TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 16. Tur­to su­ža­lo­ji­mas
ty­čia vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du
(BK 278 str. 2 d. )

Pa­nai­kin­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nu­tar­tis ir pa­lik­tas ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis
be pa­kei­ti­mų, nes teis­mo iš­va­dos, kad tur­tas bu­vo su­ža­lo­tas ne vi­suo­ti­nai
pa­vo­jin­gu bū­du, ir spren­di­mas vei­ką iš BK 278 str. 2 d. per­kva­li­fi­kuo­ti
į BK 278 str. 1 d. yra ne­pa­grįs­ti.
Nu­teis­ta­sis, bū­da­mas ar­ti, die­nos me­tu,
gat­vė­je, ne­to­li ki­tų na­mų, šo­vė į nu­ken­tė­ju­sio­jo au­to­mo­bi­lį iš
me­džiok­li­nio šau­tu­vo, ku­rio už­tai­se bu­vo daug ga­na di­de­lių šra­tų
ir šū­vio sklai­da bu­vo di­de­lė. To­dėl jis su­vo­kė, kad pa­nau­do­ja to­kį
tur­to su­ža­lo­ji­mo bū­dą, ku­ris tuo me­tu bu­vo pa­vo­jin­gas ne tik vie­no
nu­ken­tė­ju­sio­jo, bet ir ki­tų as­me­nų gy­vy­bei ar svei­ka­tai ar­ba jų
tur­tui.

                                                                   Ka­sa­ci­nė
by­la Nr. 2K–780/2001
                                                                   S–2. 1. 2. 1. 8. 6;
2. 2. 4; 2. 1. 1. 3. 3. 6

NUTARTIS

2001 m. spa­lio 16 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko V. P-o, tei­sė­jų
R. U-čio ir R. Bau­mi­lo,
sek­re­to­riau­jant R. B-­tu­lie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei D. S-aitei–L-ei,
gy­nė­jui ad­vo­ka­tui A. J. Gliau­de­niui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal nu­ken­tė­ju­sio­jo
A. Ži­ti­ne­vi­čiaus ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės 29 d. nu­tar­ties, ku­ria
pa­keis­tas Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 19 d. nuosp­ren­dis:
nu­teis­to­jo E. Pe­lec­ko vei­ka iš BK 278 str. 2 d. per­kva­li­fi­kuo­ta į BK
278 str. 1 d. , pa­lie­kant tą pa­čią baus­mę pa­gal šį straips­nį ir su­ben­drin­tą
baus­mę – lais­vės at­ėmi­mą vie­ne­riems me­tams. Pri­tai­kius BK 471 str. , baus­mės vyk­dy­mas
ati­dė­tas vie­ne­riems me­tams, įpa­rei­go­jant nu­teis­tą­jį E. Pe­lec­ką per
tą lai­ką at­ly­gin­ti ci­vi­li­nį ieš­ki­nį ir be or­ga­no, pri­žiū­rin­čio
baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą, su­ti­ki­mo ne­keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos.
Ki­ta nuosp­rendžio da­lis pa­lik­ta ne­pa­keis­ta.
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 19 d. nuosp­ren­džiu Eu­ge­ni­jus
Pe­lec­kas pri­pa­žin­tas kal­tu ir nu­teis­tas lais­vės at­ėmi­mu: pa­gal BK
116 str. 2 d. še­šiems mė­ne­siams ir pa­gal BK 278 str. 2 d. vie­ne­riems me­tams.
Va­do­vau­jan­tis BK 42 str. , pa­skir­to­sios baus­mės su­ben­drin­tos apė­mi­mo
bū­du ir ga­lu­ti­nė baus­mė pa­skir­ta lais­vės at­ėmi­mas vie­ne­riems me­tams,
at­lie­kant baus­mę su­stip­rin­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je.
Teis­mas pri­tei­sė iš E. Pe­lec­ko AB „Lie­tu­vos drau­di­mas” 619,50 Lt
pa­da­ry­tai ža­lai at­ly­gin­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo R. Bau­mi­lo pra­ne­ši­mą,
pro­ku­ro­rę, pra­šiu­sią ka­sa­ci­nį skun­dą ten­kin­ti iš da­lies, pa­nai­kin­ti
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį, nu­teis­to­jo E. Pe­lec­ko gy­nė­ją, pra­šiu­sį
ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti,

n u s t a t ė :

E. Pe­lec­kas nu­teis­tas už tai, kad 2000 m. spa­lio 31 d. , apie 15 val. ,
Kau­ne, Va­sar­vie­tės g. 25c, ty­čia vie­ną kar­tą dū­rė ša­kė­mis A. Ži­ti­ne­vi­čiui
į de­ši­nio­sios ran­kos al­kū­nę, vie­ną kar­tą spy­rė į krū­ti­nę, pa­da­ry­da­mas
dvi dur­ti­nes žaiz­das de­ši­nė­je al­kū­nė­je ir odos nu­broz­di­ni­mą krū­ti­nė­je,
t. y. leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kį svei­ka­tos su­tri­ki­mą.
Tuo pat me­tu, to­je pat vie­to­je E. Pe­lec­kas vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu
bū­du, t. y. šau­da­mas iš me­džiok­li­nio šau­tu­vo vie­šo­je vie­to­je, ty­čia
su­ža­lo­jo sve­ti­mą tur­tą – A. Ži­ti­ne­vi­čiui pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį
„Au­di 80” (valst. Nr. LKU 906), draus­tą AB „Lie­tu­vos drau­di­mas”, pa­da­ry­da­mas
šiai ben­dro­vei 619,50 Lt tur­ti­nę ža­lą.
Kau­no apy­gar­dos teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka,
E. Pe­lec­ko nu­si­kals­ta­mą vei­ką per­kva­li­fi­ka­vo iš BK 278 str. 2 d. į
BK 278 str. 1 d. , nes, ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, by­lo­je ne­nu­sta­ty­tas tur­to
su­ža­lo­ji­mo kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis „vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du”.
Be to, kal­ti­nin­kas tu­ri su­pras­ti, kad jis ža­lo­ja tur­tą ne bet kaip, o
vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du, ta­čiau to­kios ap­lin­ky­bės by­lo­je ne­nu­sta­ty­tos.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis A. Ži­ti­ne­vi­čius ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo pa­nai­kin­ti
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį, nes ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­tin­ka­mai pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą ir iš es­mės pa­žei­dė Bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­so nor­mas.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, apy­gar­dos teis­mas ne­pa­grįs­tai per­kva­li­fi­ka­vo
E. Pe­lec­ko vei­ką iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. E. Pe­lec­kas aki­vaiz­džiai
ty­čia sie­kė nu­žu­dy­ti ka­sa­to­rių – jį nu­šau­ti, nes šau­dė į jo vai­ruo­ja­mą
au­to­mo­bi­lį, o prieš tai puo­lė nu­ken­tė­ju­sį­jį ša­kė­mis ir su­ža­lo­jo.
Nu­teis­to­jo E. Pe­lec­ko ty­čia bu­vo nu­kreip­ta ne tik į tur­to su­ža­lo­ji­mą,
bet ir į nu­ken­tė­ju­sio­jo A. Ži­ti­ne­vi­čiaus gy­vy­bę, nes šau­da­mas į au­to­mo­bi­lį,
ku­ria­me sė­dė­jo nu­ken­tė­ju­sy­sis E. Pe­lec­kas, su­pra­to, kad šaud­me­nys
kliu­dys au­to­mo­bi­lį ir taip ža­lo­da­mas tur­tą kar­tu ga­li nu­šau­ti jį –
A. Ži­ti­ne­vi­čių ir to no­rė­jo. To­dėl nu­teis­to­jo vei­ka tu­rė­jo bū­ti
kva­li­fi­kuo­ta pa­gal BK 16 str. 2 d. ir 104 str.
Taip pat ka­sa­to­rius tei­gia, jog ne­pa­grįs­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­da, kad au­to­mo­bi­lis va­žia­vo miš­ku ir žmo­nių ne­bu­vo. Jo
nuo­mo­ne, apy­lin­kės teis­mas tei­sin­gai nu­ro­dė, kad įvy­kis vy­ko die­nos
me­tu, vie­šo­je vie­to­je, me­džiok­li­niu gin­klu, ku­rio už­tai­se daug šra­tų,
to­dėl ti­ki­my­bė, kad nuo pa­leis­to šū­vio ga­lė­jo nu­ken­tė­ti pa­ša­li­niai
as­me­nys ar­ba jų tur­tas, bu­vo la­bai di­de­lė. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, ap­link
bu­vo žmo­nės. Liu­dy­to­jas P. Kol­pa­ko­vas bu­vo pa­kan­ka­mai ar­ti, gir­dė­jo
kon­flik­tą bei šū­vį. Be šio liu­dy­to­jo, bu­vo ir dau­giau žmo­nių, va­žia­vo
ma­ši­nos. To­dėl ka­sa­to­rius ma­no, kad ne­tei­sin­ga ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos iš­va­da bu­vo pa­da­ry­ta re­mian­tis ne­ob­jek­ty­viais
E. Pe­lec­ko pa­ro­dy­mais ir vi­siš­kai ne­pa­si­sa­ky­ta dėl mi­nė­tų apy­lin­kės
teis­mo mo­ty­vų.
Įvy­kio vie­to­je ras­ti daik­ti­niai įro­dy­mai – šra­tas bei kamš­čio da­lys
– įro­do, kad bu­vo šau­ta iš me­džiok­li­nio šau­tu­vo. Tai pa­tvir­ti­na ir
spe­cia­lis­to iš­va­da. Liu­dy­to­jos Z. Zig­man­tie­nė ir V. Gri­gie­nė pa­ro­dė,
jog nu­teis­ta­sis tu­rė­jo me­džiok­li­nį šau­tu­vą. Me­džiok­li­nis šau­tu­vas
tu­ri di­de­lę sun­kiai su­val­do­mą griau­na­mą­ją jė­gą, ir tai ati­tin­ka BK
278 str. 2 d. dis­po­zi­ci­ją.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis A. Ži­ti­ne­vi­čius nu­ro­do, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­rė ne­pa­grįs­tą iš­va­dą, kad E. Pe­lec­kas šo­vęs kryp­tin­gai
tik į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nės da­lį ir esą ne­įro­dy­ta, kad kal­ti­nin­kas
ži­no­jo, jog ža­lo­ja tur­tą vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du.
Ka­sa­to­rius taip pat ma­no, kad apy­gar­dos teis­mas pa­žeis­da­mas BPK
374 str. 4 d. ne­pa­grįs­tai vir­ši­jo ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas. Nu­teis­ta­sis
E. Pe­lec­kas ape­lia­ci­niu skun­du ne­pra­šė jo vei­kos per­kva­li­fi­kuo­ti
iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. , ne­pri­si­pa­ži­no kal­tu ty­čia su­nai­ki­nęs
tur­tą. Teis­mas ga­li vir­šy­ti ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas tik nu­sta­tęs
es­mi­nius BPK pa­žei­di­mus. Ape­lia­ci­nė­je nu­tar­ty­je nė­ra nu­ro­dy­ta,
kad apy­lin­kės teis­mas pri­im­da­mas nuosp­ren­dį iš es­mės pa­žei­dė bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo nor­mas.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis skun­de nu­ro­do, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, tai­ky­da­mas BK 471 str. , pa­si­rė­mė Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 25 3 p. 2 d. ana­lo­gi­ja. Ta­čiau ten pat 3
p. 3 d. yra nu­ro­dy­ta, kad teis­mas spręs­da­mas, ar baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti
be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo, at­si­žvel­gia į tai, kad at­sa­ko­my­bę
leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė, nu­ma­ty­ta BK 40 str. 1 d. 1 p. , pri­pa­žįs­ta­ma
tik ža­lą at­ly­gi­nu­siems nu­teis­tie­siems. Tuo tar­pu E. Pe­lec­kas kal­tu
ne­pri­si­pa­ži­no, ne­si­gai­li, ža­los ne­at­ly­gi­no.
Ka­sa­ci­nis skun­das ten­ki­na­mas iš da­lies.
