|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 24. Bylos grąžinimas tyrimui papildyti (BPK 255 str. 1 d. 1 p. ir 284 str. ) Panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis perduoti bylą iš naujo tirti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti šią nutartį galioti, nes tokių pažeidimų nebuvo padaryta, esantys tyrimo trūkumai galėjo ir gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. P-šėjas E. B-a- Kasacinė byla Nr. 2K–137, 2000 m. NUTARTIS 2000 m. vasario 29 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J. T-iaus, teisėjų R. B-o ir E. B-o, sekretoriaujant E. K-ei, dalyvaujant prokurorui A. M-ai, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl V-aviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria Ž-o M-o ir E-aus P-aus baudžiamoji byla, kur jie kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. , buvo grąžinta tyrimui papildyti. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų, nustatė: Ž-a- M-a- ir E-us P-us kaltinami tuo, kad jie 1998 m. rugsėjo 1 d. apie 23 val. V-aviškio r. Keturvalakių sen. Keturvalakių k. , veikdami kaip grupė iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai ir įsibraudami į negyvenamąją patalpą, slapta pagrobė iš G. Ž-o parduotuvės svetimo turto: alkoholinių gėrimų, cigarečių, įvairių maisto produktų, iš viso turto ne mažiau kaip už 603,84 Lt. V-aviškio rajono apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šią bylą grąžino tyrimui papildyti, motyvuodamas tuo, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, suformuluoti išsireiškiant „ne mažiau kaip” ir taip nurodant tik apytikrį pagrobtų prekių kiekį, tuo buvo pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą. V-aviškio rajono apylinkės prokurorė pateiktame apeliaciniame skunde pažymėjo, jog byloje parengtinis tyrimas atliktas visiškai, pareikšti kaltinimai yra konkretūs ir todėl nepažeista kaltinamųjų teisė į gynybą, bei prašė bylą perduoti iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme nuo teisminio nagrinėjimo stadijos. Kauno apygardos teismas 1999 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė šį apeliacinį skundą ir paliko galioti V-aviškio rajono apylinkės teismo priimtą nutartį. Kasaciniame skunde nurodoma, jog V-aviškio rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartys šioje byloje turi būti panaikintos dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir byla iš naujo grąžinta nagrinėti apylinkės teisme. Skunde pažymima, kad, nors kaltinimai byloje suformuluoti ne visai tinkamai, nes naudojama nepakankamai konkreti sąvoka „ne mažiau”, tačiau tai jokiu būdu nepažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 52 str. 1 d. 1 p. numatytos kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo. Priešingai, kasatoriaus teigimu, pateikiant kaltinimą Ž. M-ui ir E. P-ui, jame konkrečiai nurodytas jų padarytas nusikaltimas – slaptas svetimo turto grobimas įsibraunant į negyvenamąją patalpą, padarytas pakartotinai ir grupės iš anksto susitarusių asmenų, šio nusikaltimo padarymo vieta, laikas, išvardyti pagrobti daiktai, nurodyta tiek bendra, tiek ir individuali nurodytų prekių vertė. Toks kaltinimas visiškai atitinka BPK 162 str. reikalavimus, nes išdėstytos visos byloje nustatytos aplinkybės. Kaltinamieji suprato, kuo jie kaltinami ir koks nusikaltimas jiems inkriminuojamas, todėl jų teisė į gynybą nebuvo pažeista. Be to, skunde pabrėžiama, jog iškilus neaiškumams teisminio nagrinėjimo metu pats teismas turėjo galimybę tikslinti iš G. Ž-o parduotuvės pagrobtų prekių kiekį ir jų vertę, nors tai ir neturėtų jokios įtakos kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kurią padarę pripažino patys kaltinamieji. Kasaciniame skunde pažymima ir tai, jog bylą nagrinėjęs teismas, iškilus abejonei dėl byloje esančio G. Ž-o įmonės revizijos akto pagrįstumo, taip pat galėjo pats apklausti reviziją atlikusius asmenis apie įmonėje nustatytus trūkumus ar esant reikalui paskirti pakartotinę reviziją (BPK 843 str. ) negrąžinant bylos tyrimui papildyti. Kadangi teismas to nepadarė, tai neišnaudojo visų jam suteiktų procesinių galimybių objektyviai tiesai byloje nustatyti ir iki galo neištyręs visų bylos aplinkybių skubotai grąžino bylą tyrimui papildyti. Kasatoriaus teigimu, nepagrįstas yra teismo nurodymas atlikti ankstesnių G. Ž-o komercinės įmonės patikrinimo aktų paiešką, kadangi tokie aktai negali būti pripažinti šioje byloje turinčiais kokios nors įrodomosios reikšmės. Apibendrinant kasaciniame skunde nurodoma, jog abu bylą nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą tyrimui papildyti, nes neturėdamas jokio įstatyminio pagrindo, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei iki galo jų neištyręs nepagrįstai pripažino, kad parengtinis tyrimas yra neišsamus, ir jo metu suvaržytos kaltinamųjų teisės. Tai sukliudė teismui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybes, nubausti kaltininkus (BPK 18 str. 1 d. ), priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, suvaržė civilinio ieškovo teisę reikalauti ir gauti dėl nusikaltimo turėtos materialinės žalos atlyginimą (BPK 382 str. 1 d. ). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai, būtent – nevisiškai, išnagrinėjo prokurorės apeliacinį skundą, nes nepaneigė dalies skunde išdėstytų argumentų, pavyzdžiui, nepasisakė dėl revizijos reikalingumo, ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. T-ėl, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, kasatorius skunde prašo panaikinti V-aviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. ir Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 24 d. nutartis dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinis skundas tenkintinas. V-aviškio rajono apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismas 1999 m. lapkričio 24 d. nutartyje teisingai konstatavo tam tikrus bylos parengtinio tardymo defektus, susijusius su prekių, kurias Ž. M-a- ir E. P-us pagrobė iš G. R. Ž-o parduotuvės, tikslaus kiekio ir vertės nustatymu. Vis dėlto, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šie defektai nesudarė neįveikiamos kliūties, kuri būtų atėmusi teismui galimybę bylą išnagrinėti iš esmės. Kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytojai davė tokius parodymus, pagal kuriuos pagrobtų prekių sąrašas ir jų vertė galėjo ir gali būti nustatyti tik apytikriai. Revizijos aktas (t. I, b. l. 4–6), kuriuo nukentėjusysis grindžia patirtos žalos, o kartu ir savo civilinio ieškinio dydį, surašytas jo paties ir dviejų jam priklausančios parduotuvės darbuotojų. Paskirti dar vieną reviziją tam, kad būtų gauti neginčytinai objektyvūs duomenys apie prekių trūkumą parduotuvėje, nors ir būtų eventualiai naudinga bylos aplinkybių išaiškinimui, tačiau tai abejonių dėl vagystės dalyko dydžio neišsklaidytų, nes yra duoti nukentėjusiojo ir liudytojų prieštaringi parodymai, kad prekių trūkumas parduotuvėje buvo pastebėtas dar iki 1998 m. rugsėjo 1 d. padarytos vagystės (t. I, b. l. 223, 235; t. II, b. l. 7, 9, 11, 12, 15, 100). T-ėl tapatinti duomenis dėl prekių trūkumo parduotuvėje ir dėl Ž. M-ui bei E. P-ui inkriminuotos vagystės dalyko mastų nėra pakankamo pagrindo. Kita vertus, kaip rodo pačių kaltinamųjų prisipažinimai ir paaiškinimai, grobimo metu paskubomis buvo imami visų pirma alkoholiniai gėrimai, maisto produktai ir rūkalai, nedarant jų smulkmeniškos atrankos ir vertės skaičiavimų. T-ėl kaltininkai, būdami dar ir neblaivūs, tik apytikriai galėjo suvokti ar įsivaizduoti grobiamų prekių kiekį ir vertę. Tai patvirtina ir tas faktas, kad net apie maišelių, į kuriuos buvo sukrautos prekės, skaičių parodymai nebuvo visiškai vienodi ir stabilūs (t. I, b. l. 24, 27, 71, 74, 219; t. II, b. l. 98, 104). Kartu abu kaltinamieji kategoriškai neigė ėmę kai kurias revizijos akte įrašytas prekes: kavą, žiebtuvėlius, cigaretes „B-d” ir kt. (t. I, b. l. 217–219; t. II, b. l. 16, 40), sakė, kad į parduotuvę buvo įsibrovę tik vieną kartą (t. II, b. l. 97, 98). Taigi tiek, kiek kaltinamieji prisiminė vieną ar kitą faktą ir veiksmą, jie laisvai formulavo ir dėstė kiekvieną iš jų teisinančias aplinkybes. Specialiai pažymėtina, kad abu kaltinamieji ne kartą nurodė supratę, kuo kaltinami, ir tik vėlyvoje proceso stadijoje ėmė keisti šią poziciją (t. II, b. l. 127). T-ėl nėra pagrindo tvirtinti, kad proceso metu buvo atimta ar esmingai suvaržyta jų teisė į gynybą ir galimybė tikslinti visas bylos aplinkybes. Bylos aplinkybių visuma rodo, kad yra ir objektyvių kliūčių visiškai tiksliam padarytos vagystės dalyko nustatymui ir įvertinimui. Tuo pat metu akivaizdu, kad neaiškumai dėl vagystės dalyko dydžio ir vertės šiuo konkrečiu atveju nedaro įtakos padaryto nusikaltimo kvalifikavimui ir nėra lemiantys sprendžiant skirtinos bausmės klausimą. Esant tokioms sąlygoms, teismas, negrąžindamas bylos papildomam parengtiniam tardymui atlikti, galėjo pasirinkti kitą jam priimtiną procesinį sprendimą: atidėti bylos nagrinėjimą ir vadovaujantis BPK 843 str. bei 283 str. 1 d. paskirti reviziją nusikaltimu padarytai žalai patikslinti arba pasinaudoti BPK 340 str. 2 d. suteikta galimybe priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Neišnaudodami šių įstatymo suteiktų procesinių galimybių, teismai be pagrindo užtęsė bylos procesą ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 18 str. 1 d. ) pažeidimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181 str. , 429 str. 3 p. , 430 str. ir 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Panaikinti V-aviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 24 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti V-aviškio rajono apylinkės teisme. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. T-ius Teisėjai R. B-s E. B-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7147: Svečiai