|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 14. Nužudymas (BK 104 str. ), kūno sužalojimas (BK 116 str. 1 d. ), turto sužalojimas tyčia (BK 278 str. 2 d. ) Atmestas gynėjo, prašiusio nuteistojo veiksmus iš BK 104 str. perkvalifikuoti į BK 246 str. 4 d. bei jį pagal BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. išteisinti, kasacinis skundas dėl to, kad nuteistasis, turėdamas tikslą iš keršto nužudyti žmogų ir pats nusižudyti, tyčia pažeidė kelių eismo taisykles, automobiliu važiavo dideliu greičiu priešpriešine kryptimi vienpusio eismo keliu, susidūrė su kitu automobiliu ir sukėlė vieno žmogaus mirtį, kitam žmogui padarė lengvą kūno sužalojimą bei sužalojo automobilį, padarydamas 26 043 Lt žalos. Kasacinės instancijos teismo Kasacinė byla Nr. 2K–536/2000 pranešėjas R. U-tis, apeliacinės instancijos teismo pranešėjas S. Knizleris, pirmosios instancijos teismo teisėjas L. - NUTARTIS 2000 m. spalio 17 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės L. Ž-ės, teisėjų R. U-čio ir E. B-o, sekretoriaujant D. Š-ienei, dalyvaujant prokurorui K. Ž-ui, gynėjui advokatui A. L-, nukentėjusiesiems Felei ir J-ui Sustumams, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2000 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 104 str. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 116 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 278 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams be baudos. Remiantis BK 42 str. 1 d. , bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Iš D. Ž. priteista F. ir J. Sustumams 8523,97 Lt laidojimo ir atstovavimo išlaidoms padengti bei 26 043 Lt G. Kučinsko individualiai įmonei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. U-čio pranešimą, kasacinio proceso dalyvių – prokuroro ir nukentėjusiųjų F. ir J. Sustumų, prašiusių nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti – paaiškinimų, nustatė: D. Ž. nuteistas už tai, kad 1999 m. gegužės 28 d. apie 12 val. kelio Panevėžys–Kėdainiai–C-iškis septintame kilometre, ties Šilagalio kaimu, vairuodamas automobilį „BMW–325” (valst. Nr. DPN 597), priklausantį D. Sipavičienei, kuriame kartu važiavo L. Sustumaitė, keršydamas jai už tai, kad ji atsisako toliau draugauti ir gyventi su juo, dėl to norėdamas nužudyti ją ir nusižudyti pats, tyčia dideliu greičiu išvažiavo į vienpusio eismo priešpriešinę eismo kryptį ir tyčia susidūrė su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu „DAF–1900” (valst. Nr. CAD 491), priklausančiu individualiai G. Kučinsko įmonei, vairuojamu nukentėjusiojo A. Kučinsko; susidūrus transporto priemonėms nukentėjusiajai L. Sustumaitei buvo padaryti daugybiniai kaukolės skliauto ir pagrindų kaulų lūžimai, galvos smegenų sumušimai ir plyšimai, ji mirė įvykio vietoje nuo galvos smegenų gyvybinių funkcijų sutrikimo. Taip D. Ž. tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 2. 3, 2. 4, 12. 2, 13. 2, 14. 2 punktuose nurodytus reikalavimus, nužudė L. Sustumaitę, taip pat tyčia padarė nukentėjusiajam A. Kučinskui lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo ir tyčia sužalojo svetimą turtą, priklausantį individualiai G. Kučinsko įmonei – sunkvežimį „DAF–1900” (valst. Nr. CAD 491), taip padarydamas G. Kučinskui didelę 26 043 Lt turtinę žalą. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti D. Ž. veiksmus iš BK 104 str. į BK 246 str. 4 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, o pagal BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. – išteisinti. Kasatoriaus nuomone, Panevėžio apygardos teismas, pripažindamas D. Ž. kaltu tyčia nužudžius L. Sustumaitę, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismo išvada dėl tyčinio L. Sustumaitės nužudymo kerštaujant pagrįsta autoįvykio faktu ir nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimais. Tačiau šie asmenys išsakė tik spėjimus, kurių pagrindu teismas ir padarė išvadą apie nužudymą kerštaujant. Žuvusiosios tėvai apie D. Ž. elgesį su jų dukra sužinojo iš pačios dukros pasakojimų ir jos dienoraščio, kuriame L. Sustumaitė neužsimena apie D. Ž. grasinimus ją nužudyti, o jų tarpusavio santykių sudėtingumas dar nepakankamas pagrindas išvadai, jog buvo kerštauta. L. Sustumaitės dienoraštyje minima, kad yra galimybė bendrauti ateityje. Nukentėjusysis sunkvežimio vairuotojas A. Kučinskas ir su juo kartu važiavęs liudytojas J. Rutkauskas mano, kad D. Ž. siekė susidūrimo. Tačiau tai, kad lengvojo automobilio vairuotojas atkartojo sunkvežimio vairuotojo manevrus, galima vertinti kaip jo reakciją į pastebėtą kliūtį ir siekimą išvengti susidūrimo. Šioje situacijoje reikia įvertinti labai nedidelį atstumą tarp automobilių ir trumpą laiko tarpą. Galima teigti, kad abiejų vairuotojų veiksmai buvo sinchroniški ir nukreipti susidūrimui išvengti. Ekspertams autotechnikams nebuvo pateiktas klausimas – ar toks automobilio „BMW–325” judėjimo krypties kaitaliojimas galėjo būti šio automobilio vairuotojo reagavimas į sunkvežimio manevravimą. Teismas nuosprendyje taip pat neaptarė ir nepaneigė, kad automobilio „BMW–325” vairuotojas tokiais veiksmais galėjo bandyti išvengti susidūrimo. Tokiu būdu, kai nėra kitų neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, autoįvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai negalėjo nulemti D. Ž. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 104 straipsnį. Aplinkybės, dėl kurių D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisykles ir pasuko į kairę patekdamas į priešinio eismo dalį, nebuvo nustatytos. Todėl vertinti tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą kaip siekimą nužudyti teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, net ir darydamas išvadą, kad tokiu būdu ir jis pats norėjo nusižudyti. Teismo išvada dėl savižudybės nepagrįsta bylos duomenimis. Be to, žinant D. Ž. atminties susilpnėjimą, jo nerimą po L. Sustumaitės grįžimo pas tėvus, elgesį įvykio dieną, buvo būtina ne tik teismo psichiatro, bet ir psichologo išvada. Atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė nustatė potrauminio streso sutrikimą. Taigi psichologo išvada galėjo padėti teismui aiškinantis, kodėl D. Ž. išvažiavo į autostradą pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. ar jo tuometinė psichologinė būsena galėjo sąlygoti nepastabumą. Kasatoriaus nuomone, teismas negalėjo apsieiti be psichologo ir atlikusių ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę specialistų dalyvavimo nagrinėjant bylą. Tai teismas privalėjo padaryti vykdydamas BPK 18 str. reikalavimus. Taigi yra pagrindas teigti, kad teismas nepagrįstai nepasinaudojo galimybe paskirti kompleksinę komisiją teismo psichiatrinei–psichologinei ekspertizei atlikti. . Minėtomis aplinkybėmis neabejotinai nustatyta, kad D. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė autoįvykį, kurio metu žuvo L. Sustumaitė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 246 str. 4 d. Teismo išvada, kad D. Ž. padarė nusikaltimus, numatytus BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. , negali būti pagrįsta dėl jau minėtų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas D. Ž. apeliacinį skundą, pakartojo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio išvadas ir motyvus. Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nusikaltimą kvalifikuodamas pagal BK 104 str. , 116 str. 1 d. , 278 str. 2 d. , tinkamai pritaikė įstatymą ir nuteistojo D. Ž. veiką perkvalifikuoti į BK 246 str. 4 d. , o pagal BK 116 str. 1 d. ir BK 278 str. 2 d. — jį išteisinti nėra pagrindo. Teismo išvados, nustatant L. Sustumaitės nužudymo motyvus, yra paremtos byloje ištirtais įrodymais. Remdamasis nukentėjusiųjų F. Sustumienės (t. 1, b. l. 29–35, 114–119), J. Sustumo (t. 1, b. l. 54–55; t. 2, b. l. 119–120), liudytojos A. Roze (t. 1, b. l. 110–117) parodymais, nužudytosios L. Sustumaitės dienoraščiu (t. 1, b. l. 61–65), teismas pagrįstai nustatė, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų nuteistojo ir nukentėjusiosios L. Sustumaitės santykių nuteistasis siekė nužudyti L. Sustumaitę ir nusižudyti pats. Šiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. Ž., L. Sustumaitei gyvenant su juo faktinėje santuokoje, žiauriai su ja elgėsi, mušdavo ją, dėl to jai buvo įvykęs persileidimas. Praėjus kuriam laikui, kai jau negalėjo pakęsti tokio nuteistojo elgesio, L. Sustumaitė pasiryžo grįžti pas tėvus. D. Ž. neleido, draudė susitikti su tėvais ir draugėmis. D. Ž. ne tik žiauriai elgėsi su L. Sustumaite, bet ir grasino nužudyti ją, taip pat nusižudyti pats. Taip prievarta pasisodinęs L. Sustumaitę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo krašto grasino šoksiąs su ja žemyn, jeigu ši paliksianti jį. Kai, susiklosčius palankioms aplinkybėms, L. Sustumaitei pavyko sugrįžti gyventi pas tėvus, D. Ž. siekė susigrąžinti ją. Prieš pat įvykį, po pokalbio su L. Sustumaite, nuteistasis liudytojai A. Roze pasakęs, kad nukentėjusioji jau jį palieka, paprašė, kad liudytoja išliptų iš automobilio ir leistų paskutinį kartą pakalbėti su L. Sustumaite. Vos jai išlipus, D. Ž. dideliu greičiu išvažiavo į vienpusio eismo kelio juostą prieš eismą, didino greitį iki susidūrimo su sunkvežimiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad paveiktas išsiskyrimo ir supratęs, kad šis išsiskyrimas galutinai nutraukia jų santykius, D. Ž. nusprendė nusižudyti sukeldamas tyčinę autoavariją, kartu nužudyti ir L. Sustumaitę. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus: autotechninės ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 172–179), nukentėjusiųjų A. Kučinsko, J. Rutkausko (t. 1, b. l. 74–88, 121–124), liudytojų A. Roze, V. Kriaučiūno, E. Marozo, R. Pupelio (t. 1, b. l. 123–128) parodymus, autoįvykio schemą, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis įvykio metu įvažiavo dideliu greičiu į vienpusio eismo kelią prieš judėjimo kryptį, didino greitį prieš atvažiuojantį sunkvežimį, atkartojo siekiančio išvengti susidūrimo sunkvežimio manevrus, nukreipdamas savo vairuojamą automobilį į atvažiuojantį sunkvežimį; tai teismas pagrįstai įvertino šiuos veiksmus kaip siekimą nusižudyti ir nužudyti L. Sustumaitę. Nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, kad nuteistasis D. Ž., atkartodamas priekyje važiuojančio sunkvežimio manevrus, tik siekė išvengti susidūrimo. Šiuos motyvus paneigia jau išdėstyta įrodymų analizė ir nustatyti jo vairuojamo automobilio stabdymo kelio nebuvimo bei pasirinkto greičio faktai. Nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą todėl, kad nepaskyrė teismo psichologinės ekspertizės nustatyti, kodėl D. Ž. išvažiavo į priešingą eismo juostą, ar šiuos veiksmus galima vertinti kaip nepastabumą. Ekspertas yra šaukiamas, kai nagrinėjant bylą reikalingos specialios žinios (BPK 85 str. ) ir tokios ekspertizės atlikimas teisme nėra privalomas (BPK 86 str. ), jeigu teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu gali nustatyti faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, šias aplinkybes patikrino iš naujo ir padarė tokias pat išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 4181 str. , 427 str. , 429 str. 1 p. , nutarė: Nuteistojo D. Ž. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkė L. Ž-ė Teisėjai E. B-a- R. U-tis Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |