|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 17. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (nesilaikyta BPK 371, 373, 376, 378 str. reikalavimų) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešta nukentėjusiajam ir neišspręstas klausimas, ar galima nagrinėti bylą jam neatvykus, t. y. pažeisti BPK 371 str. 1 d. , 373 str. 2 d. , 376 str. 2 d. ir 378 str. 1 d. reikalavimai. Kasacinės instancijos teismo Kasacinė byla Nr. 2K–4/2001 pranešėja A. R-ė, apeliacinės instancijos teismo pranešėjas S. Knizleris, pirmosios instancijos teismo teisėjas V. Augustis nutartis 2001 m. sausio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V. P-o, teisėjų E. B-o ir A. R-ės, sekretoriaujant D. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorei D. S-aitei–L-ei, gynėjui I. B-lauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo R. G-kevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2000 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo Rytis G-kevičius pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. ir 274 str. 2 d. , ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 272 str. 3 d. aštuoneriems metams, konfiskuojant pusę jam priklausančio turto, pagal BK 274 str. 2 d. dvejiems metams. Remiantis BK 42 str. 1 d. , bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, konfiskuojant pusę jam priklausančio turto. Bausmę paskirta atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G-kevičiaus apeliacinis skundas atmestas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti Audrius Šilkauskas ir Biruta K-nikienė, tačiau jų atžvilgiu kasaciniai skundai nepaduoti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. R-ės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų, n u s t a t ė : R. G-kevičius, A. Šilkauskas ir B. K-nikienė nuteisti už tai, kad veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, A. Šilkauskas ir R. G-kevičius pakartotinai, 1999 m. rugsėjo 29 d. apie 1 val. Kauno mieste, Šiaurės pr. prie 27 namo, taip pat jo laiptinėje, apgaule užvaldė svetimą turtą –200 Lt, priklausančius M. R-šui. 1999 m. rugsėjo 28 d. apie 24 val. , būdama savo bute, esančiame Kauno mieste, Raseinių g. 4–2, B. K-nikienė, girdint A. Šilkauskui ir R. G-kevičiui, telefonu gavo M. R-šo pageidavimą už 200 Lt suteikti jam seksualines paslaugas. A. Šilkauskui pasiūlius visi susitarė pažadėti, kad pageidaujamos paslaugos bus suteiktos, o iš tikrųjų paimti pinigus ir paslaugų neatlikti. Apie 1 val. B. K-nikienė su nukentėjusiaisiais M. R-šu ir V. Rajunčiu taksi automobiliu atvyko prie namo, esančio Šiaurės pr. 27, kuriame gyveno V. Rajunčius. Iš paskos, važiuodami R. G-kevičiaus vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 190”, sekė A. Šilkauskas ir R . G-kevičius. M. R-šas, atsiskaitydamas už taksi, B. K-nikienei pageidaujant, iš anksto jai sumokėjo 200 Lt. Apsimesdama, kad viskas vyksta pagal susitarimą su nukentėjusiaisiais, B. K-nikienė su M. R-šu ir V. Rajunčiu atėjo į namo laiptinę prie 5 buto, kuriame gyveno V. Rajunčius. Tuo momentu įvykio eigą sekę ir supratę, kad B. K-nikienė jau gavo pinigus, A. Šilkauskas ir R. G-kevičius taip pat atskubėjo į namo laiptinę ir nurodė B. K-nikienei eiti į jų automobilį, o patys pasiliko su nukentėjusiaisiais, taip sutrukdydami jiems atgauti sumokėtus pinigus (200 Lt) ir padėdami B. K-nikienei juos iki galo užvaldyti. Be to, R. G-kevičius ir A. Šilkauskas nuteisti už tai, kad, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai, pavartodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį pavartoti, užvaldė svetimą – L. Rajunčienės ir V. Rajunčiaus turtą, įsibraudami į jų gyvenamąją patalpą – butą, esantį Kauno mieste, Šiaurės pr. 27–5. Po padaryto sukčiavimo, 1999 m. rugsėjo 29 d. apie 1 val. , būdami Šiaurės pr. 27 namo laiptinėje, kurioje yra nukentėjusiųjų L. Rajunčienės ir V. Rajunčiaus butas, R. G-kevičius ir A. Šilkauskas, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ėmė reikalauti, kad nukentėjusieji M. R-šas ir V. Rajunčius nurodytų butą, kuriame jie gyvena, ir įleistų į jį. V. Rajunčiui meluojant, kuris butas yra jo, buvo tikrinamos nukentėjusiųjų kišenės, paimti raktai, bet jų nepavyko pritaikyti. Tuo metu R. G-kevičius nukentėjusiesiems grasino pavartoti fizinį smurtą – suduoti golfo lazda, o A. Šilkauskas smurtą pavartojo, suduodamas M. R-šui kumščiu į veidą. Veikdami grasinimais ir smurtu, jie privertė atiduoti ir užvaldė svetimą turtą. Toliau tęsdami plėšimo veiksmus, nepavykus pritaikyti atimtų raktų kitų butų durims, nukentėjusiuosius išsivedė į namo kiemą, tęsdami grasinimus tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, privertė nukentėjusiuosius pasakyti, kuris butas yra V. Rajunčiaus, ir atrakinti buto duris. Tokiu būdu prieš nukentėjusiųjų valią įsibrovė į gyvenamąją patalpą – L. Rajunčienės ir V. Rajunčiaus butą Nr. 5, esantį Šiaurės pr. 27 name, ir grasindami užvaldė svetimą turtą. Bendra L. Rajunčienės ir V. Rajunčiaus plėšimu užvaldyto turto suma yra 2083 Lt, M. R-šo – 2820 Lt. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G-kevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2000 m. gegužės 9 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir bylą grąžinti tyrimui papildyti, kadangi teismai, nagrinėję jo baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kasatorius nurodo, jog jį liečianti apkaltinamojo nuosprendžio dalis grindžiama nukentėjusiojo V. Rajunčiaus parodymais, kuriuos teismas turėjo vertinti kritiškai. V. Rajunčius galėjo duoti neteisingus parodymus vien dėl to, kad norėjo pasiteisinti prieš savo motiną. Jo parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, kad nukentėjusysis nurodo tokius dalykus, kurie akivaizdžiai neatitinka tikrovės. V. Rajunčius teigia buvęs prie jo automobilio, jį įsidėmėjęs, tačiau atvykus policijos darbuotojams nesugebėjęs transporto priemonės parodyti, nors automobilis liko ten, kur jį pastatęs. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad yra tam tikrų neatitikimų V. Rajunčiaus ir M. R-šo parodymuose, duotuose parengtinio tyrimo metu. Dėl to teismas turėjo imtis priemonių, kad prieštaravimai būtų pašalinti. Tai nebuvo padaryta. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta be M. R-šo. Teisiamajame posėdyje teismas paskelbė jo parodymus, užfiksuotus parengtinio tardymo metu, nors tam nebuvo įstatyme numatyto pagrindo. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 317 str. 3 d. ir 316 str. 1 d. 3 p. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Teismas padarė ir daugiau baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie suvaržė jo teises ir lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 382 str. 1 d. ). BPK 265 str. 1 d. akcentuojama teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė. BPK 267 str. teisiamajam teisminiame nagrinėjime suteikia teisę dalyvauti tiriant visus įrodymus, užduoti klausimus nukentėjusiesiems. Teismas, išsprendęs bylą be nukentėjusiojo M. R-šo ir pagrindęs nuosprendį parodymais, duotais parengtinio tardymo metu, suvaržė jo teises, užfiksuotas minėtose baudžiamojo proceso normose. Tokie Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai laikytini esminiais. Juo labiau kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d punkte pažymima, jog kiekvienas, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę apklausti kaltinimo liudytojus. Kasatorius nurodo, jog iš nukentėjusiojo V. Rajunčiaus parodymų matyti, kad įvykį laiptinėje matė jo kaimynė. Ji teisiamajame posėdyje nedalyvavo, todėl taip ir liko neišaiškinta, ar minėtas nukentėjusysis sako tiesą aiškindamas apie laiptinėje buvusius įvykius. Kaimynės parodymai galėjo turėti lemiamos reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą, todėl neapklausdamas jos teismas pažeidė BPK 18 str. 1 d. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos taip pat neištaisė. Šios jo apeliacinio skundo dalies apskritai nesvarstė. Todėl, kasatoriaus teigimu, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, jo paduoto apeliacinio skundo neišnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, turėjo bylą grąžinti tyrimui papildyti, nes pats neturėjo galimybės apklausti visų laiptinės gyventojų ir aiškintis, kurie iš jų galėjo matyti įvykį. Kasatoriaus teigimu, teismai be pagrindo besąlygiškai rėmėsi atpažinimo protokolais. Iš teismo apklaustų policijos darbuotojų parodymų darytina išvada, kad nukentėjusieji juos sulaikytus matė policijos komisariate iki oficialaus atpažinimo veiksmo. Kiti nuteistieji jį kaltinančių parodymų nedavė. Teismų išvada, kad jis mėginęs paveikti kitus nuteistuosius, neatitinka tikrovės. Kasatorius manąs, jog teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais parengtinio tyrimo pradžioje. Paaiškinimas pagal BPK 74 str. nelaikytinas įrodymu baudžiamojoje byloje. Parodymai, užfiksuoti įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, neatspindi tikrųjų bylos aplinkybių, nes jie duoti darant poveikį policijos darbuotojams. Gynėjas šiuose procesiniuose veiksmuose nedalyvavo, kadangi jo buvimas realiai nebuvo užtikrintas, jis buvęs priverstas sutikti su tuo, kad procesiniai veiksmai vyktų be gynėjo. Veiksmų, padarytų laiptinėje ir nukentėjusiojo bute, kvalifikavimas vien tik pagal BK 272 str. 3 d. taip pat rodo tam tikrą teismo tendencingumą ir norą nepagrįstai pabloginti jo padėtį. Tikint V. Rajunčiumi, įvykiai laiptinėje atitiktų BK 272 str. 2 d. požymius, o įvykiai bute sudarytų kito nusikaltimo sudėtį. Todėl kasatorius mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 274 str. 2 d. Byloje nėra jokių duomenų, jog jis atlikęs bent vieną veiksmą, būdingą šio nusikaltimo objektyviajai pusei. Net ir nuosprendyje nerašoma, kad jis apgaule užvaldęs pinigus. Sprendžiant iš nuosprendžio teiginių, įvykdyti šį nusikaltimą pasiūlė A. Šilkauskas, pinigus už tariamas paslaugas paėmusi B. K-nikienė. Jai paėmus pinigus, nusikaltimas buvo baigtas. Jo pasirodymas negalėjo turėti jokios įtakos nusikaltimo (jei jis iš tikrųjų buvo daromas) eigai. Byloje nenustatytas išankstinio susitarimo padaryti sukčiavimą faktas. Nuosprendyje irgi neargumentuojama, kodėl, teismo manymu, šis nusikaltimas padarytas grupės asmenų. Nuosprendyje išdėstytas teiginys, kad jis neva žinojęs apie B. K-nikienės ketinimą veltui gauti iš nukentėjusiųjų 200 Lt, neįrodo, jog jis buvęs to nusikaltimo vykdytojas. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistasis R. G-kevičius apeliaciniu skundu prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Vienas tokio prašymo motyvų buvo tai, kad teismas neteisėtai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo M. R-šo parodymais, jog jie neatitinka tikrovės. Nukentėjęs M. R-šas pirmos instancijos teismo procese nedalyvavo, tačiau dėl to jo procesinė padėtis nepasikeitė, apeliacinis skundas lietė jo interesus, todėl apie paduotą apeliacinį skundą jam turėjo būti pranešta pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą ir informuota apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas BPK 371 str. 1 d. ir 373 str. 2 d. reikalavimus, nukentėjusiojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą neinformavo, tokio pranešimo jam apskritai nesiuntė. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pradedant nagrinėti bylą nebuvo patikrinta, ar visi asmenys, turintys teisę dalyvauti teismo posėdyje, yra informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, ir klausimas, ar galima nagrinėti bylą apie jos nagrinėjimą nepranešus nukentėjusiajam M. R-šui, nesvarstytas (BPK 378 str. 1 d. ). Nepašalindamas pirmos instancijos teismo padarytų minėtų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 376 str. 2 d. reikalavimus. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu buvo nutarta teisminio tardymo, kurį numato BK 378 str. 6 d. , neatlikti. Tokį klausimą apeliacinės instancijos teismas galėjo svarstyti tik tuo atveju, jei nukentėjusiajam M. R-šui būtų pranešta apie bylos nagrinėjimą, ir atitinkamą sprendimą priimti atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į nuteistojo R. G-kevičiaus teisių realizavimą apeliacinės instancijos teismo procese. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, apeliantui R. G-kevičiui ginčijant nukentėjusiojo M. R-šo parodymų vertinimą bei jų pagarsinimo teisėtumą, bylą išnagrinėdamas nepranešus pastarajam apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka” 11 punkte išaiškinta, kad bylos nagrinėjimas nepranešus kuriam nors iš BPK 376 str. 2 p. nurodytų proceso dalyvių apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą, laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Esant BPK 4181 str. 3 p. numatytam pagrindui, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo abiejų padavusių apeliacinius skundus nuteistųjų, t. y. R. G-kevičiaus ir A. Šilkausko, atžvilgiu, kadangi pastarųjų veikos susijusios ir atskiras skundų nagrinėjimas negalimas. Kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija šioje nutartyje neanalizuoja, kadangi tai nėra galima, kol byla neišnagrinėta apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430 str. , 4301 str. , n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
6776: Svečiai