TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 15. BK 275 str. tai­ky­mas ir es­mi­niai bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo
(BPK 374 ir 388 str. ) pa­žei­di­mai

Pa­reiš­kiant kal­ti­ni­mą
pa­gal BK 275 str. , bū­ti­na nu­sta­ty­ti, koks yra tur­to tei­si­nis sta­tu­sas,
t. y. ar tur­tas kal­ti­nin­kui yra sve­ti­mas. Skir­tin­gas san­do­rių įfor­mi­ni­mas
su­po­nuo­ja jų skir­tin­gą tei­si­nę reikš­mę, t. y. skir­tin­gai įfor­mi­nus
san­do­rius, kin­ta tur­to tei­si­nis sta­tu­sas. Be to, bū­ti­na nu­sta­ty­ti
ir tik­ruo­sius ša­lių ke­ti­ni­mus per­lei­džiant tur­tą. Teis­mai iš­sa­miai
ne­iš­ty­rė šių ap­lin­ky­bių, ir tai lė­mė vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo klai­das.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­tis pa­nai­kin­ta
ir by­la per­duo­ta iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka, nes bu­vo pa­žeis­ti
by­lų ape­lia­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo ben­drie­ji nuo­sta­tai, t. y. ne­vi­siš­kai
iš­nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­niai skun­dai, be to, nu­tar­tis ne­ati­tin­ka BPK
388 str. rei­ka­la­vi­mų.

                                                               Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K–357/2002                                                                                            S–2. 1. 2. 1. 8. 5; 2. 1. 2. 1. 8. 7                    
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

nu­tar­tis
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
birželio 18 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko A-o Sir­vy­džio, J-o T-iaus
ir pra­ne­šė­jo A-o P-io,
sek­re­to­riau­jant E.
K-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei
J. Ze­niū­tei, nu­teis­ta­jam S. Be­rūkš­čiui ir jo gy­nė­jui ad­vo­ka­tui D.
Svi­ri­na­vi­čiui,
teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne
tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą pa­gal nu­teis­to­jo Sau­liaus Be­rūkš­čio
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 28
d. nuosp­ren­džio, ku­riuo Sau­lius Be­rūkš­tis nu­teis­tas pa­gal BK 275 str.
1 d. – lais­vės at­ėmi­mu vie­ne­riems me­tams, pa­gal BK 275 str. 2 d. – lais­vės
at­ėmi­mu tre­jiems me­tams, pa­gal BK 277 str. 1 d. – 12 500 Lt bau­da. Va­do­vau­jan­tis
BK 42 str. , pa­skir­tos baus­mės su­ben­drin­tos apė­mi­mo bū­du ir ga­lu­ti­nė
baus­mė nu­sta­ty­ta lais­vės at­ėmi­mas tre­jiems me­tams. Pri­tai­kius BK 471 str. , baus­mės vyk­dy­mas ati­dė­tas tre­jiems me­tams,
įpa­rei­go­jant be or­ga­no, pri­žiū­rin­čio baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą,
su­ti­ki­mo ne­keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos iki 2004 m. ge­gu­žės 28 d.
Skundžia­ma ir Kau­no
apy­gar­dos teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 7 d. nu­tar­tis, ku­ria at­mes­tas nu­teis­to­jo
S. Be­rūkš­čio ape­lia­ci­nis skun­das.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­klau­siu­si tei­sė­jo A. P-io pra­ne­ši­mą, nu­teis­to­jo ir jo gy­nė­jo,
pra­šiu­sių ka­sa­ci­nį skun­dą ten­kin­ti, pro­ku­ro­rės, pra­šiu­sios ka­sa­ci­nį
skun­dą ten­kin­ti iš da­lies, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t
a t ė :

S. Be­rūkš­tis nu­teis­tas
už tai, kad 1996 m. va­sa­rio 6 d. Kau­no mies­to Sa­vi­val­dy­bės re­jest­ro
tar­ny­bo­je įre­gist­ra­vęs UAB ,,Ig­ni­ja“ (reg. Nr. AB 96–65, ko­das
3466901) ad­re­su: Tai­kos pr. 31–58, Kau­nas, bū­da­mas šios ben­dro­vės di­rek­to­rius,
iš­švais­tė jam pa­ti­kė­tą sve­ti­mą tur­tą, t. y. nuo 1996 m. ko­vo 1 d. iki
1997 m. ge­gu­žės 30 d. iš UAB ,,Že­mai­ti­jos pie­nas“ kon­sig­na­ci­jos pa­grin­dais
ga­vo pre­kių, ta­čiau už jas neat­si­skai­tė, pre­kių ben­dro­vei ne­grą­ži­no.
Be to, S. Be­rūkš­tis nu­teis­tas
už tai, kad bū­da­mas UAB ,,Ig­ni­ja“ di­rek­to­rius, veik­da­mas ben­dro­vės
var­du, pa­kar­to­ti­nai, iš­švais­tė jam pa­ti­kė­tą sve­ti­mą tur­tą, t. y.
nuo 1996 m. ba­lan­džio 26 d. iki 1997 m. bir­že­lio 24 d. kon­sig­na­ci­jos pa­grin­dais
ga­vo pre­kių iš UAB ,,S-­so­nas“, AB ,,Pa­sva­lio sū­riai“, UAB ,,Vil­niaus
žie­das“, M. G-­re­vi­čiaus įmo­nės ,,Gels­va“, AB ,,Kau­no pie­no cen­tras“,
AB ,,Vil­niaus mė­sos kom­bi­na­tas“, AB ,,Žals­vy­tis“, UAB ,,Klai­pė­dos mais­to
pre­ky­ba“, L. Rai­los įmo­nės ,,K-­me­li­ta“, UAB ,,Lit­hu­a­nian Snacks“,
UAB ,,Dai­ga“, UAB ,,Se­li­ta“, UAB ,,Gi­lu­va“, AB ,,Kau­no duo­na“, UAB ,,Je­sa­ra“,
UAB ,,Pres­ta“,, UAB ,,Me­ri­jo­nus“, I. ir J. Sa­ka­laus­kų fir­mos ,,Eri­va“,
UAB ,,Ute­nos tri­ko­ta­žo pre­ky­ba“, R. Gi­ne­le­vi­čiaus fir­mos ,,Gi­ne­la“,
AB ,,Kau­no pie­nas“, UAB ,,Bru­no marks ex­por­t–im­port“, UAB ,,Mė­sos per­dir­bė­jų
mo­ky­mo cen­tras“, UAB ,,Liu­do­na“, UAB ,,Eu­ro­puls ir co“, UAB ,,Gre­en
Fern“, R. Sū­džiaus – E. Va­sil­je­vo TŪB ,,G-­das“, A. Pa­unks­nio fir­mos
,,Od­mė“, AB ,,Re­ki­pa“, UAB ,,N-­di­ja“, UAB ,,Ar­mi­la“, UAB ,,Sa­bi­na“,
UAB ,,Al­vol­da“, UAB ,,Žal­gi­rio lo­to“, Ju­liaus Spu­do įmo­nės ,,Pa­pen­tė­lis“,
UAB ,,Bo­bu­tės py­ra­gai“, ta­čiau iš da­lies at­si­skai­tė tik su UAB ,,Vil­niaus
žie­das“, AB ,,Žals­vy­tis“, UAB ,,Gi­lu­va“, UAB ,,Me­ri­jo­nus“, AB ,,Kau­no
pie­nas“ (šiai ben­dro­vei grą­ži­no ta­rą), A. Pa­unks­nio fir­ma ,,Od­mė“,
UAB ,,N-­di­ja“, UAB ,,Sa­bi­na“, UAB ,,Al­vol­da“ bei UAB ,,Žal­gi­rio lo­to“,
o su li­ku­sio­mis ben­dro­vė­mis vi­sai neat­si­skai­tė, pre­kių joms ne­grą­ži­no.
S. Be­rūkš­tis nu­teis­tas
ir už tai, kad jis, bū­da­mas UAB ,,Ig­ni­ja“ di­rek­to­rius, pik­tnau­džiau­da­mas
pa­si­ti­kė­ji­mu ven­gė at­si­skai­ty­ti už su­teik­tas pa­slau­gas, taip pa­da­ry­da­mas
tur­ti­nę ža­lą, t. y. iš­si­nuo­mo­jęs UAB ,,Kau­no Ei­gu­va“ pa­tal­pas, nuo
1997 m. va­sa­rio 1 d. iki 1997 m. lie­pos 1 d. ne­mo­kė­jo už nu­omą bei ko­mu­na­li­nes
pa­slau­gas.
Nu­teis­ta­sis S. Be­rūkš­tis
ka­sa­ci­nia­me skun­de pra­šo Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės
28 d. nuosp­ren­dį bei Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 7 d. nu­tar­tį
pa­nai­kin­ti ir bau­džia­mą­ją by­lą nu­trauk­ti, ne­sant nu­teis­to­jo veiks­muo­se
nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties.
Skun­de nu­ro­do, kad
nuosp­ren­dy­je rem­ta­si vien liu­dy­to­jų, ci­vi­li­nių ieš­ko­vų pa­ro­dy­mais,
by­lo­je esan­čio­mis su­tar­ti­mis, PVM są­skai­to­mis–fak­tū­ro­mis bei do­ku­men­ti­nės
re­vi­zi­jos ak­tu, ku­rie ne­da­vė pa­grin­do pri­im­ti ap­kal­ti­na­mą­jį
nuosp­ren­dį. Nu­teis­ta­sis tei­gia, jog ne­tu­rė­jo tiks­lo pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mo
ir jo ne­pa­da­rė, ne­tu­rė­jo ty­čios iš­švais­ty­ti sve­ti­mą tur­tą ar­ba
pik­tnau­džiau­da­mas pa­si­ti­kė­ji­mu veng­ti at­si­skai­ty­ti su pre­kes tie­ku­sio­mis
ir pa­tal­pas nuo­mo­ju­sia ben­dro­vė­mis.
Tarp UAB ,,Ig­ni­ja“ ir
ki­tų ben­dro­vių, iš­sky­rus UAB ,,Kau­no Ei­gu­va“, su ku­ria at­si­skai­ty­ta
vi­siš­kai, ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, su­si­klos­tė ci­vi­li­niai tei­si­niai
pa­sko­li­niai san­ty­kiai, ku­rie tu­ri bū­ti spren­džia­mi ci­vi­li­nio pro­ce­so
tvar­ka. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, jog 1997 me­tų vi­du­ry­je dėl ob­jek­ty­vių
prie­žas­čių (stip­rios kon­ku­ren­ci­jos) jo va­do­vau­ja­mą ben­dro­vę iš­ti­ko
fak­ti­nis ban­kro­tas (tai pa­liu­di­jo liu­dy­to­jai Aud­rius ir Al­gis Be­rūkš­čiai),
dėl to la­bai su­ma­žė­jo jos pa­ja­mos, o iš­lai­dos di­dė­jo (at­si­skai­ty­mai
su tie­kė­jais, at­ly­gi­ni­mai dar­buo­to­jams ir t. t. ), ir S. Be­rūkš­tis ne­tu­rė­jo
re­a­lios ga­li­my­bės ga­lu­ti­nai su vi­sais at­si­skai­ty­ti. Iki šio lai­ko­tar­pio
ben­dro­vės fi­nan­si­nė pa­dė­tis bu­vo nor­ma­li (tai teis­me pa­liu­di­jo
liu­dy­to­jas A. Me­dek­ša), to­dėl ir bu­vo iš ben­dro­vių ima­mos pre­kės. Iš­ti­kus
fak­ti­niam ban­kro­tui ir ben­dro­vei ta­pus ne­mo­kiai, ka­sa­to­riaus tvir­ti­ni­mu,
pre­kės iš tie­kė­jų ne­bu­vo pri­ima­mos, ir tai prieš­ta­rau­ja nuosp­ren­dy­je
pa­da­ry­toms iš­va­doms. Sa­vo ar­gu­men­tams pa­grįs­ti nu­teis­ta­sis bu­vo
pa­tei­kęs pra­šy­mą iš­tir­ti fi­nan­si­nę ben­dro­vės pa­dė­tį, ta­čiau tai
pa­da­ry­ta ne­bu­vo.
Taip pat, ka­sa­to­riaus
nuo­mo­ne, vi­siš­kai ne­pa­grįs­tai iš jo pri­teis­tas ieš­ki­nys „Sod­rai“,
nes ben­dro­vė jo­kių įsi­sko­li­ni­mų jai ne­tu­rė­jo.
Kau­no apy­gar­dos teis­mas
pa­da­rė es­mi­nį bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mą, nes tik kon­kre­ti­za­vo
apy­lin­kės teis­mo mo­ty­vus, o nu­teis­to­jo ape­lia­ci­nio skun­do iš es­mės
ne­iš­nag­ri­nė­jo, ne­ap­ta­rė skun­do mo­ty­vų. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 2000 m. bir­že­lio 16 d. nu­ta­ri­mo 22 p. nu­ro­dy­ta, jog ne­sant
mo­ty­vuo­tų iš­va­dų bent dėl da­lies ape­lia­ci­nio skun­do rei­ka­la­vi­mų
ar es­mi­nių ar­gu­men­tų, skun­das lai­ko­mas ne­iš­nag­ri­nė­tu. At­si­žvel­giant
į tai, ka­sa­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das pa­nai­kin­ti
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­tį (BPK 4181 str. 3 p. ).
Skun­das iš da­lies ten­kin­ti­nas.

Vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo
pa­gal BK 275 str. 1, 2 d. klai­dos

Tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo
ar­ba iš­vais­ty­mo ob­jek­tas – vi­sų for­mų nuo­sa­vy­bė. Šio nu­si­kal­ti­mo
da­ly­kas ga­li bū­ti tur­tas, pa­ti­kė­tas kal­ti­nin­kui, esan­tis jo ži­nio­je,
ar­ba tur­tas, ku­rį jis val­do, juo dis­po­nuo­ja tar­ny­bi­nių, dar­bo ar su­tar­ti­nių
san­ty­kių pa­grin­du.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 1998 m. gruo­džio 22 d. nu­ta­ri­mo Nr. 8 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos
suk­čia­vi­mo ir tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo bau­džia­mo­sio­se
by­lo­se“ 10 p. iš­aiš­kin­ta, jog pa­ti­kė­tas tur­tas – tai už­ima­mų pa­rei­gų,
spe­cia­lių pa­ve­di­mų bei su­tar­čių pa­grin­du tei­sė­ta­me kal­ti­nin­ko
val­dy­me esan­tis sve­ti­mas tur­tas, ku­rio at­žvil­giu kal­ti­nin­kas tu­ri
tei­siš­kai api­brėž­tus įga­li­ni­mus. Kva­li­fi­kuo­jant nu­si­kal­ti­mus nuo­sa­vy­bei,
pir­miau­sia bū­ti­na iš­si­aiš­kin­ti, ar tur­tas kal­ti­nin­ko at­žvil­giu
yra sve­ti­mas, ar jo ki­toks tei­si­nis sta­tu­sas.
Aiš­kin­da­ma­sis šią ap­lin­ky­bę
S. Be­rūkš­čio bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, teis­mas pri­va­lė­jo nu­sta­ty­ti,
ko­kiais tei­si­niais san­do­riais bu­vo įfor­mi­na­mas pre­kių per­da­vi­mas
tarp UAB ,,Ig­ni­ja“ ir tie­kė­jų. Kaip ma­ty­ti iš by­lo­je esan­čių su­tar­čių
bei vei­kų, ku­rios pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo pri­pa­žin­tos įro­dy­to­mis,
pre­kės bu­vo gau­na­mos iš tie­kė­jų pa­gal PVM są­skai­tas–­fak­tū­ras ar­ba
pa­gal važ­ta­raš­čius. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­si­aiš­ki­no su­da­ry­tų
san­do­rių tei­si­nės reikš­mės ir lai­kė, jog UAB ,,Ig­ni­ja“ iš tie­kė­jų gau­tos
pre­kės ben­dro­vei yra sve­ti­mas tur­tas. Ta­čiau PVM są­skai­tos–fak­tū­ros
su­tar­tis ir pre­kių ga­be­ni­mo įfor­mi­ni­mas važ­ta­raš­čiu su­ke­lia skir­tin­gas
tei­si­nes pa­sek­mes per­duo­da­mam tur­tui.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 1996 m. gruo­džio 4 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1434 yra nu­sta­ty­ta,
jog są­skai­ta–­fak­tū­ra ir PVM są­skai­ta–­fak­tū­ra įfor­mi­ni­mas pre­kių,
pa­slau­gų ir ki­to tur­to (to­liau va­di­na­ma pre­kės) par­da­vi­mas įmo­nėms,
įstai­goms, or­ga­ni­za­ci­joms, iš­sky­rus at­ve­jus, kai nu­sta­ty­ta tvar­ka
pre­kių per­da­vi­mas įfor­mi­na­mas apa­ra­to kvi­tu. Va­di­na­si, PVM są­skai­ta–­fak­tū­ra
yra pri­ly­gi­na­ma pir­ki­mo par­da­vi­mo su­tar­čiai, to­dėl UAB ,,Ig­ni­ja“,
gau­da­ma pre­kes pa­gal PVM są­skai­tą–­fak­tū­rą (pir­ki­mo par­da­vi­mo su­tar­tį),
įgy­da­vo į jas nuo­sa­vy­bės tei­sę. To­dėl at­si­žvel­giant į pre­kių ga­vi­mo
įfor­mi­ni­mo bū­dą, pa­gal PVM są­skai­tas–­fak­tū­ras gau­tas tur­tas (pre­kės)
UAB ,,Ig­ni­ja“ ne­bu­vo sve­ti­mas tur­tas, to­dėl dis­po­na­vi­mas pre­kė­mis
ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip sve­ti­mo tur­to iš­vais­ty­mas. Ki­tais at­ve­jais
pre­kės bu­vo pa­tei­kia­mos pa­gal važ­ta­raš­čius, tie­ki­mo su­tar­tis, šio­mis
su­tar­ti­mis ne­bu­vo pa­kei­čia­mi nuo­sa­vy­bės tei­si­niai san­ty­kiai, to­dėl
pre­kės, gau­tos mi­nė­tų su­tar­čių pa­grin­du, UAB ,,Ig­ni­ja“ yra sve­ti­mas
tur­tas.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mo pa­žei­di­mai nag­ri­nė­jant by­lą
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me

Kaip jau mi­nė­ta, pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas pri­va­lė­jo iš­sa­miai iš­si­aiš­kin­ti tei­si­nę
reikš­mę san­do­rių, ku­rių pa­grin­du bu­vo pa­tei­kia­mos pre­kės UAB ,,Ig­ni­ja“.
Kar­tu bu­vo bū­ti­na iš­si­aiš­kin­ti, ar su­tar­ti­mis įfor­min­tas pre­kių
pa­tei­ki­mas UAB ,,Ig­ni­ja“ ati­ti­ko tik­ruo­sius ša­lių ke­ti­ni­mus, t. y.
ar tie­kė­jai, pa­teik­da­mi pre­kes kon­sig­na­ci­jos pa­grin­dais ga­vė­jui
(UAB ,,Ig­ni­ja“), per­leis­da­vo pre­kes ben­dro­vei, ar iš­lik­da­vo jų nuo­sa­vy­bės
tei­sė pre­kėms. Šią ap­lin­ky­bę pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pri­va­lė­jo
iš­si­aiš­kin­ti kiek­vie­no­je kon­kre­čio­je su­tar­ty­je, nes nuo to pri­klau­so,
ar vei­ka, esant ki­tiems bū­ti­nie­siems nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­miams,
kva­li­fi­kuo­ti­na pa­gal BK 275 str. , ar pa­gal BK 316 str. 2 d.
Iš­si­aiš­ki­nęs nuo­sa­vy­bės
klau­si­mą, teis­mas pri­va­lė­jo iš­sa­miai, pa­grįs­da­mas įro­dy­mais at­skleis­ti
nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties sub­jek­ty­vi­ą­ją pu­sę.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas, ne­si­aiš­kin­da­mas mi­nė­tų ap­lin­ky­bių, pa­žei­dė BPK 18 str. ,
75 str. 3 d. rei­ka­la­vi­mus, o tai sa­vo ruož­tu su­for­ma­vo ydin­gą BPK 76
str. nuo­sta­tų tai­ky­mą.
Ko­le­gi­ja ne­svars­to
skun­do ar­gu­men­tų dėl S. Be­rūkš­čio vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo pa­gal BK
277 str. 1 d. , nes šie skun­do ar­gu­men­tai lie­čia fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių
ver­ti­ni­mą. Skun­de ne­su­for­mu­luo­ti pa­grin­dai pa­tik­rin­ti šį klau­si­mą
bau­džia­mo­sios bei bau­džia­mo­jo pro­ce­so tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu.

Dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ties tei­sė­tu­mo

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džio tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas bu­vo tik­ri­na­mas pa­gal
nu­teis­to­jo S. Be­rūkš­čio bei Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros
pro­ku­ro­rės ape­lia­ci­nius skun­dus. Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos ko­le­gi­jos nu­tar­ti­mi
skun­dai bu­vo at­mes­ti. Ta­čiau tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­ty­je ne­pa­teik­ti
mo­ty­vai dėl es­mi­nių skun­do ar­gu­men­tų, ku­riais kri­ti­kuo­ja­mos teis­mų
iš­va­dos dėl ben­dro­vės fi­nan­si­nės veik­los ne­iš­sa­maus iš­ty­ri­mo, ne­at­skleis­to
BK 275 ir 277 str. nu­si­kal­ti­mų su­dė­ties sub­jek­ty­vio­sios pu­sės tu­ri­nio
ir kon­kre­čių ap­lin­ky­bių, ku­rio­mis pa­si­reiš­kė iš­švais­ty­mas bei pik­tnau­džia­vi­mas
pa­si­ti­kė­ji­mu. Ko­le­gi­ja lai­ko, jog taip bu­vo pa­žeis­ti by­lų ape­lia­ci­nio
nag­ri­nė­ji­mo ben­drie­ji nuo­sta­tai (BPK 374 str. ), nes ne­iš­nag­ri­nė­tas
by­lo­je pa­duo­tas ape­lia­ci­nis skun­das.
Be to, at­kreip­ti­nas
dė­me­sys, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos nu­tar­ties kon­struk­ci­ja ne­ati­tin­ka
BPK 388 str. rei­ka­la­vi­mų nu­tar­ties tu­ri­niui, nes įžan­gi­nė­je da­ly­je
iš­dės­ty­tas ape­lia­ci­nių skun­dų tu­ri­nys, ku­ris pa­gal įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus
tu­ri bū­ti iš­dės­ty­tas nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 5 p. , 430, 4301 str. ,

n u t a
r i a :

Pa­nai­kin­ti Kau­no apy­gar­dos
teis­mo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lap­kri­čio
7 d. nu­tar­tį ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt