Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7160: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 6. Esminis baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 4181
str. 3 p. baudžiamosios bylos grąžinimas tyrimui papildyti nepagrįstai konstatavus
pagrindus,
numatytus BPK 381 str. )

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą iš naujo
tirti, ir byla perduota šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka,
kadangi apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 17 ir 162
straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimą, netinkamai įvertinęs surinktus
įrodymus, nepagrįstai grąžino bylą iš naujo tirti. Apeliacinės instancijos
teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 381 straipsnyje numatytus pagrindus, pats
padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes tai kliudė šiam
teismui visapusiškai išnagrinėti bylą.

P-šėjas P. K-s                                                                    Kasacinė byla Nr. 2K–726/1999 m.

nutartis

1999 m. lapkričio 30 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kole­­gija, susidedanti iš pirmininko A. S-io, teisėjų
S. Č-o ir P. K-o,
sekretoriaujant D. K-ei,
dalyvaujant prokurorui G. G-ui,
gynėjams advokatams A. Dubauskui, J. S-iui,
S. R-ai, K. V-ui,          J. Krimeriui,
nuteistiesiems J. Sipkevičiui, N. R-ui,
P. B-ynskiui, S. K-alevskiui,
vertėjui D. Grizickui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
Lietuvos Respublikos gene­ralinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 1999 m.
balandžio 14 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo tirti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo P. K-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panai­kin­­ti ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistųjų ir jų gynėjų, pra­šiu­­­sių Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimų,

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 1999 m. balandžio 14 d.
nuosprendžiu
J-us Sipkevičius pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. , 206
str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams
konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str.  
– laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė J. Sipke­vičiui
paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto,
laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų
kolonijoje;
N-us R-us pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal
BK 272 str. 3 d.   laisvės atėmimu
septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. šios bausmės subendrintos
apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė N. R-ui paskirta – laisvės atėmimas
septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis  BK 42 str. 4 d. ši bausmė iš dalies sudėta su
bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 23 d.
nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė N. R-ui paskirta – laisvės atėmimas
dešimčiai metų konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant
griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje;
Pavelas B-ynskis pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimus, numatytus  BK 272 str. 3 d. ,
206 str. , ir nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems
metams konfiskuojant pusę jo turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo
būdu ir subendrinta bausmė P. B-ynskiui paskirta – laisvės atėmimas
septyneriems metams konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d.
ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 1998
m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė P. B-ynskiui paskirta –
laisvės atėmimas dešimčiai metų konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo
bausmę atliekant griežtojo režimo patai­sos darbų kolonijoje;

S-a- K-alevskis pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal
BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams konfiskuojant pusę jo
turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmi­mu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK
42 str. 1 d. , šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė
S. K-alevskiui paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams konfiskuojant
pusę jo turto. Vadovaujantis BK 43 str. , prie šios bausmės, taikant dalinio
bausmių sudėjimo principą, pridėta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
neatlikta pagal 1996 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, ir
subendrinta bausmė S. K-alevskiui nustatyta – laisvės atėmimas septyneriems
metams ir keturiems mėnesiams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atė­­mi­­­­­­mo
bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje;
V-a- Šalašovas pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , ir nuteistas pagal
BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams konfiskuojant pusę jo
turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK
42 str. 1 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė
V. Šalašovui paskirta – laisvės atė­­­­mi­­­­­­mas šešeriems metams
konfiskuojant pusę jo turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo
režimo pataisos darbų kolonijoje;
A-us Mamajevas pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus BK 272 str. 3 d. , 206 str. , 2321 str. 1 d. , ir nuteistas
pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams konfiskuojant pusę jo
turto, pagal BK 206 str. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 2321 str. 1 d. – laisvės atėmimu
vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , šios
bausmės subend­rintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė A. Mamajevui paskirta
– laisvės atėmimas šešeriems metams konfiskuojant pusę jo turto, laisvės
atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
J. Sipkevičius, N. R-us, P. B-ynskis,
S. K-alevskis, V. Šalašovas, A. Mamajevas nuteisti už tai, kad kartu su dviem tardymo
nenustatytais asmenimis, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje,
N. R-ius, P. B-ynskis ir S. K-alevskis pakartotinai, įsibrovė į gyvenamąją
patalpą, bendrais veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudoję
užvaldė svetimą turtą stambiu mastu bei tuo pačiu metu iš piliečio pagrobė
svarbius asmens dokumentus: 1997 m. lapkričio 24 d. , apie 19 val. , norėdami
užvaldyti svetimą turtą – automobilį „M- Benz 190”, jie įsibrovė į butą,
esantį Kalvarijų g. 41–1a, V-, pas nukentėjusiuosius A. G-ą ir
A. Platkauskienę, kuriame bendrais veiksmais grasino fiziškai su jais
susidoroti, o P. B-ynskis pareikalavo iš A. G-o atiduoti minėtą automobilį.
A. G-ui nesutikus, J. Sipkevičius metaliniu atsuktuvu sudavė nukentėjusiajam
du smūgius per galvą, o tardymo nenustatytas asmuo kumščiu sudavė smūgį į
veidą, taip jie padarė A. G-ui lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos
sutrikimo. T-iau grasin­da­mi fiziškai susidoroti bendrais veiksmais iš buto
pagrobė A. G-ui ir A. Platkaus­kienei priklausantį turtą: 321,31 Lt,
fotoaparatą „Wizen” su fotojuosta, 2 elementais ir įdėklu, kurių vertė 91 Lt, 3
Lt vertės metalinę grandinėlę bei svarbius asmens dokumentus – A. G-o vardu
išduotus asmens pasą ir karinį bilietą. Tęsdami nu­­si­­­­­­­­­­­­­kals­­­­­tamą
veiką, siekdami užvaldyti minėtą automobilį, veikdami pagal sutartą pla­­­ną
S. K-alevskis ir tardymo nenustatytas asmuo jėga išvedė A. G-ą iš buto,
įsodino į automobilį BMW 525 (valst. nr. KVG 128), kuriuo S. K-alevskis,
P. B-yns­­kis, J. Sipkevičius, N. R-ius, pastarajam jį vairuojant bei iš
paskos lydint nenu­statytam automobiliui „VW Golf”, kuriuo kartu su tardymo
nenustatytais asmenimis važiavo V. Šalašovas ir A. Mamajevas, nuvežė A. G-ą į
miško masyvą, esantį Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajono pabaigoje, kur
grasindami nužudyti bendrais veiksmais privertė nukentėjusįjį nurodyti
automobilio „M- Benz 190” saugojimo vietą. J. Sipkevičius, veikdamas pagal
bendrą planą, kartu su nenustatytais asmenimis automobiliu „VW Golf” parvežė
A. G-ą į butą, esantį Kalvarijų g. 41–1a, V-, kur nukentėjusiojo
nurodytoje vietoje rado ir pagrobė automobilio raktelius, o po to nuvežė jį į
Vilniaus miesto Dvarčionių gyvenvietę, kur laukė kiti nuteistieji. Iš  automo­bilio išlipus vienam nenustatytam
asmeniui, į jį įsėdo P. B-ynskis bei N. R-ius ir nuvežė A. G-ą į jo
nurodytą sodininkų bendrijos „TEC–2”, esančios prie Dvar­čionių gyvenvietės,
sklypą Nr. 211, kuriame bendrais veiksmais užvaldė A. G-ui ir jo broliui
G. G-ui priklausantį automobilį „M- Benz 190” (valst. nr. CAO 365) 16
000 Lt vertės, kartu pagrobdami ir automobilyje buvusius svarbius dokumentus –
A. G-o vardu išduotą automobilio pirkimo pažymą–sąskaitą Nr. 840232,
automobilio registracijos liudijimą Nr. MA 077840 bei techninės apžiūros taloną
Nr. 1–067184.
A. Mamajevas taip pat nuteistas ir už tai, kad
1997 m. lapkričio 23–24 dieno­mis V- iš tardymo nenustatyto asmens
neteisėtai įgijo narkotinių priemonių – 106,47 g kanapių, neturėdamas tikslo jų
parduoti ar kitaip platinti. Dalį įgytų narkoti­nių priemonių, t. y. 64,03 g
kanapių, vežiojosi automobiliu BMW 524 (valst. nr. YVA 658) Vilniaus gatvėmis
ir iki 1997 m. lapkričio 25 d. jas laikė šiame automobilyje, stovėjusiame prie
32 namo, esančio S-ėtekio alėjoje, V-. Kitą dalį įgytų narkotinių
priemonių, t. y. 42,44 g kanapių, iki 1997 m. lapkričio 26 d. neteisėtai laikė
savo bute, esančiame S. K-io g. 5–2, V-.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija
1999 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nuosprendį
panaikino ir bylą perdavė iš naujo tirti. Nutartyje kolegija nurodė, jog
A. Mamajevui ir V. Šalašovui pateikti kaltinimai yra nekonkretūs, dėl to buvo
pažeista jų teisė į gynybą. Be to, parengtinis tyrimas atliktas nevisiškai, yra
nemažai prieštaravimų nukentėjusiųjų A. G-o ir A. Platkauskienės
parodymuose. Apeliacinės instancijos teismas nuro­dė, jog būtina nustatyti
A. G-o ir A. Platkauskienės gyvenamąją vietą, juos ap­klau­sti siekiant
pašalinti parodymų prieštaravimus, nuteistuosius parodyti atpažinti
A. Platkauskienei, patikrinti versiją, ar darant nusikaltimą negalėjo dalyvauti
I. K-ijevas, nustatyti, kokiu automobiliu į policijos komisariatą buvo vežamas
A. G-a-.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, jog kaltinimai
A. Mamajevui ir V. Šalašovui suformuluoti nepažeidžiant
BPK 162 str. numatytų reikalavimų, nepažeista jų teisė į gynybą, nei gynėjai,
nei patys kalti­namieji nepareiškė, kad kaltinimai jiems nesuprantami.
Apeliacinės instan­ci­­jos teismo nurodymas atlikti tardymo veiksmus su
nukentėjusiaisiais A. G-u ir A. Platauskiene yra nerealus ir
neįgyvendinamas. Tardymo organai ėmėsi visų galimų priemonių šių nukentėjusiųjų
buvimo vietai nustatyti, tačiau to padaryti nepavyko. Kitus nutartyje nurodytus
neesminius klausimus gali išspręsti Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą
teisiamajame posėdyje. Teismas, nurodydamas tirti realiai negali­mas įvykdyti
aplinkybes, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Toks
sprendimas nutolina galimybę, per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti bylos
aplinkybes ir nubausti kaltininkus (BPK 18 str. 1 d. ).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikintina ir byla
perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
konstatavo, jog A. Mamajevui ir V. Šalašovui pareikšti kaltinimai yra
nekonkretūs, kad pareiškiant jiems kaltinimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos
BPK 162 str. numatyti reikalavimai bei jų teisė į gynybą. Nutarimuose patraukti
kaltinamaisiais A. Mamajevą ir V. Šalašovą (t. 3, b. l. 62, 63, 79, 80) nurodyta,
jog jie, 1997 m. lapkričio 24 d. , apie 19. 00 val. , iš anksto susitarę ir
veikdami kartu su kitais kaltinamaisiais, įsibrovė į butą, esantį Kalvarijų g.
41–1a, V-, buvo bute tuo metu, kai kiti kaltinamieji, grasindami
nukentėjusiajam A. Gasa­novui susidoroti ir vartodami fizinį smurtą, reikalavo
perduoti jiems automobilį „M- Benz 190”, taip pat patys grasino
nukentėjusiajam A. G-ui tuoj panaudoti fizinį smurtą, kartu su kitais
kaltinamaisiais apieškojo butą ir užvaldė nuken­tėjusiųjų bute buvusį turtą, o
vėliau kartu su kitais kaltinamaisiais užvaldė automobilį „M- Benz 190”.
Taigi nutarimuose patraukti kaltinamaisiais A. Mamajevą ir V. Šalašovą nurodytas
nusikaltimas, kurio padarymu jie kaltinami, ir nurodytos nusi­­kaltimo
aplinkybės, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Nutarimuose patraukti
kaltinamaisiais nurodyti ir konkretūs A. Mamajevo ir V. Šalašovo veiksmai,
kuriuos
jie atliko nusikaltimo padarymo metu.
Nutarimuose patraukti kaltinamaisiais A. Mamajevą
ir V. Šalašovą nesukon­kretinta, kaip jie grasino nukentėjusiajam A. G-ui ir
kokį turtą iš nukentėjusiųjų buto jie patys užvaldė, tačiau tai nereiškia, kad
pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, nes šios aplinkybės bylos medžiaga
nenustatytos. A. Mamajevui ir V. Šalašovui inkri­minuota tai, kad nusikaltimą jie
padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Bendrininkavimu laikomas tyčinis
bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikaltimą, ir
kiekvienas grupės narys atsako už visą grupės padarytą veiką, kurią apėmė
bendrininkų tyčia.
Konstatuodamas, kad įrodymai, kuriais pagrįstas
nuosprendis, yra priešta­rin­gi ir abejotini, apeliacinės instancijos teismas ištyrė
ir aptarė byloje surinktus įro­dy­­mus atskirai vienus nuo kitų arba lygindamas
juos tik su kai kuriais kitais įrodymais, o tuo tarpu įrodymų vertinimas turėjo
būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objekty­viu visų bylos aplinkybių
viseto išnagrinėjimu (BPK 76 str. 1 d. ).
V-indamas nukentėjusiojo A. G-o parodymus
ir konstatuodamas, kad šie parodymai yra itin nenuoseklūs ir prieštaringi,
apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įrodymų šaltinis
yra tik tie nukentėjusiojo parodymai, kurie yra gauti BPK 181 str. nustatyta
tvarka. Protokolas–pareiškimas ir paaiškinimas yra procesiniai dokumentai,
gaunami baudžiamosios bylos iškėlimo stadijoje. Pagal šiuose procesiniuose
dokumentuose užfiksuotus duomenis sprendžiama, ar yra pa­grindas baudžiamajai
bylai iškelti. Įrodymai yra faktiniai duomenys, gauti iš BPK 74 str. 2 d.
numatytų šaltinių. Atsižvelgiant į tai, teismas galėjo vertinti tik tuos
nukentėjusiojo A. G-o parodymus, kurie užfiksuoti jo apklausos
protokoluose.
Nukentėjusysis A. G-a- byloje apklaustas du
kartus – 1997 m. lapkričio 25 d. (t. 1, b. l. 85–87) ir 1997 m. gruodžio 11 d.
(t. 2, b. l. 37–51). Esminės įvykio aplinkybės šiuose parodymuose apibūdinamos
vienodai, tačiau juose yra kai kurių nesutapimų. Pirmosios instancijos teismas
nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo A. G-o parodymais, duotais 1997 m.
gruodžio 11 d. apklausoje. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog
apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi šiais nukentėjusiojo parodymais,
tik atsižvelgdamas į parodymų keitimo seką, jų formuluotes, protokolų pabaigose
esančius prierašus, suabejojo A. G-o paro­dymų savarankiškumu ir
objektyvumu. V-indamas A. G-o parodymus, apelia­cinės instancijos teismas
jų nesulygino su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, neatsižvelgė į
kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pagal kuriuos gali­ma
nustatyti automobilių judėjimo tvarką.
Konstatuodamas, jog nukentėjusysis A. G-a-
negalėjo žinoti nuteistojo N. R-aus pavardės, apeliacinės instancijos
teismas neatkreipė dėmesio į visą nukentėjusiojo parodymų turinį. A. G-o
apklausos protokole nurodyta, jog apklausos metu jis naudojasi parodymo
atpažinti protokolais (t. 2, b. l. 37).
Suabejodamas nukentėjusiosios A. Platkauskienės
parodymų objektyvumu, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai,
kad apygardos teismas nuosprendį pagrindė ne visais nukentėjusiosios
A. Platkauskienės parodymais, o tik tais, kuriuos patvirtino kiti teisiamajame
posėdyje išnagrinėti įrodymai. N-s nuken­tėjusioji A. Platkauskienė apklausos
metu nurodė įsibrovusių į butą asmenų pavardes (t. 2, b. l. 64–77) ir ką
kiekvienas iš jų darė, tačiau teismas šiais jos parodymais nuosprendžio
nepagrindė. Konstatuodamas, jog nukentėjusioji A. Platkauskienė, priešingai
A. G-o parodymams, nenurodė, kad A. G-a- ir dalis nuteistųjų maždaug po
valandos grįžo į butą ir paėmė automobilio raktelius bei dokumentus,
apeliacinės instancijos teismas neįvertino A. G-o parodymų dėl šios aplinkybės
ir A. Platkauskienės parodymų apie tai, kada ji išėjo iš buto.
Suabejodamas papildomos įvykio vietos apžiūros,
kurios metu automobi­lyje „BMW 525” buvo surastas fotoaparatas, objektyvumu,
apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į faktinius duomenis,
nustatytus iš 1999 m. lapkričio 24 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu
padarytų nuotraukų (t. 1, b. l. 40, 41); vienoje iš jų virš automobilio
užpakalinės sėdynės matyti dėklas, panašus į nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d.
daiktinių įrodymų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 82–84).
Konstatuodamas, kad parengtinis tyrimas iš esmės
yra neišsamus, o teisia­majame posėdyje jo papildyti negalima, apeliacinės
instancijos teismas neišnaudojo galimybių, numatytų BPK 374 str. 3 d. , t. y.
nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepatikrino pagal byloje esančią medžiagą,
nepareikalavo naujos medžiagos, neat­­li­ko teisminio tardymo.
Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių
nustatyti nukentėjusiųjų bu­vimo vietas. Apeliacinės instancijos teismas taip
pat turi galimybių imtis priemonių nukentėjusiųjų buvimo vietai nustatyti tuo
atveju, jeigu nutaria atlikti teisminį tardymą ir apklausti nukentėjusiuosius.
Pareikalaudamas naujos medžiagos ir atlikdamas teis­minį tardymą, apeliacinės
instancijos teismas gali išsiaiškinti ir kitas aplinkybes, nurodytas nutartyje.
Pareikalaudamas atitinkamos pažymos teismas gali nustatyti, kokie asmenys 1997
m. lapkričio 24 d. dirbo firmoje „Autokolor”, ir juos apklausti, taip pat
apklausti policijos darbuotojus, pristačiusius į policijos komisariatą A. Gasa­novą,
ir nustatyti, kokiu automobiliu jis buvo vežamas, pareikalauti specialisto pažy­mos
ar išvados apie atitinkamo senumo automobilio „M- Benz 190” vidutinę
rinkos kainą. Vadovaudamasis BPK 378 str. 7 d. , apeliacinės instancijos teismas
gali įpareigoti kvotos organą ar tardytoją atlikti reikiamus tardymo veiksmus
ir patikrinti S. K-a­levskio versiją, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo
sodo namelyje pas pažįstamą G-ų.
Apeliacinės instancijos teismo nurodymas
papildomo tyrimo metu nuken­tėjusiajai A. Platkauskienei atpažinti nuteistuosius
yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji nuteistuosius matė ne tik įvykio metu, bet
ir policijos komisariate, kur sužinojo ir jų pavardes (t. 2, b. l. 67). Tokių
parodymų rezultatai keltų abejonių dėl jų tikrumo. Taip pat nepagrįstas
nurodymas patikrinti versiją, ar darant nusikaltimą nedalyvavo I. K-i­jevas,
nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. K-ijevas dalyvavo šio
nusikaltimo padaryme.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai
konstatavęs BPK 17 ir 162 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimus,
netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavęs, jog
teisiamajame posėdyje parengtinio tyrimo papildyti negalima, nepagrįstai
grąžino bylą tyrimui papildyti. Baudžiamosios bylos grąžinimas tyrimui
papildyti nepagrįstai konstatavus pagrindus, numatytus BPK 381 str. ,
vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, nes tai sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
tikrintinas nuosprendžio teisėtu­mas ir pagrįstumas pagal paduotus apeliacinius
skundus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430 ir 4301 str. ,

nutarė:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             A.
S-is

Teisėjai                                                                                                             S.
Č-a-
                                                                                                                   P.
K-s

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.82302 sekundės -