|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 8. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 4181 str. 3 p. , nesilaikyta BPK 374, 378, 381 ir 382 straipsnių reikalavimų) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo naikinti nuosprendžio dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir nutartyje nurodė faktiškai neesminiais pažeidimus, kuriuos pats galėjo pašalinti nagrinėdamas bylą. Be to, buvo peržengtos apeliacinių skundų ribos, nepagrįstai panaikintas visas nuosprendis, neištaisyta jame padaryta klaida dėl teismo išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pats padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. P-šėjas E. B-a- Kasacinė byla Nr. 2K–727, 1999 m. NUTARTIS 1999 m. gruodžio 7 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J. T-iaus, teisėjų A. P-io ir E. B-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorei V. R-i-ei, gynėjai V. R. L-enei, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko kasacinį teikimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria buvo panaikintas A-aus Z-o ir D-aus M-io bylą pirmąja instancija nagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti teisme. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį teikimą tenkinti, ir gynėjos, prašiusios A. Z-ą išteisinti, paaiškinimų, nustatė: Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti: D-us M-is pagal Lietuvos Respublikos BK 273 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams konfiskuojant pusę turto, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje; A-us Zubenka pagal BK 273 str. 3 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams konfiskuojant pusę turto, pagal BK 274 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams konfiskuojant pusę turto. Pastarajam, remiantis BK 42 str. , paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams konfiskuojant pusę turto, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. D. M-is ir A. Z-a nuteisti už tai, kad, veikdami kaip grupė iš anksto susitarusių asmenų, grasindami sunaikinti svetimą turtą, 1997 m. spalio 20–29 d. atvirai reikalavo iš nukentėjusiųjų A. Akčiurino ir B. M-os perduoti jiems 5500 JAV dolerių (22 000 Lt) už 1997 m. spalio 17 d. pavogtą iš jų automobilį „Audi80”(valst. nr. BO36KC39), o 1997 m. spalio 29 d. apie 23 val. 15 min. , prie viešbučio „Klaipėda”, iš B. M-os gavo A. Akčiurinui priklausančius 4700 JAV dolerių (18 800 Lt) ir taip padarė jam didelę materialinę žalą. A. Z-a nuteistas ir už tai, kad, veikdamas pakartotinai, apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. 1998 m. sausio 19 d. apie 14 val. , Klaipėdoje, iš Ž. B-ės apgaule paėmė 500 Lt, už tai žadėjo jai nurodyti vietą, kurioje yra 1997 m. spalio 29d. iš jos buto pavogti daiktai. Gavęs 500 Lt A. Z-a nurodė butą, kuriame pavogtų daiktų nebuvo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 1999 m. gegužės 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti teisme. Nuosprendis panaikintas dėl apygardos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie pripažinti esminiais, suvaržiusiais nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių teises tiesiogiai dalyvauti tiriant įrodymus teisme, tinkamai organizuoti gynybą. Kasaciniame teikime nurodoma, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teikime pažymima, jog nebuvo pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kadangi apeliacinio teismo nutartyje paminėtos aplinkybės, kuriomis rėmėsi šis teismas naikindamas nuosprendį, nėra nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 382 str. 2 d. , išdėstančioje esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kasatoriaus teigimu, priešingai nei nurodoma apeliacinio teismo nutartyje, pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti BPK reikalavimai, susiję su proceso dalyvių Ž. B-ės ir B. M-os informavimu apie teismo posėdžius, jų dalyvavimu juose, supažindinimu su papildoma bylos medžiaga, dalyvavimu tiesiogiai tiriant įrodymus, ar kiti, galėjusieji iš esmės suvaržyti proceso dalyvių teises. Tuo tarpu apeliacinio teismo nustatyti nežymūs pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, galėjo būti pašalinti paties apeliacinio teismo BPK 378 str. 6 d. ir 7 d. nustatyta tvarka. T-ėl pripažinęs juos esminiais ir jų pagrindu panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinis teismas pats pažeidė atitinkamus baudžiamojo proceso įstatymo straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Kasaciniame teikime nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – nesilaikė BPK 374, 378, 381 ir 382 straipsnių reikalavimų, todėl prašoma panaikinti jo 1999 m. gegužės 27 d. priimtą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teikimas tenkintinas. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. gegužės 27 d. nutartyje nepagrįstai įžvelgė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, konstatuodamas, kad: 1) nukentėjusieji Ž. B-ė ir B. M-a nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką, vietą ir negalėjo susipažinti su naujais bylos dokumentais; 2) pirmosios instancijos teismas neapžiūrėjo kai kurių daiktinių įrodymų ir neperklausė telefoninių pokalbių audio įrašų, neišsiaiškino Ž. B-ės raštelio dingimo aplinkybių, nepridėjo prie bylos apeliaciniame skunde nurodytų dokumentų, nepašalino prieštaravimų tarp A. Z-os ir liudytojo R. M-o parodymų, neištyrė D. M-io versijos apie tai, kad nusikaltime dalyvavo ne A. Z-a, bet V. S-s. Klaipėdos apygardos teisme ši byla buvo nagrinėjama 1998 m. rugpjūčio19d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir parodymus davė nukentėjusieji B. M-a ir Ž. Bogvilaitė (III t. , b. l. 9–15). Atidėjus bylos tolesnį nagrinėjimą 1998 m. rugsėjo 9 dienai, į šį ir vėlesnius posėdžius minėti nukentėjusieji nebeatvyko. B. M-a 1998 m. rugsėjo 9 d. teismui įteikė pareiškimą, kuriame prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir remtis jo anksčiau duotais parodymais (III t. , b. l. 57, 58). Ž. B-ė neatvyko, nors šaukimas, neradus jos pačios, 1998 m. rugsėjo 3 d. buvo paliktas jos tėvui (III t. , b. l. 51). Proceso dalyviai neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama be šių dviejų nukentėjusiųjų (III t. , b. l. 64, 89). Dar kartą atidėjus bylos tolesnį nagrinėjimą (III t. b. l. 95), pranešimas apie 1999 m. sausio 13 d. teismo posėdį B. M-ai buvo išsiųstas (III t. , b. l. 181, 182, 189), tačiau Ž. B-ei šaukimas neįteiktas (III t. , b. l. 189, 223). Proceso dalyvių siūlymu posėdis buvo atidėtas iš 1999 m. sausio 13 d. į 14 d. (III t. , b. l. 190). B. M-a 1999 m. sausio 14 d. faksograma pranešė, kad negali atvykti į teismą, ir prašė bylos nagrinėjimą baigti be jo (III t. , b. l. 195, 196). Sausio 14 d. posėdyje teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nes nukentėjusieji ir liudytojai jau buvo apklausti BPK 300 str. tvarka (III t. , b. l. 224). Toks sprendimas neprieštarauja BPK 300 str. , kurio 2 dalis numato, kad tos pačios sudėties teismas, nagrinėdamas atidėtą bylą, į teisiamąjį posėdį pirmiau apklaustus nukentėjusiuosius pakartotinai šaukia tik būtinais atvejais. Be to, po 1998 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio byloje gauti nauji įrodymai neturi sąsajų su nukentėjusiosios Ž. B-ės interesais, o B. M-a buvo informuotas apie galimybę susipažinti su minėtais įrodymais. T-ėl nėra pagrindo laikyti, kad byloje buvo suvaržytos nukentėjusiųjų teisės, ką nurodė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatuodama esant esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir kažkodėl remdamasi BPK 382 str. 2 dalimi (IV t. , b. l. 112). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei Ž. B-ė, nei B. M-a apeliacinių skundų nebuvo padavę, todėl nuosprendžio naikinimas būtent nukentėjusiųjų interesais viršija byloje esančių apeliacinių skundų ribas, taip pažeidžiant BPK 374 str. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir BPK 264 str. reikalavimų dėl įrodymų ištyrimo. Mobilaus ryšio telefono ir 450 JAV dolerių neapžiūrėjimas bei telefoninių pokalbių įrašų neperklausymas gali būti pripažįstami tam tikrais teisminio tardymo defektais, tačiau šioje byloje jie nebuvo esminiai ir pats apeliacinės instancijos teismas galėjo juos ištaisyti. Tokias aplinkybes, kaip dingęs Ž. B-ės raštelis, A. Z-os ir R. M-o parodymų prieštaringumas, versija dėl V. S-o dalyvavimo padarant nusikaltimą, taip pat galėjo aiškintis apeliacinis teismas, prireikus įpareigodamas tyrimo organus atlikti reikiamus tardymo veiksmus, ką leidžia daryti BPK 378 str. 6 ir 7 d. Be to, kaip teisingai nurodoma kasaciniame teikime, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino visą Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. vasario 12 d. nuosprendį, nors dalis jo nebuvo apskųsta. Taip pat nebuvo ištaisyta nuosprendyje padaryta klaida dėl solidariai iš abiejų nuteistųjų priteistų teismo išlaidų, o tai prieštarauja BPK 123 str. 3 daliai. Visos nurodytos aplinkybės veda prie išvados, kad nagrinėdama šią bylą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesilaikė BPK 374, 378, 381 ir 382 straipsnių reikalavimų ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Jie gali būti ištaisyti bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181 str. , 429 str. 5 p. , 430 ir 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. T-ius Teisėjai A. P-is E. B-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7133: Svečiai