|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 8. Tyčinis nužudymas (BK 104 str. ) Pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, nuteistojo veiksmai iš BK 109 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 104 str. ir paskirta griežtesnė bausmė, nes teisiamasis, suduodamas žibintuvėliu tris kartus per galvą ir sprandą, suprato pavojingą visuomenei savo veikimo pobūdį, numatė pavojingas jo pasekmes, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti, t. y. įvykdė tyčinį nužudymą. Kasacinė byla Nr. 2K–647/2001 S–2. 1. 2. 1. 3. 1 NUTARTIS 2001 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės A. R-ės, teisėjų A. P-io ir V. A-o, sekretoriaujant E. K-ienei, dalyvaujant prokurorui P. Mockevičiui, gynėjai B. V-utei, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiosios A. Liachovskajos ir nuteistojo G. Žemaičio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Gintautas Žemaitis nuteistas pagal BK 109 str. 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pagal BK 287 straipsnį (1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. I–652 redakcija) nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams su atėmimu teisės dirbti policijoje dvejus metus. Pritaikius BK 471 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. Žemaičiui atidėtas dvejiems metams ir paskirtas įpareigojimas per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Priteista iš G. Žemaičio 5551,50 Lt nukentėjusiajai A. Liachovskajai žalai atlyginti. Taip pat skundžiama 2001 m. balandžio 20 d. apeliacinė nutartis, kuria atmesti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, nukentėjusiosios A. Liachovskajos bei nuteistojo G. Žemaičio apeliaciniai skundai. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. P-io pranešimą, prokuroro, prašiusio jo ir nukentėjusiosios skundus tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiosios atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : G. Žemaitis nuteistas už tai, kad 1997 m. liepos 26 d. , apie 22. 40 val. , Marijampolės rajone, Šunskų seniūnijoje, Šunskų kaime, vykstant folkloro šventei, būdamas Marijampolės policijos komisariato inspektorius ir kartu su kitais policijos darbuotojais patruliuodamas Šunskų kaime, palaikydamas viešąją tvarką sulaikė A. Liachovskį, o pastarajam priešinantis G. Žemaitis sąmoningai, nesilaikydamas atsargumo taisyklių, sudavė tris smūgius žibintuvėliu A. Liachovskiui į sprando ir galvos sritį, A. Liachovskis mirė nuo sprando dešinės pusės sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu, kraujosruva sprando raumenyse bei slankstelinės arterijos intrakranialinės dalies plyšimu su kraujo išsiliejimu, pereinančiu į abiejų momeninių bei smilkinių skilčių sferinius paviršius ir prasiveržusiu į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pamatiniame paviršiuje, taip dėl neatsargumo nužudė A. Liachovskį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 109 str. 2 dalyje. G. Ž-tis nuteistas ir už tai, kad viršijo tarnybos įgaliojimus, būtent, dirbdamas Marijampolės policijos komisariato inspektoriumi ir būdamas valstybės pareigūnas, 1997 m. liepos 26 d. , apie 22. 40 val. , Marijampolės rajone, Šunskų seniūnijoje, Šunskų kaime, vykstant folkloro šventei, kartu su kitais policijos darbuotojais palaikydamas viešąją tvarką, pažeidė Policijos įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numatytas sąlygas, viršydamas įstatymo suteiktas jam tarnybos teises, nepagrįstai sulaikė A. Liachovskį ir jo atžvilgiu nepagrįstai pavartojo fizinį smurtą – sudavė tris smūgius žibintuvėliu A. Liachovskiui į sprando bei galvos sritį ir tokiu būdu dėl neatsargumo jį nužudė, padarė didelę žalą valstybės interesams ir asmeniui. Teisiamasis G. Žemaitis padarė nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnyje (1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. I–652 redakcija). Kasaciniame skunde nuteistasis G. Žemaitis teigia, kad nepagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada apie tai, jog Andrejų ir R-ą Liachovskius sulaikė neteisėtai. Tvirtina, jog šie asmenys kaime vykusios folkloro šventės metu 1997 m. liepos 26 d. ne kartą buvo oficialiai įspėti dėl girtavimo ir keiksmažodžių vartojimo viešoje vietoje. Nepaisant prevencinių įspėjimų, apie 23 val. vėl rado R. Liachovskį girtaujantį autobusų stotelėje kartu su M. Tankevičiumi, D. Badoku, A. D-rausku bei R. A-ušiu. Tuomet, kaip teigia kasatorius, jis nusprendė R. Liachovskį sulaikyti ir pristatyti į nuovadą protokolui surašyti. Jis mano, jog toks sprendimas atitiko įstatymo reikalavimus ir buvo būtinas. Pristatant R. Liachovskį į nuovadą, jo brolis A. Liachovskis ėmė trukdyti jam ir kartu buvusiems policininkams atlikti pareigą – pristatyti pažeidėją į nuovadą. B-dė iš jo atimti tarnybinį ginklą, spardė į kojas. Tvirtina A. Liachovskio nemušęs, o tik įsakęs policininkams jį prilaikyti, kol bus nuvestas prie automobilio jo brolis R. Liachovskis, o po to įsakęs paleisti. Šis, pabėgęs į šalį, grasino keršyti už brolio išvežimą ir plūdo necenzūriniais žodžiais. Be pagrindo teismai rėmėsi liudytojų R. B-trušaitytės, R. J-molovičiaus, T. Kunigiškio, A. D-rausko parodymais apie tai, kad jis sudavė smūgius A. Liachovskiui. Šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs, teiginiai apie smūgių sudavimą atsirado vėlesnėse apklausose. Smūgių sudavimo jie negalėjo matyti ir dėl objektyvių priežasčių, nes buvo tamsu. Į smūgius panašus garsas galėjo būti todėl, kad jis, susierzinęs dėl A. Liachovskio veiksmų, trankė prožektoriumi sau į delną. Anksčiau minėtų liudytojų parodymai prieštarauja ir teismo medicinos ekspertizės akto išvadoms. Visi liudytojai nurodo, jog jis A. Liachovskį mušė stovėdamas iš priekio dešine ranka, kai tuo tarpu jis yra kairiarankis. Teigia, jog neįmanoma į sprando sritį suduoti smūgį stovint veidu į žmogų. Ši aplinkybė liko neišaiškinta. Mano, jog dar parengtinio tardymo metu bylos aplinkybės buvo priderintos prie ekspertų išvadų, pritaikant atitinkamą nusikaltimo įrankį. Taip pat teigia, jog visi prieš jį liudiję asmenys yra suinteresuoti jį apkalbėti, nes jie tarpusavyje yra draugai, žuvusiojo giminės, daugelis jo tarnybos laikotarpiu bausti už administracinius nusižengimus. Kasatoriaus manymu, teismai be pagrindo atmetė liudytojų Voveraičio, V. Paltanavičiaus parodymus apie tai, jog iš karto po incidento su policija A. Liachovskis paprašė D. Badoko sumušamas, kad galėtų taip sukompromituoti pareigūnus. Nuteistasis G. Žemaitis prašo panaikinti 2001 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai neteisingai kvalifikavo G. Žemaičio veiką, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundo autoriaus manymu, G. Žemaitis, suduodamas tris tiesioginius, stiprius smūgius žibintuvėliu A. Liachovskiui į galvą ir sprandą – gyvybiškai svarbias kūno vietas, numatė tokių smūgių sudavimo pasekmes ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 104 straipsnį. Kasatorius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 20 d. nutartį, Gintaro Žemaičio veiką dėl A. Liachovskio nužudymo perkvalifikuoti į BK 104 straipsnį ir paskirti septynerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. 1 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo būdu su 2001 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 287 straipsnį ir subendrintą bausmę paskirti septynerius metus laisvės atėmimo su atėmimu teisės dvejus metus dirbti policijoje. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 471 straipsnį, atidėtas bausmės vykdymas dvejiems metams. Nukentėjusioji kasaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingai perkvalifikavo G. Žemaičio veiksmus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepatenkino jos skundo ir paliko galioti tą patį Kauno apygardos teismo nuosprendį. Prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, G. Žemaičio veiksmus perkvalifikuoti į BK 104 ir 287 straipsnius. Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas, prokuroro ir nukentėjusiosios skundai tenkintini. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes. Apygardos teismo išvados dėl faktinių nusikaltimo aplinkybių yra paremtos iš esmės nuosekliu įrodymų visetu. Objektyviosios ir subjektyviosios kilmės įrodymų faktiniai duomenys, kuriais remiamasi nuosprendyje, neturi vidinių ir tarpusavio prieštaravimų. Priešingai nei teigiama skunde, nuo pirmųjų apklausų liudytojų parodymai apie smūgių sudavimą ir įrankio – prožektoriaus panaudojimą suduodant smūgius yra nuoseklūs ir savo esme atitinkantys vėlesnius jų parodymus tardyme ir teisme. Skunde išreikštos abejonės dėl liudytojų D. Badoko, T. Kunigiškio, R. A-ušio parodymų patikimumo pagrįstai atmestos, nes tas pačias aplinkybes nurodo ir kiti asmenys, kurių nesieja jokie ryšiai nei su žuvusiuoju, nei su nuteistuoju. Atliktų lavono teisės medicinos ekspertizių aktų išvados neturi esminių prieštaravimų. Abejonės ir neatitikimai, iškilę teismui ir proceso dalyviams, tardymo ir teismo metu pašalinti komisijoms atlikus kompleksinę ir pakartotinę teismo medicinos ekspertizes bei apklausiant ekspertus teismo posėdyje. Kolegijos nuomone, visi byloje surinkti įrodymai buvo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti (BPK 75 str. 3 d. ) laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. V-sija apie tai, jog A. Liachovskį sužalojo D. Badokas, teismo buvo kruopščiai patikrinta ir remiantis ištirtais įrodymais argumentuotai atmesta. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog teismas neišsiaiškino aplinkybės, ar galėjo G. Žemaitis padaryti A. Liachovskiui sužalojimus galvos ir sprando srityje, pats stovėdamas jam iš priekio. Šią aplinkybę teismas išsiaiškino apklausdamas liudytojus, pateikdamas klausimus ekspertams. Ekspertizių išvadose bei eksperto apklausoje teismo posėdžio metu neatmetama bet kokia nukentėjusiojo kūno padėtis smūgių sudavimo metu. Kolegija nesvarsto kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 426 str. 1 d. ). Visi šie klausimai yra išspręsti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų, pateikiat nuosprendyje ir nutartyje argumentuotas išvadas. Teisingos teismų išvados, jog G. Žemaitis viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, nepagrįstai sulaikydamas A. Liachovskį ir pavartodamas prieš jį fizinį smurtą – suduodant tris smūgius žibintuvėliu į sprando ir galvos sritį. Kaip matyti pagal byloje nustatytas įvykio aplinkybes, A. Liachovskis trukdė policijos darbuotojams pristatyti į policijos nuovadą R. Liachovskį, todėl G. Žemaitis galėjo įstatymo nustatyta tvarka panaudoti Policijos įstatymo 43 straipsnyje numatytas specialiąsias priemones. Tačiau G. Žemaitis nesinaudojo įstatymo jam suteiktais pareiginiais įgaliojimais, o juos viršijo suduodamas stiprius smūgius A. Liachovskiui į galvos ir kaklo sritį. G. Žemaičiui pagal įvykio situaciją nebuvo būtinybės panaudoti tokio pobūdžio veiksmų, nes A. Liachovskį policininkai laikė už parankių, šis buvo neginkluotas ir grėsmės nekėlė. Įžvelgdamas įstatymo neatitinkantį A. Liachovskio elgesį, G. Žemaitis turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo jam suteiktais įgaliojimais ir numatytomis priemonėmis. Teismai teisingai pripažino, jog G. Žemaitis buvo BK 287 straipsnyje numatytos veikos subjektas, jo priešingi įstatymui veiksmai sukėlė šio įstatymo dispozicijoje numatytas pasekmes. Nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis dėl G. Žemaičio veikos kvalifikavimo pagal BK 109 str. 2 dalį keistina. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami G. Žemaičio veiką kaip nužudymą dėl neatsargumo. Teismai, pripažindami G. Žemaičio veikoje neatsargią kaltę, ne iki galo atskleidė jo veikos subjektyviosios dalies turinį. Kai kurie argumentai, kuriais grindžiamas G. Žemaičio daromos veikos suvokimas, paremti ne konkrečiais faktais, o prielaidomis. Motyvuojant neatsargią kaltę, vartojamos ir tyčinės veikos sąvokos. Kvalifikuodamas veiką, teismas nepakankamai įvertino esminius ir reikšmingiausius faktinius duomenis. Nustatydamas nusikaltimo subjektyviąją dalį, teismas pirmiausia privalėjo remtis objektyviaisiais veikos duomenimis, rodančiais, jog sužalojimas A. Liachovskiui padarytas panaudojant įrankį – metalinį žibintuvėlį, suduotas ne vienas, o trys stiprūs staigūs smūgiai, koncentruoti į nedidelę gyvybiškai svarbią kūno sritį. Visos šios aplinkybės rodo, kad smūgiai į galvos ir sprando sritį buvo ne atsitiktiniai, kaip teigiama nuosprendyje, o valingi veiksmai. Tai patvirtinama ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog G. Žemaitis sudavė smūgius A. Liachovskiui tuo metu, kai šį už parankių laikė du policijos darbuotojai, todėl jis negalėjo, kaip teigiama nuosprendyje, keisti kūno padėties ir stipriai muistytis. Iš to ir darytina išvada, jog G. Žemaitis sudavė smūgius A. Liachovskiui į dešinę sprando ir galvos sritį ne atsitiktinai, o sąmoningai ir valingai. Šią aplinkybę patvirtina, kaip jau minėta, smūgių lokalizacija nedidelėje sprando ir galvos srityje ir didesnių sužalojimų nebuvimas kitose kūno vietose. Įvertindama minėtas aplinkybes kolegija laiko, jog suduodamas tokio pobūdžio smūgius G. Žemaitis suvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnį, numatė pavojingas pasekmes. Vadinasi, jo veikos subjektyviojoje dalyje buvo tyčios intelektualinis elementas. Ši aplinkybė netiesiogiai yra pripažįstama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose, kur teigiama, jog G. Žemaičio tyčia nebuvo nukreipta A. Liachovskio gyvybei atimti. Iš tiesų G. Žemaičio tyčioje nėra siekimo atimti gyvybę A. Liachovskiui (valinis elementas). Jo tyčia yra neapibrėžto pobūdžio, t. y. G. Žemaitis numatė savo veikos pavojingas pasekmes, jų nekonkretindamas. Todėl kolegija laiko, jog G. Žemaitis padarė nusikaltimą netiesiogine tyčia. Nužudymo motyvu kolegija laiko nuteistojo susierzinimą ir kilusį pyktį dėl A. Liachovskio veiksmų, kuriais jis trukdė sulaikyti R. Liachovskį. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Kolegija laiko, jog skirtina bausmė, kurios prašo prokuroras kasaciniame skunde, nes jos dydis atitinka sankcijos pagal BK 104 straipsnį ribas, yra mažesnė už jos vidurkį, tačiau atsižvelgiant į G. Žemaičio asmenybę charakterizuojančius duomenis, veikos pobūdį, individualizuota teisingai. Paskirtajai bausmei taikytinas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas „Dėl amnestijos akto”. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 429 str. 6 punktu, 430 ir 4301 straipsniais, n u t a r i a : Gintauto Žemaičio kasacinį skundą atmesti. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 20 d. apeliacinę nutartį. Gintauto Žemaičio veiką dėl Andrejaus Liachovskio nužudymo perkvalifikuoti iš BK 109 str. 2 dalies į BK 104 straipsnį ir paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 42 str. 1 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2001 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę nustatyti septynerius metus laisvės atėmimo, atimant teisę dirbti policijoje dvejus metus. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laikotarpį nuo 1998 m. birželio 8 d. iki 1999 m. sausio 20 d. Bausmės pradžia laikyti dieną, kai bus pradėta vykdyti ši nutartis. Taikyti 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII–1619 „Dėl amnestijos akto” 3 str. 1 d. 1 punktą ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti dvejais metais. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2025: Svečiai