinių teisių į nuomojamąjį turtą, taigi nesuteikia nuomininkui teisės į draudimo išmokos gavimą įvykus draudiminiam įvykiui su nekilnojamojo turto draudimo objektu, nebent nuomos sutarties sąlyga leistų sudaryti nuomojamojo turto draudimo sutartį nuomininko naudai. Drausdamas nuomotojo turtinius interesus nuomininkas turi teisę į draudimo išmoką tik tuo atveju, jei nuomotojas atsisakė draudimo išmokos ar perleido tokią teisę nuomininko naudai. Nekilnojamojo turto pagerinimai, kuriuos padarė nuomininkas, jei jie yra neatskiriami be žalos padarymo išsinuomotajam turtui, tampa neatskiriama pastato dalimi. Todėl tokie pagerinimai negali turėti atskiro savininko, jie tampa pastato savininko nuosavybe ir gali būti draudžiami tik savininko naudai. Ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai remontas atliktas nuomininko sąskaita, juolab tada, kai remontas atliktas nuomos mokestį įskaitant į remonto išlaidas. Nuomininkas, siekdamas nepatirti nuostolių dėl padarytų pagerinimų, turėtų drausti ne turtą, o savo finansinę riziką, t. y. tas išlaidas, kurias jis gali patirti atkurdamas pagerinimus. Civilinė byla Nr. 3K–3–643/2003 Bylų kategorija 67 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (pranešėja) ir A-o S-čiaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB draudimo kompanijos „B-tic polis“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Viliaus Ramanausko ieškinį atsakovui UAB draudimo kompanijai „B-tic polis“, tretiesiems asmenims Rasai Ramanauskienei ir E-ilijai Šukienei dėl draudimo išmokos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas Vilius Ramanauskas, 2002 m. sausio 3 d. kreipdamasis su ieškiniu į Panevėžio miesto apylinkės teismą, nurodė, kad 2001 m. kovo 30 d. su atsakovu UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė 73 977 Lt draudimo sumai išnuomotą medinį namą, esantį Panevėžio r. , Liūdynės k. , Ramioji g. 20, nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui E-ilijai Šukienei. Apdraustojo namo nuomininku pagal 1999 m. kovo 18 d. nuomos sutartį (b. l. 14) įvardyta individuali įmonė „R. Ramanauskienės parduotuvė“, šios įmonės savininkė yra ieškovo žmona Rasa Ramanauskienė. 2001 m. balandžio 9 d. įvyko draudiminis įvykis – gaisras, dėl kurio Panevėžio r. PK buvo iškelta baudžiamoji byla, o 2001 m. birželio 8 d. parengtinio tardymo veiksmai buvo sustabdyti, nenustačius trauktino baudžiamojon atsakomybėn (kalto) asmens (b. l. 7). Ieškovas Vilius Ramanauskas nurodė apie draudiminį įvykį pranešęs atsakovui, kreipęsis į atsakovą raštu dėl draudimo išmokos, kurią atsakovas atsisakė išmokėti. Kadangi dėl gaisro padaryti nuostoliai sudaro 22027 Lt, dėl to, atskaičius draudimo sutartyje numatytą franšizės (besąlyginę) 2000 Lt dydžio išskaitą, ieškovas prašė jo naudai pirmosios instancijos teismą priteisti 20 027 Lt dydžio sumą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovo Viliaus Ramanausko ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 27 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pagal 1999 m. kovo 18 d. nuomos sutartį medinio namo, esančio Panevėžio r. , Liūdynės k. , Ramioji g. 20, savininkė E-ilija Šukienė išnuomojo namą prekybinės veiklos paskirčiai Rasos Ramanauskienės parduotuvei. Nuomininkas atleidžiamas vienerius metus nuo nuompinigių nuomotojui mokėjimo, kadangi savo sąskaita įsipareigoja atlikti remonto darbus išsinuomotame name. Kadangi remontas buvo atliktas, teismas padarė išvadą, kad remonto darbų rezultatu – turto pagerinimas perėjo nuomotojo (patalpų savininko) nuosavybėn. Atsakovas UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ atlygino pastato savininkei E-ilijai Šukienei gaisro metu patirtus nuostolius, o ieškovas Vilius Ramanauskas neįrodė jam padarytos žalos. Remiantis tuo, atsakovas neprivalėjo atlyginti ieškovui gaisro padarytų nuostolių, todėl teismas nusprendė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovo Viliaus Ramanausko apeliacinį skundą tenkino ir nusprendė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti, o ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: priteista iš atsakovo UAB draudimo kompanijos „B-tic polis“ 5500 Lt draudimo atlyginimo, 223 Lt žyminio mokesčio ieškovo Viliaus Ramanausko naudai ir 52 Lt žyminio mokesčio, 39 Lt pašto išlaidų valstybei. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad draudimo sutarties dalimi esančiose draudimo taisyklėse išvardyti draudiminiai įvykiai, vienas iš jų – viso turto ar jo dalies netekimas dėl gaisro. Atsakovas neginčijo draudiminio įvykio fakto, gaisro padarytus nuostolius įvertino 7500 Lt suma. Atsakovo draudimo taisyklės nedraudžia draudėjui sudaryti su draudiku draudimo sutartį dėl turto, kurio savininkas nėra draudėjas. Draudimo polise nurodyta, kad draudėjas yra ieškovas Vilius Ramanauskas, o apdraustojo pastato savininkė – E-ilija Šukienė, tačiau pastato savininkė ar kokie nors kiti asmenys naudos gavėjais neįvardyti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad nepaisant to, kad gaisro padaryti nuostoliai buvo apmokėti apdraustojo namo savininkei E-ilijai Šukienei, draudikas jam tenkančios prievolės išmokėti draudimo atlyginimą draudėjui neįvykdė, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja šią prievolę įvykdyti. Atsakovas yra verslininkas, kurio pagrindinė veikla – draudimo paslaugos, todėl jis sudarydamas sandorius turi veikti apdairiai ir protingai. Dėl išdėstytų motyvų ir remdamasi gaisro metu padarytų nuostolių apskaičiavimu, kurį atliko atsakovo iniciatyva UAB „Matininkai“ (b. l. 52–71), teisėjų kolegija nusprendė apelianto pradinius ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies. Kasaciniu skundu atsakovas UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Nesutikimą su skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu kasatorius grindžia, jo nuomone, padarytais materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažodžiui aiškindamas draudimo sutarties sąlygas nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodyta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien pažodiniu sutarties aiškinimu. Sudarant E-ilijai Šukienei nuosavybės teise priklausančio namo draudimo sutartį buvo siekiama apsaugoti namo savininkę nuo galimų nuostolių nuomininkei Rasos Ramanauskienės parduotuvei naudojantis išsinuomotu turtu. Draudimo sutartimi draudikas įsipareigojo atlyginti draudiminio įvykio metu atsiradusius draudėjo nuostolius. Tačiau šiuo atveju ieškovas dėl gaisro atsiradusių nuostolių nepatyrė, kadangi apdraustasis turtas priklausė nuosavybės teisėmis E-ilijai Šukienei, kuriai dėl apdrausto turto dalies netekimo gaisro metu buvo kompensuoti nuostoliai. Taigi draudimo išmokos išmokėjimas pastato savininkei E-ilijai Šukienei atitiko draudimo sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį. Kasatoriaus požiūriu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1. 5 straipsnį, numatantį pareigą nagrinėjant bylas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilius Ramanauskas prašo atsakovo UAB draudimo kompanijos „B-tic polis“ kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Ieškovas sutinka su jam palankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kadangi, ieškovo nuomone, teismas laikydamasis rungimosi principo teisingai įvertino įrodymus bei teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kasatorius savo skunde nenurodė konkrečių teisės normų pažeidimų atvejų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsniu ši byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal proceso teisės normas, galiojusias iki naujojo CPK įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. , kadangi remiantis minėtu įstatymu dėl skundžiamų apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų kasacinis procesas vyksta pagal procesines normas, galiojusias skundžiamo konkretaus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną. CPK 358 straipsnis, įtvirtindamas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, nustato, kad kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektu patikrina apskųstų kasacine tvarka žemesniųjų instancijų teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Byloje kilo šalių ginčas dėl prievolės išmokėti draudimo išmoką. Pagrindas atsirasti šalių draudiminiams santykiams buvo 2001 m. kovo 30 d. sudaryta draudimo sutartis (b. l. 8–13), kuria draudikas UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ įsipareigojo įvykus sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui sumokėti ieškovui (draudėjui) Viliui Ramanauskui draudimo išmoką. Pagal sutarties 50 punktą draudimo išmoka už sugadintą, sunaikintą ar dingusį turtą mokama apskaičiuotos žalos dydžio, bet ne daugiau, nei sutartyje nustatyta draudimo suma. Taigi draudimo išmokos sumokėjimo galimybė ir išmokos dydis tiesiogiai susieti su draudėjo dėl atsiradusios žalos patirtų realių nuostolių suma bei šios sumos atžvilgiu nustatyta maksimalia draudiko sutartinių įsipareigojimų riba. Todėl pagal draudimo sutartį prievolė draudikui sumokėti draudimo išmoką draudėjo naudai kyla tik tada, kai būtent draudėjui yra dėl draudiminio įvykio padaroma reali žala. Toks sutarties aiškinimas kyla iš draudimo instituto paskirties – apsaugoti draudėją jam kompensuojant dėl draudiminio įvykio atsiradusius nuostolius. Savo ruožtu draudėjas suinteresuotas turimus turtinius interesus išsaugoti perleisdamas tų turtinių interesų atžvilgiu galimos atsirasti žalos riziką draudikui. Tokiu būdu pasiekiamas draudimo sutarties tikslas – sutarties garantijomis draudikas užtikrina draudėjui ne dėl pastarojo valios atsiradusius apdraustų draudėjo teisėtų interesų praradimus. Šioje byloje ieškovas Vilius Ramanauskas 2001 m. kovo 30 d. apdraudė trečiajam asmeniui – E-ilijai Šukienei nuosavybės teise priklausantį išnuomotą nekilnojamąjį turtą – medinį namą, esantį Panevėžio r. , Liūdynės k. , Ramioji g. 20. 2001 m. balandžio 9 d. įvyko draudiminis įvykis – gaisras, dėl to draudikui atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką. Dėl įvykusio fakto, turinčio nusikaltimo sudėties požymių, buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje parengtinio tardymo veiksmai nenustačius kaltų asmenų buvo sustabdyti (b. l. 7). Šios aplinkybės sąlygoja ieškovo buvimo sąžininga sutarties šalimi prezumpciją, nes neįrodyta priešingai. Tačiau atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog ieškovas, apdrausdamas išnuomotą kito savininko turtą, neturėjo asmeninio suinteresuotumo rūpintis to turto saugumu, dėti pastangas dėl tokio turto draudiminės rizikos sumažinimo ar išvengimo dėl tos priežasties, kad galimi su draudimine rizika susiję turto praradimai sukeltų neigiamas turtines pasekmes tik savininkui, o ne ieškovui. Pripažintina, kad draudiminio intereso sudaryti draudimo sutartį draudėjas dėl ne jam nuosavybės teise priklausančio pastato neturėjo, kadangi sutartyje įvardyti draudėjui nesukeliantys negatyvių pasekmių draudiminiai įvykiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog tretysis asmuo Rasa Ramanauskienė draudiminio įvykio metu buvo apdrausto pastato nuomininkė, nesuteikia nei jai, nei ieškovui reikalavimo teisės į atsiradusių draudiminio įvykio – gaisro metu savininkui padarytų nuostolių atlyginimą. Nekilnojamojo turto nuomos sutartis savaime nesukuria daiktinių teisių į nuomojamąjį turtą, taigi nesuteikia nuomininkui teisės į draudimo išmokos gavimą įvykus draudiminiam įvykiui su nekilnojamojo turto draudimo objektu, nebent nuomos sutarties sąlyga leistų sudaryti nuomojamojo turto draudimo sutartį nuomininko naudai. Drausdamas nuomotojo turtinius interesus nuomininkas turi teisę į draudimo išmoką tik tuo atveju, jei nuomotojas atsisakė draudimo išmokos ar perleido tokią teisę nuomininko naudai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto pagerinimai, kuriuos padarė nuomininkas, jei jie yra neatskiriami be žalos padarymo išsinuomotam turtui, tampa neatskiriama pastato dalimi. Todėl tokie pagerinimai negali turėti atskiro savininko, jie tampa pastato savininko nuosavybe ir gali būti draudžiami tik savininko naudai. Ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai remontas atliktas nuomininko sąskaita, juolab tada, kai remontas atliktas nuomos mokestį įskaitant į remonto išlaidas. Nuomininkas, siekdamas nepatirti nuostolių dėl padarytų pagerinimų, turėtų drausti ne turtą, o savo finansinę riziką, t. y. tas išlaidas, kurias jis gali patirti atkurdamas pagerinimus. Darytina išvada, kad ieškovo pareikšti turtiniai reikalavimai draudikui dėl draudimo išmokos sumokėjimo pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį yra susiję su tariamų, kitaip tariant, realiai neatsiradusių ir negalėjusių atsirasti pagal tokios rūšies draudimo sutartį nuomininko nuostolių padengimu. Tai reiškia, jog atsakovas tinkamai įvykdė draudiminę prievolę apmokėdamas nuostolius juos patyrusiam trečiajam asmeniui – to nekilnojamojo turto savininkei E-ilijai Šukienei, nes šios interesais buvo sudaryta draudimo sutartis (CK 6. 987 straipsnis). Nuomos sutarties (b. l. 14) 8 punktas numatė nuomininko pareigą būti atsakingam už priešgaisrinę saugą nuomojamojo pastato dalyje. Todėl ir tuo atveju, jei draudimo išmoką atsakovas UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ būtų išmokėjęs ieškovui, apdrausto pastato savininkas turėtų reikalavimo teisę ieškovui į dėl draudiminio įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolę atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą atsakovas UAB draudimo kompanija „B-tic polis“ įvykdė tinkamai ir dėl tos priežasties, kad įstatymas numato pareigą šalims vykdyti sutartines prievoles kuo ekonomiškesniu būdu (CK 6. 200 straipsnio 3 dalis). Įpareigoti atsakovą dar kartą įvykdyti prievolę nėra pagrindo, kitaip toks įpareigojimas prieštarautų draudiminės išmokos kompensaciniam pobūdžiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl išdėstytų motyvų byloje priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tenkinus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 112 straipsniu išspręstinas žyminio mokesčio paduodant kasacinį skundą priteisimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsniu, 368 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Išieškoti iš ieškovo Viliaus Ramanausko atsakovo UAB draudimo kompanijos „B-tic polis“ naudai 137,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus 50 centų) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą kasacinį skundą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |