|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 18. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (nesilaikyta BPK 374, 382 str. reikalavimų) Panaikintos apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų nutartys ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teismui suvaržius teisiamųjų teisę užduoti klausimus liudytojams, kurių tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, ir taip apribojus jų teises dalyvauti tiriant įrodymus, teisę į gynybą ir į teisingą bylos išnagrinėjimą, t. y. padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 382 str. ), apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesivadovavo BPK 374 str. nuostatomis, suteikiančiomis teisę atlikti teisminį tardymą, įvertinti įrodymus ir nustatyti faktines bylos aplinkybes. Byla Nr. 2A–41/2002 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, pirmininkaujant R-ui K-iui U-čiui, dalyvaujant teisėjams V-ui A-ui, E-idijui B-ui, Stanislovui Čatrauskui, V-ui Č-ai, V-ui M-ui, A-ai R-ei, A-ui Sirvydžiui, J-ui T-iui, L-ai L-ai Ž-ei ir pranešėjui A-ui P-iui, sekretoriaujant E. K-ienei, dalyvaujant prokurorei R. Vasiliauskienei, nuteistiesiems K. Biručiui, V. Bylai, L. Janutėnui, jų gynėjui advokatui J. Jasiulevičiui, plenarinės sesijos teismo posėdyje pagal nuteistųjų K. Biručio, V. Bylos ir L. Janutėno prašymus išnagrinėjo BPK 482 str. pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą, kurioje: Kęstutis Birutis nuteistas pagal BK 225 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 303 str. 2 d. – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 42 str. , bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta dešimties metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 43 str. , šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta ankstesniuoju nuosprendžiu bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta trylikos metų laisvės atėmimas; V-mantas Byla nuteistas pagal BK 225 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 303 str. 2 d. – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 42 str. , bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta dešimties metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 43 str. , šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta ankstesniuoju nuosprendžiu bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta trylikos metų laisvės atėmimas; Laimonas Janutėnas nuteistas pagal BK 303 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. P-io pranešimą, K. Biručio, V. Bylos, L. Janutėno bei jų gynėjo, prašiusių prašymus tenkinti ir baudžiamąją bylą nuteistiesiems nutraukti, prokurorės, prašiusios nuteistųjų prašymus tenkinti iš dalies ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų, n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu K. Birutis, V. Byla, A. Ambrusevičius, S. B-dza, K. Jucevičius, R. K-rijanovas, E. Muižzemnieksas, A. P-is, R. Steponavičius, M. Tupikas, R. Vestartas ir E. V-kevičius nuteisti už tai, kad atlikdami bausmę Pravieniškių 1–ojoje sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, tyčia šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, veikdami ypatingai įžūliai ir naudodami kūnui žaloti pritaikytus metaliniu strypus ir pagalius, mušė kitus nuteistuosius, kuriems buvo padaryti įvairaus laipsnio kūno sužalojimai. K. Birutis, V. Byla ir R. Vestartas taip pat ir organizavo šiuos chuliganiškus veiksmus. Be to, K. Birutis, V. Byla, L. Janutėnas, A. Ambrusevičius, S. B-dza, V. Gagilas, K. Jucevičius, R. K-rijanovas, G. Malakauskas, E. Muižzemnieksas, K. N-javičius, E. Panovas, A. P-is, E. Rakauskas, A. Sedulinas, R. Steponavičius, M. Tupikas, R. Vestartas, R. Vincaitis ir E. V-kevičius nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių 1–ojoje sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, aktyviai dalyvavo riaušėse, kurių metu žuvo žmogus ir buvo padaryta didelė turtinė žala. K. Birutis ir V. Byla taip pat ir organizavo kitus nuteistuosius šias riaušes kelti. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, K. Biručio, V. Bylos, L. Janutėno ir kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. spalio 20 d. nutartimi K. Biručio, V. Bylos, L. Janutėno ir kitų nuteistųjų kasaciniai skundai atmesti, o anksčiau nurodyti nuosprendis bei nutartis palikti galioti. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – Teismas) byloje Birutis ir kiti prieš Lietuvą 2002 m. kovo 7 d. sprendimu vienbalsiai konstatavo, jog buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. ir 3 d. d punktas, nes šioje byloje objektyviai pagrįstomis gali būti laikomos abejonės dėl nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimo. Pareiškėjai buvo nuteisti remiantis įslaptintų liudytojų parodymais, kurie nebuvo tinkamai ištirti ir nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti jų patikimumu, o tai pažeidžia teisę į gynybą ir sudaro pagrindą abejoti teismų priimtų sprendimų pagrįstumu bei teisėtumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 482 str. , 2002 m. gegužės 17 d. nutartimi baudžiamosios bylos procesą dėl K. Biručio, V. Bylos ir L. Janutėno atnaujino ir bylą perdavė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai. Kęstutis Birutis pareiškime prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnes nutartis dėl jo panaikinti ir bylą nutraukti, remiantis Konvencijos 41 str. iš valstybės priteisti 100 000 Lt moralinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendime pripažintas Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. d punkto pažeidimas, be to, konstatuota, kad asmuo negali būti nuteisiamas remiantis vien arba didesne dalimi anoniminių parodymų, tuo tarpu K. Birutis nuteistas didesne dalimi remiantis anoniminiais parodymais, kurie, beje, buvo lemiami. Taip pat pažymi, kad nebuvo sudaryta galimybė šiuos parodymus patikrinti, nors skunduose ir buvo nurodyta, kad jų patikimumas yra abejotinas. Šiems teiginiams pagrįsti prašymo pateikėjas nurodo Europos žmogaus teisių teismo sprendime nurodytus argumentus, be to, juos grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime pateiktu analogišku išaiškinimu. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. V-mantas Byla pareiškime prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnes nutartis dėl jo panaikinti ir bylą nutraukti, remiantis Konvencijos 41 str. iš valstybės priteisti 100 000 Lt moralinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą. Prašymą grindžia analogiškais K. Biručio pareiškime išdėstytiems argumentais. Laimonas Janutėnas pareiškime prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnes nutartis dėl jo panaikinti ir bylą nutraukti, remiantis Konvencijos 41 str. iš valstybės priteisti 100 000 Lt moralinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendime konstatuotas Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. d punkto pažeidimas, be to, konstatuota, kad asmuo negali būti nuteisiamas remiantis vien arba didesne dalimi anoniminių parodymų, tuo tarpu L. Janutėnas nuteistas remiantis vien anoniminiu liudijimu. Be to, prašymo pateikėjas nurodo, kad buvo pažeistas BPK 346 str. 1 d. 1 p. , kadangi suformuluotas kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nuosprendyje nurodyta tik tai, kad, be organizatorių, riaušėse aktyviai dalyvavo ir kiti asmenys (tarp jų ir L. Janutėnas), tuo tarpu įstatyme nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikaltimo veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes. Be to, išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 346 str. 1 d. 2 p. ). Nuosprendyje tik nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo, nepaminėta nė viena iš anksčiau išvardytų aplinkybių, be to, net nenurodyta, kuo pasireiškė tas nuteistojo dalyvavimas. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai R. Vasiljev, F. S-kevič ir A. Magid teismo posėdžio metu parodė, jog L. Janutėnas riaušėse nedalyvavo, tačiau teismas dėl šių įrodymų visai nepasisakė. Šiais savo veiksmais teismas, prašymo pateikėjo nuomone, pažeidė ne tik įstatymo reikalavimus, bet ir jo teisę į gynybą. Įslaptintojų liudytojų parodymai, be viso to, dar buvo nekonkretūs ir nesuprantami, be to, teismas apsiribojo jų perskaitymu tokia forma, kokia jie buvo surašyti tardytojų, juos patikrinti nebuvo suteikta galimybė, o tai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas) bei Konvencijai. Kadangi L. Janutėnas nuteistas remiantis vien įslaptintų liudytojų parodymais ir jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę nėra, jis, jo nuomone, yra išteisintinas ir byla dėl jo nutrauktina. Nuteistųjų K. Biručio, V. Bylos ir L. Janutėno prašymai tenkintini iš dalies. Europos žmogaus teisių teismas byloje Birutis ir kiti prieš Lietuvą 2002 m. kovo 7 d. sprendimu konstatavo, jog buvo pažeisti Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. d punktas, įtvirtinantys reikalavimą, kad kaltinamajam būtų suteiktos lygios ir tinkamos galimybės užginčyti ir apklausti prieš jį liudijančius liudytojus. Teismas nurodė, jog anoniminių parodymų naudojimas nustatant kaltumą visais atvejais neprieštarauja Konvencijai, tačiau, taikant kaltinimo liudytojų anonimiškumą, turi būti imtasi visų būtinų priemonių kaltinamojo teisei į gynybą užtikrinti – negalima jam trukdyti įsitikinti anoniminio parodymo patikimumu, be to, apkaltinamasis nuosprendis (nuteisimas) negali būti pagrįstas vien arba didesne dalimi anoniminių parodymų. Tuo tarpu šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje Teismas pastebėjo, jog nacionaliniai teismai anoniminiais parodymais nesuabejojo ir neištyrė, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis šie parodymai buvo gauti, tai nepriimtina dėl K. Biručio ir V. Bylos teisės į gynybą ir į nešališką tardymą Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. d punkto požiūriu, nepaisant to, jog šių pareiškėjų nuteisimas buvo pagrįstas ne vien ir net ne didesne dalimi anoniminių parodymų. Trečiojo pareiškėjo – L. Janutėno nuteisimas paremtas vien anoniminiu liudijimu, tai, kaip minėta anksčiau, apskritai yra draudžiama. Aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei teismų sprendimų priėmimo metu galiojusios BPK normos nurodytus klausimus reglamentavo taip: BPK 267 str. 5 p. numatė teisiamojo teisę: 5) dalyvauti tiriant visus įrodymus, išskyrus šio kodekso 3171 straipsnyje numatytus atvejus; BPK 3171 str. 1 d. tuometinė redakcija numatė galimybę teismui liudytojų, kurių tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti (toliau – anoniminių liudytojų), į posėdį nekviesti, o jų parodymus perskaityti balsu: Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo įslaptinti, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu, balsu perskaityti. Vėliau, teismams kreipusis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šios BPK normos neprieštarauja Konstitucijai, buvo priimtas 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 straipsnių, 267 straipsnio 5 punkto ir 3171 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, jog BPK 267 str. 5 p. ir 3171 str. ta apimtimi, kuria negarantuojama teisiamojo teisė pačiam arba per teismą užduoti klausimus anoniminiam liudytojui ar nukentėjusiajam ir dėl to ribojama jo teisė dalyvauti tiriant įrodymus, pažeidžia teisiamojo teisę į gynybą, taip pat į teisingą bylos nagrinėjimą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 ir 6 d. Dėl BPK 267 str. 5 p. teismas pasisakė, jog jis suformuluotas teisiškai ydingai ir gali būti traktuojamas įvairiai, pavyzdžiui, teisiamajam gali būti ribotai leidžiama arba apskritai neleidžiama dalyvauti tiriant anoniminio liudytojo arba nukentėjusiojo parodymus, o toks teisinis reguliavimas neatitinka visuotinai pripažinto teisinio tikrumo principo, sudaro prielaidas pažeisti teisiamojo teisę į gynybą, taip pat į teisingą teismą. Būtent BPK 3171 str. 1 d. ir sudaro realiausias galimybes tokiems pažeidimams, kadangi nekviečiant liudytojo į teismą ir apsiribojant jo parodymų perskaitymu teismo posėdžio metu, apribojama teisiamojo teisė užduoti klausimus anoniminiam liudytojui ir kvestionuoti jo parodymų patikimumą. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje nagrinėdamas K. Biručio, V. Bylos, L. Janutėno bei kitų nuteistųjų baudžiamąją bylą, įvertino anoniminių liudytojų parodymus, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojusios BPK 3171 str. 1 d. redakcija, kuri suteikė teisę teismui paskelbti tokių asmenų parodymus, duotus parengtinio tardymo metu, nekviečiant minėtų asmenų į teismo posėdį. Tokia procedūra formaliai atitiko tuo metu galiojusią BPK 3171 str. 1 d. bei 267 str. 5 p. numatytą išimtį šios kategorijos įrodymų šaltiniui. Tačiau savo esme tuo metu galiojusios minėtų straipsnių dispozicijos, kaip jau buvo išdėstyta aptariant 2000 m. rugsėjo 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 ir 6 d. bei principinėms baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Taigi pirmosios instancijos teismui tiriant anoniminių liudytojų apklausų metu nustatytus faktinius duomenis, buvo suvaržyta teisiamojo L. Janutėno, K. Biručio ir V. Bylos teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams, kartu ribojama teisė dalyvauti tiriant įrodymus bei teisė į gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 382 str. ). Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas savo ruožtu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Sukliudymas teismui visapusiškai išnagrinėti bylą bei poveikis teisėtam ir pagrįstam nuosprendžiui pasireiškė tuo, jog pirmosios instancijos teismas anoniminių liudytojų apklausų metu užfiksuotų faktinių duomenų nepatikrino pagal tuos reikalavimus, kurie nurodyti BPK 75 str. 3 d. , 331 str. nuostatose. Todėl negalima laikyti, jog nuteistųjų dalyvavimas nusikaltime yra konstatuotas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog L. Janutėno dalyvavimas nusikaltime yra paremtas išimtinai tik anoniminių liudytojų, apklaustų parengtinio tardymo metu, parodymais. Todėl eliminavus šį įrodymų šaltinį, apkaltinamasis nuosprendis dėl jo lieka nepagrįstas. Vadinasi, teismui sprendžiant L. Janutėno kaltės klausimą, minėtas įrodymų šaltinis tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu turėjo lemiamą reikšmę. Nuteistųjų K. Biručio ir V. Bylos atveju dalis jų kaltės įrodymų dėl dalyvavimo nusikaltime yra paremti anoniminių liudytojų, o dalis – įprastine tvarka teisiajame posėdyje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytais faktiniais duomenimis bei kita įrodomąja medžiaga. Plenarinei baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų sesijai įstatymas nesuteikė procesinių priemonių, kurios leistų nustatyti, kokiu santykiu ta dalis faktinių duomenų, kurie gauti remiantis anoniminių liudytojų apklausomis, lėmė V. Bylos ir K. Biručio pripažinimą kaltais padarius inkriminuotus nusikaltimus. Plenarinė sesija nesvarsto ir L. Janutėno skundo argumentų dėl neįvykdytų BPK 346 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimų surašant nuosprendį, nes šiuo klausimu Europos žmogaus teisių teismas sprendimo nepriėmė. BPK 76 str. 1 d. numato, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas yra susijęs su faktologiniu klausimu. Atskirų faktų, jų dalies ir visumos įvertinimas sprendžiant kaltės klausimą yra susijęs su teismo taikoma teisminio nagrinėjimo procedūra, liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausomis ir tiesioginiu nustatytų faktų įvertinimu pagal BPK 333 str. taisykles. BPK keturiasdešimt trečiasis skirsnis, reguliuojantis baudžiamosios bylos proceso atnaujinimą ir nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, nenumato procesinių priemonių bylos faktams tirti ir jiems vertinti. Todėl plenarinė baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų sesija nekompetentinga tirti įrodymus ir vertinti faktus sprendžiant nuosprendžio pagrįstumo klausimą. Aptarti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo padaryti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau V. Bylai, K. Biručiui ir L. Janutėnui pateikus skundus Lietuvos apeliaciniam teismui dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, šie klausimai privalėjo būti patikrinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 374 str. 1, 2, 3 d. suteiktais procesiniais įgaliojimais. Apeliacinės instancijos teismui suteikti procesiniai įgaliojimai tikrinant nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, leidžia naudotis visomis procesinėmis priemonėmis, kurios suteiktos pirmosios instancijos teismui tiriant bylos aplinkybes, nustatant faktus ir įvertinant įrodymus. Šiuo aspektu apeliacinė instancija yra lygiavertė procesinėmis galimybėmis pirmajai instancijai. Atnaujintame baudžiamosios bylos procese reikalinga atlikti anoniminių liudytojų apklausą, nes tik tokiu būdu gali būti pašalinti nuteistųjų K. Biručio, V. Bylos ir L. Janutėno teisių pažeidimai, todėl tuo tikslu byla perduotina nagrinėti teisiamajame posėdyje, panaikinant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisėjų kolegijų nutartis. Kasacinės ir apeliacinės instancijų teisėjų kolegijų nutartys naikintinos ir dėl kitų nuteistųjų, nes baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos konstatavo plenarinė sesija, liečia visus nuteistuosius, pateikusius kasacinius ir apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismui tikslinga perduoti nagrinėti bylą atsižvelgiant ir į baudžiamojo proceso reikalavimą bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Iš naujo nagrinėjant bylą dėl K. Biručio ir V. Bylos, nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai gali būti pašalinti apklausiant anoniminius liudytojus remiantis dabar galiojančia BPK 3171 str. nustatyta tvarka. L. Janutėno atveju ši priemonė yra nepakankama, kadangi anoniminių liudytojų parodymai turėjo lemiamą reikšmę pripažįstant jį dalyvavus padarant nusikaltimus. Tačiau šiuo metu L. Janutėnas yra paleistas iš laisvės atėmimo vietos, be to, didžioji dauguma anoniminių liudytojų taip pat yra atlikę laisvės atėmimo bausmę. Pasikeitus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas įslaptinti anoniminių liudytojų anketinius duomenis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl anoniminių liudytojų išslaptinimo (1999 m. lapkričio 25 d. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII–1443, 8 str. 1 d. 2 p. ). Anoniminių liudytojų parodymai dėl savo specifiškumo turi sąlyginę reikšmę vertinant juos kaip kaltės įrodymus, nes tokio pobūdžio įrodymai negali būti lemiantys. Įprastine tvarka apklaustų liudytojų patvirtinami faktai neturi minėto sąlyginio pobūdžio. Į šiuos momentus turi atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal K. Biručio, V. Bylos ir L. Janutėno skundus, neturi apsiriboti vien jų ir kitų nuteistųjų, padavusių apeliacinius skundus, išnagrinėjimu. Vadovaudamasis BPK 374 str. 4 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai turėjo įtakos ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 487 str. 5 ir 6 p. , teisėjų plenarinė sesija n u t a r i a : Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 20 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 29 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7264: Svečiai