Ka­sa­ci­nio skun­do tei­gi­nys, kad E. Pe­lec­ko vei­ka tu­rė­jo bū­ti kva­li­fi­kuo­ta
kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti, yra ne­pa­grįs­tas ir prieš­ta­rau­ja by­lo­je
esan­čiai me­džia­gai, nes pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti ga­li­mas tik esant
tie­sio­gi­nei ty­čiai, t. y. kai as­muo su­vo­kia, kad jo vei­ka atims ki­to
žmo­gaus gy­vy­bę ir to sie­kia. By­lo­je to­kių įro­dy­mų, kad nu­teis­ta­sis
E. Pe­lec­kas sie­kė nu­žu­dy­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį A. Ži­ti­ne­vi­čių, nė­ra
su­rink­ta. By­lo­je su­rink­ti duo­me­nys pa­tvir­ti­na, kad E. Pe­lec­kas vei­kė
ne­apib­rėž­ta ty­čia, to­dėl tu­ri at­sa­ky­ti tik už pa­sek­mes, re­a­liai at­si­ra­du­sias
dėl jo vei­kos, t. y. už sve­ti­mo tur­to su­ža­lo­ji­mą.
Ta­čiau su ki­tu ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tu, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tei­sin­gai nu­sta­tė, jog nu­teis­ta­sis E. Pe­lec­kas ty­čia su­ža­lo­jo
sve­ti­mą – nu­ken­tė­ju­sio­jo A. Ži­ti­ne­vi­čiaus tur­tą ne „vi­suo­ti­nai
pa­vo­jin­gu bū­du”, ko­le­gi­ja su­tin­ka.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas E. Pe­lec­ko nu­si­kals­ta­mą vei­ką
per­kva­li­fi­ka­vo iš BK 278 str. 2 d. į BK 278 str. 1 d. , nes, jo ma­ny­mu,
ne­nu­sta­ty­tas šį nu­si­kal­ti­mą kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis „vi­suo­ti­nai
pa­vo­jin­gu bū­du”. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­tė, kad įvy­kis
vy­ko die­nos me­tu, au­to­mo­bi­lis va­žia­vo miš­ko ke­liu­ku, šū­vio tai­ky­mo
kryp­ti­mi žmo­nių ne­bu­vo. Šū­vio žy­mės ras­tos tik už­pa­ka­li­nė­je au­to­mo­bi­lio
da­ly­je, tik ba­ga­ži­nės aukš­ty­je, tai ro­do, kad bu­vo kryp­tin­gai šau­ta
į ba­ga­ži­nės da­lį. Šau­dy­mo įtai­sas ne­su­ras­tas, šra­tų skai­čius ne­aiš­kus.
Tai­gi, ne­nu­sta­tęs ne­abe­jo­ti­nų įro­dy­mų, kad nu­ken­tė­ju­sio­jo A. Ži­ti­ne­vi­čiaus
tur­tas bu­vo su­ža­lo­tas vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du, teis­mas nu­teis­to­jo
E. Pe­lec­ko vei­ką per­kva­li­fi­ka­vo.
Su šiais ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo ar­gu­men­tais su­tik­ti ne­ga­li­ma.
BK 278str. 2 d. dis­po­zi­ci­jo­je ne­nu­ro­dy­tas šį nu­si­kal­ti­mą kva­li­fi­kuo­jan­čių
po­žy­mių są­ra­šas. Toks tur­to su­nai­ki­ni­mas ar su­ža­lo­ji­mas ga­li bū­ti
pa­da­ro­mas įvai­riais bū­dais, ir po­žy­miai, api­bū­di­nan­tys vei­ki­mo bū­dą,
yra ver­ti­na­mo­jo po­bū­džio bei kiek­vie­no­je by­lo­je tu­ri bū­ti nu­sta­to­mi
bei ver­ti­na­mi at­ski­rai, pa­gal kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes. Ta­čiau
šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai duo­da
pa­grin­do teig­ti, kad, be pa­grin­di­nio to­kio nu­si­kal­ti­mo ob­jek­to –
nuo­sa­vy­bės, šio nu­si­kal­ti­mo ob­jek­tas ga­li bū­ti ir vi­suo­me­nės sau­gu­mas,
žmo­gaus, ku­rio nuo­sa­vy­bė su­ža­lo­ja­ma ar­ba su­nai­ki­na­ma, ar ir ki­tų
žmo­nių gy­vy­bė bei svei­ka­ta ir pan.
By­los duo­me­ni­mis nu­sta­ty­ta, kad E. Pe­lec­kas šau­dy­da­mas ty­čia
su­ža­lo­jo sve­ti­mą tur­tą – A. Ži­ti­ne­vi­čiui pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį
„Au­di 80” (valst. Nr. LKU 906). Jis šo­vė į nu­ken­tė­ju­sio­jo au­to­mo­bi­lį
iš 20–30 met­rų at­stu­mo, die­nos me­tu, gat­vė­je, ne­to­li ki­tų na­mų, šo­vė
iš me­džiok­li­nio gin­klo, ku­rio už­tai­se daug ga­na di­de­lių šra­tų, šio
gin­klo sklai­da bu­vo di­de­lė, pa­ra­ko už­tai­sas ga­lin­gas (tai ma­ty­ti
iš pa­da­ry­tų au­to­mo­bi­lio su­ža­lo­ji­mų), to­dėl nuo šio šū­vio ga­lė­jo
nu­ken­tė­ti ne tik pats nu­ken­tė­ju­sy­sis, bet ir pa­ša­li­niai as­me­nys ar­ba
jų tur­tas. Ne­ga­li­ma su­tik­ti su ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­ties iš­va­da,
kad bu­vo kryp­tin­gai šau­ta į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę (šū­vis bu­vo iš ga­na
to­li­mo at­stu­mo į ju­dan­tį au­to­mo­bi­lį ir di­de­lės sklai­dos gin­klu)
ir kad šū­vio tai­ky­mo kryp­ti­mi žmo­nių ne­bu­vo, nes ten pat ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas kon­sta­tuo­ja, kad au­to­mo­bi­lis va­žia­vo miš­ko ke­liu­ku,
o ti­ki­my­bė, kad miš­ke die­nos me­tu ga­li bū­ti žmo­nių, bu­vo ga­na di­de­lė,
juo­lab, kaip ma­ty­ti iš įvy­kio vie­tos ap­žiū­ros pro­to­ko­lo, prie šio ke­liu­ko
bu­vo ke­le­tas gy­ve­na­mų­jų na­mų (b. l. 6–12). Iš nu­teis­to­jo E. Pe­lec­ko
veiks­mų ma­ty­ti, kad jis su­vo­kė, kad pa­nau­do­ja to­kį nu­ken­tė­ju­sio­jo
tur­to su­ža­lo­ji­mą, ku­ris tuo me­tu bu­vo pa­vo­jin­gas ne tik vie­no nu­ken­tė­ju­sio­jo,
bet ir dvie­jų ar dau­giau as­me­nų gy­vy­bei bei svei­ka­tai ar­ba jų tur­tui
ir vei­kė jis iš pyk­čio ir kerš­to, nes tai da­rė iš kar­to po kon­flik­to su
nu­ken­tė­ju­siuo­ju. Ape­lia­ci­nės ins­tanc­jos teis­mo iš­va­dos prieš­ta­rau­ja
fak­ti­nėms by­los ap­lin­ky­bėms, to­dėl, va­do­vau­da­ma­si BPK 426 str. 4 d.
ir rem­da­ma­si pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų teis­mo po­sė­džių
me­tu iš­nag­ri­nė­tais įro­dy­mais, ko­le­gi­ja pa­nai­ki­na ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį, o su­tik­da­ma su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dy­je pa­da­ry­to­mis iš­va­do­mis, pa­lie­ka ga­lio­ti Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. kovo 19 d. nuosp­ren­dį be pa­kei­ti­mų.
Va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 4 p. , 430 ir 4301 str. ,
tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u t a r i a :

Pa­nai­kin­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės 29 d. nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 19 d. nuosp­ren­dį be pa­kei­ti­mų.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt