TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 3. Pa­si­kė­si­ni­mas pa­da­ry­ti ty­či­nį nu­žu­dy­mą sun­ki­nan­čio­mis
ap­lin­ky­bė­mis (BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 5, 7, 12 p. )

At­mes­tas pro­ku­ro­ro,
pra­šiu­sio pa­nai­kin­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties da­lį,
ku­ria nu­teis­to­ji iš­tei­sin­ta pa­gal BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 5, 7, 12
p. , ir by­lą per­duo­ti iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka, ka­sa­ci­nis
skun­das dėl to, kad nu­teis­to­sios vei­ko­je nė­ra sub­jek­ty­vių ben­dri­nin­ka­vi­mo
po­žy­mių pa­si­kė­sin­ti pa­da­ry­ti ty­či­nį nu­žu­dy­mą.

                                                               Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K–677/2002
                                                                                  S–2. 1. 1. 2. 7; 2. 1. 2. 1. 3. 1

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

nu­tar­tis
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
spa­lio 8 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš pir­mi­nin­ko A-o Sir­vy­džio, E-i­di­jaus B-o ir pra­ne­šė­jo
V-o P-o,
sek­re­to­riau­jant E.
K-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei
J. Ur­be­lie­nei,
gy­nė­jams ad­vo­ka­tams
I. B-­laus­kui, B. V-u­tei, V. Kup­ci­ke­vi­čiui,
nu­teis­ta­jai R. Lu­pei­ky­tei,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo
ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro
pa­va­duo­to­jo, nu­teis­tų­jų Ro­lan­do Len­kai­čio ir Lo­ren­co Val­kaus­ko
ka­sa­ci­nius skun­dus dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio 11 d. nuosp­ren­džio ir Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2002 m. ko­vo 20 d. nu­tar­ties.
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio
11 d. nuosp­ren­džiu R. Len­kai­tis nu­teis­tas pa­gal BK 105 str. 8 p. lais­vės
at­ėmi­mu iki gy­vos gal­vos, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą; pa­gal BK 16
str. 2 d. ir 105 str. 5, 7 ir 12 p. lais­vės at­ėmi­mu dvi­de­šim­čiai me­tų;
pa­gal BK 206 str. lais­vės at­ėmi­mu vie­ne­riems me­tams; pa­gal BK 241 str.
1 d. lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems me­tams; pa­gal BK 18 str. 6 d. ir 272 str. 2
d. lais­vės at­ėmi­mu sep­ty­ne­riems me­tams ir 12 500 Lt (100 MGL) bau­da,
kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą; pa­gal BK 272 str. 2 d. lais­vės at­ėmi­mu de­šim­čiai
me­tų ir 12 500 Lt (100 MGL) bau­da, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą. Va­do­vau­jan­tis
BK 42 str. 1 ir 2 d. , R. Len­kai­čiui pa­skir­ta su­ben­drin­ta baus­mė lais­vės
at­ėmi­mas iki gy­vos gal­vos ir 12 500 Lt (100 MGL) bau­da, kon­fis­kuo­jant
vi­są jo tur­tą. Va­do­vau­jan­tis BK 43 str. 1 ir 5 d,. ši baus­mė apė­mi­mo
bū­du su­ben­drin­ta su baus­me, pa­skir­ta anks­tes­niu Pa­sva­lio ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo 1998 m. bir­že­lio 18 d. nuosp­ren­džiu, ir nu­sta­ty­ta ga­lu­ti­nė
su­ben­drin­ta baus­mė lais­vės at­ėmi­mas iki gy­vos gal­vos ir 12 500 Lt (100
MGL) bau­da, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą, baus­mę at­lie­kant ka­lė­ji­me.
Va­do­vau­jan­tis BK 26 str. 1 d. 3 p. , R. Len­kai­tis bu­vo pri­pa­žin­tas
itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu.
Lo­ren­cas Val­kaus­kas
nu­teis­tas pa­gal BK 105 str. 8 p. lais­vės at­ėmi­mu iki gy­vos gal­vos, kon­fis­kuo­jant
vi­są jo tur­tą; pa­gal BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7 ir 12 p. lais­vės
at­ėmi­mu dvi­de­šim­čiai me­tų; pa­gal BK 205 str. 2 d. lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems
me­tams; pa­gal BK 206 str. lais­vės at­ėmi­mu vie­ne­riems me­tams; pa­gal BK
272 str. 2 d. lais­vės at­ėmi­mu de­vy­ne­riems me­tams ir 12 500 Lt (100 MGL)
bau­da, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą. Va­do­vau­jan­tis BK 42 str. 1 ir 2
d. , L. Val­kaus­kui pa­skir­ta su­ben­drin­ta baus­mė lais­vės at­ėmi­mas iki
gy­vos gal­vos ir 12 500 Lt (100 MGL) bau­da, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą,
baus­mę at­lie­kant ka­lė­ji­me. L. Val­kaus­kas pa­gal BK 241 str. 1 d. iš­tei­sin­tas
ne­sant jo vei­ko­je šio nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties.
Ri­ta Lu­pei­ky­tė nu­teis­ta
pa­gal BK 272 str. 2 d. lais­vės at­ėmi­mu pen­ke­riems me­tams ir 1250 Lt (10
MGL) bau­da, kon­fis­kuo­jant pu­sę jos tur­to, baus­mę at­lie­kant ben­dro­jo
re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Dėl kal­ti­ni­mo pa­gal BK 105 str.
5, 8 p. , BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ir BK 206 str. R. Lu­pei­ky­tė
iš­tei­sin­ta ne­sant jos vei­ko­je šių nu­si­kal­ti­mų su­dė­ties.
Iš R. Len­kai­čio, L.
Val­kaus­ko ir R. Lu­pei­ky­tės so­li­da­riai pri­teis­ta 330 Lt Z. Če­raus­kui
ir 525 Lt J. Vil­čins­kai­tei. Iš R. Len­kai­čio ir L. Val­kaus­ko so­li­da­riai
pri­teis­ta 2113,99 Lt Z. Če­raus­kui. Iš R. Len­kai­čio, L. Val­kaus­ko ir R.
Lu­pei­ky­tės so­li­da­riai pri­teis­ta 420 Lt J. B-­gi­nai­tei. Iš R. Len­kai­čio,
L. Val­kaus­ko ir R. Lu­pei­ky­tės pri­teis­ta po 41,60 Lt teis­mo iš­lai­dų
vals­ty­bei. Iš R. Len­kai­čio ir L. Val­kaus­ko so­li­da­riai pri­teis­ta 140
Lt Ž. Kin­du­ry­tei.
Tuo pa­čiu nuosp­ren­džiu
nu­teis­ti A. B-­kaus­kas, N. Stri­kai­tis, D. Š-s­kai­tė, ta­čiau jie nuosp­ren­džio
ka­sa­ci­ne tvar­ka ne­skun­džia.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2002 m. ko­vo 20
d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio 11 d. nuosp­ren­dį, pa­nai­ki­no
nuosp­ren­džio da­lį, ku­ria R. Len­kai­tis pri­pa­žin­tas itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu.
Pro­ku­ro­rės ir nu­teis­to­jo L. Val­kaus­ko ape­lia­ci­nius skun­dus at­me­tė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­klau­siu­si tei­sė­jo pra­ne­ši­mą, pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio jo ka­sa­ci­nį
skun­dą pa­ten­kin­ti, o nu­teis­tų­jų R. Len­kai­čio ir L. Val­kaus­ko ka­sa­ci­nius
skun­dus at­mes­ti, nu­teis­tų­jų R. Len­kai­čio, L. Val­kaus­ko gy­nė­jų, pra­šiu­sių
nu­teis­tų­jų ka­sa­ci­nius skun­dus ten­kin­ti, nu­teis­to­sios R. Lu­pei­ky­tės
ir jos gy­nė­jo, pra­šiu­sių pro­ku­ro­ro ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t
a t ė :

R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas
nu­teis­ti ir už tai, kad 2001 m. va­sa­rio 25 d. , iš anks­to su­si­ta­rę ir
ben­drai veik­da­mi, pa­da­rė ty­či­nį nu­žu­dy­mą dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų,
o R. Lu­pei­ky­tė kar­tu su jais pa­da­rė plė­ši­mą. 2001 m. va­sa­rio 25 d. ,
apie 17 val. , Pa­ne­vė­žy­je, Kau­no g. , nu­teis­tie­ji ap­gau­le įso­di­no Re­na­tą
Va­rei­kai­tę į R. Len­kai­čio au­to­mo­bi­lį „Opel As­co­na“ (valst. Nr. APH
270) ir at­ve­žė ją į Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Pa­ber­žio kai­mą prie ne­baig­to
sta­ty­ti na­mo, esan­čio ša­lia au­to­stra­dos Šiauliai–Vilnius. R. Len­kai­tis
ir L. Val­kaus­kas nu­si­ve­dė R. Va­rei­kai­tę į ne­baig­tą sta­ty­ti na­mą ir
abu ėmė ją muš­ti. R. Len­kai­tis ran­ko­mis smo­gė R. Va­rei­kai­tei du kar­tus
į gal­vą ir du kar­tus į vei­dą, tris kar­tus spy­rė į šo­ną. L. Val­kaus­kas
pa­ga­liu smo­gė R. Va­rei­kai­tei du kar­tus į gal­vą ir du kar­tus per vei­dą,
tris kar­tus spy­rė ko­ja į šo­ną. R. Lu­pei­ky­tė tuo me­tu taip pat bu­vo nu­si­kal­ti­mo
vie­to­je (na­me). Po to R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas vir­ve pa­smau­gė R.
Va­rei­kai­tę, t. y. ty­čia ją nu­žu­dė dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų, o la­vo­ną
su­de­gi­no. Nu­teis­tie­ji už­val­dė R. Va­rei­kai­tei pri­klau­san­čius daik­tus:
mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną su kro­vik­liu, ran­ki­nę, ba­tus, du žie­dus,
aus­ka­rus, striu­kę, ku­rių ver­tė 1405 Lt.
Be to, R. Len­kai­tis ir
L. Val­kaus­kas nu­teis­ti už tai, kad tuo pat me­tu pa­gro­bė as­mens do­ku­men­tus,
o R. Len­kai­tis įtrau­kė ne­pil­na­me­tę R. Lu­pei­ky­tę į nu­si­kals­ta­mą
veik­lą, t. y. pa­siū­lė jai pa­da­ry­ti plė­ši­mą.
2001 m. ko­vo 1 d. , apie
17 val. , Pa­ne­vė­žy­je, Par­ko g. 45 na­mo penk­to aukš­to ben­dra­me bal­ko­ne,
siek­da­mas su­nai­kin­ti sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pėd­sa­kus, L. Val­kaus­kas
ty­čia su­nai­ki­no (su­de­gi­no) R. Va­rei­kai­tės as­mens do­ku­men­tus – pi­lie­čio
pa­są ir vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą.
R. Len­kai­tis, L. Val­kaus­kas
ir R. Lu­pei­ky­tė nu­teis­ti už tai, kad 2001 m. va­sa­rio 27 d. , apie 23 val. ,
iš anks­to su­si­ta­rę ir ben­drai veik­da­mi gru­pe, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne,
B-­čiū­nų kai­me, prie ge­le­žin­ke­lio til­to per San­džy­los upę R. Len­kai­čio
au­to­mo­bi­ly­je „Opel As­co­na“, siek­da­mi už­val­dy­ti sve­ti­mą tur­tą, pa­kar­to­ti­nai,
pa­var­to­da­mi psi­chi­nį smur­tą, t. y. gra­sin­da­mi nu­žu­dy­ti Ju­di­tą B-­gi­nai­tę,
už­val­dė 250 Lt ver­tės mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną „Phi­lips Sav­vy“, 20
Lt ver­tės šio te­le­fo­no kor­te­lę, 98 Lt ver­tės gel­to­no me­ta­lo aus­ka­rus,
116 Lt ver­tės gel­to­no me­ta­lo gran­di­nė­lę ir 34 Lt.
Tuo pat me­tu ir to­je
pa­čio­je vie­to­je, pa­da­rę plė­ši­mą, R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas, jau
bū­da­mi anks­čiau pa­da­rę ty­či­nį nu­žu­dy­mą sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis,
nuo 2001 m. va­sa­rio 27 d. 23 val. iki 2001 m. va­sa­rio 28 d. 4. 00 val. , iš
anks­to su­si­ta­rę ir veik­da­mi gru­pe, tu­rė­da­mi tiks­lą pa­slėp­ti ki­tą
sun­kų nu­si­kal­ti­mą, pa­si­kė­si­no ty­čia itin žiau­riai nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę.
Jie nu­si­tem­pė ją ant ge­le­žin­ke­lio til­to per San­džy­los upę, abu su­ėmė
ją už ran­kų ir me­tė nuo til­to į upę. J. B-­gi­nai­tė iš­plau­kė ir at­si­sė­do
ant le­do. Abu nu­teis­tie­ji il­gą lai­ką mė­tė į ją ak­me­nis ir le­do ga­ba­lus.
Kai at­ėju­si prie til­to R. Lu­pei­ky­tė pa­ma­tė ant le­do J. B-­gi­nai­tę,
pa­siū­lė jai iš­lip­ti į kran­tą ir pa­ža­dė­jo nu­vež­ti na­mo. Ta­čiau kai
J. B-­gi­nai­tė iš­li­po į kran­tą, R. Len­kai­tis su L. Val­kaus­ku vėl ją už­si­tem­pė
ant til­to, vėl abu su­ėmė už ran­kų ir me­tė į upę. J. B-­gi­nai­tė pa­si­slė­pė
po til­tu. Pra­ėjus ne­ma­žai lai­ko, nu­teis­tie­ji, gal­vo­da­mi, kad J. B-­gi­nai­tė
nu­žu­dy­ta, maž­daug apie 4. 00 val. iš­va­žia­vo. Ta­čiau šio nu­si­kal­ti­mo
R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas ne­bai­gė dėl prie­žas­čių, ne­pri­klau­san­čių
nuo jų va­lios. Pa­kar­to­ti­nai nu­mes­ta J. B-­gi­nai­tė iš­plau­kė į kran­tą
ir pa­si­slė­pė po til­tu. Jai bu­vo pa­da­ry­tos po­odi­nes krau­jos­ru­vos ir
odos nu­broz­di­ni­mai kai­rio­jo žas­to, blauz­dų, kai­rio­jo ke­lio są­na­rio
ir juos­mens sri­ty­se, t. y. leng­vas kū­no su­ža­lo­ji­mas, ne­su­kė­lęs svei­ka­tos
su­tri­ki­mo.
R. Lu­pei­ky­tė bu­vo
kal­ti­ni­ma tuo, kad ji, bū­da­ma anks­čiau nu­si­kal­tu­si ty­či­niu nu­žu­dy­mu,
nu­ma­ty­tu BK 105 str. , nuo 2001 m. va­sa­rio 27 d. 23 val. iki 2001 m. va­sa­rio
28 d. 4 val. , Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, B-­čiū­nų kai­me, ant ge­le­žin­ke­lio
til­to per San­džy­los upę, iš anks­to su­si­ta­ru­si ir veik­da­ma kar­tu su
R. Len­kai­čiu ir L. Val­kaus­ku, tu­rė­da­ma tiks­lą pa­slėp­ti ki­tą sun­kų
nu­si­kal­ti­mą – plė­ši­mą, anks­čiau pa­da­ry­tą J. B-­gi­nai­tei, po to,
kai R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas nu­me­tė nu­ken­tė­ju­si­ą­ją nuo til­to
į upę, ap­mė­tė ją ak­me­ni­mis ir le­do ga­ba­lais, ap­gau­le iš­vi­lio­jo nu­ken­tė­ju­si­ą­ją
iš van­dens, o po to R. Len­kai­tis ir L. Val­kaus­kas pa­kar­to­ti­nai nu­me­tė
nu­ken­tė­ju­si­ą­ją nuo til­to į upę ir vėl ap­mė­tė ją ak­me­ni­mis bei le­do
ga­ba­lais, pa­da­ry­da­mi nu­ken­tė­ju­sia­jai po­odi­nes krau­jos­ru­vas ir
odos nu­broz­di­ni­mus, t. y. leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, ne­su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kio
svei­ka­tos su­tri­ki­mo, pa­si­kė­si­no ty­čia, itin žiau­riai nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę,
ta­čiau nu­si­kal­ti­mo ne­bai­gė dėl prie­žas­čių, ne­pri­klau­san­čių nuo jos
va­lios, nes nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­si­slė­pė, t. y. pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą,
nu­ma­ty­tą BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7 ir 12 p. Ta­čiau pa­gal šį kal­ti­ni­mą
R. Lu­pei­ky­tė iš­tei­sin­ta tuo pa­grin­du, kad by­lo­je nė­ra su­rink­ta pa­ti­ki­mų
įro­dy­mų, jog nu­teis­to­ji bu­vo iš anks­to su­si­ta­ru­si su R. Len­kai­čiu
ir L. Val­kaus­ku nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę.
Be to, R. Len­kai­tis nu­teis­tas
už tai, kad kar­tu su A. B-­kaus­ku ir N. Stri­kai­čiu 2000 m. ge­gu­žės mė­ne­sio
pa­bai­go­je ar bir­že­lio mė­ne­sio pra­džio­je, apie 22 val. , už­puo­lė R.
Ale­šiū­ną, abu už­lau­žė jam ran­kas, įstū­mė į grio­vį ir už­val­dė 500 Lt
ver­tės mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną „No­kia 3210“ ir 20 Lt ver­tės kor­te­lę
„Eks­tra“(ši nuosp­ren­džio da­lis ne­skun­džia­ma).
Ka­sa­ci­niu skun­du pro­ku­ro­ras
pra­šo pa­keis­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2002 m. ko­vo 20 d. nu­tar­tį dėl R. Lu­pei­ky­tės, pa­nai­kin­ti
nu­tar­ties da­lį, ku­ria bu­vo at­mes­tas pro­ku­ro­ro skun­das dėl ne­pa­grįs­to
R. Lu­pei­ky­tės iš­tei­si­ni­mo pa­gal BK 16 str. 2 d. , 105 str. 5, 7, 12 p.
ir by­lą per­duo­ti iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka. Ka­sa­to­rius
nu­ro­do, kad Ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tis ne­pa­grįs­ta, nes teis­mas iš
es­mės ne­pa­tik­ri­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio pa­grįs­tu­mo,
teis­mo iš­va­dos dėl ape­lia­ci­nio skun­do ne­mo­ty­vuo­tos, ne­pa­rem­tos
kon­kre­čiais duo­me­ni­mis.
Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu,
tiek pir­mo­sios, tiek ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai be­są­ly­giš­kai
pa­ti­kė­jo R. Lu­pei­ky­tės pa­ro­dy­mais ir ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sin­gai
įver­ti­no ki­tus by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus. Pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti
J. B-­gi­nai­tę epi­zo­de, ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, li­ko ne­įver­tin­ti nu­teis­to­sios
D. Š-s­kai­tės pa­ro­dy­mai, ku­rie pa­kan­ka­mai iš­sa­miai api­bū­di­na R.
Lu­pei­ky­tės vaid­me­nį pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dy­je ka­te­go­riš­kai ne­įvar­di­ja­ma, ar teis­mas ti­ki R.
Lu­pei­ky­tės ar D. Š-s­kai­tės pa­ro­dy­mais šio­je da­ly­je. Nuosp­ren­dy­je
tik kon­sta­tuo­ta, kad R. Lu­pei­ky­tė nei­gia pa­sa­kiu­si to­kius žo­džius,
ir da­ro­ma iš­va­da, kad net jei R. Lu­pei­ky­tė ir ži­no­jo apie ben­dri­nin­kų
ke­ti­ni­mą nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę, tai pa­ti jo­kių veiks­mų dėl šio su­ma­ny­mo
įvyk­dy­mo ne­at­li­ko ir ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip ben­dri­nin­kė (T.
6, b. l. 172). Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šio prieš­ta­rin­go nuosp­ren­džio
tei­gi­nio ne­pa­ša­li­no ir vi­siš­kai ne­ana­li­za­vo bei ne­ver­ti­no D.
Š-s­kai­tės pa­ro­dy­mų, nors pro­ku­ro­ro skun­de bu­vo pra­šo­ma į juos at­si­žvelg­ti
spren­džiant kal­tės klau­si­mą. Įsta­ty­mas (BPK 18 str. , 76 str. ) įpa­rei­go­ja
teis­mą iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai įver­tin­ti by­lo­je su­rink­tų įro­dy­mų
vi­se­tą. Ne­įver­ti­nus da­lies su­rink­tų įro­dy­mų, nuosp­ren­dis ir nu­tar­tis
ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta tei­sė­tais ir pa­grįs­tais.
Be to, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je pa­da­ry­ta iš­va­da, kad nu­ken­tė­ju­sio­ji
J. B-­gi­nai­tė iš es­mės pa­tvir­ti­no R. Lu­pei­ky­tės pa­ro­dy­mus, prieš­ta­rau­ja
fak­ti­nėms by­los ap­lin­ky­bėms. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, teis­mo iš­va­da,
kad nu­ken­tė­ju­sio­sios pa­ro­dy­mai pa­tvir­ti­na nu­teis­to­sios pa­ro­dy­mus,
yra aiškiai ne­tei­sin­ga.
Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu,
teis­mas ne­tin­ka­mai įver­ti­no ir R. Lu­pei­ky­tės aiš­ki­ni­mus apie jos
vaid­me­nį iš­vi­lio­jant J. B-­gi­nai­tę iš po til­to. Ži­no­da­ma, kad ben­dri­nin­kai
jau ke­le­tą va­lan­dų ne­sėk­min­gai ban­do nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę, R.
Lu­pei­ky­tė ap­gau­le iš van­dens iš­vi­lio­jo mer­gi­ną, prie ku­rios ne­bu­vo
ga­li­ma pri­ei­ti, tam kad ben­dri­nin­kai ga­lė­tų ją vėl nu­mes­ti nuo til­to.
To­les­ni įvy­kiai ro­do, kad taip ir bu­vo pa­da­ry­ta. N-s R. Lu­pei­ky­tė
pa­ti tie­sio­gi­niais ty­či­niais veiks­mais ne­da­ly­va­vo pa­si­kė­si­nant į
J. B-­gi­nai­tės gy­vy­bę, ta­čiau ji ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­jo prie vie­nin­go
tiks­lo įgy­ven­di­ni­mo. Nu­ken­tė­ju­sio­ji taip pat tvir­ti­na, kad jos įsi­ti­ki­ni­mu
vi­si ben­dri­nin­kai bu­vo „vie­no­je ko­man­do­je ir jų tiks­las vie­nas“ (T.
5, b. l. 314). Pa­grin­di­nis teis­mų ar­gu­men­tas iš­tei­si­nant R. Lu­pei­ky­tę
– ne­įro­dy­tas iš­anks­ti­nis su­si­ta­ri­mas nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę. Ta­čiau
anks­čiau ap­tar­ti by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą,
kad iš­anks­ti­nis ke­ti­ni­mas api­plėš­ti ir nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę, bu­vo.
Tai ži­no­jo R. Lu­pei­ky­tė, apie tai dar prieš va­žiuo­jant į Bir­žus ji pa­sa­kė
D. Š-s­kai­tei. Ži­no­da­ma apie ben­dri­nin­kų ke­ti­ni­mus, R. Lu­pei­ky­tė
ne tik jiems pri­ta­rė, bet ir ak­ty­viais veiks­mais pri­si­dė­jo prie ben­dro
tiks­lo. J. B-­gi­nai­tės at­žvil­giu vie­nin­gą ty­čią kiek­vie­nas iš ben­dri­nin­kų
re­a­li­za­vo pa­gal sa­vo ga­li­my­bes: L. Val­kaus­kas ir R. Len­kai­tis pa­var­to­jo
fi­zi­nę jė­gą, R. Lu­pei­ky­tė ap­gau­lin­gai iš­vi­lio­jo nu­ken­tė­ju­si­ą­ją
ir su­da­rė są­ly­gas ki­tų ben­dri­nin­kų veiks­mams.
Ka­sa­to­rius nu­ro­do,
kad Ape­lia­ci­nis teis­mas, pa­žeis­da­mas BPK 374 ir 388 str. rei­ka­la­vi­mus,
ne­iš­nag­ri­nė­jo svar­biau­sių pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų
ir nu­tar­ty­je ne­iš­dės­tė mo­ty­vuo­tų iš­va­dų. Dėl to ape­lia­ci­nis skun­das
lai­ky­ti­nas ne­iš­nag­ri­nė­tu.
Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­ta­sis
R. Len­kai­tis pra­šo pa­keis­ti Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio 11 d. nuosp­ren­dį. Ka­sa­to­rius
ne­su­tin­ka su jam pa­reikš­tais kal­ti­ni­mais. Tei­gia R. Va­rei­kai­tės nu­žu­dy­me
ne­da­ly­va­vęs, to­je vie­to­je, kur bu­vo nu­žu­dy­ta R. Va­rei­kai­tė, net
ne­bu­vo iš­li­pęs iš ma­ši­nos.
Ka­sa­to­rius ne­su­tin­ka
su nu­tei­si­mu dėl pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę. Tei­gia,
kad ją tik api­plė­šęs.
Ka­sa­to­rius ne­su­tin­ka
su nu­tei­si­mu pa­gal BK 206 str. , nes do­ku­men­tų jis ne­ma­tė. Juos su­nai­ki­no
L. Val­kaus­kas.
Ka­sa­to­rius gin­či­ja
nu­tei­si­mą pa­gal BK 241 str. ir tei­gia, kad R. Lu­pei­ky­tė bu­vo nu­si­kal­ti­mo
or­ga­ni­za­to­rė, be to, ne­ži­no­jęs, kad ji bu­vo ne­pil­na­me­tė, nes ji
dir­bo drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je „L-­dra“ agen­te va­dy­bi­nin­ke.
Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­ta­sis
L. Val­kaus­kas pra­šo per­žiū­rė­ti jo bau­džia­mą­ją by­lą. Ka­sa­to­rius tei­gia,
kad Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­me duo­da­mas pa­ro­dy­mus jis me­la­vo, taip
pat me­la­vo pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu, tai­gi ap­kal­bė­jo sa­ve. Ka­sa­to­rius
tei­gia, kad R. Va­rei­kai­tės ne­smau­gė, tai da­rė R. Len­kai­tis, o ka­sa­to­rius
ne­ti­kė­jo, kad R. Va­rei­kai­tė bus nu­žu­dy­ta.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo, nu­teis­tų­jų Ro­lan­do Len­kai­čio
ir Lo­ren­co Val­kaus­ko ka­sa­ci­niai skun­dai ne­ten­ki­na­mi.

Dėl R. Lu­pei­ky­tės ben­dri­nin­ka­vi­mo
pa­si­kė­si­nant nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę

Pa­gal BK 18 str. 1 d.
ben­dri­nin­ka­vi­mas yra ty­či­nis ben­dras dvie­jų ar dau­giau as­me­nų da­ly­va­vi­mas
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­me. Teis­mo iš­va­da dėl ben­dri­nin­ka­vi­mo pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mą tu­ri rem­tis įro­dy­mais, pa­ti­ki­mai pa­tvir­ti­nan­čiais ob­jek­ty­vių
ir sub­jek­ty­vių ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mių bu­vi­mą. BK 18 str 1 d. rei­ka­lau­ja
dvie­jų ob­jek­ty­vių ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mių pa­da­rant nu­si­kals­ta­mą
vei­ką nu­sta­ty­mo: ke­lių as­me­nų da­ly­va­vi­mo bei jų vei­kos ben­dru­mo.
Įro­di­nė­ti­ni sub­jek­ty­vie­ji ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­miai yra ty­čia,
ku­rios es­mė yra tai, jog kiek­vie­nas ben­dri­nin­kas su­vo­kia, kad jis da­ly­vau­ja
ben­drai su ki­tais as­me­ni­mis jam in­kri­mi­nuo­to nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­me.
Ty­čia pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką ben­dri­nin­kau­jant yra su­si­ta­ri­mo,
su­da­ro­mo tarp ben­dri­nin­kų iki nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo ar jo me­tu, pa­sek­mė.
Kar­tu at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad ben­dri­nin­ka­vi­mo nė­ra ap­skri­tai.
BK 18 str. nu­ro­do ben­drus ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mius, ta­čiau yra tik
ben­dri­nin­ka­vi­mas pa­da­rant kon­kre­tų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­jo­je
da­ly­je nu­ma­ty­tą nu­si­kal­ti­mą. To­dėl ir ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­miai
įro­di­nė­ti­ni tik dėl kon­kre­čios nu­si­kals­ta­mos vei­kos, dėl ku­rios pa­teik­tas
kal­ti­ni­mas. Kal­ti­ni­mas R. Lu­pei­ky­tei bu­vo pa­teik­tas dėl ben­dri­nin­ka­vi­mo
pa­da­rant plė­ši­mą (BK 272 str. 2 d. ) ir pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti (BK
105 str. 5, 8 p. , BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ).
By­lo­je ne­gin­či­ja­mai
nu­sta­ty­ta, kad iš­vi­lio­da­mi J. B-­gi­nai­tę iš na­mų, vi­si trys nu­teis­tie­ji
su­si­ta­rė ją api­plėš­ti. Jų tiks­las bu­vo už­val­dy­ti nu­ken­tė­ju­sio­sios
mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Šį tiks­lą nu­teis­tie­ji re­a­li­za­vo nu­ve­žę J.
B-­gi­nai­tę už mies­to prie ge­le­žin­ke­lio til­to per San­džy­los upę ir au­to­mo­bi­ly­je
„Opel As­co­na“, pa­var­to­da­mi psi­chi­nį smur­tą, už­val­dė nu­ken­tė­ju­sia­jai
pri­klau­siu­sį mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną bei ki­tus daik­tus. R. Lu­pei­ky­tė
tuo me­tu bu­vo au­to­mo­bi­ly­je ir da­ly­va­vo at­imant daik­tus iš nu­ken­tė­ju­sio­sios,
to­dėl ji pa­grįs­tai kar­tu su R. Len­kai­čiu ir L. Val­kaus­ku nu­teis­ta dėl
plė­ši­mo iš J. B-­gi­nai­tės, pa­da­ry­to pa­pras­to ben­dri­nin­ka­vi­mo for­ma
(tri­jų ben­dra­vyk­dy­to­jų).
By­lo­je yra duo­me­nų,
lei­džian­čių ma­ny­ti, kad iš­vi­lio­da­mi J. B-­gi­nai­tę iš na­mų ir vež­da­mi
į miš­ką vi­si ben­dri­nin­kai, tarp jų ir R. Lu­pei­ky­tė, su­vo­kė, kad už­val­dys
J. B-­gi­nai­tės mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, ir už­val­džius jį nu­ken­tė­ju­sio­ji
ga­li bū­ti nu­žu­dy­ta. Tai ma­ty­ti ir iš nu­si­kal­ti­mo sce­na­ri­jaus, ana­lo­giš­ko
prieš dvi die­nas pa­da­ry­tam nu­si­kal­ti­mui – R. Va­rei­kai­tės nu­žu­dy­mui,
ir iš pa­ro­dy­mų ge­ros nu­teis­to­sios drau­gės D. Š-s­kai­tės, ku­ri nuo
pa­reng­ti­nio tar­dy­mo pra­džios nuo­sek­liai aiš­ki­no, kad 2001 m. va­sa­rio
mė­ne­sio pa­bai­go­je R. Lu­pei­ky­tė pa­kvie­tė ją va­žiuo­ti kar­tu į Bir­žus
pas mer­gi­ną, var­du Ju­di­ta, ir pa­sa­kė, kad „rei­kia tą mer­gi­ną iš­vi­lio­ti
iš na­mų, ir ji  pa­ma­tys, kas nu­ti­ko
pir­ma­jai mer­gi­nai“, ku­rią nu­žu­dė. Ta­čiau tam, kad R. Lu­pei­ky­tę ga­li­ma
bū­tų lai­ky­ti ne tik plė­ši­mo, bet ir pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę
ben­dri­nin­ke ir pri­pa­žin­ti ją kal­ta dėl da­ly­va­vi­mo pa­da­rant šį nu­si­kal­ti­mą,
bū­ti­ni pa­ti­ki­mes­ni įro­dy­mai dėl su­si­ta­ri­mo tarp ben­dri­nin­kų ri­bų.
Kar­tu at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad su­si­ta­ri­mas pa­da­ry­ti nu­žu­dy­mą
yra tik vie­nas ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mių. Jo kon­sta­ta­vi­mas dar nė­ra
pa­kan­ka­mas pa­grin­das pri­pa­žin­ti as­me­nį kal­tu ben­dri­nin­ka­vus pa­da­rant
ty­či­nį nu­žu­dy­mą. Su­si­ta­ri­mas tu­ri bū­ti re­a­li­zuo­tas per kon­kre­čias
vei­kas bei kal­ti­nin­ko ty­čią, ku­rios tu­ri­nys są­ly­go­tas su­si­ta­ri­mo
ri­bo­mis.
Es­mi­nis ob­jek­ty­vu­sis
ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mis, lei­džian­tis da­ry­ti iš­va­dą dėl ben­dri­nin­ka­vi­mo
pa­da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką, yra ke­lių as­me­nų vei­kos ben­dru­mas. Ke­lių
as­me­nų vei­kos ben­dru­mas ga­li pa­si­reikš­ti dviem for­mo­mis: pir­ma, kad
vi­si ben­dri­nin­kai vi­siš­kai ar iš da­lies re­a­li­zuo­ja pa­da­ro­mo nu­si­kal­ti­mo
(šiuo at­ve­ju nu­žu­dy­mo) ob­jek­ty­viuo­sius po­žy­mius (pa­pras­tas ben­dri­nin­ka­vi­mas),
an­tra, kad tik kai ku­rie nu­si­kals­ta­mos vei­kos da­ly­viai pa­da­ro vei­kas,
ku­rios su­da­ro įsta­ty­me nu­ma­ty­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos ob­jek­ty­vi­ą­ją
pu­sę. Ant­ruo­ju at­ve­ju kai ku­rie ben­dri­nin­kai pa­da­ro vei­kas, ku­rios
ne­įei­na į da­ro­mo nu­si­kal­ti­mo ob­jek­ty­vi­ą­ją pu­sę, ta­čiau jų pa­da­ry­tos
vei­kos pa­leng­vi­na nu­si­kal­ti­mo vyk­dy­to­jams tie­sio­giai pa­da­ry­ti
nu­si­kal­ti­mą (su­dė­ti­nis ben­dri­nin­ka­vi­mas). BK 18 str. įvar­di­ja to­kių
as­me­nų rū­šis (or­ga­ni­za­to­rius, kurs­ty­to­jas, pa­dė­jė­jas) ir pa­tei­kia
jų da­ro­mų vei­kų są­ra­šą.
Teis­mo nuosp­ren­džiu
nu­sta­ty­ta, kad R. Lu­pei­ky­tės pa­da­ry­ti veiks­mai, ku­rie, pa­sak ka­sa­to­riaus,
ga­lė­tų bū­ti jai in­kri­mi­nuo­ti pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę
by­lo­je, pa­si­reiš­kė tuo, kad R. Lu­pei­ky­tė pa­kvie­tė J. B-­gi­nai­tę iš­lip­ti
iš van­dens, po to L. Val­kaus­kas ją grie­bė už ran­kos, nu­ve­dė ant til­to
ir kar­tu su R. Len­kai­čiu vėl me­tė nuo til­to į upę. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu,
teis­mas ne­tin­ka­mai įver­ti­no R. Lu­pei­ky­tės vaid­me­nį iš­vi­lio­jant J.
B-­gi­nai­tę iš po til­to.
Pa­gal Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 „Dėl teis­mų prak­ti­kos
nu­žu­dy­mų by­lo­se“ 5 punk­tą by­lo­se dėl ty­či­nių nu­žu­dy­mų, ku­rio­se
kal­ti­na­mas ne vie­nas as­muo, bū­ti­na nu­sta­ty­ti kiek­vie­no iš jų da­ly­va­vi­mo
nu­si­kal­ti­me laips­nį ir po­bū­dį, ku­rie nu­le­mia ben­dri­nin­ka­vi­mo for­mą
ir ben­dri­nin­kų rū­šis. Nu­žu­dy­mo ben­dri­nin­kų veiks­mai kva­li­fi­kuo­ja­mi
tik pa­gal BK 104 ar 105 str. , jei jie vi­si yra vyk­dy­to­jai. Ty­či­nio nu­žu­dy­mo
vyk­dy­to­jais pri­pa­žįs­ta­mi as­me­nys, ku­rie vei­kė kar­tu tu­rė­da­mi ty­čią
nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­va­vo at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam.
Be to, nė­ra bū­ti­na, kad kiek­vie­nas iš to­kių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­tų mir­ti­nus
su­ža­lo­ji­mus, pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tų bent vie­nas iš jų. Ki­tų vyk­dy­to­jų
da­ly­va­vi­mas ga­li pa­si­reikš­ti ne tik kū­no su­ža­lo­ji­mų pa­da­ry­mu,
bet ir at­ėmi­mu nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bės prie­šin­tis (su­ri­šant jį,
lai­kant už ran­kų ar pan. ) kė­si­ni­mo­si į gy­vy­bę me­tu. Pa­reng­ti­nio by­los
ty­ri­mo me­tu ir teis­me R. Lu­pei­ky­tė bu­vo kal­ti­na­ma kaip nu­žu­dy­mo
vyk­dy­to­ja. Pro­ku­ro­ro ka­sa­ci­nia­me skun­de tei­gia­ma, kad nors R. Lu­pei­ky­tė
pa­ti tie­sio­gi­niais ty­či­niais veiks­mais ne­da­ly­va­vo pa­si­kė­si­nant į
J. B-­gi­nai­tės gy­vy­bę, ta­čiau ji ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­jo prie vie­nin­go
tiks­lo įgy­ven­di­ni­mo. Ta­čiau ko­le­gi­ja lai­ko, kad iš­vi­lio­ji­mas iš
van­dens ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip tie­sio­gi­nis da­ly­va­vi­mas at­imant
gy­vy­bę, ka­dan­gi in­kri­mi­nuo­tais veiks­mais gy­vy­bė ne­bu­vo at­im­ta,
ir šie veiks­mai nė­ra ty­či­nio nu­žu­dy­mo su­dė­ties ob­jek­ty­vio­sios pu­sės
po­žy­miai. To­kie R. Lu­pei­ky­tės veiks­mai ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mi kaip
nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jos veiks­mai. Ob­jek­ty­viai jie ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­mi
tik kaip pa­dė­ji­mas pa­da­ry­ti pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę,
re­mian­tis BK 18 str. 6 d. ap­ra­šy­tu pa­dė­jė­jo pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą
po­žy­miu – kliū­čių ša­li­ni­mu. Iš­vi­lio­jant nu­ken­tė­ju­si­ą­ją iš van­dens
bu­vo pa­ša­lin­tos kliū­tys, t. y pa­leng­vin­tas ke­lias vyk­dy­to­jams an­trą
kar­tą nu­mes­ti nu­ken­tė­ju­si­ą­ją nuo til­to.
Ta­čiau to­kiam R. Lu­pei­ky­tės
pa­da­ry­tų veiks­mų bau­džia­ma­jam tei­si­niam ver­ti­ni­mui rei­kia įro­dy­ti
sub­jek­ty­vi­ą­ją ben­dri­nin­ka­vi­mo pu­sę – kal­ti­nin­ko ty­čią (vie­ną iš
bū­ti­nų sub­jek­ty­vių ben­dri­nin­ka­vi­mo po­žy­mių), ku­ri pa­si­reiš­kia
tuo, kad as­muo su­vo­kia, jog jis yra kon­kre­taus nu­si­kal­ti­mo (nu­žu­dy­mo)
ben­dri­nin­kas, su­vo­kia ki­tų ben­dri­nin­kų tiks­lus, taip pat su­vo­kia,
kad sa­vo veiks­mais jis ša­li­na kliū­tis ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­da­ry­ti
nu­si­kal­ti­mą, t. y. pa­leng­vi­na pa­da­ry­ti vyk­dy­to­jams nu­žu­dy­mą ir
to no­ri (sie­kia). Ša­lin­da­mas kliū­tis, jis pri­si­de­da prie ben­dro re­zul­ta­to
– žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mo. R. Lu­pei­ky­tė nei pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu,
nei teis­me ne­pri­si­pa­ži­no, kad nak­tį iš va­sa­rio 27 į 28 d. pa­sa­kė J.
B-­gi­nai­tei lip­ti iš van­dens, siek­da­ma pa­dė­ti R. Len­kai­čiui ir L.
Val­kaus­kui nu­žu­dy­ti nu­ken­tė­ju­si­ą­ją. Pro­ku­ro­ras ka­sa­ci­nia­me
skun­de tei­gia, kad to­kio nu­teis­to­sios tei­gi­nio, ne­va ji kvies­da­ma Ju­di­tą
no­rė­jo ir ti­kė­jo­si, kad J. B-­gi­nai­tė bus ve­ža­ma na­mo, ne­pa­tvir­ti­na
jos at­lik­ti veiks­mai ir ki­tos by­lo­je nu­sta­ty­tos ap­lin­ky­bės, t. y. to
ne­pa­tvir­ti­no nei R. Len­kai­tis, nei L. Val­kaus­kas. Iš to ka­sa­to­rius
da­ro iš­va­dą, kad ži­no­da­ma, jog ben­dri­nin­kai jau ke­le­tą va­lan­dų ne­sėk­min­gai
ban­do nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę, R. Lu­pei­ky­tė ap­gau­le iš van­dens iš­vi­lio­jo
mer­gi­ną, prie ku­rios ne­bu­vo ga­li­ma pri­ei­ti, tam kad ben­dri­nin­kai ga­lė­tų
ją vėl nu­mes­ti nuo til­to. To­kią jos ty­čią, ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, pa­tvir­ti­na
to­les­ni įvy­kiai. (R. Lu­pei­ky­tė net ne­lau­kė, kol mer­gi­na iš­lips iš
van­dens, grį­žo į au­to­mo­bi­lį ir gir­dė­jo, kaip J. B-­gi­nai­tė pa­kar­to­ti­nai
bu­vo įmes­ta į upę. Ji net ne­ban­dė im­tis ko­kių nors veiks­mų, ku­rie leis­tų
pa­ti­kė­ti jos ge­rais ke­ti­ni­mais dėl
J. B-­gi­nai­tės. )
Ko­le­gi­ja lai­ko, kad
iš­tei­sin­ta­jai dėl šio kal­ti­ni­mo ka­te­go­riš­kai nei­giant, jog pa­kvies­da­ma
J. B-­gi­nai­tę iš­lip­ti iš van­dens ji sie­kė pa­leng­vin­ti sa­vo drau­gams
pa­da­ry­ti nu­žu­dy­mą, net ir esant ne­tie­sio­gi­niams įro­dy­mams dėl iš­anks­ti­nio
su­si­ta­ri­mo nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę bei at­si­žvel­giant į nu­ken­tė­ju­sio­sios
pa­ro­dy­mus, jog da­rant plė­ši­mą R. Lu­pei­ky­tė pa­sa­kė, kad „vi­sos jūs
to­kios ir taip ža­dat“ ir ra­gi­no ben­dri­nin­kus „grei­čiau im­ti daik­tus
ir su ma­nim su­si­do­ro­ti“, ape­lia­ci­niam teis­mui pa­kar­to­ti­nai nag­ri­nė­jant
by­lą, var­gu ar pa­kaks įro­dy­mų iš­va­dai padaryti dėl R. Lu­pei­ky­tės
veiks­mų ver­ti­ni­mo kaip ben­dri­nin­ka­vi­mo pa­si­kė­si­nant nu­žu­dy­ti J.
B-­gi­nai­tę, pa­si­reiš­ku­siu pa­dė­ji­mu nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę kliū­čių
ša­li­ni­mo bū­du.
Ka­sa­to­rius tei­gia,
kad pa­grin­di­nis teis­mų ar­gu­men­tas iš­tei­si­nant R. Lu­pei­ky­tę – ne­įro­dy­tas
iš­anks­ti­nis su­si­ta­ri­mas nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu,
by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad iš­anks­ti­nis
ke­ti­ni­mas api­plėš­ti ir nu­žu­dy­ti J. B-­gi­nai­tę bu­vo. Ta­čiau ko­le­gi­ja
lai­ko, kad pa­grin­di­nis R. Lu­pei­ky­tės iš­tei­si­ni­mo ar­gu­men­tas bu­vo
pa­ti­ki­mų įro­dy­mų ne­bu­vi­mas dėl jos pa­da­ry­tų veiks­mų (ap­gau­lin­gai
iš­vi­lio­jo nu­ken­tė­ju­si­ą­ją) sub­jek­ty­vio­sios pu­sės. Net ir esant ne­tie­sio­gi­niams
įro­dy­mams, kad su­si­ta­ri­mas tarp ben­dri­nin­kų apė­mė ne tik plė­ši­mą,
bet ir nu­žu­dy­mą, by­lo­je esan­tys įro­dy­mai ne­duo­da pa­grin­do pa­ti­ki­mai
iš­va­dai, kad R. Lu­pei­ky­tė pa­kvie­tė J. B-­gi­nai­tę lip­ti iš van­dens
siek­da­ma bū­tent pa­leng­vin­ti ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­kar­to­ti­nai pa­da­ry­ti
nu­žu­dy­mo veiks­mus. Tuo tar­pu iš­va­da dėl ben­dri­nin­ka­vi­mo nu­žu­dy­me
rei­ka­lau­ja ne tik ob­jek­ty­vių veiks­mų, pa­leng­vi­nan­čių nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mą, at­li­ki­mo, bet ir ty­čios, t. y. sa­vo veiks­mų pa­vo­jin­gu­mo
ki­to žmo­gaus gy­vy­bei su­pra­ti­mo. BPK 331 str. nuo­sta­tos rei­ka­lau­ja,
kad teis­mo nuosp­ren­dis bū­tų tei­sė­tas ir pa­grįs­tas.
To­dėl ko­le­gi­ja lai­ko,
kad teis­mai pa­grįs­tai iš­tei­si­no R. Lu­pei­ky­tę dėl kal­ti­ni­mo pa­gal
BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. , o Ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai at­me­tė šią pro­ku­ra­tū­ros
ape­lia­ci­nio skun­do dalį.
      
Dėl pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nio
skun­do ne­iš­nag­ri­nė­ji­mo

Ko­le­gi­ja lai­ko, kad
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­tar­ty­je, ku­ria bu­vo at­mes­tas
pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­nis skun­das, pa­kan­ka­mai de­ta­liai at­sa­kė į pa­grin­di­nius
ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus dėl R. Lu­pei­ky­tės nu­tei­si­mo pa­gal
BK 16 str. 2 d. ir BK 105 str. 5, 7, 12 p. ir nė­ra pa­grin­do lai­ky­ti, kad
ape­lia­ci­nis skun­das ne­iš­nag­ri­nė­tas.
Dėl R. Len­kai­čio ka­sa­ci­nio
skun­do

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
ir ape­lia­ci­nis ins­tan­ci­jos teis­mai iš­sa­miai ir ob­jek­ty­viai iš­ty­rė
es­mi­nes by­los ap­lin­ky­bes dėl R . Len­kai­čio da­ly­va­vi­mo pa­da­rant jam
in­kri­mi­nuo­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas ir tin­ka­mai pri­tai­kė bau­džia­muo­sius
įsta­ty­mus.
       Nu­teis­to­jo R. Len­kai­čio kal­tė nu­žu­džius R. Va­rei­kai­tę
nu­sta­ty­ta tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­tais ir nuosp­ren­dy­je
įver­tin­tais įro­dy­mais. Iš R. Lu­pei­ky­tės nuo­sek­lių pa­ro­dy­mų ma­ty­ti,
kad nu­ken­tė­ju­si­ą­ją į ap­leis­to na­mo sta­tyb­vie­tę nu­si­ve­dė R. Len­kai­tis
ir L. Val­kaus­kas. L. Val­kaus­kas grį­žo prie ma­ši­nos pa­si­im­ti pirš­ti­nių,
lai­do ir vėl nu­ė­jo į įvy­kio vie­tą, ku­rio­je bu­vo li­kęs R. Len­kai­tis,
o vė­liau abu kar­tu grį­žę pa­sa­kė R. Lu­pei­ky­tei, kad R. Va­rei­kai­tė nu­žu­dy­ta.
Abu nu­ta­rė la­vo­ną su­de­gin­ti. Iš L. Val­kaus­ko pa­ro­dy­mų ma­ty­ti, kad
bū­tent R. Len­kai­tis lie­pė at­neš­ti lai­dą ir pirš­ti­nes, L. Val­kaus­kas
ma­tė, kad po R. Len­kai­čio pa­var­to­to smur­to R. Va­rei­kai­tė dar bu­vo gy­va,
to­dėl pa­dė­jo R. Len­kai­čiui at­si­neš­tu lai­du ją pa­smaug­ti. Abu su R.
Len­kai­čiu su­si­ta­rė la­vo­ną su­de­gin­ti. To­dėl ko­le­gi­ja lai­ko, kad
R. Len­kai­tis pa­grįs­tai nu­teis­tas dėl R. Va­rei­kai­tės nu­žu­dy­mo.
Apy­gar­dos teis­mas,
ver­tin­da­mas R. Len­kai­čio veiks­mus dėl J. B-­gi­nai­tės, pa­grįs­tai rė­mė­si
nu­ken­tė­ju­sio­sios, nu­ro­džiu­sios, kad ka­sa­to­rius kar­tu su L. Val­kaus­ku
pa­ė­mė nu­ken­tė­ju­si­ą­ją už ran­kų ir du kar­tus me­tė nuo til­to į upę, pa­ro­dy­mais.
Teis­mai ne­tu­rė­jo pa­grin­do abe­jo­ti jos pa­ro­dy­mais.
Nuosp­ren­dy­je nu­teis­to­jo
vei­ka tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­ta pa­gal BK 206 str. Nu­sta­ty­ta, kad R. Len­kai­tis
ir L. Val­kaus­kas R. Va­rei­kai­tę nu­žu­dė siek­da­mi už­val­dy­ti jos tur­tą
ir jį  už­val­dė. Iš R. Lu­pei­ky­tės pa­ro­dy­mų
ma­ty­ti, kad nė vie­nas iš nu­teis­tų­jų R. Va­rei­kai­tės do­ku­men­tų jai ne­per­da­vė,
o pa­tys juos ban­dė par­duo­ti Kau­ne. To ne­pa­vy­kus pa­da­ry­ti, pa­grob­tuo­sius
R. Va­rei­kai­tės do­ku­men­tus L. Val­kaus­kas su­de­gi­no.
       R. Len­kai­tis pa­grįs­tai nu­teis­tas ir pa­gal BK 241 str. 1
d. Iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad R. Lu­pei­ky­tė pri­ta­rė R. Len­kai­čio
pa­siū­ly­mui pa­da­ry­ti plė­ši­mą. Abu tei­sia­mie­ji pri­pa­ži­no, kad jie
ži­no­jo, jog R. Lu­pei­ky­tė dar ne­pil­na­me­tė (T. 4, b. l. 68–69; T. 5, b. l.
21). Be to, ka­sa­to­riaus ak­ty­vūs veiks­mai ro­do, kad jis įtrau­kė R. Lu­pei­ky­tę
į nu­si­kal­ti­mą. To­kia vei­ka ati­tin­ka nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 241
str. 1 d. , po­žy­mius.

Dėl L. Val­kaus­ko ka­sa­ci­nio
skun­do

L. Val­kaus­kas, ti­riant
by­lą ir nag­ri­nė­jant ją teis­me, ne kar­tą kei­tė sa­vo pa­ro­dy­mus. Ta­čiau
teis­mai, pri­im­da­mi nuosp­ren­dį, rė­mė­si ne tik ka­sa­to­riaus, bet ir ki­tų
nu­teis­tų­jų (R. Lu­pei­ky­tės, R. Len­kai­čio, D. Š-s­kai­tės) pa­ro­dy­mais
šio­je by­lo­je, taip pat nu­ken­tė­ju­sio­sios J. B-­gi­nai­tės bei liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mais, ku­rie pa­pa­sa­ko­jo ka­sa­to­riaus da­ly­va­vi­mo jam in­kri­mi­nuo­tuo­se
nu­si­kal­ti­muo­se ap­lin­ky­bes. O dėl R. Va­rei­kai­tės nu­žu­dy­mo, tai ka­sa­to­riaus
da­ly­va­vi­mas tie­sio­giai at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jai įro­dy­tas
R. Lu­pei­ky­tės bei R. Len­kai­čio pa­ro­dy­mais. Ka­sa­to­rius kar­tu su R.
Len­kai­čiu bu­vo ne­baig­ta­me sta­ty­ti na­me tuo me­tu, kai bu­vo žu­do­ma
R. Va­rei­kai­tė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 1 p. , 430, 4301 str. ,

n u t a
r i a :

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo, nu­teis­tų­jų Ro­lan­do Len­kai­čio
ir Lo­ren­co Val­kaus­ko ka­sa­ci­nius skun­dus at­mes­ti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt