|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 16. Turto sužalojimas tyčia visuotinai pavojingu būdu (BK 278 str. 2 d. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų, nes teismo išvados, kad turtas buvo sužalotas ne visuotinai pavojingu būdu, ir sprendimas veiką iš BK 278 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 278 str. 1 d. yra nepagrįsti. Nuteistasis, būdamas arti, dienos metu, gatvėje, netoli kitų namų, šovė į nukentėjusiojo automobilį iš medžioklinio šautuvo, kurio užtaise buvo daug gana didelių šratų ir šūvio sklaida buvo didelė. Todėl jis suvokė, kad panaudoja tokį turto sužalojimo būdą, kuris tuo metu buvo pavojingas ne tik vieno nukentėjusiojo, bet ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai arba jų turtui. Kasacinė byla Nr. 2K–780/2001 S–2. 1. 2. 1. 8. 6; 2. 2. 4; 2. 1. 1. 3. 3. 6 NUTARTIS 2001 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V. P-o, teisėjų R. U-čio ir R. Baumilo, sekretoriaujant R. B-tulienei, dalyvaujant prokurorei D. S-aitei–L-ei, gynėjui advokatui A. J. Gliaudeniui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nukentėjusiojo A. Žitinevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 19 d. nuosprendis: nuteistojo E. Pelecko veika iš BK 278 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 278 str. 1 d. , paliekant tą pačią bausmę pagal šį straipsnį ir subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Pritaikius BK 471 str. , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį E. Pelecką per tą laiką atlyginti civilinį ieškinį ir be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 19 d. nuosprendžiu Eugenijus Peleckas pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 116 str. 2 d. šešiems mėnesiams ir pagal BK 278 str. 2 d. vieneriems metams. Vadovaujantis BK 42 str. , paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, atliekant bausmę sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas priteisė iš E. Pelecko AB „Lietuvos draudimas” 619,50 Lt padarytai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo E. Pelecko gynėją, prašiusį kasacinį skundą atmesti, n u s t a t ė : E. Peleckas nuteistas už tai, kad 2000 m. spalio 31 d. , apie 15 val. , Kaune, Vasarvietės g. 25c, tyčia vieną kartą dūrė šakėmis A. Žitinevičiui į dešiniosios rankos alkūnę, vieną kartą spyrė į krūtinę, padarydamas dvi durtines žaizdas dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimą krūtinėje, t. y. lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. Tuo pat metu, toje pat vietoje E. Peleckas visuotinai pavojingu būdu, t. y. šaudamas iš medžioklinio šautuvo viešoje vietoje, tyčia sužalojo svetimą turtą – A. Žitinevičiui priklausantį automobilį „Audi 80” (valst. Nr. LKU 906), draustą AB „Lietuvos draudimas”, padarydamas šiai bendrovei 619,50 Lt turtinę žalą. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, E. Pelecko nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. , nes, kolegijos nuomone, byloje nenustatytas turto sužalojimo kvalifikuojantis požymis „visuotinai pavojingu būdu”. Be to, kaltininkas turi suprasti, kad jis žaloja turtą ne bet kaip, o visuotinai pavojingu būdu, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Nukentėjusysis A. Žitinevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas. Kasatoriaus nuomone, apygardos teismas nepagrįstai perkvalifikavo E. Pelecko veiką iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. E. Peleckas akivaizdžiai tyčia siekė nužudyti kasatorių – jį nušauti, nes šaudė į jo vairuojamą automobilį, o prieš tai puolė nukentėjusįjį šakėmis ir sužalojo. Nuteistojo E. Pelecko tyčia buvo nukreipta ne tik į turto sužalojimą, bet ir į nukentėjusiojo A. Žitinevičiaus gyvybę, nes šaudamas į automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis E. Peleckas, suprato, kad šaudmenys kliudys automobilį ir taip žalodamas turtą kartu gali nušauti jį – A. Žitinevičių ir to norėjo. Todėl nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 16 str. 2 d. ir 104 str. Taip pat kasatorius teigia, jog nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad automobilis važiavo mišku ir žmonių nebuvo. Jo nuomone, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad įvykis vyko dienos metu, viešoje vietoje, medžiokliniu ginklu, kurio užtaise daug šratų, todėl tikimybė, kad nuo paleisto šūvio galėjo nukentėti pašaliniai asmenys arba jų turtas, buvo labai didelė. Kasatoriaus teigimu, aplink buvo žmonės. Liudytojas P. Kolpakovas buvo pakankamai arti, girdėjo konfliktą bei šūvį. Be šio liudytojo, buvo ir daugiau žmonių, važiavo mašinos. Todėl kasatorius mano, kad neteisinga apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada buvo padaryta remiantis neobjektyviais E. Pelecko parodymais ir visiškai nepasisakyta dėl minėtų apylinkės teismo motyvų. Įvykio vietoje rasti daiktiniai įrodymai – šratas bei kamščio dalys – įrodo, kad buvo šauta iš medžioklinio šautuvo. Tai patvirtina ir specialisto išvada. Liudytojos Z. Zigmantienė ir V. Grigienė parodė, jog nuteistasis turėjo medžioklinį šautuvą. Medžioklinis šautuvas turi didelę sunkiai suvaldomą griaunamąją jėgą, ir tai atitinka BK 278 str. 2 d. dispoziciją. Nukentėjusysis A. Žitinevičius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. Peleckas šovęs kryptingai tik į automobilio bagažinės dalį ir esą neįrodyta, kad kaltininkas žinojo, jog žaloja turtą visuotinai pavojingu būdu. Kasatorius taip pat mano, kad apygardos teismas pažeisdamas BPK 374 str. 4 d. nepagrįstai viršijo apeliacinio skundo ribas. Nuteistasis E. Peleckas apeliaciniu skundu neprašė jo veikos perkvalifikuoti iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. , neprisipažino kaltu tyčia sunaikinęs turtą. Teismas gali viršyti apeliacinio skundo ribas tik nustatęs esminius BPK pažeidimus. Apeliacinėje nutartyje nėra nurodyta, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nukentėjusysis skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 471 str. , pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 25 3 p. 2 d. analogija. Tačiau ten pat 3 p. 3 d. yra nurodyta, kad teismas spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgia į tai, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 40 str. 1 d. 1 p. , pripažįstama tik žalą atlyginusiems nuteistiesiems. Tuo tarpu E. Peleckas kaltu neprisipažino, nesigaili, žalos neatlygino. Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kasacinio skundo teiginys, kad E. Pelecko veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai, nes pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai asmuo suvokia, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę ir to siekia. Byloje tokių įrodymų, kad nuteistasis E. Peleckas siekė nužudyti nukentėjusįjį A. Žitinevičių, nėra surinkta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. Peleckas veikė neapibrėžta tyčia, todėl turi atsakyti tik už pasekmes, realiai atsiradusias dėl jo veikos, t. y. už svetimo turto sužalojimą. Tačiau su kitu kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistasis E. Peleckas tyčia sužalojo svetimą – nukentėjusiojo A. Žitinevičiaus turtą ne „visuotinai pavojingu būdu”, kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismas E. Pelecko nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. , nes, jo manymu, nenustatytas šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis „visuotinai pavojingu būdu”. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykis vyko dienos metu, automobilis važiavo miško keliuku, šūvio taikymo kryptimi žmonių nebuvo. Šūvio žymės rastos tik užpakalinėje automobilio dalyje, tik bagažinės aukštyje, tai rodo, kad buvo kryptingai šauta į bagažinės dalį. Šaudymo įtaisas nesurastas, šratų skaičius neaiškus. Taigi, nenustatęs neabejotinų įrodymų, kad nukentėjusiojo A. Žitinevičiaus turtas buvo sužalotas visuotinai pavojingu būdu, teismas nuteistojo E. Pelecko veiką perkvalifikavo. Su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais sutikti negalima. BK 278str. 2 d. dispozicijoje nenurodytas šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių sąrašas. Toks turto sunaikinimas ar sužalojimas gali būti padaromas įvairiais būdais, ir požymiai, apibūdinantys veikimo būdą, yra vertinamojo pobūdžio bei kiekvienoje byloje turi būti nustatomi bei vertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai duoda pagrindo teigti, kad, be pagrindinio tokio nusikaltimo objekto – nuosavybės, šio nusikaltimo objektas gali būti ir visuomenės saugumas, žmogaus, kurio nuosavybė sužalojama arba sunaikinama, ar ir kitų žmonių gyvybė bei sveikata ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Peleckas šaudydamas tyčia sužalojo svetimą turtą – A. Žitinevičiui priklausantį automobilį „Audi 80” (valst. Nr. LKU 906). Jis šovė į nukentėjusiojo automobilį iš 20–30 metrų atstumo, dienos metu, gatvėje, netoli kitų namų, šovė iš medžioklinio ginklo, kurio užtaise daug gana didelių šratų, šio ginklo sklaida buvo didelė, parako užtaisas galingas (tai matyti iš padarytų automobilio sužalojimų), todėl nuo šio šūvio galėjo nukentėti ne tik pats nukentėjusysis, bet ir pašaliniai asmenys arba jų turtas. Negalima sutikti su apeliacinio teismo nutarties išvada, kad buvo kryptingai šauta į automobilio bagažinę (šūvis buvo iš gana tolimo atstumo į judantį automobilį ir didelės sklaidos ginklu) ir kad šūvio taikymo kryptimi žmonių nebuvo, nes ten pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilis važiavo miško keliuku, o tikimybė, kad miške dienos metu gali būti žmonių, buvo gana didelė, juolab, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, prie šio keliuko buvo keletas gyvenamųjų namų (b. l. 6–12). Iš nuteistojo E. Pelecko veiksmų matyti, kad jis suvokė, kad panaudoja tokį nukentėjusiojo turto sužalojimą, kuris tuo metu buvo pavojingas ne tik vieno nukentėjusiojo, bet ir dviejų ar daugiau asmenų gyvybei bei sveikatai arba jų turtui ir veikė jis iš pykčio ir keršto, nes tai darė iš karto po konflikto su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancjos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl, vadovaudamasi BPK 426 str. 4 d. ir remdamasi pirmosios bei apeliacinės instancijų teismo posėdžių metu išnagrinėtais įrodymais, kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį, o sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, palieka galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 19 d. nuosprendį be pakeitimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 4 p. , 430 ir 4301 str. , teisėjų kolegija n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 29 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 19 d. nuosprendį be pakeitimų. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |