TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 14. Nu­žu­dy­mas (BK 104 str. ), kū­no su­ža­lo­ji­mas
(BK 116 str. 1 d. ),
tur­to su­ža­lo­ji­mas
ty­čia (BK 278 str. 2 d. )

At­mes­tas gy­nė­jo, pra­šiu­sio nu­teis­to­jo
veiks­mus iš BK 104 str. per­kva­li­fi­kuo­ti į BK 246 str. 4 d. bei jį pa­gal
BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. iš­tei­sin­ti, ka­sa­ci­nis skun­das dėl to,
kad nu­teis­ta­sis, tu­rė­da­mas tiks­lą iš kerš­to nu­žu­dy­ti žmo­gų ir pats
nu­si­žu­dy­ti, ty­čia pa­žei­dė ke­lių eis­mo tai­syk­les, au­to­mo­bi­liu va­žia­vo
di­de­liu grei­čiu prieš­prie­ši­ne kryp­ti­mi vien­pu­sio eis­mo ke­liu, su­si­dū­rė
su ki­tu au­to­mo­bi­liu ir su­kė­lė vie­no žmo­gaus mir­tį, ki­tam žmo­gui pa­da­rė
leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą bei su­ža­lo­jo au­to­mo­bi­lį, pa­da­ry­da­mas 26
043 Lt ža­los.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Kasacinė byla Nr.
2K–536/2000
pra­ne­šė­jas R. U-tis,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
pra­ne­šė­jas S. Kniz­le­ris,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
tei­sė­jas L. �-

NUTARTIS

2000 m.
spa­lio 17 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš pir­mi­nin­kės L. Ž-ės,
tei­sė­jų R. U-čio ir E. B-o,
sek­re­to­riau­jant D. Š-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui K. Ž-ui, gy­nė­jui ad­vo­ka­tui
A. L-,
nu­ken­tė­ju­sie­siems Fe­lei ir J-ui Su­stu­mams,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal
nu­teis­to­jo D. Ž. gy­nė­jo ad­vo­ka­to A. Liut­vins­ko ka­sa­ci­nį
skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo 2000 m. sau­sio 17 d. nuosp­ren­džio,
ku­riuo D. Ž. pri­pa­žin­tas kal­tu pa­gal BK 104 str. ir nu­teis­tas
lais­vės at­ėmi­mu de­šim­čiai me­tų, pa­gal BK 116 str. 1 d. – lais­vės at­ėmi­mu
še­šiems mė­ne­siams, pa­gal BK 278 str. 2 d. – lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems me­tams
be bau­dos. Re­mian­tis BK 42 str. 1 d. , baus­mes su­ben­dri­nus apė­mi­mo bū­du,
ga­lu­ti­nė baus­mė pa­skir­ta – lais­vės at­ėmi­mas de­šim­čiai me­tų, baus­mę
at­lie­kant griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Iš D. Ž.
pri­teis­ta F. ir J. Su­stu­mams 8523,97 Lt lai­do­ji­mo ir at­sto­va­vi­mo iš­lai­doms
pa­deng­ti bei 26 043 Lt G. Ku­čins­ko in­di­vi­du­a­liai įmo­nei nu­si­kal­ti­mu
pa­da­ry­tai ža­lai at­ly­gin­ti.
Taip pat skundžia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo
Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio 28 d.
nu­tar­tis, ku­ria nu­teis­to­jo D. Ž. ape­lia­ci­nis skun­das at­mes­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo R. U-čio
pra­ne­ši­mą, ka­sa­ci­nio pro­ce­so da­ly­vių – pro­ku­ro­ro ir nu­ken­tė­ju­sių­jų
F. ir J. Su­stu­mų, pra­šiu­sių nu­teis­to­jo gy­nė­jo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti,
gy­nė­jo, pra­šiu­sio ka­sa­ci­nį skun­dą pa­ten­kin­ti – pa­aiš­ki­ni­mų,

nu­sta­tė:

D. Ž. nu­teis­tas už tai, kad 1999 m. ge­gu­žės 28
d. apie 12 val. ke­lio Pane­vėžys–Kėdainiai–C-iškis sep­tin­ta­me ki­lo­met­re,
ties Ši­la­ga­lio kai­mu, vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį „BMW–325” (valst. Nr.
DPN 597), pri­klau­san­tį D. Si­pa­vi­čie­nei, ku­ria­me kar­tu va­žia­vo L. Su­stu­mai­tė,
ker­šy­da­mas jai už tai, kad ji at­si­sa­ko to­liau drau­gau­ti ir gy­ven­ti
su juo, dėl to no­rė­da­mas nu­žu­dy­ti ją ir nu­si­žu­dy­ti pats, ty­čia di­de­liu
grei­čiu iš­va­žia­vo į vien­pu­sio eis­mo prieš­prie­ši­nę eis­mo kryp­tį ir
ty­čia su­si­dū­rė su prie­šais at­va­žiuo­jan­čiu sunk­ve­ži­miu „DAF–1900”
(valst. Nr. CAD 491), pri­klau­san­čiu in­di­vi­du­a­liai G. Ku­čins­ko įmo­nei,
vai­ruo­ja­mu nu­ken­tė­ju­sio­jo A. Ku­čins­ko; su­si­dū­rus trans­por­to prie­mo­nėms
nu­ken­tė­ju­sia­jai L. Su­stu­mai­tei bu­vo pa­da­ry­ti dau­gy­bi­niai kau­ko­lės
skliau­to ir pa­grin­dų kau­lų lū­ži­mai, gal­vos sme­ge­nų su­mu­ši­mai ir ply­ši­mai,
ji mi­rė įvy­kio vie­to­je nuo gal­vos sme­ge­nų gy­vy­bi­nių funk­ci­jų su­tri­ki­mo.
Taip D. Ž. ty­čia, pa­žeis­da­mas Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 2. 3, 2. 4,
12. 2, 13. 2, 14. 2 punk­tuo­se nu­ro­dy­tus rei­ka­la­vi­mus, nu­žu­dė L. Su­stu­mai­tę,
taip pat ty­čia pa­da­rė nu­ken­tė­ju­sia­jam A. Ku­čins­kui leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą,
ne­su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kio svei­ka­tos su­tri­ki­mo ir ty­čia su­ža­lo­jo
sve­ti­mą tur­tą, pri­klau­san­tį in­di­vi­du­a­liai G. Ku­čins­ko įmo­nei –
sunk­ve­ži­mį „DAF–1900” (valst. Nr. CAD 491), taip pa­da­ry­da­mas G. Ku­čins­kui
di­de­lę 26 043 Lt tur­tinę
ža­lą.
Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­to­jo gy­nė­jas pra­šo Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo nuosp­ren­dį pa­keis­ti – per­kva­li­fi­kuo­ti D. Ž.
veiks­mus iš BK 104 str. į BK 246 str. 4 d. ir pa­skir­ti švel­nes­nę baus­mę,
o pa­gal BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. – iš­tei­sin­ti.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas,
pri­pa­žin­da­mas D. Ž. kal­tu ty­čia nu­žu­džius L. Su­stu­mai­tę, pa­da­rė
iš­va­das, ku­rios ne­ati­tin­ka fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių, tai lė­mė ne­tin­ka­mą
bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­tai­ky­mą. Teis­mo iš­va­da dėl ty­či­nio L. Su­stu­mai­tės
nu­žu­dy­mo kerš­tau­jant pa­grįs­ta au­to­įvy­kio fak­tu ir nu­ken­tė­ju­sių­jų
bei liu­dy­to­jų pa­aiš­ki­ni­mais. Ta­čiau šie as­me­nys iš­sa­kė tik spė­ji­mus,
ku­rių pa­grin­du teis­mas ir pa­da­rė iš­va­dą apie nu­žu­dy­mą kerš­tau­jant.
Žu­vu­sio­sios tė­vai apie D. Ž. el­ge­sį su jų duk­ra su­ži­no­jo iš pa­čios
duk­ros pa­sa­ko­ji­mų ir jos die­no­raš­čio, ku­ria­me L. Su­stu­mai­tė ne­už­si­me­na
apie D. Ž. gra­si­ni­mus ją nu­žu­dy­ti, o jų tar­pu­sa­vio san­ty­kių
su­dė­tin­gu­mas dar ne­pa­kan­ka­mas pa­grin­das iš­va­dai, jog bu­vo kerš­tau­ta.
L. Su­stu­mai­tės die­no­raš­ty­je mi­ni­ma, kad yra ga­li­my­bė ben­drau­ti at­ei­ty­je.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas A. Ku­čins­kas
ir su juo kar­tu va­žia­vęs liu­dy­to­jas J. Rut­kaus­kas ma­no, kad D. Ž.
sie­kė su­si­dū­ri­mo. Ta­čiau tai, kad leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas
at­kar­to­jo sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jo ma­nev­rus, ga­li­ma ver­tin­ti kaip
jo re­ak­ci­ją į pa­ste­bė­tą kliū­tį ir sie­ki­mą iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo.
Šio­je si­tu­a­ci­jo­je rei­kia įver­tin­ti la­bai ne­di­de­lį at­stu­mą tarp
au­to­mo­bi­lių ir trum­pą lai­ko tar­pą. Ga­li­ma teig­ti, kad abie­jų vai­ruo­to­jų
veiks­mai bu­vo sin­chro­niš­ki ir nu­kreip­ti su­si­dū­ri­mui iš­veng­ti. Eks­per­tams
au­to­tech­ni­kams ne­bu­vo pa­teik­tas klau­si­mas – ar toks au­to­mo­bi­lio
„BMW–325” ju­dė­ji­mo kryp­ties kai­ta­lio­ji­mas ga­lė­jo bū­ti šio au­to­mo­bi­lio
vai­ruo­to­jo re­a­ga­vi­mas į sunk­ve­ži­mio ma­nev­ra­vi­mą. Teis­mas nuosp­ren­dy­je
taip pat ne­ap­ta­rė ir ne­pa­nei­gė, kad au­to­mo­bi­lio „BMW–325” vai­ruo­to­jas
to­kiais veiks­mais ga­lė­jo ban­dy­ti iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo. To­kiu bū­du,
kai nė­ra ki­tų ne­abe­jo­ti­nų ir ne­gin­čy­ti­nų įro­dy­mų, au­to­įvy­ky­je
da­ly­va­vu­sių as­me­nų pa­aiš­ki­ni­mai ne­ga­lė­jo nu­lem­ti D. Ž.
veiks­mų kva­li­fi­ka­ci­jos pa­gal BK 104 straipsnį. Ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių
D. Ž. pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­syk­les ir pa­su­ko į kai­rę pa­tek­da­mas
į prie­ši­nio eis­mo da­lį, ne­bu­vo nu­sta­ty­tos. To­dėl ver­tin­ti to­kį Ke­lių
eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą kaip sie­ki­mą nu­žu­dy­ti teis­mas ne­tu­rė­jo
pa­kan­ka­mo tei­si­nio pa­grin­do, net ir da­ry­da­mas iš­va­dą, kad to­kiu bū­du
ir jis pats no­rė­jo nu­si­žu­dy­ti. Teis­mo iš­va­da dėl sa­vi­žu­dy­bės ne­pa­grįs­ta
by­los duo­me­ni­mis.
Be to, ži­nant D. Ž. at­min­ties su­sil­pnė­ji­mą,
jo ne­ri­mą po L. Su­stu­mai­tės grį­ži­mo pas tė­vus, el­ge­sį įvy­kio die­ną,
bu­vo bū­ti­na ne tik teis­mo psi­chiat­ro, bet ir psi­cho­lo­go iš­va­da. At­lik­ta
am­bu­la­to­ri­nė teis­mo psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė nu­sta­tė po­trau­mi­nio
stre­so su­tri­ki­mą. Tai­gi psi­cho­lo­go iš­va­da ga­lė­jo pa­dė­ti teis­mui
aiš­ki­nan­tis, ko­dėl D. Ž. iš­va­žia­vo į au­to­stra­dą pa­žeis­da­mas
Ke­lių eis­mo tai­syk­les, t. y. ar jo tuo­me­ti­nė psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na
ga­lė­jo są­ly­go­ti ne­pa­sta­bu­mą. Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, teis­mas ne­ga­lė­jo
ap­si­ei­ti be psi­cho­lo­go ir at­li­ku­sių am­bu­la­to­ri­nę teis­mo psi­chiat­ri­nę
eks­per­ti­zę spe­cia­lis­tų da­ly­va­vi­mo nag­ri­nė­jant by­lą. Tai teis­mas
pri­va­lė­jo pa­da­ry­ti vyk­dy­da­mas BPK 18 str. rei­ka­la­vi­mus. Tai­gi yra
pa­grin­das teig­ti, kad teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be
pa­skir­ti kom­plek­si­nę ko­mi­si­ją teis­mo psi­chiat­ri­nei–p­si­cho­lo­gi­nei
eks­per­ti­zei at­lik­ti. .
Mi­nė­tomis ap­lin­ky­bėmis ne­abe­jo­ti­nai nu­sta­ty­ta,
kad D. Ž., pa­žeis­da­mas Ke­lių eis­mo tai­syk­les, su­kė­lė au­to­įvy­kį,
ku­rio me­tu žu­vo L. Su­stu­mai­tė, t. y. pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 246 str. 4 d. Teis­mo iš­va­da, kad D. Ž. pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus,
nu­ma­ty­tus BK 116 str. 1 d. ir 278 str. 2 d. , ne­ga­li bū­ti pa­grįs­ta dėl jau
mi­nė­tų ar­gu­men­tų.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, at­mes­da­mas
D. Ž. ape­lia­ci­nį skun­dą, pa­kar­to­jo Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo
nuosp­ren­džio iš­va­das ir mo­ty­vus.
Nu­teis­to­jo gy­nė­jo ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, nu­si­kal­ti­mą kva­li­fi­kuo­da­mas
pa­gal BK 104 str. , 116 str. 1 d. , 278 str. 2 d. , tin­ka­mai pri­tai­kė įsta­ty­mą
ir nu­teis­to­jo D. Ž. vei­ką per­kva­li­fi­kuo­ti į BK 246 str. 4 d. , o
pa­gal BK 116 str. 1 d. ir BK 278 str. 2 d. — jį iš­tei­sin­ti nė­ra pa­grin­do.
Teis­mo iš­va­dos, nu­sta­tant L. Su­stu­mai­tės nu­žu­dy­mo
mo­ty­vus, yra pa­rem­tos by­lo­je iš­tir­tais įro­dy­mais. Rem­da­ma­sis nu­ken­tė­ju­sių­jų
F. Su­stu­mie­nės (t. 1, b. l. 29–35, 114–119), J. Su­stu­mo (t. 1, b. l. 54–55;
t. 2, b. l. 119–120), liu­dy­to­jos A. Ro­ze (t. 1, b. l. 110–117) pa­ro­dy­mais,
nu­žu­dy­to­sios L. Su­stu­mai­tės die­no­raš­čiu (t. 1, b. l. 61–65), teis­mas
pa­grįs­tai nu­sta­tė, kad dėl su­si­klos­čiu­sių su­dė­tin­gų nu­teis­to­jo ir
nu­ken­tė­ju­sio­sios L. Su­stu­mai­tės san­ty­kių nu­teis­ta­sis sie­kė nu­žu­dy­ti
L. Su­stu­mai­tę ir nu­si­žu­dy­ti pats. Šiais įro­dy­mais nu­sta­ty­ta, kad nu­teis­ta­sis
D. Ž., L. Su­stu­mai­tei gy­ve­nant su juo fak­ti­nė­je san­tuo­ko­je,
žiau­riai su ja el­gė­si, muš­da­vo ją, dėl to jai bu­vo įvy­kęs per­si­lei­di­mas.
Pra­ėjus ku­riam lai­kui, kai jau ne­ga­lė­jo pa­kęs­ti to­kio nu­teis­to­jo el­ge­sio,
L. Su­stu­mai­tė pa­si­ry­žo grįž­ti pas tė­vus. D. Ž. ne­lei­do, drau­dė
su­si­tik­ti su tė­vais ir drau­gė­mis. D. Ž. ne tik žiau­riai el­gė­si
su L. Su­stu­mai­te, bet ir gra­si­no nu­žu­dy­ti ją, taip pat nu­si­žu­dy­ti
pats. Taip prie­var­ta pa­si­so­di­nęs L. Su­stu­mai­tę ant dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo
na­mo sto­go kraš­to gra­si­no šok­si­ąs su ja že­myn, jei­gu ši pa­lik­sian­ti
jį. Kai, su­si­klos­čius pa­lan­kioms ap­lin­ky­bėms, L. Su­stu­mai­tei pa­vy­ko
su­grįž­ti gy­ven­ti pas tė­vus, D. Ž. sie­kė su­si­grą­žin­ti ją. Prieš
pat įvy­kį, po po­kal­bio su L. Su­stu­mai­te, nu­teis­ta­sis liu­dy­to­jai A.
Ro­ze pa­sa­kęs, kad nu­ken­tė­ju­sio­ji jau jį pa­lie­ka, pa­pra­šė, kad liu­dy­to­ja
iš­lip­tų iš au­to­mo­bi­lio ir leis­tų pas­ku­ti­nį kar­tą pa­kal­bė­ti su L.
Su­stu­mai­te. Vos jai iš­li­pus, D. Ž. di­de­liu grei­čiu iš­va­žia­vo
į vien­pu­sio eis­mo ke­lio juos­tą prieš eis­mą, di­di­no grei­tį iki su­si­dū­ri­mo
su sunk­ve­ži­miu.
Įver­ti­nęs šias ap­lin­ky­bes, teis­mas pa­grįs­tai pri­pa­ži­no,
kad pa­veik­tas iš­si­sky­ri­mo ir su­pra­tęs, kad šis iš­si­sky­ri­mas ga­lu­ti­nai
nu­trau­kia jų san­ty­kius, D. Ž. nu­spren­dė nu­si­žu­dy­ti su­kel­da­mas
ty­či­nę au­to­ava­ri­ją, kar­tu nu­žu­dy­ti ir L. Su­stu­mai­tę.
Teis­mas, įver­ti­nęs su­rink­tus įro­dy­mus: au­to­tech­ni­nės
eks­per­ti­zės ak­tą (t. 1, b. l. 172–179), nu­ken­tė­ju­sių­jų A. Ku­čins­ko,
J. Rut­kaus­ko (t. 1, b. l. 74–88, 121–124), liu­dy­to­jų A. Ro­ze, V. Kriau­čiū­no,
E. Ma­ro­zo, R. Pu­pe­lio (t. 1, b. l. 123–128) pa­ro­dy­mus, au­to­įvy­kio sche­mą,
pa­grįs­tai nu­sta­tė, kad nu­teis­ta­sis įvy­kio me­tu įva­žia­vo di­de­liu
grei­čiu į vien­pu­sio eis­mo ke­lią prieš ju­dė­ji­mo kryp­tį, di­di­no grei­tį
prieš at­va­žiuo­jan­tį sunk­ve­ži­mį, at­kar­to­jo sie­kian­čio iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo
sunk­ve­ži­mio ma­nev­rus, nu­kreip­da­mas sa­vo vai­ruo­ja­mą au­to­mo­bi­lį į
at­va­žiuo­jan­tį sunk­ve­ži­mį; tai teis­mas pa­grįs­tai įver­ti­no šiuos
veiks­mus kaip sie­ki­mą nu­si­žu­dy­ti ir nu­žu­dy­ti L. Su­stu­mai­tę.
Ne­pa­grįs­ti ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vai, kad nu­teis­ta­sis
D. Ž., at­kar­to­da­mas prie­ky­je va­žiuo­jan­čio sunk­ve­ži­mio ma­nev­rus,
tik sie­kė iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo. Šiuos mo­ty­vus pa­nei­gia jau iš­dės­ty­ta
įro­dy­mų ana­li­zė ir nu­sta­ty­ti jo vai­ruo­ja­mo au­to­mo­bi­lio stab­dy­mo
ke­lio ne­bu­vi­mo bei pa­si­rink­to grei­čio fak­tai.
Ne­pa­grįs­tas ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vas, kad teis­mas
ne­vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­jo by­lą to­dėl, kad ne­pa­sky­rė teis­mo psi­cho­lo­gi­nės
eks­per­ti­zės nu­sta­ty­ti, ko­dėl D. Ž. iš­va­žia­vo į prie­šin­gą eis­mo
juos­tą, ar šiuos veiks­mus ga­li­ma ver­tin­ti kaip ne­pa­sta­bu­mą.
Eks­per­tas yra šau­kia­mas, kai nag­ri­nė­jant by­lą rei­ka­lin­gos
spe­cia­lios ži­nios (BPK 85 str. ) ir to­kios eks­per­ti­zės at­li­ki­mas teis­me
nė­ra pri­va­lo­mas (BPK 86 str. ), jei­gu teis­mas, by­lo­je su­rink­tų įro­dy­mų
pa­grin­du ga­li nu­sta­ty­ti fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas šias ap­lin­ky­bes nu­sta­tė tei­sin­gai. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis
teis­mas, nag­ri­nė­da­mas nu­teis­to­jo skun­dą, šias ap­lin­ky­bes pa­tik­ri­no
iš nau­jo ir pa­da­rė to­kias pat iš­va­das.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si BPK 4181 str. , 427 str. , 429 str. 1 p. ,

nu­ta­rė:

Nu­teis­to­jo D. Ž. gy­nė­jo ka­sa­ci­nį
skun­dą at­mes­ti.

Tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kė                                                      L.
Ž-ė

Tei­sė­jai                                                                         E.
B-a-
                                                                                                R.
U-tis

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt