|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 9. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (1961 m. BPK 4181 str. 3 p. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad teismas, atmesdamas prokuroro skundą, jo išsamiai neišnagrinėjo, be to, padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas, kad kaltinimas buvo grindžiamas tik įslaptintų liudytojų parodymais, t. y. padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie pagal BPK 4181 str. 3 p. yra esminiai. Baudžiamoji byla Nr. 2K–278/2003 S–2. 2. 2 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. balandžio 15 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R-o K-io U-čio, O-os A-os B-ės ir pranešėjo J-o T-iaus, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei, išteisintiesiems E. Stasiūnui ir V. Pavliukovskiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Robertas B-kojis, Lionia Murnikovas, V-lavas Pavliukovskis (V-lav Pavliukovskij), M-s Danyla, Nerijus Danusas, Jonas Pigaga, E-idijus Stasiūnas, E-idijus Strakšas, V-mantas Tarasevičius išteisinti pagal BK 225 str. 3 d. , 111 str. 1 d. , neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : R. B-kojis, L. Murnikovas, V. Pavliukovskis, M. Danyla, N. Danusas, J. Pigaga, E. Stasiūnas, E. Strakšas ir V. Tarasevičius buvo kaltinami tuo, kad 1999 m. vasario 22 d. , apie 21. 30 val. , Kaišiadorių rajono Pravieniškių–2 gyvenvietėje, esančioje Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje–2, trečiajame lokaliniame sektoriuje atlikdami laisvės atėmimo bausmes, bendrai veikdami organizuota grupe, tyčia, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, nepaprastai ciniškai ir ypatingai įžūliai, panaudodami specialiai pritaikytus kūnui sužaloti medinius ir metalinius strypus, sumušė nuteistuosius: D. Čepauską, V. Dauparą, A. Gudėną, R. Kulikauską, G. Tamulevičių, A. Trimailovą, R. Urniežių, V. Pivriką ir jiems padarė lengvus, nesukėlusius trumpalaikio sveikatos sutrikimo kūno sužalojimus, A. Antypovui, V. B-tušiui, A. Bumbliauskui, A. Čižauskui, E. D-kūnui, V. Eitučiui, K. Jurevičiui, S. Kedoliui, R. Matuzevičiui, L. Nemeikiui, R. Oksui, A. Rajinčiui, Ž. R-gui, G. Safronovui, K. S-kui, A. Stuinai, E. Tarlikovskiui, Ž. Venslovaičiui, R. Zujui padarė kūno sužalojimus, sukėlusius trumpalaikius sveikatos sutrikimus, R. Jagminui, G. Golubevui, P. Ž-kliui padarė apysunkius kūno sužalojimus, o V. Matuliokui – sunkų, pavojingą gyvybei sužalojimą. Alytaus rajono apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 str. , 267 str. 5 p. ir 3171 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuodamas tuo, kad iš visų byloje surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas teisiamiesiems pareikštas kaltinimas inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, išskyrus įslaptintų liudytojų, nė vienas nukentėjusysis, nė vienas liudytojas nenurodė, kad teisiamieji R. B-kojis, L. Murnikovas, V. Pavliukovskis, M. Danyla, N. Danusas, J. Pigaga, E. Stasiūnas, E. Strakšas, V. Tarasevičius organizavo nusikaltimų padarymą ar dalyvavo juos vykdant. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 12 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė remdamasi 2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 str. , 267 str. 5 p. , 317 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ V skyriaus 1 skirsnio trečiojoje dalyje nurodytais principais. Nutartyje nurodyta, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatytas piktybinio chuliganizmo ir sunkaus kūno sužalojimo padarymo faktas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent išteisintieji asmenys organizavo, dalyvavo ar kitu būdu prisidėjo prie nusikaltimų padarymo. Nesurinkta įrodymų, kurie susietų padarytas nusikalstamas veikas ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis. Jų kaltė negali būti grindžiama tik įslaptintų liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir keliantys abejonių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme nuo teisminio nagrinėjimo stadijos. Teisminio tardymo stadijoje teismas apklausė įslaptintus liudytojus bei suteikė teisę teisiamiesiems ir jų gynėjams užduoti klausimus įslaptintiems liudytojams, todėl nebuvo pažeistas šių įrodymų leistinumas ir teisiamųjų teisė į gynybą. Kasatorius teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad BPK 1181, 1561 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimo teiginys, jog „įslaptintų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiantys įrodymai, pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį“ negali būti vertinamas kaip absoliutus draudimas esant vien tokiems įrodymams priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, teisiamiesiems pareikšti kaltinimai buvo paremti ne tik įslaptintų liudytojų parodymais, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, teismo medicinos ekspertizių aktais, parodymų patikrinimo vietoje, daiktinių įrodymų, asmenų atpažinimo iš vaizdo įrašų protokolais. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie susietų padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis ir kad jų kaltė negali būti grindžiama tik įslaptintų liudytojų parodymais. Be to, kolegija padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad įslaptintų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir keliantys abejonių. Kasatoriaus nuomone, apeliacinė kolegija neanalizavo įslaptintų liudytojų parodymų, nevertino jų BPK 76 str. tvarka, todėl yra neaišku, kam jie yra prieštaringi ir dėl kokių aplinkybių kelia abejonių. Mano, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas nepilnutinai, nesilaikant BPK 18 str. reikalavimų. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu teisiamieji R. B-kojis, M. Danyla, N. Danusas, V. Pavliukovskis, J. Pigaga, E. Stasiūnas, E. Strakšas ir V. Tarasevičius išteisinti nesant jų veikose nusikaltimo sudėties. Iš tikrųjų visi teisiamieji šiuo nuosprendžiu išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, todėl buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo visiškai sutampa su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nesutinka su teismų išvadomis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnutinai išnagrinėjo bylą, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kadangi kasacine tvarka teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, todėl faktinių bylų aplinkybių nustatymas ir įvertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, patikrinamas tik apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas, paliekant nenagrinėtą klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas įrodytu pats nusikaltimo įvykis, tačiau neįrodytas visų teisiamųjų kaltumas jiems inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad kaltinimas buvo grindžiamas vien įslaptintų liudytojų parodymais, kurie negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys apkaltinamąjį nuosprendį. Šiai išvadai priimti, kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, lemiamą reikšmę turėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 straipsnių, 267 straipsnio 5 punkto ir 3171 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 9 d. nutartis, kuria panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 19 d. apkaltinamasis nuosprendis dėl tų pačių teisiamųjų. Tenka konstatuoti, kad šių teismų sprendimai netinkamai interpretuojami. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. BPK 431 str. 2 d. nustato, kad teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinis teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 straipsnių, 267 straipsnio 5 punkto ir 3171 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo paskelbtas 2000 m. rugsėjo 22 d. Valstybės žiniose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį nuo tos dienos negali būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis), jeigu Konstitucinio Teismo sprendimu jie pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181 ir 1561 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o BPK 267 straipsnio 5 punktas ir 3171 straipsnis ta apimtimi, kuria negarantuojama teisiamojo teisė užduoti klausimus liudytojui ar nukentėjusiajam, kurių asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, ir dėl to ribojama jo teisė dalyvauti tiriant įrodymus bei pažeidžiama teisiamojo teisė į gynybą, taip pat į teisingą bylos nagrinėjimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalims. Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. sausio 23 d. įstatymu Nr. IX–148 pakeitė BPK 267 straipsnio 5 punktą ir 3171 straipsnio redakcijas, kurios įsigaliojo 2001 m. sausio 31 d. , ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendis priimtas byloje, kurioje teisminio tardymo metu įslaptinti liudytojai buvo apklausti naujų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 9 d. nutartimi panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 19 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalis toje pačioje byloje dėl nuteistųjų R. B-kojo, M. Danylos, N. Danuso, V. Pavliukovskio, J. Pigagos, E. Stasiūno, E. Strakšo ir V. Tarasevičiaus. Nuosprendis panaikintas dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes buvo pažeisti BPK 267 str. 5 d. ir 3171 str. reikalavimai. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas vien tik įslaptintų liudytojų, kurie nebuvo įstatymo nustatyta tvarka apklausti teisme, parodymais, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 12 d. nutartyje be pagrindo teigiama, jog Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teisiamųjų kaltė neįrodyta, ir tai buvo panaudota motyvuojant išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Taip pat šių teismų sprendimuose išplėstinai aiškinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, priskiriant Konstituciniam Teismui sprendimus tais klausimais, kurių jis nepriiminėjo, t. y. nustatant principus, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas įslaptintų liudytojų parodymų teisėtumas. Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamojoje dalyje tik padaryta nuoroda į Europos žmogaus teisių teismo bylos Van Mechelenas ir kiti prieš Nyderlandus sprendimą, kuriame išdėstyta šio teismo nuostata dėl įslaptintų liudytojų parodymų pakankamumo. Jos esmė, kad įslaptintų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys apkaltinamąjį nuosprendį. Tokia nuostata priimtina ir Lietuvos Respublikos teismams. Ji atitinka Lietuvos Respublikos BPK 76 str. nustatytus privalomus įrodymų įvertinimo principus. Dėl apeliacinės nutarties teisėtumo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 12d. nutartimi atmesdama prokuroro apeliacinį skundą jo pilnutinai neišnagrinėjo ir todėl yra BPK 4181 str. 3 p. nustatytas pagrindas kasacine tvarka panaikinti nutartį. Prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti ne tik įslaptintų liudytojų parodymus, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus. Tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas visų pirma turėjo patikrinti, ar nuosprendis atitinka BPK 331 str. ir 346 str. 3 d. reikalavimus. Pagal BPK 331 str. 2 d. teismas pagrindžia nuosprendį įrodymais, įvertintais šio kodekso 76 str. nustatytomis taisyklėmis. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 76 str. reikalavimų. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, išdėstytoms išteisinamajame nuosprendyje, pripažino, kad kaltinimas R. B-kojui, M. Danylai, N. Danusui, V. Pavliukovskiui, J. Pigagai, E. Stasiūnui, E. Strakšui ir V. Tarasevičiui buvo pagrįstas vien įslaptintų liudytojų parodymais, kurie buvo atmesti dėl jų neleistinumo, nors ir nenustatyta, kad jie buvo gauti neteisėtais metodais iš neteisėtų šaltinių. Iš pateikto BPK 74 str. įrodymų apibrėžimo matyti, kad įstatymo leidėjas nenustatė kokių nors vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, o BPK 76 str. nenustato kokių nors išimčių įvertinant įslaptintų liudytojų parodymus. Įslaptintų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, sprendžiant iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, nebuvo patikrinti pagal tuos reikalavimus, kurie nurodyti BPK 75 str. 3 d. Teismas, patikrinęs tik dalį nukentėjusiųjų parodymų ir nustatęs, kad jie negalėjo nurodyti konkrečių juos mušusių asmenų ir atpažinti teisiamųjų, daro išvadą, kad jie nepatvirtino įslaptintų liudytojų parodymų, ir iš viso nelaiko nukentėjusiųjų parodymų įrodymais. Tokiais nepripažino ir daiktinių įrodymų, ekspertizių išvadų, kitų ,,neįslaptintų“ liudytojų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas iš BPK 71 str. nustatytos bendros įrodinėjimo dalyko struktūros išskyrė nusikaltimo įvykio įrodinėjimą nuo teisiamųjų kaltumo įrodinėjimo ir atskirai vertino vienus įrodymus nuo kitų. Taip teismas pažeidė BPK 76 str. reikalavimus, o tai – pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepilnutinai ir nevisapusiškai. Pagal padarytą įrodymų analizę ir nutarties išvadas negalima spręsti, ar įslaptintų liudytojų parodymai yra vieninteliai ar lemiami, nes jie nebuvo sugretinti su kitais byloje surinktais įrodymais, išskyrus tai, kad įslaptinti liudytojai nurodė konkrečius asmenis, dalyvavusius nusikaltimo padaryme, o nukentėjusieji to padaryti negalėjo. Jų parodymai apie visas kitas nusikaltimo įvykio aplinkybes (vieta, laikas, nusikaltimo įrankiai ir kitos) nebuvo analizuojami. Taip pat nebuvo atsižvelgta į šios bylos specifines aplinkybes, kurios turėjo įtakos įrodymų rinkimui ir pateikimui. Tai leidžia konstatuoti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados, kad kaltinimas pagrįstas tik įslaptintų liudytojų parodymais, yra nemotyvuotos ir vienpusiškos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430, 4301 str. , n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |