|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 6. Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 4181 str. 3 p. baudžiamosios bylos grąžinimas tyrimui papildyti nepagrįstai konstatavus pagrindus, numatytus BPK 381 str. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą iš naujo tirti, ir byla perduota šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 17 ir 162 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimą, netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, nepagrįstai grąžino bylą iš naujo tirti. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 381 straipsnyje numatytus pagrindus, pats padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes tai kliudė šiam teismui visapusiškai išnagrinėti bylą. P-šėjas P. K-s Kasacinė byla Nr. 2K–726/1999 m. nutartis 1999 m. lapkričio 30 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A. S-io, teisėjų S. Č-o ir P. K-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorui G. G-ui, gynėjams advokatams A. Dubauskui, J. S-iui, S. R-ai, K. V-ui, J. Krimeriui, nuteistiesiems J. Sipkevičiui, N. R-ui, P. B-ynskiui, S. K-alevskiui, vertėjui D. Grizickui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 1999 m. balandžio 14 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo tirti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo P. K-o pranešimą, prokuroro, prašiusio Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, nustatė: Vilniaus apygardos teismo 1999 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu J-us Sipkevičius pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė J. Sipkevičiui paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje; N-us R-us pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė N. R-ui paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė N. R-ui paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje; Pavelas B-ynskis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė P. B-ynskiui paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė P. B-ynskiui paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje; S-a- K-alevskis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė S. K-alevskiui paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis BK 43 str. , prie šios bausmės, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, pridėta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, neatlikta pagal 1996 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, ir subendrinta bausmė S. K-alevskiui nustatyta – laisvės atėmimas septyneriems metams ir keturiems mėnesiams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje; V-a- Šalašovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. Šalašovui paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje; A-us Mamajevas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , 2321 str. 1 d. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 2321 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė A. Mamajevui paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. J. Sipkevičius, N. R-us, P. B-ynskis, S. K-alevskis, V. Šalašovas, A. Mamajevas nuteisti už tai, kad kartu su dviem tardymo nenustatytais asmenimis, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, N. R-ius, P. B-ynskis ir S. K-alevskis pakartotinai, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, bendrais veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudoję užvaldė svetimą turtą stambiu mastu bei tuo pačiu metu iš piliečio pagrobė svarbius asmens dokumentus: 1997 m. lapkričio 24 d. , apie 19 val. , norėdami užvaldyti svetimą turtą – automobilį „M- Benz 190”, jie įsibrovė į butą, esantį Kalvarijų g. 41–1a, V-, pas nukentėjusiuosius A. G-ą ir A. Platkauskienę, kuriame bendrais veiksmais grasino fiziškai su jais susidoroti, o P. B-ynskis pareikalavo iš A. G-o atiduoti minėtą automobilį. A. G-ui nesutikus, J. Sipkevičius metaliniu atsuktuvu sudavė nukentėjusiajam du smūgius per galvą, o tardymo nenustatytas asmuo kumščiu sudavė smūgį į veidą, taip jie padarė A. G-ui lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo. T-iau grasindami fiziškai susidoroti bendrais veiksmais iš buto pagrobė A. G-ui ir A. Platkauskienei priklausantį turtą: 321,31 Lt, fotoaparatą „Wizen” su fotojuosta, 2 elementais ir įdėklu, kurių vertė 91 Lt, 3 Lt vertės metalinę grandinėlę bei svarbius asmens dokumentus – A. G-o vardu išduotus asmens pasą ir karinį bilietą. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami užvaldyti minėtą automobilį, veikdami pagal sutartą planą S. K-alevskis ir tardymo nenustatytas asmuo jėga išvedė A. G-ą iš buto, įsodino į automobilį BMW 525 (valst. nr. KVG 128), kuriuo S. K-alevskis, P. B-ynskis, J. Sipkevičius, N. R-ius, pastarajam jį vairuojant bei iš paskos lydint nenustatytam automobiliui „VW Golf”, kuriuo kartu su tardymo nenustatytais asmenimis važiavo V. Šalašovas ir A. Mamajevas, nuvežė A. G-ą į miško masyvą, esantį Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajono pabaigoje, kur grasindami nužudyti bendrais veiksmais privertė nukentėjusįjį nurodyti automobilio „M- Benz 190” saugojimo vietą. J. Sipkevičius, veikdamas pagal bendrą planą, kartu su nenustatytais asmenimis automobiliu „VW Golf” parvežė A. G-ą į butą, esantį Kalvarijų g. 41–1a, V-, kur nukentėjusiojo nurodytoje vietoje rado ir pagrobė automobilio raktelius, o po to nuvežė jį į Vilniaus miesto Dvarčionių gyvenvietę, kur laukė kiti nuteistieji. Iš automobilio išlipus vienam nenustatytam asmeniui, į jį įsėdo P. B-ynskis bei N. R-ius ir nuvežė A. G-ą į jo nurodytą sodininkų bendrijos „TEC–2”, esančios prie Dvarčionių gyvenvietės, sklypą Nr. 211, kuriame bendrais veiksmais užvaldė A. G-ui ir jo broliui G. G-ui priklausantį automobilį „M- Benz 190” (valst. nr. CAO 365) 16 000 Lt vertės, kartu pagrobdami ir automobilyje buvusius svarbius dokumentus – A. G-o vardu išduotą automobilio pirkimo pažymą–sąskaitą Nr. 840232, automobilio registracijos liudijimą Nr. MA 077840 bei techninės apžiūros taloną Nr. 1–067184. A. Mamajevas taip pat nuteistas ir už tai, kad 1997 m. lapkričio 23–24 dienomis V- iš tardymo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių priemonių – 106,47 g kanapių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Dalį įgytų narkotinių priemonių, t. y. 64,03 g kanapių, vežiojosi automobiliu BMW 524 (valst. nr. YVA 658) Vilniaus gatvėmis ir iki 1997 m. lapkričio 25 d. jas laikė šiame automobilyje, stovėjusiame prie 32 namo, esančio S-ėtekio alėjoje, V-. Kitą dalį įgytų narkotinių priemonių, t. y. 42,44 g kanapių, iki 1997 m. lapkričio 26 d. neteisėtai laikė savo bute, esančiame S. K-io g. 5–2, V-. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo tirti. Nutartyje kolegija nurodė, jog A. Mamajevui ir V. Šalašovui pateikti kaltinimai yra nekonkretūs, dėl to buvo pažeista jų teisė į gynybą. Be to, parengtinis tyrimas atliktas nevisiškai, yra nemažai prieštaravimų nukentėjusiųjų A. G-o ir A. Platkauskienės parodymuose. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog būtina nustatyti A. G-o ir A. Platkauskienės gyvenamąją vietą, juos apklausti siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, nuteistuosius parodyti atpažinti A. Platkauskienei, patikrinti versiją, ar darant nusikaltimą negalėjo dalyvauti I. K-ijevas, nustatyti, kokiu automobiliu į policijos komisariatą buvo vežamas A. G-a-. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, jog kaltinimai A. Mamajevui ir V. Šalašovui suformuluoti nepažeidžiant BPK 162 str. numatytų reikalavimų, nepažeista jų teisė į gynybą, nei gynėjai, nei patys kaltinamieji nepareiškė, kad kaltinimai jiems nesuprantami. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas atlikti tardymo veiksmus su nukentėjusiaisiais A. G-u ir A. Platauskiene yra nerealus ir neįgyvendinamas. Tardymo organai ėmėsi visų galimų priemonių šių nukentėjusiųjų buvimo vietai nustatyti, tačiau to padaryti nepavyko. Kitus nutartyje nurodytus neesminius klausimus gali išspręsti Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje. Teismas, nurodydamas tirti realiai negalimas įvykdyti aplinkybes, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Toks sprendimas nutolina galimybę, per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybes ir nubausti kaltininkus (BPK 18 str. 1 d. ). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. Mamajevui ir V. Šalašovui pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, kad pareiškiant jiems kaltinimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 162 str. numatyti reikalavimai bei jų teisė į gynybą. Nutarimuose patraukti kaltinamaisiais A. Mamajevą ir V. Šalašovą (t. 3, b. l. 62, 63, 79, 80) nurodyta, jog jie, 1997 m. lapkričio 24 d. , apie 19. 00 val. , iš anksto susitarę ir veikdami kartu su kitais kaltinamaisiais, įsibrovė į butą, esantį Kalvarijų g. 41–1a, V-, buvo bute tuo metu, kai kiti kaltinamieji, grasindami nukentėjusiajam A. Gasanovui susidoroti ir vartodami fizinį smurtą, reikalavo perduoti jiems automobilį „M- Benz 190”, taip pat patys grasino nukentėjusiajam A. G-ui tuoj panaudoti fizinį smurtą, kartu su kitais kaltinamaisiais apieškojo butą ir užvaldė nukentėjusiųjų bute buvusį turtą, o vėliau kartu su kitais kaltinamaisiais užvaldė automobilį „M- Benz 190”. Taigi nutarimuose patraukti kaltinamaisiais A. Mamajevą ir V. Šalašovą nurodytas nusikaltimas, kurio padarymu jie kaltinami, ir nurodytos nusikaltimo aplinkybės, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Nutarimuose patraukti kaltinamaisiais nurodyti ir konkretūs A. Mamajevo ir V. Šalašovo veiksmai, kuriuos jie atliko nusikaltimo padarymo metu. Nutarimuose patraukti kaltinamaisiais A. Mamajevą ir V. Šalašovą nesukonkretinta, kaip jie grasino nukentėjusiajam A. G-ui ir kokį turtą iš nukentėjusiųjų buto jie patys užvaldė, tačiau tai nereiškia, kad pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, nes šios aplinkybės bylos medžiaga nenustatytos. A. Mamajevui ir V. Šalašovui inkriminuota tai, kad nusikaltimą jie padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys atsako už visą grupės padarytą veiką, kurią apėmė bendrininkų tyčia. Konstatuodamas, kad įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis, yra prieštaringi ir abejotini, apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir aptarė byloje surinktus įrodymus atskirai vienus nuo kitų arba lygindamas juos tik su kai kuriais kitais įrodymais, o tuo tarpu įrodymų vertinimas turėjo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (BPK 76 str. 1 d. ). V-indamas nukentėjusiojo A. G-o parodymus ir konstatuodamas, kad šie parodymai yra itin nenuoseklūs ir prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įrodymų šaltinis yra tik tie nukentėjusiojo parodymai, kurie yra gauti BPK 181 str. nustatyta tvarka. Protokolas–pareiškimas ir paaiškinimas yra procesiniai dokumentai, gaunami baudžiamosios bylos iškėlimo stadijoje. Pagal šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis sprendžiama, ar yra pagrindas baudžiamajai bylai iškelti. Įrodymai yra faktiniai duomenys, gauti iš BPK 74 str. 2 d. numatytų šaltinių. Atsižvelgiant į tai, teismas galėjo vertinti tik tuos nukentėjusiojo A. G-o parodymus, kurie užfiksuoti jo apklausos protokoluose. Nukentėjusysis A. G-a- byloje apklaustas du kartus – 1997 m. lapkričio 25 d. (t. 1, b. l. 85–87) ir 1997 m. gruodžio 11 d. (t. 2, b. l. 37–51). Esminės įvykio aplinkybės šiuose parodymuose apibūdinamos vienodai, tačiau juose yra kai kurių nesutapimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo A. G-o parodymais, duotais 1997 m. gruodžio 11 d. apklausoje. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi šiais nukentėjusiojo parodymais, tik atsižvelgdamas į parodymų keitimo seką, jų formuluotes, protokolų pabaigose esančius prierašus, suabejojo A. G-o parodymų savarankiškumu ir objektyvumu. V-indamas A. G-o parodymus, apeliacinės instancijos teismas jų nesulygino su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, neatsižvelgė į kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pagal kuriuos galima nustatyti automobilių judėjimo tvarką. Konstatuodamas, jog nukentėjusysis A. G-a- negalėjo žinoti nuteistojo N. R-aus pavardės, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į visą nukentėjusiojo parodymų turinį. A. G-o apklausos protokole nurodyta, jog apklausos metu jis naudojasi parodymo atpažinti protokolais (t. 2, b. l. 37). Suabejodamas nukentėjusiosios A. Platkauskienės parodymų objektyvumu, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apygardos teismas nuosprendį pagrindė ne visais nukentėjusiosios A. Platkauskienės parodymais, o tik tais, kuriuos patvirtino kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. N-s nukentėjusioji A. Platkauskienė apklausos metu nurodė įsibrovusių į butą asmenų pavardes (t. 2, b. l. 64–77) ir ką kiekvienas iš jų darė, tačiau teismas šiais jos parodymais nuosprendžio nepagrindė. Konstatuodamas, jog nukentėjusioji A. Platkauskienė, priešingai A. G-o parodymams, nenurodė, kad A. G-a- ir dalis nuteistųjų maždaug po valandos grįžo į butą ir paėmė automobilio raktelius bei dokumentus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino A. G-o parodymų dėl šios aplinkybės ir A. Platkauskienės parodymų apie tai, kada ji išėjo iš buto. Suabejodamas papildomos įvykio vietos apžiūros, kurios metu automobilyje „BMW 525” buvo surastas fotoaparatas, objektyvumu, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į faktinius duomenis, nustatytus iš 1999 m. lapkričio 24 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų (t. 1, b. l. 40, 41); vienoje iš jų virš automobilio užpakalinės sėdynės matyti dėklas, panašus į nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d. daiktinių įrodymų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 82–84). Konstatuodamas, kad parengtinis tyrimas iš esmės yra neišsamus, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo galimybių, numatytų BPK 374 str. 3 d. , t. y. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepatikrino pagal byloje esančią medžiagą, nepareikalavo naujos medžiagos, neatliko teisminio tardymo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nustatyti nukentėjusiųjų buvimo vietas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi galimybių imtis priemonių nukentėjusiųjų buvimo vietai nustatyti tuo atveju, jeigu nutaria atlikti teisminį tardymą ir apklausti nukentėjusiuosius. Pareikalaudamas naujos medžiagos ir atlikdamas teisminį tardymą, apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti ir kitas aplinkybes, nurodytas nutartyje. Pareikalaudamas atitinkamos pažymos teismas gali nustatyti, kokie asmenys 1997 m. lapkričio 24 d. dirbo firmoje „Autokolor”, ir juos apklausti, taip pat apklausti policijos darbuotojus, pristačiusius į policijos komisariatą A. Gasanovą, ir nustatyti, kokiu automobiliu jis buvo vežamas, pareikalauti specialisto pažymos ar išvados apie atitinkamo senumo automobilio „M- Benz 190” vidutinę rinkos kainą. Vadovaudamasis BPK 378 str. 7 d. , apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti kvotos organą ar tardytoją atlikti reikiamus tardymo veiksmus ir patikrinti S. K-alevskio versiją, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo sodo namelyje pas pažįstamą G-ų. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas papildomo tyrimo metu nukentėjusiajai A. Platkauskienei atpažinti nuteistuosius yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji nuteistuosius matė ne tik įvykio metu, bet ir policijos komisariate, kur sužinojo ir jų pavardes (t. 2, b. l. 67). Tokių parodymų rezultatai keltų abejonių dėl jų tikrumo. Taip pat nepagrįstas nurodymas patikrinti versiją, ar darant nusikaltimą nedalyvavo I. K-ijevas, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. K-ijevas dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 17 ir 162 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimus, netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavęs, jog teisiamajame posėdyje parengtinio tyrimo papildyti negalima, nepagrįstai grąžino bylą tyrimui papildyti. Baudžiamosios bylos grąžinimas tyrimui papildyti nepagrįstai konstatavus pagrindus, numatytus BPK 381 str. , vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes tai sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikrintinas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas pagal paduotus apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430 ir 4301 str. , nutarė: Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. S-is Teisėjai S. Č-a- P. K-s Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7160: Svečiai