|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 3. Pasikėsinimas padaryti tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 5, 7, 12 p. ) Atmestas prokuroro, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuteistoji išteisinta pagal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 5, 7, 12 p. , ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinis skundas dėl to, kad nuteistosios veikoje nėra subjektyvių bendrininkavimo požymių pasikėsinti padaryti tyčinį nužudymą. Baudžiamoji byla Nr. 2K–677/2002 S–2. 1. 1. 2. 7; 2. 1. 2. 1. 3. 1 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. spalio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A-o Sirvydžio, E-idijaus B-o ir pranešėjo V-o P-o, sekretoriaujant E. K-ienei, dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei, gynėjams advokatams I. B-lauskui, B. V-utei, V. Kupcikevičiui, nuteistajai R. Lupeikytei, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų Rolando Lenkaičio ir Lorenco Valkausko kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutarties. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. Lenkaitis nuteistas pagal BK 105 str. 8 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jo turtą; pagal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 5, 7 ir 12 p. laisvės atėmimu dvidešimčiai metų; pagal BK 206 str. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 241 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 18 str. 6 d. ir 272 str. 2 d. laisvės atėmimu septyneriems metams ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą; pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 42 str. 1 ir 2 d. , R. Lenkaičiui paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 43 str. 1 ir 5 d,. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ankstesniu Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą, bausmę atliekant kalėjime. Vadovaujantis BK 26 str. 1 d. 3 p. , R. Lenkaitis buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Lorencas Valkauskas nuteistas pagal BK 105 str. 8 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jo turtą; pagal BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7 ir 12 p. laisvės atėmimu dvidešimčiai metų; pagal BK 205 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 206 str. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu devyneriems metams ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 42 str. 1 ir 2 d. , L. Valkauskui paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą, bausmę atliekant kalėjime. L. Valkauskas pagal BK 241 str. 1 d. išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Rita Lupeikytė nuteista pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams ir 1250 Lt (10 MGL) bauda, konfiskuojant pusę jos turto, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Dėl kaltinimo pagal BK 105 str. 5, 8 p. , BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ir BK 206 str. R. Lupeikytė išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties. Iš R. Lenkaičio, L. Valkausko ir R. Lupeikytės solidariai priteista 330 Lt Z. Čerauskui ir 525 Lt J. Vilčinskaitei. Iš R. Lenkaičio ir L. Valkausko solidariai priteista 2113,99 Lt Z. Čerauskui. Iš R. Lenkaičio, L. Valkausko ir R. Lupeikytės solidariai priteista 420 Lt J. B-ginaitei. Iš R. Lenkaičio, L. Valkausko ir R. Lupeikytės priteista po 41,60 Lt teismo išlaidų valstybei. Iš R. Lenkaičio ir L. Valkausko solidariai priteista 140 Lt Ž. Kindurytei. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. B-kauskas, N. Strikaitis, D. Š-skaitė, tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nuosprendį, panaikino nuosprendžio dalį, kuria R. Lenkaitis pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Prokurorės ir nuteistojo L. Valkausko apeliacinius skundus atmetė. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų R. Lenkaičio ir L. Valkausko kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų R. Lenkaičio, L. Valkausko gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, nuteistosios R. Lupeikytės ir jos gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : R. Lenkaitis ir L. Valkauskas nuteisti ir už tai, kad 2001 m. vasario 25 d. , iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, padarė tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o R. Lupeikytė kartu su jais padarė plėšimą. 2001 m. vasario 25 d. , apie 17 val. , Panevėžyje, Kauno g. , nuteistieji apgaule įsodino Renatą Vareikaitę į R. Lenkaičio automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. APH 270) ir atvežė ją į Panevėžio rajono Paberžio kaimą prie nebaigto statyti namo, esančio šalia autostrados Šiauliai–Vilnius. R. Lenkaitis ir L. Valkauskas nusivedė R. Vareikaitę į nebaigtą statyti namą ir abu ėmė ją mušti. R. Lenkaitis rankomis smogė R. Vareikaitei du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną. L. Valkauskas pagaliu smogė R. Vareikaitei du kartus į galvą ir du kartus per veidą, tris kartus spyrė koja į šoną. R. Lupeikytė tuo metu taip pat buvo nusikaltimo vietoje (name). Po to R. Lenkaitis ir L. Valkauskas virve pasmaugė R. Vareikaitę, t. y. tyčia ją nužudė dėl savanaudiškų paskatų, o lavoną sudegino. Nuteistieji užvaldė R. Vareikaitei priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną su krovikliu, rankinę, batus, du žiedus, auskarus, striukę, kurių vertė 1405 Lt. Be to, R. Lenkaitis ir L. Valkauskas nuteisti už tai, kad tuo pat metu pagrobė asmens dokumentus, o R. Lenkaitis įtraukė nepilnametę R. Lupeikytę į nusikalstamą veiklą, t. y. pasiūlė jai padaryti plėšimą. 2001 m. kovo 1 d. , apie 17 val. , Panevėžyje, Parko g. 45 namo penkto aukšto bendrame balkone, siekdamas sunaikinti sunkaus nusikaltimo pėdsakus, L. Valkauskas tyčia sunaikino (sudegino) R. Vareikaitės asmens dokumentus – piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą. R. Lenkaitis, L. Valkauskas ir R. Lupeikytė nuteisti už tai, kad 2001 m. vasario 27 d. , apie 23 val. , iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupe, Panevėžio rajone, B-čiūnų kaime, prie geležinkelio tilto per Sandžylos upę R. Lenkaičio automobilyje „Opel Ascona“, siekdami užvaldyti svetimą turtą, pakartotinai, pavartodami psichinį smurtą, t. y. grasindami nužudyti Juditą B-ginaitę, užvaldė 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Philips Savvy“, 20 Lt vertės šio telefono kortelę, 98 Lt vertės geltono metalo auskarus, 116 Lt vertės geltono metalo grandinėlę ir 34 Lt. Tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, padarę plėšimą, R. Lenkaitis ir L. Valkauskas, jau būdami anksčiau padarę tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4. 00 val. , iš anksto susitarę ir veikdami grupe, turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B-ginaitę. Jie nusitempė ją ant geležinkelio tilto per Sandžylos upę, abu suėmė ją už rankų ir metė nuo tilto į upę. J. B-ginaitė išplaukė ir atsisėdo ant ledo. Abu nuteistieji ilgą laiką mėtė į ją akmenis ir ledo gabalus. Kai atėjusi prie tilto R. Lupeikytė pamatė ant ledo J. B-ginaitę, pasiūlė jai išlipti į krantą ir pažadėjo nuvežti namo. Tačiau kai J. B-ginaitė išlipo į krantą, R. Lenkaitis su L. Valkausku vėl ją užsitempė ant tilto, vėl abu suėmė už rankų ir metė į upę. J. B-ginaitė pasislėpė po tiltu. Praėjus nemažai laiko, nuteistieji, galvodami, kad J. B-ginaitė nužudyta, maždaug apie 4. 00 val. išvažiavo. Tačiau šio nusikaltimo R. Lenkaitis ir L. Valkauskas nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Pakartotinai numesta J. B-ginaitė išplaukė į krantą ir pasislėpė po tiltu. Jai buvo padarytos poodines kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiojo žasto, blauzdų, kairiojo kelio sąnario ir juosmens srityse, t. y. lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo. R. Lupeikytė buvo kaltinima tuo, kad ji, būdama anksčiau nusikaltusi tyčiniu nužudymu, numatytu BK 105 str. , nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4 val. , Panevėžio rajone, B-čiūnų kaime, ant geležinkelio tilto per Sandžylos upę, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su R. Lenkaičiu ir L. Valkausku, turėdama tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą – plėšimą, anksčiau padarytą J. B-ginaitei, po to, kai R. Lenkaitis ir L. Valkauskas numetė nukentėjusiąją nuo tilto į upę, apmėtė ją akmenimis ir ledo gabalais, apgaule išviliojo nukentėjusiąją iš vandens, o po to R. Lenkaitis ir L. Valkauskas pakartotinai numetė nukentėjusiąją nuo tilto į upę ir vėl apmėtė ją akmenimis bei ledo gabalais, padarydami nukentėjusiajai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, t. y. lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, pasikėsino tyčia, itin žiauriai nužudyti J. B-ginaitę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nukentėjusioji pasislėpė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7 ir 12 p. Tačiau pagal šį kaltinimą R. Lupeikytė išteisinta tuo pagrindu, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, jog nuteistoji buvo iš anksto susitarusi su R. Lenkaičiu ir L. Valkausku nužudyti J. B-ginaitę. Be to, R. Lenkaitis nuteistas už tai, kad kartu su A. B-kausku ir N. Strikaičiu 2000 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje, apie 22 val. , užpuolė R. Alešiūną, abu užlaužė jam rankas, įstūmė į griovį ir užvaldė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3210“ ir 20 Lt vertės kortelę „Ekstra“(ši nuosprendžio dalis neskundžiama). Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartį dėl R. Lupeikytės, panaikinti nutarties dalį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl nepagrįsto R. Lupeikytės išteisinimo pagal BK 16 str. 2 d. , 105 str. 5, 7, 12 p. ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad Apeliacinio teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas iš esmės nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, teismo išvados dėl apeliacinio skundo nemotyvuotos, neparemtos konkrečiais duomenimis. Kasatoriaus manymu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai besąlygiškai patikėjo R. Lupeikytės parodymais ir nepakankamai dėmesingai įvertino kitus byloje surinktus įrodymus. Pasikėsinimo nužudyti J. B-ginaitę epizode, kasatoriaus manymu, liko neįvertinti nuteistosios D. Š-skaitės parodymai, kurie pakankamai išsamiai apibūdina R. Lupeikytės vaidmenį padarant nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kategoriškai neįvardijama, ar teismas tiki R. Lupeikytės ar D. Š-skaitės parodymais šioje dalyje. Nuosprendyje tik konstatuota, kad R. Lupeikytė neigia pasakiusi tokius žodžius, ir daroma išvada, kad net jei R. Lupeikytė ir žinojo apie bendrininkų ketinimą nužudyti J. B-ginaitę, tai pati jokių veiksmų dėl šio sumanymo įvykdymo neatliko ir negali būti vertinama kaip bendrininkė (T. 6, b. l. 172). Apeliacinės instancijos teismas šio prieštaringo nuosprendžio teiginio nepašalino ir visiškai neanalizavo bei nevertino D. Š-skaitės parodymų, nors prokuroro skunde buvo prašoma į juos atsižvelgti sprendžiant kaltės klausimą. Įstatymas (BPK 18 str. , 76 str. ) įpareigoja teismą išsamiai ir nešališkai įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą. Neįvertinus dalies surinktų įrodymų, nuosprendis ir nutartis negali būti pripažinta teisėtais ir pagrįstais. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nukentėjusioji J. B-ginaitė iš esmės patvirtino R. Lupeikytės parodymus, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kasatoriaus manymu, teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymai patvirtina nuteistosios parodymus, yra aiškiai neteisinga. Kasatoriaus manymu, teismas netinkamai įvertino ir R. Lupeikytės aiškinimus apie jos vaidmenį išviliojant J. B-ginaitę iš po tilto. Žinodama, kad bendrininkai jau keletą valandų nesėkmingai bando nužudyti J. B-ginaitę, R. Lupeikytė apgaule iš vandens išviliojo merginą, prie kurios nebuvo galima prieiti, tam kad bendrininkai galėtų ją vėl numesti nuo tilto. Tolesni įvykiai rodo, kad taip ir buvo padaryta. N-s R. Lupeikytė pati tiesioginiais tyčiniais veiksmais nedalyvavo pasikėsinant į J. B-ginaitės gyvybę, tačiau ji neabejotinai prisidėjo prie vieningo tikslo įgyvendinimo. Nukentėjusioji taip pat tvirtina, kad jos įsitikinimu visi bendrininkai buvo „vienoje komandoje ir jų tikslas vienas“ (T. 5, b. l. 314). Pagrindinis teismų argumentas išteisinant R. Lupeikytę – neįrodytas išankstinis susitarimas nužudyti J. B-ginaitę. Tačiau anksčiau aptarti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad išankstinis ketinimas apiplėšti ir nužudyti J. B-ginaitę, buvo. Tai žinojo R. Lupeikytė, apie tai dar prieš važiuojant į Biržus ji pasakė D. Š-skaitei. Žinodama apie bendrininkų ketinimus, R. Lupeikytė ne tik jiems pritarė, bet ir aktyviais veiksmais prisidėjo prie bendro tikslo. J. B-ginaitės atžvilgiu vieningą tyčią kiekvienas iš bendrininkų realizavo pagal savo galimybes: L. Valkauskas ir R. Lenkaitis pavartojo fizinę jėgą, R. Lupeikytė apgaulingai išviliojo nukentėjusiąją ir sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Kasatorius nurodo, kad Apeliacinis teismas, pažeisdamas BPK 374 ir 388 str. reikalavimus, neišnagrinėjo svarbiausių prokuroro apeliacinio skundo argumentų ir nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų. Dėl to apeliacinis skundas laikytinas neišnagrinėtu. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Lenkaitis prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nuosprendį. Kasatorius nesutinka su jam pareikštais kaltinimais. Teigia R. Vareikaitės nužudyme nedalyvavęs, toje vietoje, kur buvo nužudyta R. Vareikaitė, net nebuvo išlipęs iš mašinos. Kasatorius nesutinka su nuteisimu dėl pasikėsinimo nužudyti J. B-ginaitę. Teigia, kad ją tik apiplėšęs. Kasatorius nesutinka su nuteisimu pagal BK 206 str. , nes dokumentų jis nematė. Juos sunaikino L. Valkauskas. Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 241 str. ir teigia, kad R. Lupeikytė buvo nusikaltimo organizatorė, be to, nežinojęs, kad ji buvo nepilnametė, nes ji dirbo draudimo kompanijoje „L-dra“ agente vadybininke. Kasaciniu skundu nuteistasis L. Valkauskas prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teisme duodamas parodymus jis melavo, taip pat melavo parengtinio tyrimo metu, taigi apkalbėjo save. Kasatorius teigia, kad R. Vareikaitės nesmaugė, tai darė R. Lenkaitis, o kasatorius netikėjo, kad R. Vareikaitė bus nužudyta. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų Rolando Lenkaičio ir Lorenco Valkausko kasaciniai skundai netenkinami. Dėl R. Lupeikytės bendrininkavimo pasikėsinant nužudyti J. B-ginaitę Pagal BK 18 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Teismo išvada dėl bendrininkavimo padarant nusikaltimą turi remtis įrodymais, patikimai patvirtinančiais objektyvių ir subjektyvių bendrininkavimo požymių buvimą. BK 18 str 1 d. reikalauja dviejų objektyvių bendrininkavimo požymių padarant nusikalstamą veiką nustatymo: kelių asmenų dalyvavimo bei jų veikos bendrumo. Įrodinėtini subjektyvieji bendrininkavimo požymiai yra tyčia, kurios esmė yra tai, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, pasekmė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrininkavimo nėra apskritai. BK 18 str. nurodo bendrus bendrininkavimo požymius, tačiau yra tik bendrininkavimas padarant konkretų Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl ir bendrininkavimo požymiai įrodinėtini tik dėl konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios pateiktas kaltinimas. Kaltinimas R. Lupeikytei buvo pateiktas dėl bendrininkavimo padarant plėšimą (BK 272 str. 2 d. ) ir pasikėsinimą nužudyti (BK 105 str. 5, 8 p. , BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ). Byloje neginčijamai nustatyta, kad išviliodami J. B-ginaitę iš namų, visi trys nuteistieji susitarė ją apiplėšti. Jų tikslas buvo užvaldyti nukentėjusiosios mobilųjį telefoną. Šį tikslą nuteistieji realizavo nuvežę J. B-ginaitę už miesto prie geležinkelio tilto per Sandžylos upę ir automobilyje „Opel Ascona“, pavartodami psichinį smurtą, užvaldė nukentėjusiajai priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną bei kitus daiktus. R. Lupeikytė tuo metu buvo automobilyje ir dalyvavo atimant daiktus iš nukentėjusiosios, todėl ji pagrįstai kartu su R. Lenkaičiu ir L. Valkausku nuteista dėl plėšimo iš J. B-ginaitės, padaryto paprasto bendrininkavimo forma (trijų bendravykdytojų). Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad išviliodami J. B-ginaitę iš namų ir veždami į mišką visi bendrininkai, tarp jų ir R. Lupeikytė, suvokė, kad užvaldys J. B-ginaitės mobilųjį telefoną, ir užvaldžius jį nukentėjusioji gali būti nužudyta. Tai matyti ir iš nusikaltimo scenarijaus, analogiško prieš dvi dienas padarytam nusikaltimui – R. Vareikaitės nužudymui, ir iš parodymų geros nuteistosios draugės D. Š-skaitės, kuri nuo parengtinio tardymo pradžios nuosekliai aiškino, kad 2001 m. vasario mėnesio pabaigoje R. Lupeikytė pakvietė ją važiuoti kartu į Biržus pas merginą, vardu Judita, ir pasakė, kad „reikia tą merginą išvilioti iš namų, ir ji pamatys, kas nutiko pirmajai merginai“, kurią nužudė. Tačiau tam, kad R. Lupeikytę galima būtų laikyti ne tik plėšimo, bet ir pasikėsinimo nužudyti J. B-ginaitę bendrininke ir pripažinti ją kalta dėl dalyvavimo padarant šį nusikaltimą, būtini patikimesni įrodymai dėl susitarimo tarp bendrininkų ribų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas padaryti nužudymą yra tik vienas bendrininkavimo požymių. Jo konstatavimas dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu bendrininkavus padarant tyčinį nužudymą. Susitarimas turi būti realizuotas per konkrečias veikas bei kaltininko tyčią, kurios turinys sąlygotas susitarimo ribomis. Esminis objektyvusis bendrininkavimo požymis, leidžiantis daryti išvadą dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, yra kelių asmenų veikos bendrumas. Kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti dviem formomis: pirma, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuoja padaromo nusikaltimo (šiuo atveju nužudymo) objektyviuosius požymius (paprastas bendrininkavimas), antra, kad tik kai kurie nusikalstamos veikos dalyviai padaro veikas, kurios sudaro įstatyme numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Antruoju atveju kai kurie bendrininkai padaro veikas, kurios neįeina į daromo nusikaltimo objektyviąją pusę, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (sudėtinis bendrininkavimas). BK 18 str. įvardija tokių asmenų rūšis (organizatorius, kurstytojas, padėjėjas) ir pateikia jų daromų veikų sąrašą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. Lupeikytės padaryti veiksmai, kurie, pasak kasatoriaus, galėtų būti jai inkriminuoti pasikėsinimo nužudyti J. B-ginaitę byloje, pasireiškė tuo, kad R. Lupeikytė pakvietė J. B-ginaitę išlipti iš vandens, po to L. Valkauskas ją griebė už rankos, nuvedė ant tilto ir kartu su R. Lenkaičiu vėl metė nuo tilto į upę. Kasatoriaus manymu, teismas netinkamai įvertino R. Lupeikytės vaidmenį išviliojant J. B-ginaitę iš po tilto. Pagal Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 5 punktą bylose dėl tyčinių nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo nusikaltime laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Nužudymo bendrininkų veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 104 ar 105 str. , jei jie visi yra vykdytojai. Tyčinio nužudymo vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik kūno sužalojimų padarymu, bet ir atėmimu nukentėjusiajam galimybės priešintis (surišant jį, laikant už rankų ar pan. ) kėsinimosi į gyvybę metu. Parengtinio bylos tyrimo metu ir teisme R. Lupeikytė buvo kaltinama kaip nužudymo vykdytoja. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad nors R. Lupeikytė pati tiesioginiais tyčiniais veiksmais nedalyvavo pasikėsinant į J. B-ginaitės gyvybę, tačiau ji neabejotinai prisidėjo prie vieningo tikslo įgyvendinimo. Tačiau kolegija laiko, kad išviliojimas iš vandens negali būti vertinamas kaip tiesioginis dalyvavimas atimant gyvybę, kadangi inkriminuotais veiksmais gyvybė nebuvo atimta, ir šie veiksmai nėra tyčinio nužudymo sudėties objektyviosios pusės požymiai. Tokie R. Lupeikytės veiksmai negali būti vertinami kaip nužudymo vykdytojos veiksmai. Objektyviai jie galėtų būti vertinami tik kaip padėjimas padaryti pasikėsinimą nužudyti J. B-ginaitę, remiantis BK 18 str. 6 d. aprašytu padėjėjo padarant nusikaltimą požymiu – kliūčių šalinimu. Išviliojant nukentėjusiąją iš vandens buvo pašalintos kliūtys, t. y palengvintas kelias vykdytojams antrą kartą numesti nukentėjusiąją nuo tilto. Tačiau tokiam R. Lupeikytės padarytų veiksmų baudžiamajam teisiniam vertinimui reikia įrodyti subjektyviąją bendrininkavimo pusę – kaltininko tyčią (vieną iš būtinų subjektyvių bendrininkavimo požymių), kuri pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jis yra konkretaus nusikaltimo (nužudymo) bendrininkas, suvokia kitų bendrininkų tikslus, taip pat suvokia, kad savo veiksmais jis šalina kliūtis kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą, t. y. palengvina padaryti vykdytojams nužudymą ir to nori (siekia). Šalindamas kliūtis, jis prisideda prie bendro rezultato – žmogaus gyvybės atėmimo. R. Lupeikytė nei parengtinio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino, kad naktį iš vasario 27 į 28 d. pasakė J. B-ginaitei lipti iš vandens, siekdama padėti R. Lenkaičiui ir L. Valkauskui nužudyti nukentėjusiąją. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad tokio nuteistosios teiginio, neva ji kviesdama Juditą norėjo ir tikėjosi, kad J. B-ginaitė bus vežama namo, nepatvirtina jos atlikti veiksmai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. to nepatvirtino nei R. Lenkaitis, nei L. Valkauskas. Iš to kasatorius daro išvadą, kad žinodama, jog bendrininkai jau keletą valandų nesėkmingai bando nužudyti J. B-ginaitę, R. Lupeikytė apgaule iš vandens išviliojo merginą, prie kurios nebuvo galima prieiti, tam kad bendrininkai galėtų ją vėl numesti nuo tilto. Tokią jos tyčią, kasatoriaus manymu, patvirtina tolesni įvykiai. (R. Lupeikytė net nelaukė, kol mergina išlips iš vandens, grįžo į automobilį ir girdėjo, kaip J. B-ginaitė pakartotinai buvo įmesta į upę. Ji net nebandė imtis kokių nors veiksmų, kurie leistų patikėti jos gerais ketinimais dėl J. B-ginaitės. ) Kolegija laiko, kad išteisintajai dėl šio kaltinimo kategoriškai neigiant, jog pakviesdama J. B-ginaitę išlipti iš vandens ji siekė palengvinti savo draugams padaryti nužudymą, net ir esant netiesioginiams įrodymams dėl išankstinio susitarimo nužudyti J. B-ginaitę bei atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, jog darant plėšimą R. Lupeikytė pasakė, kad „visos jūs tokios ir taip žadat“ ir ragino bendrininkus „greičiau imti daiktus ir su manim susidoroti“, apeliaciniam teismui pakartotinai nagrinėjant bylą, vargu ar pakaks įrodymų išvadai padaryti dėl R. Lupeikytės veiksmų vertinimo kaip bendrininkavimo pasikėsinant nužudyti J. B-ginaitę, pasireiškusiu padėjimu nužudyti J. B-ginaitę kliūčių šalinimo būdu. Kasatorius teigia, kad pagrindinis teismų argumentas išteisinant R. Lupeikytę – neįrodytas išankstinis susitarimas nužudyti J. B-ginaitę. Kasatoriaus manymu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad išankstinis ketinimas apiplėšti ir nužudyti J. B-ginaitę buvo. Tačiau kolegija laiko, kad pagrindinis R. Lupeikytės išteisinimo argumentas buvo patikimų įrodymų nebuvimas dėl jos padarytų veiksmų (apgaulingai išviliojo nukentėjusiąją) subjektyviosios pusės. Net ir esant netiesioginiams įrodymams, kad susitarimas tarp bendrininkų apėmė ne tik plėšimą, bet ir nužudymą, byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo patikimai išvadai, kad R. Lupeikytė pakvietė J. B-ginaitę lipti iš vandens siekdama būtent palengvinti kitiems bendrininkams pakartotinai padaryti nužudymo veiksmus. Tuo tarpu išvada dėl bendrininkavimo nužudyme reikalauja ne tik objektyvių veiksmų, palengvinančių nusikaltimo padarymą, atlikimo, bet ir tyčios, t. y. savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus gyvybei supratimo. BPK 331 str. nuostatos reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas. Todėl kolegija laiko, kad teismai pagrįstai išteisino R. Lupeikytę dėl kaltinimo pagal BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. , o Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai atmetė šią prokuratūros apeliacinio skundo dalį. Dėl prokuroro apeliacinio skundo neišnagrinėjimo Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas, pakankamai detaliai atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus dėl R. Lupeikytės nuteisimo pagal BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ir nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Dėl R. Lenkaičio kasacinio skundo Pirmosios instancijos ir apeliacinis instancijos teismai išsamiai ir objektyviai ištyrė esmines bylos aplinkybes dėl R . Lenkaičio dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Nuteistojo R. Lenkaičio kaltė nužudžius R. Vareikaitę nustatyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais. Iš R. Lupeikytės nuoseklių parodymų matyti, kad nukentėjusiąją į apleisto namo statybvietę nusivedė R. Lenkaitis ir L. Valkauskas. L. Valkauskas grįžo prie mašinos pasiimti pirštinių, laido ir vėl nuėjo į įvykio vietą, kurioje buvo likęs R. Lenkaitis, o vėliau abu kartu grįžę pasakė R. Lupeikytei, kad R. Vareikaitė nužudyta. Abu nutarė lavoną sudeginti. Iš L. Valkausko parodymų matyti, kad būtent R. Lenkaitis liepė atnešti laidą ir pirštines, L. Valkauskas matė, kad po R. Lenkaičio pavartoto smurto R. Vareikaitė dar buvo gyva, todėl padėjo R. Lenkaičiui atsineštu laidu ją pasmaugti. Abu su R. Lenkaičiu susitarė lavoną sudeginti. Todėl kolegija laiko, kad R. Lenkaitis pagrįstai nuteistas dėl R. Vareikaitės nužudymo. Apygardos teismas, vertindamas R. Lenkaičio veiksmus dėl J. B-ginaitės, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, nurodžiusios, kad kasatorius kartu su L. Valkausku paėmė nukentėjusiąją už rankų ir du kartus metė nuo tilto į upę, parodymais. Teismai neturėjo pagrindo abejoti jos parodymais. Nuosprendyje nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 206 str. Nustatyta, kad R. Lenkaitis ir L. Valkauskas R. Vareikaitę nužudė siekdami užvaldyti jos turtą ir jį užvaldė. Iš R. Lupeikytės parodymų matyti, kad nė vienas iš nuteistųjų R. Vareikaitės dokumentų jai neperdavė, o patys juos bandė parduoti Kaune. To nepavykus padaryti, pagrobtuosius R. Vareikaitės dokumentus L. Valkauskas sudegino. R. Lenkaitis pagrįstai nuteistas ir pagal BK 241 str. 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Lupeikytė pritarė R. Lenkaičio pasiūlymui padaryti plėšimą. Abu teisiamieji pripažino, kad jie žinojo, jog R. Lupeikytė dar nepilnametė (T. 4, b. l. 68–69; T. 5, b. l. 21). Be to, kasatoriaus aktyvūs veiksmai rodo, kad jis įtraukė R. Lupeikytę į nusikaltimą. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 241 str. 1 d. , požymius. Dėl L. Valkausko kasacinio skundo L. Valkauskas, tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme, ne kartą keitė savo parodymus. Tačiau teismai, priimdami nuosprendį, rėmėsi ne tik kasatoriaus, bet ir kitų nuteistųjų (R. Lupeikytės, R. Lenkaičio, D. Š-skaitės) parodymais šioje byloje, taip pat nukentėjusiosios J. B-ginaitės bei liudytojų parodymais, kurie papasakojo kasatoriaus dalyvavimo jam inkriminuotuose nusikaltimuose aplinkybes. O dėl R. Vareikaitės nužudymo, tai kasatoriaus dalyvavimas tiesiogiai atimant gyvybę nukentėjusiajai įrodytas R. Lupeikytės bei R. Lenkaičio parodymais. Kasatorius kartu su R. Lenkaičiu buvo nebaigtame statyti name tuo metu, kai buvo žudoma R. Vareikaitė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. , 430, 4301 str. , n u t a r i a : Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų Rolando Lenkaičio ir Lorenco Valkausko kasacinius skundus atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |